Žemės ūkio naujienos: 2022-10-26

Norintys vykdyti kitų augalininkystės sektorių veiklą pateikė 114 paraiškų, kurioms finansuoti prašoma daugiau kaip 19 mln. Eur. Kadangi šiam sektoriui skirta 14,83 mln. Eur, prašomų lėšų užteks 71 paraiškai, surinkusiai 63–90 atrankos balų, 13 paraiškų, kurios surinko 60 balų, lėšų pakanka iš dalies. Paraiškoms, surinkusioms 55 balus ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nebus vertinamos. Kitų augalininkystės sektorių prioritetinę eilę rasite čia.

72 paraiškos, kurias pateikė pareiškėjai, numatę vykdyti mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių veiklą, buvo surikiuotos į pirmumo eilę. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 19,4 mln. Eur, tuo tarpu skirta 14,25 mln. Eur. 72 paraiškoms visiškai pakanka lėšų, 15 paraiškų lėšų pakanka iš dalies, 10 paraiškų lėšų nepakanka, todėl jos toliau nebus vertinamos. Mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių prioritetinę eilę rasite čia.

Paaiškiname, kad tuo atveju, kai įvertinus visų to paties kvietimo metu gautų paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams nustatoma, kad tik daliai vienodą atrankos kriterijų balų skaičių gavusioms paramos paraiškoms užtenka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo paramos paraiškoms finansuoti. Jeigu bus skirtos papildomos lėšos, paraiškos bus vertinamos toliau.

Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių projektus vykdyti nusprendę pareiškėjai pateikė 42 paraiškas, kurios surinko 40–85 atrankos balus, o prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 9 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 25 mln. Eur. Kadangi bendra prašoma paramos suma neviršija skirtosios, parama bus skirta visiems pareiškėjams, kurie atitiks tinkamumo skirti paramą reikalavimus. Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių prioritetinę eilę rasite čia.

79 paraiškas, kurios surinko 35–55 atrankos balus, pateikė pareiškėjai, numatę vystyti pieninės galvijininkystės sektoriaus veiklą. Jų projektams finansuoti prašoma šiek tiek daugiau kaip 17,59 mln. Eur, o numatyta skirti 50 mln. Eur. Taigi parama bus skirta visiems pareiškėjams, kurie atitiks tinkamumo skirti paramą reikalavimus. Pieninės galvijininkystės sektoriaus prioritetinę eilę rasite čia.

Informuojame, kad vadovaujantis KPP Administravimo taisyklėmis, dalis ne pagal reikalavimus pateiktų paraiškų, buvo atmestos.

Primintina, kad pagal Priemonę paramos galima buvo kreiptis dėl:

investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos);
investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui;
tik lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Paramos dydis

Pagal veiklos sritį remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Jei pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiamas iš kooperatyvo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Parama vienam projektui negali viršyti:

300 000 Eur, kai teikiama investicinė parama;
600 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir kai (pasirenkamas vienas iš nurodytų variantų):

– pateiktame projekte numatyta įgyvendinti kolektyvines investicijas;
– pateiktame projekte numatytos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro daugiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). Tuo atveju, kai statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM), paramos suma projektui negali viršyti 300 000 Eur;

500 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola, iš kurių:

– didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 300 000,00 Eur;
– didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 000 Eur;

800 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola ir kai (pasirenkamas vienas iš nurodytų variantų):

– pateiktame projekte numatyta įgyvendinti kolektyvines investicijas;
– pateiktame projekte numatytos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro daugiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). Tuo atveju, kai statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM), paramos suma projektui negali viršyti 300 000 Eur;

susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų KPP laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, pagal priemonės veiklos sritį negali viršyti 1 300 000 Eur.

Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi ir investicinės paramos, ir (arba) lengvatinės paskolos, metinė palūkanų norma gali būti ne didesnė kaip 1,3 proc., o paskolos dalis, skiriama apyvartinio kapitalo finansavimui, negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai tam pačiam projektui įgyvendinti kreipiamasi ir investicinės paramos, ir lengvatinės paskolos, bendras paramos dydis (sumine ir procentine išraiška) negali viršyti didžiausio leistino paramos intensyvumo ir didžiausios leistinos paramos sumos, nustatytos įgyvendinimo taisyklėse.

Šaltinis: nma.lt, 2022-10-25

Kompensacinės išmokos pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ už javų arba daugiamečių žolių sėklai auginimą mokamos ūkininkams, kurie yra įtraukti į atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą arba yra pasirašę augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutartis su dauginamosios medžiagos tiekėjais ir turi sėklinio pasėlio javų ir (arba) daugiamečių žolių sėklos, už kurias prašoma paramos, pasėlio aprobavimo aktą, išduotą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM).

Iki kitų metų birželio 1 d. ekologiškai ūkininkaujantys ir patys teikiantys rinkai augalinę dauginamąją medžiagą turi gauti galutinį VATŽŪM išduotą sėklos sertifikatą pagal dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus, kuriame nurodyta, kad sėkla yra sertifikuota.

Ūkininkai, auginantys javus ir (arba) daugiametes žoles sėklai pagal sėklų auginimo supirkimo sutartis su dauginamosios medžiagos tiekėjais ir ne patys tiekiantys rinkai sertifikuotą dauginamąją medžiagą, iki kitų metų birželio 1 d. turi gauti VATŽŪM išduotą sėklos sertifikatą ir NMA pateikti sudarytą augalinės dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutartį.

NMA atkreipia dėmesį, jog pareiškėjams nereikia papildomai teikti sėklos sertifikatų, nes jie yra gaunami iš VATŽŪM pagal bendradarbiavimo sutartį.

Pareiškėjai, norintys greičiau gauti kompensacines išmokas pagal KPP priemonę, raginami kuo anksčiau sertifikuoti užaugintą derlių, pateikti reikiamus dokumentus nelaukiant birželio 1 dienos, kad būtų anksčiau išmokėtos priklausančios išmokos.
Šiais metais iš viso pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ pateikta daugiau kaip 2,5 tūkst. paramos paraiškų, už javus ir daugiametes žoles sėklai pramos prašo 247 ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai.

Šaltinis: nma.lt, 2022-10-25

Reikalas tas, kad jeigu per stebuklą ja pavirstumėte, tai jūsų savininkui tektų pakratyti piniginę, mat šių raguočių leidžiami gyvybinės veiklos produktai, paprasčiau tariant, vidurių dujos, jau atsidūrė mokesčius nustatančių institucijų taikinyje. Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern antradienį (spalio 11 d.) įvykusioje spaudos konferencijoje patvirtino vyriausybės ketinimą siekti, kad būtų įgyvendintas pasiūlymas dėl šalies ūkininkų apmokestinimo už jų auginamų gyvulių išmetamus teršalus.

Tai, esą, būtų viena iš priemonių kovojant su klimato kaita, informuoja CNN. „Tai svarbus žingsnis Naujajai Zelandijai pereinant prie mažo išmetamųjų teršalų kiekio, atitinkantis pažadą nuo 2025-ųjų apmokestinti žemės ūkio sektorių už daromą taršą“, – pasakė J. Ardern. Naujoji Zelandiją – svarbi galvijų ir mėsos eksportuotoja. Iš viso šalyje auginama maždaug 10 mln. galvijų ir 26 mln. avių. Žemės ūkio sektoriui tenka net pusė šalyje išmetamų teršalų, įskaitant ir 91 proc. biogeninių išmetamųjų teršalų, t. y. metano – galingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visuotinio atšilimo požiūriu per artimiausią laikotarpį daugiau nei 80 kartų viršysiančių anglies dioksido daromą poveikį.

Anksčiau ši pramonės šaka nebuvo įtraukta į šalies apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, vyriausybinę reglamentavimo priemonę, nustatančią kiekvienam sektoriui taikytinus teršalų apribojimus.„Jokia kita pasaulio valstybė dar nesuformavo sistemos, pagal kurią galėtų būti apmokestinami žemės ūkių išmetami teršalai ir mažinamas jų kiekis, taigi, mūsų ūkininkams, kaip patiems pirmiesiems, prasminga tikėtis tam tikrų pranašumų“, – nurodė J. Ardern. Vis dėlto ūkininkų ausiai toks pareiškimas nenuskambėjo kaip įtikinantis ir jie ėmė reikšti nerimą dėl didelių išlaidų, kurias žemės ūkio sektorius patirtų įsigalėjus tokiam potvarkiui. Andrew Morrisonas, ūkininkų interesams atstovaujančios grupės „Beef + Lamb New Zealand“ pirmininkas, tą pačią dieną ūkininkams adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad „nesirengiama taikstytis su sistema, neproporcingai didinančia ūkininkams ir šalies bendruomenėms tenkančią riziką.“

Andrew Hoggardas, kaimo vietovių advokatų agentūros „Federated Farmers“ prezidentas, išplatintame pranešime nurodė, kad vyriausybės planas sužlugdys Naujosios Zelandijos miestelius. „Mes tam nepritariame. Skaudu galvoti apie šį vyriausybės pateiktą pasiūlymą, niekais paverčiantį visą mūsų darbą. Pažeminantį šeimas, dirbančias mūsų žemę, – sakoma pranešime. – Mūsų plano esmė – leisti ūkininkams toliau ūkininkauti. Dabar jie viską išparduos taip greitai, kad netgi šunys nesuspės suloti pavymui jų nuvažiuojančių furgonų.“

Visgi pasiūlymo autoriai viliasi, kad ūkininkai bus suinteresuoti sumažinti teršalų išmetimą dar nepritaikius nepalankaus apmokestinimo. Kaip teigiama vyriausybės pranešime, gautos pajamos sugrįš į žemės ūkio sektorių kaip pažangios technologijos, mokslinių tyrimų inicijavimas ir skatinamosios išmokos. Tam tikros technologijos, reikia pasakyti, jau taikomos. Pienininkystės įmonėje „Fonterra“ dirbantys specialistai testuoja „Kowbucha“ poveikį.

„Kowbucha“ – tai probiotikas, kaip manoma, pajėgus sumažinti metano išmetimą lemiančių galvijų atsirūgimų dažnį. „Atlyginant ūkininkams, kurie imasi veiksmų, kad sumažėtų teršalų kiekis, pavyks paremti vis daugiau ūkininkų, kad jie galėtų kelti ūkių našumą ir pelningumą, tuo pat metu prisidėdami prie klimato srities tikslų įgyvendinimo“, – spalio 11 d. sakė Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras Damienas O‘Connoras. Dabar dėl pasiūlymo bus konsultuojamasi. Numatyta konsultavimosi etapo pabaigos data – šių metų lapkritis.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-10-24

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, per du mėnesius investicinei paramai į žemės ūkio valdas gauti jie pateikė 350 paraiškų, paprašę 67,25 mln. eurų, nors numatytas biudžetas sudarė 105,3 mln. eurų. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis yra sakęs, kad smarkiai išaugus elektros, trąšų ir pašarų kainoms ūkiams modernizuoti trūksta nuosavų lėšų.

Be to, pasinaudoti parama trukdo ir biurokratinės kliūtys. Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešė, kad pasibaigus trečiajam paraiškų surinkimo etapui iš visų specializuotų žemės ūkio sektorių didžiausia investicijų suma skirta pieninės galvijininkystės atstovams – 50 mln. eurų paramos lėšų, bet pieno ūkiai paprašė vos 18 mln. eurų. Anot J.Vilionio, ūkininkai stovėtų eilėse prie paramos, bet nustatytos paramos sąlygos neatitinka jų poreikių. „Sukurti fermoje vietą vienai karvei kainuoja virš 14 tūkst. eurų, o maksimali paramos suma pagal priemonę siekia vos 300 tūkst. eurų. Už tiek netgi 20 karvių ūkio neįmanoma įsteigti. Parama ūkiui turėtų siekti bent 1,5 mln. eurų, tuomet galima iš esmės vykdyti plėtrą“, – teigė J.Vilionis.

Pasibaigus rudeniniam kvietimui teikti paraiškas ūkiams modernizuoti mažą aktyvumą rodė ir sodininkystės, daržininkystės bei uogininkystės ūkiai. Jie pateikė 43 paraiškas ir paprašė daugiau kaip 9,2 mln. eurų, nors šiam sektoriui paskirtas 25 mln. eurų biudžetas. Tik augalininkystės ir mėsinės gyvulininkystės atstovai paprašė skirti daugiau paramos, nei skirta paramai lėšų. Aktyviausi buvo augalininkyste besiverčiantys ūkininkai – užregistruota 119 jų paraiškų, kuriose prašoma daugiau kaip 19,3 mln. eurų, nors šiam sektoriui skirta apie 14,8 mln. eurų. 106 paraiškas pateikę mėsinės galvijininkystės atstovai paprašė 20,6 mln. eurų, o jiems numatyta skirti 15,5 mln. eurų. Ūkininkams neaišku, kodėl paramos priemonių pinigai neperskirstomi pagal poreikį ir nekeičiamos paramos teikimo taisyklės atsižvelgus į nekart žemdirbių išsakytas pastabas.

ŽŪM „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad ankstesniais paraiškų rinkimo laikotarpiais būdavo skiriamas perpus mažesnis biudžetas, o šį kartą atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją rinkose ir trūkinėjančias tiekimo grandines buvo nutarta skirti rekordiškai didelę paramos sumą. „Nepanaudotų paramos lėšų likutis sudaro 38,04 mln. eurų. Jie bus skirti 2023 m. numatomam organizuoti pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraiškų teikimui finansuoti. Sprendimai dėl lėšų perskirstymo sektoriams bus priimti įvertinus paskutinio paraiškų surinkimo rezultatus ir lėšų poreikį atskiriems sektoriams“, – teigė ministerija.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-10-21