Žemės ūkio naujienos: 2022-10-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno kainos Lietuvoje rugpjūtį augo sparčiausiai ES – 2 litrų pakuotė jau viršija ir 3 eurus
Pieno produktai Lietuvoje toliau brangsta. Pavyzdžiui, pagal pieno brangimą, Lietuva rugpjūtį buvo pirma Europos Sąjungoje (ES). Nors energetinių išteklių kainos pastaruoju metu traukėsi, verslininkai tikina, kad prekių kainos parduotuvėse taip greitai nesikeičia. 2 litrų pieno pakuotė kai kuriuose Lietuvos prekybos centruose jau viršija 3 eurus.
Eurostato duomenimis, žaliavinis pienas rugpjūtį, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, tarp ES šalių Lietuvoje brango labiausiai – 65 proc.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad pastaraisiais mėnesiais elektra atpigo ketvirtadaliu, o dujos – 50 proc. Paklaustas, ar situacija su pieno produktų kainomis dėl to pamažu stabilizuojasi, įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa atkreipė dėmesį, kad kainos parduotuvėse taip greitai nesikeičia.
„Tam, kad pakeistum produkcijos kainą, pagal galiojančias sutartis, geriausiu atveju užtrunka 2 mėnesius, greičiausiai – 3–4 mėnesius. Tai, kad paskutiniu metu, ačiū Dievui, atpigo energetiko kainos, kol kas dar jokio efekto kainoms nepadarė.
Iš kitos pusės, mes džiaugiamės, kad energetikos kainos nuo rugpjūčio sumažėjo beveik perpus. Jeigu lygintume su metų pradžia, jos bet kokiu atveju yra kokius 3 kartus didesnės“, – LRT RADIJUI komentavo D. Trumpa.
Vertindamas valstybės biudžete numatytas 2,5 mlrd. eurų lėšas energetinių išteklių kainoms verslui kompensuoti, D. Trumpa sutiko, kad ši suma yra ženkli, bet kompensacijų mechanizmas, pastebėjo jis, įsijungia tik tada, kai elektros kaina yra daugiau kaip 3 kartus didesnė, nei metų pradžioje.
„Tik tada ji įsijungia ir dengia pusę virš 24 euro centų. Pavyzdys, spalį elektrą perkant biržoje (mėnesis beveik baigėsi), būtų 22 euro centai. Reiškia, Vyriausybei net nereikės įjungti kompensavimo mechanizmo“, – atkreipė dėmesį D. Trumpa.
Sako, kad pagrindinis žaidėjas – prekybininkai
Paklaustas apie augančias pieno supirkimo kainas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis pabrėžė, kad pieno kainai ūkininkai neturi jokios įtakos. Pagrindinis žaidėjas, jo tikinimu, yra prekybininkai.
„Žinoma, D. Trumpa negali pasakyti. Jei jis pasakys prieš prekybininkus, jis bus išmestas iš lentynos“, – pridūrė J. Vilionis.
J. Vilionis tvirtino, kad prekybininkų dalis sudaro iki 39 proc. pieno kainos.
„Jie [prekybininkai] savo dalies nesimažina, mažina perdirbėjams, o perdirbėjai paskui mums. Kitas dalykas, Lietuvoje mes pagaminame 110 tūkst. tonų pieno per mėnesį. 45 tūkst. tonų atsivežame iš Latvijos ir Estijos.
Apie 50 proc. savo pagaminto pieno mes eksportuojame, tai iš esmės vartojame latvišką, estišką pieną. Kiek moka Latvijoje, Estijoje, čia jau jų paklauskite ir kokiomis galimybėmis konkuruoti reikia. Taip kad šis pieno kiekis Lietuvoje mažėja, ūkininkai traukiasi iš rinkos, jauni neateina“, – kalbėjo J. Vilionis.
D. Trumpos aiškinimu, pagrindinis veiksnys kainos struktūroje yra konkurencija.
„Galimybė mokėti ūkininkams 65 proc. daugiau už pieną šių metų rugpjūtį, nei praėjusių metų rugpjūtį, nulėmė tai, kad eksporto rinkose buvo labai gera situacija, pradedant nuo praėjusių metų pabaigos, iki šių metų vasaros pradžios.
Visame pasaulyje buvo didelė pieno produktų paklausa, labai geros kainos. Tai leido mums parduoti daug ir brangiai. Tai leido mokėti gerokai didesnes kainas nei praėjusiais metais“, – dėstė D. Trumpa.
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra didesnė nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Paklaustas, ar tokia situacija, kai Lietuvoje už pieną mokama daugiau nei vakarų Europoje ir dėl to ten produktai pigesni, yra normali, J. Vilionis atsakė – „nieko panašaus“.
„Imkite pagal klasifikaciją, tai kiek tų stambių [ūkininkų]. Jeigu yra 14 tūkst. pieno gamintojų, iš kurių 41 ūkis yra stambus, kuris laiko virš 500 karvių, ir paskui virš 100 karvių yra 254 ūkiai, tai tegul paima D. Trumpa pasako, kiek jis moka tiems mažesniems pieno gamintojams, ir kiek moka šiems didesniems“, – kalbėjo J. Vilionis.
Paklaustas, ar kainos galėtų dar labiau kilti, D. Trumpa pakartojo, kad pieno produktų kaina priklauso nuo situacijos rinkose, kuri sparčiai keičiasi.
„Lietuvos vietinėje rinkoje (galite pamatyti lentynose) konkuruoja ne tik tarpusavyje gamyklos, „Rokiškio sūris“ ar kitos pieninės, bet ir su latvių gamintojais, ypač su lenkų gamintojais, su vokiečių gamintojais. Jeigu mes parduotume brangiau, nei produktai kainuoja rinkoje, mūsų vietą užimtų lenkų, vokiečių, čekų gamintojai“, – pažymėjo D. Trumpa.
Šaltinis: lrt.lt Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, 2022-10-24
„Agrokoncerno“ pajamos pernai augo 26 proc., o pelnas – dvigubai
Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ 2021–2022 finansiniais metais uždirbo 630 mln. eurų – 26 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais, pranešė grupė. „Rusijai užpuolus Ukrainą nutraukėme visus verslo ryšius su šalimis agresorėmis ir sėkmingai radome naujus tiekėjus iš Vakarų šalių. Nors trąšų kainos augo, jų poreikis sumažėjo neženkliai. Taip pat aktyviai investavome į mokslą, technologinius sprendimus, kurie irgi prisidėjo prie sėkmingos veiklos“ – pranešime teigė grupės savininkas R. Karbauskis.
Grupės įmonės „Agrokoncernas“ pardavimo pajamos augo 40 proc. iki 185 mln. eurų, grūdų supirkimu ir eksportu užsiimančios įmonės „Agrokoncerno grūdai“ – 23 proc. iki 445 mln. eurų. „Agrokoncerno“ grupei priklausančių žemės ūkio bendrovių, kurios verčiasi augalininkyste ir gyvulininkyste, pardavimų pajamos augo 26 proc., jų veiklos pelnas išaugo du kartus. Grupė vienija daugiau nei 40 įmonių. Jos finansiniai metai prasideda liepos 1 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.
Šaltinis: tv3.lt, 2022-10-24
ES šalyse 2022 m. prognozuojamas mažesnis grūdų derlius
Coceral rugsėjo mėn. sumažino 2022 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 52,40 mln. t, tai būtų 0,74 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2022 m. gegužės mėn., bet 0,35 mln. t daugiau, palyginti su 2021 m. Mažesnis miežių derlius prognozuojamas Ispanijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Didesnis miežių derlius prognozuojamas Vokietijoje, Belgijoje ir Estijoje.
2021 m. kukurūzų derlius sudarė 70,2 mln. t. Daugelyje ES šalių dėl karštų ir sausų orų, ypač Vengrijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje gerokai sumažintas kukurūzų derlius. Lenkijoje tikimasi sulaukti 7,48 mln. t kukurūzų derliaus. Lenkija yra trečia pagal dydį kukurūzų augintoja ES (po Prancūzijos ir Rumunijos). Coceral rugsėjo mėn. duomenimis, 2022 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta nuo 8,37 iki 7,76 mln. t ir tai būtų 205 tūkst. t mažiau, palyginti su 2021 m.
Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta nuo 8,47 mln. t iki 7,52 mln. t ir tai būtų 43 tūkst. t mažiau nei 2021 m. 2022 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse pagal šių metų rugsėjo mėn. duomenis padidinta 1,13 mln. t (iki 19,53 mln. t), tai būtų 2,11 mln. t daugiau, palyginti su 2021 m. Didesnis rapsų derlius prognozuojamas, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Danijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 18 (410) / 2022 m.
Parlamentaro siūlymas – nori skatinti pirkimus iš smulkiųjų ūkininkų
Siekiant skatinti pirkimus iš smulkiųjų ūkininkų, įstatyme siūloma numatyti galimybę perkančiajai organizacijai supaprastintų pirkimų atvejais maisto produktus iš trumpųjų maisto tiekimo grandinių įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Tokį pasiūlymą Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
Pasak jo, 2021 m. Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetai pasiekė susitarimą dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra labai svarbi, siekiant Europos žaliojo kurso tikslų sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams rinktis sveiką ir darnią mitybą. Vienas svarbiausių šios strategijos tikslų – trumpesnės maisto tiekimo grandinės, siekiant, kad tarp vartotojo ir augintojo būtų ne daugiau, kaip vienas tarpininkas.
„Trumposios maisto grandinės viešuosiuose pirkimuose naudingos ir vartotojui, ir gamintojui – skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, suteikiant galimybę dalyvauti regioniniams, smulkiems, geografiškai mažiausiai nutolusiems tiekėjams, tokiu būdu užtikrinant kokybiškesnių, šviežesnių, vertingesnių maisto produktų gavimą vartotojams“, – sako parlamentaras L. Savickas.
Jo nuomone, tai ypač svarbu, aprūpinant maisto produktais darželius, mokyklas, gydymo įstaigas.
Anot L. Savicko, Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. paskelbta analizė atskleidė, kad jau eilę metų maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai – su 10 iš jų sudarytų sutarčių vertė siekia apie 70 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės. Tuo tarpu maisto produktų pirkimo sutarčių, sudarytų su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, fiziniais asmenimis, žemės ūkio bendrovėmis, parlamentaro duomenimis, pagal vertę siekia vos apie 2 proc.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-10-25
Glifosato naudojimas gali būti pratęstas
Parengtą ataskaitą pagal nustatytą tvarką glifosato vertinimo grupė pirmiausia pateikia Europos maisto saugos agentūrai (EFSA), o ši – viešajai konsultacijai. Viešosios konsultacijos metu sulaukta labai daug pastabų. Be to, Europos maisto saugos agentūra (EFSA) pareiškėjų paprašė pateikti papildomos informacijos. Glifosato vertinimo grupė ir EFSA nustatė, kad dar yra nemažai aktualių klausimų į kuriuos turi atsakyti ekspertai, todėl Europos Komisija informuota, kad išvadoms dėl glifosato naudojimo parengti reikės daugiau laiko ir, kaip numatyta anksčiau, jos nebus pateiktos iki 2023 m. liepos mėnesio.
Tokiai situacijai susiklosčius, Europos Komisija pasiūlė glifosatą leisti naudoti dar metus, t. y. iki 2023 m. gruodžio 15 d. Tikimasi, kad dar metų pakaks glifosatui įvertinti ir dėl jo likimo priimti sprendimą. Dėl šio pasiūlymo ES valstybės narės balsavo spalio 13–14 d. nuolatinio komiteto posėdžio metu. Deja, tokiai minčiai nebuvo pritarta, todėl pasiūlymas bus teikiamas balsavimui Apeliacinio komiteto posėdyje lapkričio mėnesį.
Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook ir Linkedin paskyrose
Šaltinis: vatzum.lt, 2022-10-24
Lietuva ir Azerbaidžanas sutarė glaudžiau bendradarbiauti maisto saugos ir gyvūnų sveikatos srityse
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius ir Azerbaidžano respublikos maisto saugos agentūros atstovas Rashadas Mafusovas ( Rashad Mafusov) šiandien pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo maisto saugos ir gyvūnų sveikatos srityje. Tikslas – plėtoti ir stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą šiose srityje.
Abiejų šalių kompetentingos institucijos sutarė didelį dėmesį skirti keitimuisi informacijai apie teisės aktus, taip pat apie siuntas bei apie atitinkamų sertifikatų, susijusių su veterinarinės kontrolės siuntų sauga ir maisto produktų tinkamumu vartoti žmonėms, išdavimą.
Susitarime taip pat numatyta skirti dėmesį rizika pagrįsto planavimo ir kontrolės sistemoms bei rizikos vertinimo metodų taikymui, produktų atsekamumui maisto grandinėje, bendradarbiavimo skatinimui siekiant užtikrinti maisto saugą ir gyvūnų sveikatą visais maisto grandinės etapais.
Memorandume taip pat numatyta galimybė organizuoti bendrus mokslinius tyrimus, specialistų mainus. Tikimasi, kad glaudesnis abiejų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas prisidės ir prie prekybos skatinimo.
