Žemės ūkio naujienos: 2022-10-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tariamasi, kaip skatinti trumpų maisto tiekimo grandinių plėtrą
Trumpos maisto tiekimo grandinės, įprastos daugelyje Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje vis dar sunkiai skinasi kelią. Nuo 2016 metų pagal KPP veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ patvirtintos 27 paraiškos už 3,2 mln. eurų, nors galimybės buvo kur kas platesnės – tam iki 2023 m. skirta 14 mln. eurų.
Patys ūkininkai nurodo ne vieną to priežastį – trūksta pasitikėjimo bendradarbiavimu, stabdo sudėtinga situacija rinkoje, konkurencija su didmenininkais. Apie tai, kaip optimizuoti trumpų tiekimo grandinių plėtrą, Žemės ūkio ministerijoje diskutavo darbo grupė trumpoms tiekimo grandinėms vystyti, gerąja patirtimi dalijosi jau šią veiklą vykdantys paramos gavėjai.
„Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti ūkininkus bendradarbiauti ir sutrumpinti produkto kelią nuo lauko iki stalo, siūlo efektyvų įrankį – paramą trumpoms maisto tiekimo grandinėms skatinti. Norime išsiaiškinti, kas labiausiai trukdo ūkininkams naudotis šia parama, todėl tariamės su socialiniais partneriais, įsiklausome į jų pasiūlymus ir, žinoma, džiaugiamės geraisiais pavyzdžiais, kurių jau turime ne vieną“, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Pasak darbo grupės posėdyje dalyvavusios Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės, asociacija buvo labiausiai suinteresuota logistikos centrų kūrimu, kuriuose pagal vartotojų užsakymus būtų sudaromi maisto krepšeliai, tačiau potencialius pareiškėjus sustabdė išaugusios energijos kainos, neaiški situacija bei viešieji pirkimai per Centrinę pirkimų organizaciją.
Būtina mažinti biurokratiją, kad nuo verslo plano parengimo iki jo vykdymo praeitų kaip įmanoma mažiau laiko, įsitikinęs žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA vadovas Nikolajus Dubnikovas. Pasak jo, būtinas lankstumas administruojant priemonę, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kad verslo planas atlieptų realijas.
Visi gauti pasiūlymai bus išnagrinėti, apie galimybes juos priimti darbo grupė diskutuos artimiausiame susitikime. Ir toliau bus ieškoma būdų, kaip populiarinti trumpas tiekimo grandines, priartinti žemės ūkio produkcijos gamintojus prie vartotojų.
„Sklandžiam trumpų maisto tiekimo grandinių veikimui būtinos sutelktos ne tik planavimo ir administravimo procese dalyvaujančių pastangos, bet ir kitų valstybės institucijų noras bendradarbiauti. Kai vietos savivalda įsitraukia ir skatina vietos gamintojus bendradarbiauti su vietos kavinėmis, vaikų darželiais, mokyklomis, kitais vartotojais, skatina ūkininkus vykdyti viešuosius pirkimus realizuojant savo produkciją rajono gyventojams, tuomet ir rezultatai geresni“, – pastebi žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-18
Ministras K. Navickas: Paramos priemonių poreikis auga – reikia ES lygmens sprendimų
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministrai aptarė rinkos situaciją po invazijos į Ukrainą. Reaguodamas į Ukrainos prašymą, ministras Kęstutis Navickas paragino šalis nares pasikliauti Ukrainos pasirengimu tiekti ES reikalingus ekologiškus baltyminius pašarus ir neskubėti naudotis numatyta išimtimi dėl jų trūkumo. Jis taip pat išsakė paramos Lietuvos ūkininkams poreikius.
„Kritinė situacija, kai tik prasidėjus karui Ukrainoje buvo sutrikdytos tiekimo grandinės, keičiasi. Ukraina pasiryžusi užauginti pakankamą derlių, kad ekologiškų baltyminių pašarų ES nepritrūktų. Džiugina tai, kad eksporto galimybės iš Ukrainos gerėja – tiek solidarumo keliais, tiek per atvertus Juodosios jūros uostus. Turime dėti visas įmanomas pastangas, kad taip būtų ir toliau“, – pabrėžė ministras.
Tai, anot ministro, yra dar viena svarbi galimybė parodyti taip reikalingą solidarumą, kuris reikšmingas šios valstybės ekonomikai, ūkininkams, o kartu naudingas ir ES.
„Palaikome prekybos su Ukraina liberalizavimą. Svarbu remti Ukrainos ekonomiką, skatinti gilesnę šios valstybės integraciją į ES, spręsti prekybą palengvinančius klausimus, žinoma, atsižvelgiant ir į mūsų gamintojus.“, – kalbėjo ministras K. Navickas.
Stiprėja paramos poreikis Lietuvos ūkininkams
Taryboje ministras taip pat kalbėjo apie Lietuvos ūkininkų patiriamus sunkumus ir priemones jiems sušvelninti. Pirmąjį pusmetį suteikta išimtinė sureguliavimo parama prisidėjo prie kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių gyvybingumo išsaugojimo. Deja, žemės ūkio gamybos sąnaudų kaštai toliau didėja.
„Mus ypač paveikė beprecedentis elektros energijos kainų augimas. Itin sunku nuo energijos kaštų labiausiai priklausomiems sektoriams: gyvulininkystės, sodininkystės (ypač obuolių augintojams) ir daržininkystės (šiltnamių). Prie išaugusių kaštų prisideda ir papildomi iššūkiai, tokie, kaip afrikinis kiaulių maras. Todėl paramos priemonių poreikis ne tik nedingo, bet dar labiau sustiprėjo.
Nacionaliniu lygiu stengiamės padėti amortizuoti sunkumus, esame numatę priemones, kad sušvelnintume energijos kainų augimo poveikį visiems ūkio sektoriams. Tačiau visų pirma reikia ES lygmens veiksmų bei sprendimų. Parama neturi priklausyti vien tik nuo atskirų valstybių nacionalinio finansavimo galimybių“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.
Reaguodamas į Europos Komisijos paskelbtus planus pateikti komunikatą dėl trąšų, ministras nurodė norintis jame pamatyti realius siūlymus situacijai gerinti, daugiau dėmesio alternatyviems, novatoriškiems sprendimams trąšų gamyboje, efektyvesniam prieinamų trąšų naudojimui.
„Bet kokie ES sprendimai šiuo klausimu turi būti principingi, nešvelninantys Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų“, – apibendrino Lietuvos žemės ūkio ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-18
„Agrokoncerno“ grupė už 300 mln. eurų statys grūdų perdirbimo gamyklą Kuršėnuose
Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos grupė „Agrokoncernas“ Kuršėnuose planuoja statyti 300 mln. eurų vertės giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Įmonė „Agrokoncernas GDP“ ją statys buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje, o statybos truks apie penkerius metus, antradienį pranešė „Agrokoncernas“.
Grupės atstovė Viktorija Žižiūnienė BNS patikslino, jog gamykla jau projektuojama.
Pasak „Agrokoncernas GDP“ direktorės Alinos Adomaitytės, gamykloje būtų sukurta apie 300 darbo vietų, iš kurių pusė skirtos aukštos kvalifikacijos specialistams.
„Projekto metu bus sutvarkyta ne tik gamyklos, bet ir šalia jos esanti aplinka, taip pat atnaujinti keliai, tvarkomi dujų, vandentiekio, nuotekų tinklai, apšvietimas“, – pranešime sakė A. Adomaitytė.
Per metus gamykloje planuojama perdirbti apie 500 tūkst. tonų kviečių. Iš jų bus gaminamas krakmolas ir glitimas, biotrąšos, o vienas iš šalutinių gamybos produktų bioetanolis bus naudojamas kaip biokuras.
Anot pranešimo, projektas rengiamas su užsienio partneriais, kurie įgyvendins kai kuriuos technologinius sprendimus, tačiau jie kol kas neatskleidžiami, nes, pasak V. Žižiūnienės, dar vyksta derybos.
„Tai bus viena žaliausių ir moderniausių gamyklų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Paprastai tariant, viską, ką paimsime iš žemės, į ją ir sugrįš. Naujausios technologijos užtikrins kvapų neutralizavimo, garsų slopinimo, dulkėtumo ir kitų su gamykloje vykstančių procesų optimizavimą“, – sakė „Agrokoncernas GDP“ direktorė.
Jos skaičiavimu, gamykla galėtų generuoti apie 300 mln. eurų apyvartą.
„Agrokoncernas“ praėjusiais finansiniais metais, kurie prasideda liepos 1 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną, jo konsoliduotos pajamos siekė 165,78 mln. eurų – 21,1 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, jis uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno – 2,7 karto daugiau.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-10-18
Ūkininkams vos suduriant galą su galu, valdžia pripažino – pagalbos priemonių trūksta
Ūkininkai, auginantys kukurūzus sako, kad jei ne drėgnas ir šaltas pavasaris, derlius galėjo būti kur kas geresnis. Nors, pasak Ūkininkų sąjungos, šios kultūros pelno neatneša, auginti jų neatsisakoma. Tačiau labiausiai ūkininkus neramina išaugusios energijos kainos ir valstybės paramos trūkumas. Pakruojo rajono ūkininko Ediko Drupo laukuose – pats darbymetis. Nuimta daugiau kaip pusė kukurūzų derliaus iš 220 hektarų.
„Derlingumą šiandien dienai turime 40 tonų iš hektaro masės kukurūzų. Skaitome, kad tikrai neblogas derlius, galėjo būti šiemet ir geresnis. Pakenkė pavasarį ir vasaros pradžioj drėgnas oras“, – nurodo ūkininkas. Ūkininkai, auginantys kukurūzus sako, kad derlius galėjo būti kur kas geresnis
Jau kyla kalnai ir iš laukų atvežtų susmulkintų kukurūzų. Nors ir planavo, ūkininkas sako grūdų šiemet nebekulsiantis. Visą derlių sunaudos pašarams. Jie smarkiai pabrango. Dėl karo Ukrainoje iš ten nebepavyksta įsivežti pigesnių kultūrų.
„Gamyba pabrango, kuras, darbo sąnaudos, nebeįsivežam tų pigesnių iš Ukrainos baltyminių priedų. Soja ir rapsų išspaudos pabrango 40 proc., manyčiau“, – tvirtina vyras.
Ūkininkų sąjunga tikina, kad nors susidomėjimas kukurūzais auga ir kai kurie ūkiai pavasarį itin didins sėjamus plotus, uždirbti iš šių kultūrų nepavyks.
„Šiuo momentu, kai energetika yra taip labai sukilusi, tai džiovinimo kaštai nulemia, kad tai yra ekonomiškai tampa nebenaudinga“, – aiškina Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Pastaruoju metu ūkininkai vis dažniau galvoja ne ką sės pavasarį, o kaip sudurs galus ir išvengs bankroto. Eurostato duomenimis, Lietuvos žemdirbiai yra vieni iš didžiausią skurdą patiriančių ūkininkų Europos Sąjungoje. Su žemės ūkio gamyba nesusijusių sąnaudų augimas viršija 90 procentų.
„Dėl to, kad taip pasirinko Lietuvos valdžia, kad ne padėti mažinti kaštus, kaip tą daro, pavyzdžiui, Lenkijos Vyriausybė, kuri kompensavo ir trąšų pabrangimą, ir elektros pabrangime jie labai greitai reagavo. Pas mus to tokio supratimo nėra. Pas mus pasirinkta politika, kad bus kompensuojama tiems valgytojam, kurie to maisto jau nesugeba įpirkti“, – kritiką žeria R. Juknevičius.
Premjerės patarėjas žemės ūkio klausimams pripažįsta, kad pagalbos priemonių ūkininkams trūksta.
„Turim priemonių tiek perėjimui prie žaliojo kurso, tiek iš tos pačios kaimo plėtros programos. Tačiau tos priemonės paskutiniu metu nesusilaukia didelio susidomėjimo ir akivaizdu, kad jos turi būti pakeistos. Tokios, kokios jos buvo kuriamos iki šiol, nebeveikia“, – pripažįsta Ingridos Šimonytės patarėjas Ignas Jankauskas.
Ateityje planuojama paramos žemės ūkiui priemones keisti. Artimiausiu metu pagalbos sulauks energijai imliausi sektoriai.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2022-10-17
Rudens sėja vėluoja, rapsai kai kur keičiami žieminiais kviečiais
Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų. Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko Vytauto Buivydo teigimu, sėjos situacija įvairiuose regionuose dėl klimato skirtumų yra skirtinga – labiausiai vėluoja apsėti laukus Utenos, Šaulių regionų, Žemaitijos ūkininkai.
„Yra šiek tiek virš normos tas rudeninis uždelsimas negu įprasta. Yra teritorijų, kur savaitę užsidelsė. O rudens sėjoje kiekviena diena svarbi – kas nespėjo pasisėti arba ką tik pasėjo, ateina šalčiai, užšaldoma žemė, sustabdomas dygimas“, – teigė V. Buivydas. Anot įmonės „Dotnuva Baltic“ vykdomojo direktoriaus Dangio Valaičio, pastebima tendencija, jog vis daugiau ūkių naudoja tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas, kurios leidžia greičiau pasėti įtemptu laikotarpiu, taupyti kaštus ir pagerina dirvos struktūrą, neleidžia drėgmei išgaruoti.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad šiek tiek įtakos rudeninės sėjos skubai turi ir žemdirbiams skirto žymėto dyzelino kainų kritimas. „Kas pirko pavasarį, pralošė, nes dabar žymėtas kuras atpigo apie 20 centų. Pavasarį buvo 1,5-1,6 euro , o dabar – 1,3 euro ar net mažiau“, – BNS tvirtino A. Svitojus.
Tuo metu rudens sėjai išbrangusių trąšų nereikia labai daug, jų teks dairytis pavasariui. „Sėja vėluoja, ji vėlesnė, bet šie metai visi vėluojantys. (…) Bobų vasara ūkininkams duoda galimybes, o prieš dvi-tris savaites žemė buvo kaip betonas, todėl bearimines technologijas naudojantys ūkininkai pergyveno. Sėja rugsėjį vėlavo dėl drėgmės trūkumo“, – BNS teigė jis.
„Per porą savaičių, jeigu bus palankūs orai, baigsime, arba matysime, kokį rezultatą turėsime“, – pridūrė A. Svitojus. Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovas sako, kad neapsėję laukų rudenį ūkininkai dar turi galimybę tai padaryti pavasarį. Tačiau jis pripažįsta, kad rudeninės sėjos derlius yra geresnis. „Pavasarinės sėjos derlius mažesnis nei rudeninės. Ir kokybė skiriasi. O jeigu mažesnis derlius, vadinasi ir mažesnės pajamos bus. Be to, daug rizikos, kad pavasarį nebus galima įvažiuoti į laukus“, – BNS teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas V. Buivydas.
Pasak jo, vėluoja tie žemdirbiai, kurie samdo techniką ar paslaugas. Tačiau V. Buivydas pripažįsta, kad dabar žemės ūkio technikos galia ir našumas didėja, galima greičiau ir našiau per trumpesnį laiką atlikti daugiau darbų. „Dotnuva Baltic“ atstovo teigimu, šiemet javapjūtė vėlavo dėl drėgnesnės nei įprastai vasaros, o tai turėjo įtakos ir sėjos laikui.
„Nusikėlė apie dvi savaites vėliau. Tas įtakojo ir sėjos laiką. Nes kai kuriais atvejais nebuvo galima pasėti laiku rapso, kol nenuimtos kitos kultūros iš lauko. Todėl rapsų sėja vėlavo savaitę, kai kurie ūkiai nesugebėjo pasėti, todėl matomi mažesni žieminio rapso plotai šiais metais – 5 proc.“, – teigė D. Valaitis. Anot jo, žieminių kviečių sėja prasidėjo laiku, rugsėjo 15-ąją. „Oro sąlygos geros, todėl ir pasėliai atrodo gerai išsivystę ir pilnai pasiruošę žiemojimui. Kol kas tikslios statistikos nėra, bet tikėtina, jog žieminių kviečių plotai šiais metais bus didesni“, – prognozavo „Dotnuva Baltic“ vadovas.
V. Buivydas skaičiuoja, kad rapsų bus pasėta mažiau: „Ūkininkų noras buvo daugiau pasodinti dėl didelių derliaus kainų, bet tikėtina, kad pasodins mažiau, bet kiekiai tikrai nebus mažesni negu ankstesniais metais“. Pasak jo, rapsų augintojai buvo nusiteikę suarti daugiametes pievas ir negauti europinių išmokų bei apsėti jas rapsais, iš kurių gaminama švaresnė degalų alternatyva.
Tačiau V. Buivydas akcentuoja, kad didesni kviečių plotai gali nepasiteisinti. „Padidėjusios grūdininkų pajamos dabar yra dėl karo Ukrainoje. O karui pasibaigus turėsime beprotiškus kiekius grūdų, kurie užauginti už daug mažesnę savikainą. Tada gali būti tokia bomba, kad mes nepadengsime savikainos, tų kaštų, kurie įdėti dėl brangaus kuro, elektros ir trąšų“, – svarstė jaunųjų ūkininkų atstovas.
