Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-20

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lapkritį – kvietimas dėl paramos vykdyti veiklą elektroninėmis komunikacijos priemonėmis

Visą lapkritį (3–30 d.) Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių, kurie nori vykdyti veiklą elektroninėmis komunikacijos priemonėmis, paramosparaiškos. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 200 000 Eur paramos lėšų.   Tai jau paskutinis šaukimas šiais metais LKT nariams vykdyti projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Techninė pagalba“.

Šių metų pavasarį pareiškėjai – nacionaliniu lygiu veikiantys LKT nariai (sąrašas skelbiamas LKT svetainės skyriuje „Nariai“) – jau turėjo galimybę teikti paraiškas vykdyti veiklą elektroninėmis komunikacijos priemonėmis. Jie šiemet du kartus taip pat turėjo galimybę dalyvauti šioje paramos priemonėje, kur buvo kviečiami vykdyti gyvus renginius (pagal veiklos sritį „Projektai, skirti renginių komunikacijos priemonėms įgyvendinti“).

Pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ remiamas internetinių seminarų, virtualių turų po kaimą rengimas, audiovizualinės produkcijos, elektroninių leidinių kūrimas.

Labai svarbu, kad minėtos veiklos atitiktų šiuos reikalavimus:

internetiniai seminarai – turi būti planuojama suorganizuoti iki 15 seminarų skirtingomis temomis, juose turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 15 unikalių klausytojų;
virtualūs gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turai turi būti skirti vaizdžiai ir patraukliai reprezentuoti gerąjį kaimo plėtros pavyzdį, gerinti kaimo įvaizdį ir šviesti visuomenę;
elektroniniai leidiniai – privalo būti ne mažiau kaip 10 000 žodžių apimties, o jei elektroninis leidinys leidžiamas ir užsienio kalba, tuomet privalo turėti ne mažesnę kaip 1 000 žodžių santrauką lietuvių kalba. Taip pat elektroninis leidinys turi atitikti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, įskaitant, bet neapsiribojant, prievolę elektroniniam leidiniui suteikti tarptautinį standartinį numerį (ISBN, ISSN, ISMN ar kt.), taip pat ir kitų teisės aktų nuostatas.

Internetiniai seminarai, virtualūs gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turai, audiovizualinė produkcija (filmukai, laidos, interviu, virtualios realybės akiniams skirti įrašai ir pan.) bei elektroniniai leidiniai turi būti viešai prieinami visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Paramos dydžiai

Pagal priemonę finansuojama 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o paramos suma priklauso nuo vykdomų veiklų, t. y.:

vienam internetiniam seminarui gali būti skirta iki 450 Eur (maksimalus internetinių seminarų skaičius yra 15, o didžiausia paramos suma – 6 750 Eur);
rengiant virtualius gerųjų kaimo plėtros pavyzdžių turus – iki 10 000 Eur;
audiovizualinei produkcijai kurti – iki 20 000 Eur;
elektroninių leidinių sukūrimui, kuomet vienam elektroniniam leidiniui didžiausia paramos suma iki 3 000 Eur – iki 6 000 Eur.

Vienam pareiškėjui gali būti skiriama iki 30 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių. Tačiau, jei pareiškėjui jau buvo skirta parama dviem ar daugiau projektų pagal šią priemonę, jam parama negali viršyti 15 000 Eur, nepriklausomai nuo planuojamų įgyvendinti komunikacijos priemonių skaičiaus ir jų rūšių.

Parama neskiriama

Atkreiptinas dėmesys, kad parama negalės būti skirta pareiškėjams, kurie dar nėra baigę įgyvendinti daugiau nei 2 komunikacijos projektų, skirtų elektroninėms komunikacijos priemonėms.

Taip pat parama nebus skiriama, jei juridinis asmuo yra įregistravęs įmonę mažiau nei prieš 2 metus. Ši nuostata negalioja juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis, jeigu nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei 2 metai.

Atrankos kriterijai

Pagal KPP veiklos sritį „Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“ pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal žemiau pateiktus atrankos kriterijus, už atitiktį kuriems bus skiriamas atitinkamas balų skaičius.

1. Komunikacijos projekte bus tikslingai prisidedama prie KPP priemonių žinomumo didinimo:

tikslingai prisidedama prie 4 ir daugiau KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 40 balų;
tikslingai prisidedama prie 3 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 30 balų;
tikslingai prisidedama prie 2 KPP priemonių žinomumo didinimo – suteikiama 20 balų.

2. Pareiškėjas turi patirties vykdant komunikaciją elektroninėmis priemonėmis, kurias ketina įgyvendinti komunikacijos projekte (pagal įgyvendinimo taisyklių 8 p.), – suteikiama 30 balų. Pareiškėjui balai gali būti suteikiami, jei jis įrodo savo turimą patirtį vykdant komunikaciją kiekviena iš tų elektroninių priemonių, kurias ketina įgyvendinti komunikacijos projekte. Šio atrankos kriterijaus atitikčiai įrodyti gali būti nurodoma ne tik su kaimo plėtra susijusi komunikacija.

3. Komunikacijos projekte bus vykdoma gerosios patirties, įgyvendinant KPP, sklaida – suteikiama 30 balų.

Privalomas surinkti balų skaičius – 40 balų. Projektų atrankos vertinimo metu nustačius, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paraiška bus atmesta.

Paraiškas verta pradėti pildyti kuo anksčiau

Paraiškos pagal KPP priemonę priimamos elektroniniu būdu KPP administravimo taisyklėse nurodyta tvarka.

Pareiškėjai raginami iš karto pateikti kokybiškai užpildytą paraišką bei visus reikalaujamus ir tinkamai parengtus dokumentus – tai ypač svarbu paraiškų vertinimo laikui sutrumpėjus iki 2 mėn. Tuo atveju, kai dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų NMA negali įvertinti paramos paraiškos, ji kreipiasi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo. Paklausimas paskelbiamas NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt/nma-portal/pages/presentation), o pareiškėjas dar ir informuojamas paraiškoje nurodytu informavimo būdu. Paklausimas laikomas įteiktu paklausimo NMA informaciniame portale paskelbimo dieną. NMA teikia tik vieną paklausimą, į kurį svarbu atsakyti per minimalų 5 darbo dienų terminą. Ne iki galo užpildytos paraiškos arba atsakymo į paklausimą nepateikimas per nurodytą terminą vertinamas kaip neatitiktis tinkamumo kriterijams ir tokiems projektams finansavimas nėra skiriamas.

Šaltinis: nma.lt, 2022-10-19

Stingant daržovių, „Maisto bankas“ prašo Lietuvos ūkininkų pagalbos

Daugėjant asmenų, kurie stokoja maisto, „Maisto bankas“ prašo ūkininkų pagalbos daržovėmis, trečiadienį pranešė organizacija. „Mes remiame daugybę organizacijų, kurios nepasiturintiems dalina jau pagamintą šiltą maistą. Būtent joms aukojame daugiausiai išgelbėtų daržovių ir vaisių. Įprastai didžiausioms maitinančioms organizacijoms paaukodavome toną maisto per dieną, o aną savaitę buvo dienų, kai joms galėdavome skirti vos 80 kilogramų. Tai net dešimt kartų mažiau“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

„Maisto bankas“ ūkininkams žada patys atvažiuoti, surūšiuoti, o prireikus – nusirinkti derlių.

Tieks maitinimą pabėgėlių centruose

Anot jo, netrukus atsidarys dešimt ukrainiečių pabėgėlių masinio apgyvendinimo centrų. Juose „Maisto bankas“ tieks maitinimą. Daržovių poreikis didėja ir dėl remiamų žmonių skaičiaus, kuris šiemet padidėjo 17 tūkstančių maisto gavėjų, remiama ir keli tūkstančiai ukrainiečių.

Organizacijos teigimu, menką daržovių derlių šiemet lėmė išaugę kaštai ir nepalankios gamtos sąlygos. Tai lemia ir mažėjančius vaisių ir daržovių kiekius, kuriuos „Maisto bankas“ išgelbėdavo iš prekybos tinklų.

Skaičiuojama, kad per praėjusį savaitgalį vykusią „Maisto banko“ akciją surinktas maistas bus išdalintas iki Kalėdų, o daržovių atsargos sandėliuose baigsis dar neprasidėjus lapkričiui.

Pasak vadovo, daržovės ir vaisiai paramą gaunantiems asmenims ne mažiau svarbūs formuojant maisto davinius. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti pilnavertę daugiavaikių šeimų ar nepritekliuje gyvenančių senolių mitybą.

„Maisto bankas“ šiais metais yra numatęs plėtrą daržovių ir vaisių perdirbimo srityje. Šiai dienai jau esame nusipirkę naujos įrangos, kuri padėtų vaisius ir daržoves apdoroti. Siekiame išgelbėti kuo daugiau daržovių, todėl tas, kurios dėl savo būklės jau nebepasiektų stokojančiųjų namų – perdirbame. Iš jų gaminame įvairius konservuotus troškinius, sriubas, džemus, pagardus“, – sakė organizacijos vadovas.

„Reikia tik paskambinti“

S. Gurevičius teigia, kad dalis ūkininkų vis dar prisibijo papildomų kaštų, todėl vengia kreiptis į „Maisto banką“, tačiau organizacijos savanoriai gali ne tik padėti surūšiuoti ar patys išsivežti derlių, bet ir jį nurinkti.

„Maisto banko“ savanoriams jau yra ne kartą tekę patiems nurinkti daržovių lauką, kuris buvo užlietas po liūčių ir derliaus ūkininkui rinkti neapsimokėjo.

Anot organizacijos, neseniai savanoriai nurinko 40 arų burokų lauką, išgelbėdami daugiau nei dvi su pusę tonos produkcijos, kuri kitu atveju būtų supuvusi. Taip buvo gelbėjamos cukinijos, obuoliai, braškės.

„Nors dažnai kiekiai nedideli, tačiau skaičiuojant per visą Lietuvą nurenkame tūkstančius maisto porcijų. Be to, šiais metais pastiprinome savo pajėgumus – nuo šiol turime nuomojamus sandėlius ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Galime patys maisto produktus ir išrūšiuoti, ir išsivežti. Ūkininkui nereikia nieko daryti, tik paskambinti“, – sakė S. Gurevičius.

Anot organizacijos, aukojančių ūkininkų gretos pamažu didėja. Kėdainiuose ūkininkaujantis Tautvydas Šimėnas šiais metais „Maisto bankui“ paaukojo 8000 kilogramų nerealizuoto agurkų derliaus, kurį surinko savanoriai.

Šiaulių rajone ūkininkaujantis Julius Šateika teigia, jog situacija šiemet įtempta ir dėl didelių sandėliavimo kaštų.

„Vakarų Europoje tai įprasta – jeigu ūkininkas mato, kad labai dideli kaštai, daržovės paliekamos laukuose. Lietuvoje tai nėra įprasta praktika, bet ir situacija šiais metais – neeilinė, tai gali būti įvairių atvejų. Taip pat daržovių gali ūkiuose likti ir dėl to, kad ūkininkai bandys viską realizuoti ir nesandėliuoti“, – sakė ūkininkas.

S. Gurevičius pabrėžia, kad aukojant „Maisto bankui“ ūkininkai mokestinės naštos nepatirs.

Pernai „Maisto bankas“ nuo išmetimo išgelbėjo 6045 tonas maisto, daugiau kaip trečdalis yra vaisiai ir daržovės.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-10-19

Rokiškyje nugriuvo grūdų talpykla

Sugriuvo viena iš šešių „Gerkonių elevatoriaus“ grūdų talpyklų, esanti Pramonės g. 9A, Rokiškyje. Talpykla buvo pilna grūdų, kuriuos bando gelbėti įmonės darbuotojai. Šiuo metu elevatorių eksploatuoja įmonė „Galinta“, kuri skelbiasi, jog superka glifosatu neapdorotus grikius ir avižas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-10-19

Navickas apie kovą su Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovu, 200 tūkst. ha pievų ir smulkiųjų ūkių bėdas

Europos Komisijos (EK) ūkininkams pateiktas Strateginis planas – lazda su dviem galais, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Delfi TV laidoje Delfi tema jis pasakojo apie prievolę atkurti 200 tūkst. ha ploto pievas, konfliktą su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovu ir smulkiųjų ūkių ateitį.

Nors iš vienos pusės dauguma ūkių šiemet dirba pelningai, neaišku, kaip juos paveiks energetinė krizė ir kokios bus ateities perspektyvos. Iš kitos pusės, baigtas dėlioti ir EK pateiktas Strateginis planas, pagal kurį ūkininkai gyvens keletą ateinančių metų. Tuo pačiu pačioje Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyksta įvairūs procesai. Pavyzdžiui, Aleksandras Muzikevičius, NMA direktorius, dėl mobingo padavė į teismą ministrą Kęstutį Navicką. Apie tai kas vyksta ir kokios perspektyvos, Delfi TV laidoje Delfi tema kalbamės su žemės ūkio ministru K. Navicku.

– EK pateiktas naujas Strateginis planas. Tai bus proveržis, ar, kaip sako kai kurie ūkininkai, Lietuvos žemės ūkio sunykimas?
– Strateginis planas – tai gera naujiena tiems ūkiams, kurie jau moderniai ūkininkauja. Žinoma, atsiranda ir lazda. Tai privalomieji aplinkosaugos ir geros agrarinės būklės reikalavimai, kuriuos reikės atitikti, norint gauti bazines tiesiogines išmokas. Kalbant apie pastangas, kurios prisideda prie aplinkosaugos ir netgi derliaus stabilumo, numatytas visas priemonių paketas ir išmokos kompensuoti praradimus.

– Kokios tai sąlygos? Jei teisingai supratau, būdamas ūkininku, jei neatitiksiu atitinkamų sąlygų, negausiu ir tiesioginių išmokų?
– Nebūtinai. Ne visiems reikalavimai privalomi. Pavyzdžiui, draudžiama plūgu arti durpžemius, reikia naudoti kitas žemės dirbimo priemones. Tačiau toli gražu ne visuose ūkiuose yra durpžemiai. Numatytos 9 priemonės. Principas, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Tačiau metams atidėtas reikalavimas, jog negamybiniai plotai ariamoje žemėje būtų ne mažiau kaip 4 proc. Kitas, kuris buvo atidėtas, susijęs su augalų kaita, kad negalimas tos pačios kultūros atsėliavimas be tarpinių pasėlių.

– Kaip bus su pievomis, kurių turėsime, kai kuriais duomenimis, atkurti 200 tūkst. ha? Tai – milžiniškas plotas.
– Realūs skaičiai keletą kartų mažesni nei 200 tūkst. ha. Nereikia skleisti didelio nerimo, nes dar nesibaigė konsultacijos su EK. Dar yra daug vietos interpretacijai, kas bus priskiriama daugiametėms pievoms, nežinome, kaip veiks sankcijų mechanizmas. Tačiau galiu pasakyti, kad patiems smulkiausiems ūkininkams prievolė atkurti pievas bus pačioje pabaigoje.

– Tačiau skaičių 200 tūkst. daugiamečių pievų, kurias reikės atkurti, pateikė Nacionalinė mokėjimų agentūra – oficiali institucija, atsakinga už pasėlių deklaravimą.
– Tai interpretacijų klausimas, kuris mums kiša pagalius į ratus. Pavyzdžiui, nepamirškime, kad dar šiame laikotarpyje derinamės su EK, kad dar 2016-2017 m. dalis pievų buvo pervestas „iš vieno kodo į kitą“. Tačiau nežinia, ar tai nejudinamas penkerius metus plotas, ar galima šį plotą suarti ir atsėti. Tai žongliravimas kodais. Aš vis dar tikiuosi, kad turėsime laisvės skaičius suvaldyti.

– Kalbama, kad Strateginį planą dar bus galima keisti ir dėl kai kurių dalykų persiderėti, ar šios viltys tuščios?
– Strateginiame plane numatyti tam tikri kertiniai dalykai, o tokie dalykai kaip pievų kodai tėra interpretacijos. Patį planą galėsime keisti 4 kartus. Šiuo metu derybinės pozicijos baigtos ir likę tik smulkūs techniniai niuansai.

– Kokia ekonominė padėtis žemės ūkyje?
– Deja, tačiau krizėje kiaulienos ir paukštienos sektoriai, kuriems dabar smogs šildymo kainos. Ačiū Dievui, elektros sąnaudos bus iš dalies kompensuojamos. Kiaulienos sektoriui atsirado papildoma problema – naujas Afrikinio kiaulių maro židinys. Dėl to parengta papildoma pagalbos schema. Be šių sektorių dar remsime sodininkystę.

– O kaip augalininkystė?
– Natūralu, kad grūdų sektorius patiria sunkumų dėl brangusių trąšų, buvo baimė, kad jų truks fiziškai, tačiau importas vyksta ir jų nepritrūksime. Ateitį lems pasaulinės grūdų kainos ir klimatiniai reiškiniai. Tačiau matome, kad šiemet ūkininkai kur kas aktyviau draudžia pasėlius ir tam 2023 m. biudžete numatyti 2 mln. eurų kompensuoti draudimo išlaidas.

– Tačiau ūkių mažėja.
– Neišvengiama, kad smulkūs ūkiai specializuosis ir links į didesnę pridėtinę vertę turinčių kultūrų auginimą, pavyzdžiui, uogininkystę, ekologinę žemdirbystę, perdirbimą ir dalyvavimą trumposiose grandinėse. Tam numatyta parama. Matome bėdą, kad būtent pačiuose smulkiausiuose ūkiuose sunkiai vyksta technologinis atsinaujinimas. Numatę galimybę, kad jie galėtų kooperuotis neprarasdami lengvatinės paramos ir pirkti modernesnę techniką. Bėda, kad kol kas įranga, kurią jie įsigyja, sena. Naujausias traktorius, kuris buvo registruotas šiame segmente, pagamintas 2021 m. Kiti gerokai senesni.

– Tačiau mes neišnaudojame ES paramos, paraiškų mažiau, nei skirta pinigų.
– Sudėkime akcentus. Šiam šaukimui buvo rezervuota didžiausia pinigų suma per visą istoriją – 100 mln. eurų. Paraiškų surinkta už 70 mln. eurų. Iki šiol didžiausia skirta suma buvo 50 mln. eurų. Naujiems kvietimams turime laiko iki 2025 m. Pastabas girdime ir į jas atsižvelgsime. Paraiškų pritrūko dviejuose sektoriuose: tai pieno ir daržovių. Tačiau pastarasis – mažas sektorius visame žemės ūkyje ir galbūt jiems investicijos pakankamos. Kalbant apie pienininkystę, tai per maži įkainiai statyboms, per maža suma dideliems projektams, įsipareigojimas didinti produkciją. Tačiau ne viskas priklauso nuo mūsų – EK neleidžia visų pinigų išdalinti tik keliems projektams.

– Kaip vyksta kova su NMA vadovu Aleksandru Muzikevičiumi?
– Nėra viešo intereso tame, kad pavaldinys dėl darbdavio veiksmų kreipiasi į teismą. Tai normali praktika. Mane, kaip žmogų, stebina tam tikras A. Muzikevičiaus jautrumas pastaboms. Tačiau noriu priminti, kad direktorius buvo pažadėjęs pagerinti įstaigos darbo kokybę, o laikas bėga. Noriu, kad paraiškos nebūtų derinamos ilgiau nei metus, nebūtų pradelsti tarpinių mokėjimų aprašymų terminai ir kad nekiltų klausimų, ar buvo skaidriai organizuotas konkursas į šią poziciją, nes yra klausimų dėl A. Muzikevičiaus anglų kalbos mokėjimo sertifikato. Jei bus atsakymai, jokio asmeninio konflikto nematau. Su visais galima dirbti. Asmeninių savybių nevertinu ir nevertinsiu. Politinio konteksto nėra. Galiu pateikti pavyzdį į mūsų rengtus konkursus atašė postus ir ten neaptiksite jokio neskaidrumo.

– Kadencijos pradžioje sakėte, kad Žemės ūkio ministerija taps valdininkų svajonių ministerija. Ar pavyko?
– Stengiamės ir to siekio neatsisakome.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-10-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos