Žemės ūkio naujienos: 2022-10-24

Ar žinote, kad žemės ūkis ir maisto sistemos sukuria apie ketvirtadalį visų ŠESD emisijų pasaulyje?

Lietuvoje žemės ūkis išmeta apie 20 proc. visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų ir yra trečias po energetikos ir transporto sektorių.
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje iki 2030 m. keliamas tikslas sektoriaus emisijas sumažinti 11 proc., lyginant su 2005 m.
Nepakankamai subalansuotas mineralinių trąšų naudojimas yra didžiausias ŠESD emisijų šaltinis žemės ūkyje Lietuvoje. Efektyvesnis mineralinių trąšų naudojimas, ekologinio ūkininkavimo ir kitų tvaresnių praktikų taikymas leistų ne tik prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, bet ir pagerinti paviršinių vandens telkinių būklę.

Ar žinote, kad klimato kaita jau stipriai daro įtaką bei keičia žemės ūkį?

Nedidelis atšilimas ir daugiau anglies dioksido atmosferoje gali padėti kai kuriems augalams greičiau augti. Tačiau vis dažnėjančios kaitros, stiprios audros, potvyniai ir sausros gali sumažinti augalų derlių bei paveikti jo kokybę – tą matėme ir šią vasarą didelėje dalyje Europos.
Esant kaitrai, gyvuliams gali kilti pavojus tiek tiesiogiai dėl karščio streso, tiek netiesiogiai dėl suprastėjusios pašarų kokybės.
Žuvininkystei ir ateityje didelės įtakos turės vandens temperatūros kilimas, dėl ko gali pasikeisti tam tikrų žuvų rūšių arealas arba gyvenimo ciklas, plisti invazinės rūšys.

Ar žinote, kad žemės ūkis gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo?

Žemės ūkis turi didelį potencialą mažinti ŠESD emisijas vystant tvarią ir aplinką tausojančią augalininkystę, taikant inovacijas gyvulininkystėje, didinant sektoriaus energetinį efektyvumą. Šiemet žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupėje buvo pristatytos ir aptartos efektyviausios priemonės.
Kitaip nei kiti ekonomikos sektoriai, žemės ūkis taip pat atlieka svarbų vaidmenį mažinant CO2 kiekį atmosferoje, jį kaupiant dirvožemyje ir biomasėje. Nusausintų durpžemių, naudojamų žemės ūkyje, atkūrimas gali reikšmingai prisidėti tiek prie ŠESD emisijų sumažinimo, tiek prie jų absorbavimo ir ilgalaikio saugojimo. Šiuo metu vis daugiau dėmesio yra skiriama anglies kaupimo ūkininkavimo vystymui, kuris sudarytų galimybes ūkininkams gauti papildomas pajamas iš anglies kaupimo dirvožemyje.
Žemės ūkis gali prisidėti ir prie atsinaujinančios energetikos plėtros, pvz. biometano gamybos, naudojant žemės ūkio atliekas.

Daugiau apie žemės ūkį ir klimatą https://zum.lrv.lt/lt/zaliasis-kursas/klimatas-ir-zemes-ukis

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-24

Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – pieno supirkimo kaina augo 55,4 procento. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės rugsėjį mokėjo vidutiniškai 581,2 euro. Per mėnesį ši kaina padidėjo 2,2 procento. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams mažėjo 3,3 proc. iki 451,6 euro. Rugsėjį supirkta 120,44 tūkst. tonų pieno – 2,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-10-21

„Vis labiau įtempta darosi situacija, susijusi su grūdų iniciatyva. Priešas daro visa, kad sustabdytų mūsų eksportą. Manau, jog šiais veiksmais Rusija visai sąmoningai kursto maisto krizę, kad ji būtų tokia pat skausminga, kaip ir pirmajame pusmetyje. Šiuo metu daugiau kaip 150 laivų stovi eilėje, laukdami, kada galės įvykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyse dėl žemės ūkio produkcijos tiekimo. Tai dirbtinai sudaryta eilė“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.

Pasak V. Zelenskio, ji atsirado todėl, kad Rusija stabdo laivų judėjimą. Pavyzdžiui, vėluoja eksportas į Egiptą, Alžyrą, Tunisą, Maroką, Libaną, Iraką, Kiniją ir Indoneziją.

„Dėl Rusijos blokavimo mes negalėjome eksportuoti maždaug 3 mln. tonų maisto produktų. O juk jų pakaktų, kad visus metus galėtų maitintis 10 mln. žmonių“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.

Sutartis galioja iki lapkričio 22 d., todėl šalys turi jį pratęsti.

Anksčiau buvo pranešta, kad Turkija siūlo pratęsti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto pusmečiui arba metams.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-10-21

Šaknys mažokos, bet saldžios

ŽŪB „Kuktai“, šiemet cukrinius runkelius auginanti daugiau kaip 80 ha plotuose, spalio 12 dieną pradėjo juos kasti, tačiau šakniavaisių derlingumas žemdirbius kiek nuvylė. Pasak ŽŪB „Kuktai“ pirmininko Antano Jasiulevičiaus, viskas gal būtų buvę gerai, jeigu nebūtų užmirkusių plotų. Ten, kur ilgiau pastovėjo susikaupusi drėgmė, runkelių šaknys mažokos, todėl ir derlingumas iš tų plotų – menkesnis.

A.Jasiulevičiaus svarstymu, prastą derlingumą galėjo lemti ir ne visai tinkama vieta, nes cukrinių runkelių auginimui pakliuvo nedėkingi laukai – juose šią vasarą, per lietingąjį laikotarpį, užsikimšo seni melioracijos drenažo vamzdžiai, kai kur pakloti prieš 50 metų. ŽŪB „Kuktai“ vadovo teigimu, cukrinius runkelius šiemet augino dviejuose skirtinguose laukuose ir abiejuose plotuose buvo rimtų drenažo gedimų. Vanduo net buvo išsiveržęs į viršų. Pasak jo, kai sistema užsipildė vandeniu ir susidarė drėgmės perteklius, cukriniai runkeliai iš karto reagavo, jie tam yra labai jautrūs.

„Net nebūtina, kad vanduo būtų susitvenkęs dirvos paviršiuje. Po keleto dienų jis gali susigerti, nes melioracijos sistemos dar kažkiek veikia, bet dirvoje drėgmė išlieka kur kas ilgesnį laiką. Kai taip atsitinka, runkeliai tiesiog nustoja augti, jų lapai pradeda gelsti. Po to, kai drėgmė sumažėja, pasiekia normą, jie kažkiek atsigauna, bet vis tiek jau ne tas. Augalas turi vienodai ir nuolat augti, o jeigu auga su pertraukomis, iš karto iš vegetacijos išbraukia tam tikrą etapą, pavyzdžiui, dvi savaites, o per tiek laiko runkeliai visgi nemažai užauga. Kaip ir žmogaus gyvenime, jeigu būna blogas etapas, tai palieka pėdsaką, taip ir to augalo – šį kartą runkelių“, – priežastis analizavo ŽŪB „Kuktai“ pirmininkas.

Jo teigimu, vieną gedimą taisė spalio pirmą savaitę, tai buvo 1951 metų drenažas. „Tai ko norėti, kad jis patikimai veiktų. Daugiau kaip pusę amžiaus atlaikė. Kai šiemet drėgnesni metai, iš karto pasimatė, kur melioracijos sistemos visai neveikia, kur silpniau veikia“, – teigė A.Jasiulevičius.

Anot jo, kol kas labai sunku prognozuoti, koks iš tikrųjų bus cukrinių runkelių derlius, bet iš pirmųjų hektarų nukastos saldžiosios šaknys mažokos. Kaip bus toliau, paaiškės lapkritį–gruodį. Nelaukdamas pabaigtuvių, A.Jasiulevičius preliminariai darė išvadą, jog derlingumas gali būti vidutinis arba net žemiau vidutinio. Spalio mėnesio pirmoji pusė buvo dėkinga nors tuo, kad Baraginės kaime įsikūrusios bendrovės laukuose buvo sausa. Tačiau žemdirbiai sakė, jog cukrinių runkelių šaknys vis tiek aplipusios žemėmis, tad turi valyti papildomai. Didelę paguodą teikia pirmųjų dienų runkelių tyrimai, parodę, kad runkelių šaknų cukringumas yra kur kas didesnis nei įprastai. ŽŪB „Kuktai“ išaugintų cukrinių runkelių cukringumas šiemet siekia 18,6–18,8 proc.

Pagal Marijampolės cukraus fabriko sudarytą grafiką, ŽŪB „Kuktai“ cukrinius runkelius į perdirbimo įmonę pristatys skirtingu laikotarpiu – per tris vežimo etapus.

Skiriasi pagal augimo vietą

Intensyvus darbymetis ir Gudelių seniūnijos (Marijampolės sav.) ūkininkų Tamošaičių šeimos laukuose. Čia runkeliai augo 65 ha plote. Šeimos ūkiui atstovaujantis Darius Tamošaitis šiemet cukrinių runkelių derliumi patenkintas, nors ir pas juos yra numirkusių vietų, kai kur jau kadais nugeltusiais lapais runkelių plotų.

„Jau ne viena diena, kai vežame runkelius į fabriką. Dar neturime cukringumo, švarumo rodiklių. Kiek pats pasiskaičiavau, cukrinių runkelių derlingumas ten, kur jie labai prasti, siekia apie 50 t/ha, kur geresni laukai – 76 t/ha, o derlingiausias laukas davė 90 t/ha. Iš skirtingų laukų derlingumas skiriasi. Preliminariai skaičiuojant, bendras derlingumas turėtų būti vidutinis“, – sakė D.Tamošaitis.

Lyginant su kitomis ūkio auginamomis kultūromis, Gudelių seniūnijos ūkininkas Darius patikino, kad užsiimti su cukriniais runkeliais buvo verta, nes supirkimo kaina, atsižvelgiant į visus rodiklius, gana nebloga. Be to, cukrinius runkelius jų šeimos ūkis augina ir dėl sėjomainos. Po cukrinių runkelių sėjamos grūdinės kultūros.

Iš Tamošaičių ūkio paskutiniai cukriniai runkeliai į fabriką pagal grafiką iškeliaus iki gruodžio vidurio. Dariaus teigimu, spalį sausa, tad purvo ant šakniavaisių ne per daugiausia. „Mums su runkeliais kol kas neblogai sekasi. Keliai dar neblogi, sausa, orai išvažiuoti iš laukų dar leidžia. Kai prilyja, reikia ištempti mašinas iš laukų į kelius, tuomet kelius sugadiname“, – atviravo ūkininkas.

Cukrus jau byra

UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ vadovas Augustas Obuchavičius VL teigė, kad Marijampolės cukraus fabrikas perdirbti cukrinius runkelius pradėjo spalio 3 dieną. „Tikimės, kad priveš tiek, kiek planavome. Tik planavome nedaug, tai tas tikrai liūdina, o šiaip tikimės, kad derliai bus neblogi“, – pastebėjo įmonės vadovas.

Jo teigimu, runkelių derlingumą iš vienos darbo savaitės dar sunku prognozuoti, dar nėra tokių augintojų, kurie būtų pilnai nusikasę savo runkelių laukus ir galėtų pasakyti, bet atvežtų perdirbti runkelių cukringumas perdirbėjus džiugina. A.Obuchavičiaus duomenimis, spalio 14 dieną vidutinis cukringumas siekė 17,5 proc.

„Lyginant su Vakarų Europa, mus tikrai labai džiugina toks rezultatas. Girdime, kad Vakarų Europa labai skundžiasi prastoku cukringumu. Pas mus ir purvingumas šiemet nėra labai didelis. Jis svyruoja apie 9 proc. Bet dar tik pati perdirbimo sezono pradžia, buvo kelios lietingos dienos, tai tuomet purvingumas buvo šoktelėjęs, o dabar nelyja, sausa“, – rezultatais pasidžiaugė įmonės direktorius.

A.Obuchavičius neneigė, kad šį perdirbimo sezoną pasitikta su nemažai iššūkių – teko pereiti prie alternatyvios energetikos, nuo dujų iki krosnių kuro. Marijampoliečiai džiaugiasi, kad jiems pavyko laiku persiorientuoti ir sezoną pradėjo su alternatyvia energetika, kas padės susimažinti gamybos kaštus šiais energetikos atžvilgiu beprotiškai sunkiais metais. Dabar palanki ir cukraus kaina.

Kėdainių cukraus fabrike

„Kol kas mes turime pakankamai aukštą Lietuvos cukraus produkcijos kainą. Tikrai visa Europa susidūrė su energetikos iššūkiais, visoje Europoje cukrinių runkelių derliai yra mažesni negu praeitais metais. Tai dėl to gatavos produkcijos kaina yra gana aukšta“, – gamybos sezono pradžioje kalbėjo UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ vadovas A.Obuchavičius.

Įsivažiavo darbymetis

Kitame Lietuvos cukraus fabrike Kėdainiuose gamybos sezonas tęsiasi jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio. Rugsėjo 30 dieną AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ baigti perdirbti ekologiški cukriniai runkeliai. Šiais metais ekologiškai augintos šaknies dydis buvo mažesnis nei ankstesniais perdirbimo metais. Cukringumo rodiklis siekė 17,26 proc. Ekologiškų runkelių augintojai kasė apie 40 t/ha.

Ekologiškus runkelius auginančios AB „AUGA group“ vykdantysis direktorius Tadas Baliutavičius VL aiškino, kad cukriniai runkeliai jų ūkiuose nukasti rugsėjo mėnesio antroje pusėje. „Darbai praėjo sklandžiai ir greitai dėl gerų oro sąlygų (tuo metu vyravo sausi orai) bei kokybiško visų įsitraukimo – nuo ūkių darbuotojų, kasėjų iki vežėjų ir perdirbėjo. Dėl palankių oro sąlygų kasimo metu šiemet galime pasidžiaugti gerokai švaresniais runkeliais.

Cukringumas taip pat didesnis – šiais metais jis siekė 17,2 proc., kai pernai skaičiavome 15,9 proc. Tai – geras rodiklis, nes auginame ekologinius cukrinius runkelius, kurie kasami anksčiau nei įprastuose ūkiuose.

Bendras kultūros derlingumas šiemet, kaip ir praėjusiais metais, buvo vidutinis. Geresnio rezultato nepavyko pasiekti dėl šaltų pavasario orų ir liūčių vasaros viduryje“, – aiškino T.Baliutavičius.

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ pateiktais duomenimis, 40 savaitę prasidėjęs tradicinių cukrinių runkelių perdirbimas parodė džiuginančius rezultatus: švarumas siekė 93,43 proc., cukringumas – 18,18 proc. Tradicinių runkelių šaknies dydis yra mažesnis, bet kokybiniai rodikliai gamybos pradžioje teikia vilties. Spalio mėnesį Vidurio Lietuvoje tradicinių runkelių auginimo ūkiuose įsivažiavo intensyvus darbymetis.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-10-21