Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-15

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-09-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras K. Navickas: Aristavo trikampyje pasėlius niokojanti stumbrų kaimenė turi būti suvaldyta ir mažinama

Vadinamajame Aristavo trikampyje, tarp kelių, geležinkelio, tvenkinio ir Kėdainių miesto, užspeista, tačiau auganti stumbrų kaimenė vietos ūkininkams kasmet kelia vis daugiau rūpesčių. Šioje nedidelėje teritorijoje stumbrai įsikūrė atskilę nuo pagrindinės bandos, niokoja pasėlius, o ūkininkai patiria didelę finansinę žalą. Kaip spręsti šią problemą Kėdainių rajone žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tarėsi su aplinkos ministro patarėju Mariumi Čepuliu ir vietos ūkininkais Jonu Talmontu, Rimu Zebarausku ir ŽŪB „Aristava“ vyr. agronomu Virginijumi Navicku.

GPS nuotraukoje puikiai matyti nuolatinis kaimenės judėjimas per tuos pačius Aristavo trikampyje esančius pasėlius, kurie ne tik nugraužiami, bet ir sutrypiami.

„Ūkininkai sėja tikėdamiesi derliaus, investuoja į grūdų džiovykles, daržovių saugyklas, tačiau praėjus stumbrų bandai nebelieka ką nuimti, tad ir visos pastangos bei investicijos perniek. Be to, nesprendžiama problema kompromituoja visą stumbrų valdymo planą ir perspektyvas. Šios bandos suvaldymas yra neišvengiamas prioritetas“, – teigia ministras K. Navickas.

Pasak jo, nelogiška atsisakyti žemdirbystės šiuose derlinguose plotuose, todėl stumbrų kaimenė turi būti mažinama.

Aplinkos ministro patarėjo M. Čepulio teigimu, problema yra ne stumbruose, o tai, kad labai mažoje teritorijoje gyvena labai daug stumbrų, kurie daro žalą ūkininkams. Išeitys – paliegusių, sergančių stumbrų pašalinimas, dalies gyvūnų perkėlimas į kitus rajonus gaudant specialiomis gaudyklėmis. Šiomis gaudyklėmis stumbrus geriausia gaudyti žiemą, į jas priviliojant ėdesiu.

K. Navickas sako, kad Kėdainių rajone susitikimas su aplinkos ministro patarėju M. Čepuliu ir vietos ūkininkais nuteikia viltingai, jog stumbrų populiacijos augimas Aristavo trikampyje bus suvaldytas, o pirmuosius rezultatus pamatysime dar šią žiemą. Ypač to laukia susitikime dalyvavę ūkininkai.

Stumbrai yra saugomi ir pažeidžiami gyvūnai, nes jų populiacija nėra atsistačiusi, todėl juos draudžiama medžioti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-09-14

Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir 2022 m. sausio–liepos mėn. mokama kaina

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪIKVC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2022 m. sausio–liepos mėn. iš 14 184 pieno gamintojų supirko 772,97 tūkst. t vidutinio 4,03 proc. riebumo ir 3,30 baltymingumo pieno (2021 m. sausio–liepos mėn. – 754,39tūkst. t vidutinio 4,19 proc. riebumo pieno, o 2020 m. sausio–liepos mėn. – 771,86tūkst. t vidutinio 4,14 proc. riebumo pieno).

Palyginti su 2021 m. sausio–liepos mėn., pieno supirkimas padidėjo 2,5 proc., arba 18,58 tūkst. t. Per 2022 m. liepos mėn. buvo supirkta 129,31 tūkst. t pieno arba 2,9 proc. mažiau nei 2021 m. liepos mėn.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. liepos mėn. supirkimo įmonių pieno gamintojams mokėta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno kaina (su priedais ir nuoskaitomis) (toliau – faktinė bazinių rodiklių kaina), palyginus su 2021 m. liepos mėn., padidėjo 75,8 proc. ir sudarė 429,43 Eur/t. Palyginus su 2022 m. birželio mėn. faktine bazinių rodiklių kaina, ji buvo 1,7 proc. didesnė.

ŽŪIKVC PAIS duomenimis, 2022 m. liepos mėnesį vidutinė natūralaus (4,03 proc. riebumo ir 3,30 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 1,3 proc. ir siekė 511,99 Eur, o, palyginti su 2021 m. liepos mėn., ji buvo 75,8 proc. didesnė. Šių metų gegužės mėnesio gamintojams mokėta vidutinė natūralaus riebumo pieno kaina yra didžiausia per visą 2021 m. liepos–2022 m. liepos mėn. laikotarpį.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. liepos mėnesį už natūralų pieną (4,17 proc. riebumo ir 3,43 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 565,78 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 1,1 proc. (2022 m. birželio mėn. ji buvo 571,91 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. liepos mėn. padidėjo daugiau kaip 1,7 proc. ir buvo 464,82 Eur/t Eur už t (2022 m. birželio mėn. – 457,04 Eur už t).

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2022 m. liepos mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 503,3 Eur/t ir, palyginti su 2021 m. liepos mėn., buvo 39,8 proc. didesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 493,7 Eur/t, Lenkijoje – 483,0 Eur/t, Estijoje – 475,0 Eur/t, ir, palyginus su 2021 m. liepos mėn., Latvijoje kaina padidėjo 62,2 proc., Lenkijoje – 47,8 proc., Estijoje – 54,1 proc.

Šaltinis: nma.lt, 2022-09-14

Kėdainių rajone – vieni dosniausiai labdarai aukojančių ūkininkų Lietuvoje

Kėdainių rajonas gali pasigirti ne tik derlingomis žemėmis, bet ir dosniais ūkininkais – „Maisto banko“ duomenimis, šio rajono augintojai vieni labiausiai aukojančių skurstantiems. Vien šį sezoną Kėdainių ūkininkai paaukojo jau 13 000 kilogramų nerealizuotos produkcijos, kuri padės išmaitinti pusę tūkstančio rajono skurstančiųjų. Tačiau artėjantis šaltasis sezonas ir nepalanki geopolitinė situacija kelia nerimą – maisto trūkumas rajone didėja.

Šaltojo sezono laukia su nerimu

„Maisto bankas“ bendradarbiauja ir perteklinį maistą perduoda keliems šimtams nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje, viena iš jų – Kėdainių „Caritas“. Jos vadovė Lina Zakaravičienė teigia, kad šio šaltojo sezono jau laukiama su nerimu.

„Vasarą paprastai situacija būna geresnė – žmonės turi darbo ir gali geriau pasirūpinti pragyvenimu. Tačiau rudenį ir žiemą laukiame nepriteklių išgyvenančių žmonių pagausėjimo. Netrukus reikės mokėti ir didelius mokesčius už šildymą, tad problemos mastas dar labiau išaugs.

Dažniausiai kreipiasi darbo netekę žmonės, senjorai ir pensininkai, kurie sumoka už butą, vaistus, o maistui pinigėlių nebelieka“, – teigia L. Zakarevičienė.

Pagalbą siūlo patys

Tačiau organizacijos atstovė džiaugiasi, kad Kėdainių rajono ūkininkai linkę dalintis su nepasiturinčiais. Jie patys siūlo pagalbą, o paprašyti – niekada neatsisako padėti. Augintojai noriai aukoja tiek nerealizuotus maisto produktus, tiek sulaukę gero derliaus.

Štai vienas iš rajone veikiančių ūkininkų Tautvydas Šimėnas šiais metais „Maisto bankui“ paaukojo 8000 kilogramų nerealizuoto agurkų derliaus ir ketina tai daryti kiekvienais metais.

„Šiemet dėl nepalankios geopolitinės situacijos ir kainų kilimo matome, kad maisto trūkumas tampa aktualia problema vis didesnei daliai žmonių. Tą girdžiu ir iš savo paties darbuotojų – žinau, kad jų šeimose ima trūkti maisto. Todėl metas nustoti galvoti tik apie save ir savo piniginę ir pradėti spręsti šią problemą visiems drauge.

Aš užaugau tokioje šeimoje, kurioje esame linkę dalintis. Manau, kad valstybė mumis visais nepasirūpins, o ir naivu to tikėtis. Turėtume patys labiau rūpintis vienas kitu ir bendruomene, kurioje gyvename. Aš labai džiaugiuosi galėdamas bent kažkiek padėti skurstantiems, tą ketinu daryti kasmet“, – sako ūkininkas.

Nesudvejojo

Anot T. Šimėno, patirties galėtume semtis iš vakarų valstybių ar Skandinavijos šalių, kur neparduotas ar nerealizuotas maistas yra prieinamas kiekvienam.

„Aš pats ūkininkauju dar visai neseniai, tad iš pradžių nežinojau, kad „Maisto banko“ savanoriai gali patys atvažiuoti, surinkti, surūšiuoti ir išsivežti nerealizuotą derlių. Ūkyje esu vienas, tad net nebūčiau turėjęs resursų pats rūšiuoti, pakuoti.

Bet kai „Maisto bankas“ paskambino ir paklausė, ar galėčiau paaukoti, net nesudvejojau. Jie patys atvažiavo, susirinko, išsivežė, niekuo nereikėjo rūpintis“, – teigia augintojas.

Nerealizuotos produkcijos lieka kasmet

T. Šimėnas pripažįsta, kad nerealizuotos produkcijos lieka kasmet. Griežti kokybiniai reikalavimai net ir puikiai valgyti tinkamus produktus „nurašo“ iš pardavimo rinkos.

„Mes neturime šaldytuvų, tad visą derlių realizuojame per kelias valandas po jo nuėmimo. Ir jeigu matau, kad lieka agurkų, kurie skiriasi pusę centimetro nuo standarto, tai man širdis skauda juos mesti į duobę trąšoms… Tiek įdėta darbo, pastangų. O juolab kad tą agurką gali paimti ir valgyti, tai iš tikrųjų liūdna.

Kai matau, kokie daržovių kiekiai ūkiuose keliauja išmetimui, turiu pripažinti – tai didelė problema. Todėl labai džiaugiuosi galėdamas prisidėti ir savo nerealizuotą derlių paaukoti“, – teigia ūkininkas.

Nauda – abipusė

Problemos mastą rodo ir skaičiai – iki 20 procentų Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui.

Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu*, augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 000 tonų. Tam pritaria ir Lietuvos ūkininkai – anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Martyno Laukaičio, kiekvienais metais Lietuvoje prarandama vidutiniškai nuo 5 iki 20 procentų vaisių ir daržovių derliaus.

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie didėjantį skurstančiųjų kiekį, „Maisto bankas“ kviečia ūkininkus nepalikti šio nerealizuoto maisto pūti, verčiau aukoti skurstantiems, kurių kiekvienais metais nuolat daugėja.

„Tikime, kad bendradarbiavimas su ūkininkais gali turėti abipusės naudos. Šiais metais pastiprinome savo pajėgumus, nuo šiol turime nuomojamus sandėlius ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Turime sandėlį visai netoli Kėdainių – Panevėžyje.

Kartais sandėliuoti net neprireikia – gebame daržoves išskirstyti vietos skurstančiųjų organizacijoms. Galime patys maisto produktus ir išrūšiuoti, ir išsivežti. Kai kuriais atvejais – net ir nurinkti. Pavyzdžiui, jeigu laukus užlieja ir derliaus rinkti neapsimoka, galbūt bent nedidelę jo dalį galės nurinkti mūsų savanoriai“, – sako organizacijos vadovas Simonas Gurevičius.

„Maisto bankas“ šiuo metu per dieną gali surinkti ir stokojantiems išdalinti kelias dešimtis tonų vartojimui tinkamo maisto. Dalis jo išdalinama tiesiai stokojančius remiančioms organizacijoms, kita dalis yra perdirbama į džemus, uogienes, konservuotas sriubas ar pagardus.

Jeigu nepavyksta parduoti, jeigu neturite, kur sandėliuoti, jeigu dėl kitų priežasčių jūsų ūkyje liko maisto – perduokite jį stokojantiems. Kreipkitės į „Maisto banką“ tel. 8 664 44618 arba ukis@maistobankas.lt ir mes patys viskuo pasirūpinsime.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-09-14

Charizmatiškojo ūkininko P. Šiaučiūno nuotykiai – jau per „Delfi TV“

Kiekvieną darbo dieną 22 val. „Delfi TV“ žiūrovų laukia nauja laida „Ūkininko Petro dienoraštis“. Joje 40 tūkst. „Youtube“ sekėjų turintis ūkininkas Petras Šiaučiūnas iš Rokiškio rajono dalijasi nesurežisuota darbo ūkyje kasdienybe. Pasak jo, vaizdo dienoraštyje galima išvysti ir ūkininkus lydinčias sėkmes, ir ne tokias džiugias akimirkas.

Rodo ūkininkų džiaugsmus ir vargus Stebėdami „Ūkininko Petro dienoraštį“ žiūrovai turi galimybę iš arčiau pažvelgti į augalininkyste ir gyvulininkyste užsiimančio P. Šiaučiūno gyvenimą ir darbą – rūpestį derliumi ir keliais šimtais avių. Savo vaizdo dienoraštyje ūkininkas fiksuoja visą realybę ir atskleidžia nepagražintą darbo ūkyje kasdienybę. „Žmonės nori matyti ne gerai surežisuotą veiksmo filmą, o realų ir natūralų gyvenimą.

Jie nori, kad papasakočiau viską taip, kaip yra“, – apie kuriamą laidą kalba P. Šiaučiūnas. Pasakodamas apie tai, kaip gimė idėja savo gyvenimu ir veikla dalintis viešai, daugiau nei 40 tūkst. „Youtube“ sekėjų turintis P. Šiaučiūnas prisimena, kad norėjo parodyti, koks išties nelengvas yra ūkininkų darbas. „Iš pradžių internete, vėliau ir „Youtube“ pradėjau viešinti, kad ūkininkai nėra milijonieriai, o brangi technika yra svarbi jų darbo priemonė. Kaip ir biure sėdima ne ant taburetės, o ant minkšto krėslo, taip ir mums norint išsaugoti sveikatą reikia dirbti su modernia įranga ir efektyviai taupant pinigus“, – teigia pašnekovas.

Naujos „Delfi TV“ laidos autorius sako, kad šiuolaikiniai jaunuoliai galbūt nebežino, kaip prekybos tinklus pasiekia beveik kiekvieną dieną valgomi mėsos ar pieno produktai. Todėl žmonėms įdomu matyti, kaip ūkininkas susidoroja su kasdien darbe užklumpančiais iššūkiais ir kaip gimsta jo darbo rezultatai. „Pastebėjau, kad kai rodau, jog kažkas nesiseka, pavyzdžiui, kažką sulaužau ar užklimpstu, sulaukiu daugiau peržiūrų. Iš pradžių galvojau, kad žmonėms patinka žiūrėti, kaip kitam nesiseka. Bet dabar suprantu, kad jiems patinka pamatyti, kaip aš ramiai įvertinęs situaciją susidoroju su nesėkmėmis“, – šypsosi pašnekovas.

Atrado savo pašaukimą

Populiaraus vaizdo dienoraščio kūrėjas P. Šiaučiūnas pasakoja, kad gyvenimas kaime, kur pas senelius praleisdavo savaitgalius ir vasaros atostogas, jam nesvetimas nuo vaikystės. Būtent seneliai jį ir pastūmėjo tapti ūkininku, kai per 16-ąjį gimtadienį padovanojo aviną ir tris avis. Nors tąkart paauglio tokia dovana itin nenudžiugino, tačiau pašnekovas mano, kad seneliai nujautė, kur link jį nuneš gyvenimas. Kalbėdamas apie šiuolaikinį ūkininkavimą, P. Šiaučiūnas pastebi, kad nors šiandien ūkiuose naudojama daug modernių technologijų, tačiau be žmogaus rankos jokių darbų nudirbti nepavyktų.

„Traktorius vienas nepavažinės, o avys pačios nepasisvers. Kai darbai veja, kartais tenka miegoti ir vos po keturias valandas per parą“, – priduria ūkininkas. Kelis šimtus avių auginantis „Ūkininko Petro dienoraščio“ herojus teigia, kad ateityje jis tikisi dar labiau išplėsti savo ūkį. Visgi pašnekovas sako, kad šiandien avių augintojų Lietuvoje vis mažėja, o net ir tuo užsiimantys žmonės dažnai turi vos po keletą šių naminių gyvūnų. Pasak P. Šiaučiūno, ūkininko darbas reikalauja daug užsispyrimo ir gerų idėjų. Jis priduria, kad „Delfi TV“ eteryje rodomas populiarus projektas ir augantis ūkis nėra vieninteliai jo mylimi užsiėmimai.

„Tai tik dalis mano gyvenimo. Taip pat spėju pasportuoti, pabėgioti, paminti dviratį, paplaukioti vandenlente, sudalyvauti ralyje, o žiemą ir paslidinėti“, – šypsosi laidos „Ūkininko Petro dienoraštis“ kūrėjas P. Šiaučiūnas. „Delfi TV“ laidą „Ūkininko Petro dienoraštis“ žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 22 val. „Delfi TV“ – nemokamas televizijos kanalas, pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-09-14

Ekologiškų grūdų supirkimas 2022 m. I pusmetį sumažėjo, o kainos padidėjo

Ekologiškų grūdų supirkimas iš Lietuvos augintojų šių metų I pusmetį, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, sumažėjo 50,56 proc. 2022 m. I pusmetį Lietuvos sertifkuotos ekologiškų grūdų prekybos ir perdirbimo įmonės iš augintojų supirko 20,639 tūkst. t ekologiškų grūdų, iš kurių avižos sudarė 44,14 proc., kviečiai – 33,34 proc., rugiai – 7,07 proc., pupos – 6,11 proc., grikiai – 3,96 proc., žirniai – 2,81 proc., kvietrugiai – 1,56 proc.

Ekologiški grūdai sudarė 2,68 proc. visų supirktų 2022 m. I pusmetį grūdų Lietuvoje. Šių metų I pusmetį, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, ekologiškų rapsų supirkimo kaina padidėjo 2,99 proc., avižų – 18,06 proc., pupų – 20,58 proc., grikių – 23,17 proc., lubinų – 24,58 proc., miežių – 29,57 proc., žirnių – 37,15 proc., kviečių – 52,99 proc., kvietrugių – 53,43 proc., kukurūzų – 69,74 proc., rugių – 97,49 proc. Ekologiškų kvietrugių supirkimo kaina Lietuvoje 2022 m. I pusmetį buvo 2,95 proc. didesnė nei įprastinių kvietrugių, avižų – 8,09 proc., rapsų – 14,85 proc., miežių – 16,86 proc., kukurūzų – 17,86 proc., rugių – 18,02 proc., grikių – 20,41 proc., kviečių – 20,45 proc., žirnių – 30,82 proc., lubinų – 35,80 proc., pupų – 38,39 proc.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 16 (408) / 2022 m.

Ankstesnės žemės ūkio naujienos