Žemės ūkio naujienos: 2022-10-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministerija taupiausiai vartoja elektros energiją
Turto banko duomenimis, rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sutaupė daugiausia elektros iš visų didžiųjų įstaigų – daugiau kaip 32 tūkst. kWh (apie 50 proc.). Pasak ŽŪM kanclerio Valdo Aleknavičiaus, ministerija siekia efektyviai valdyti išteklius bei turtą, o didžiausias nuopelnas – darbuotojų.
„Manau, kad daugiausia prie tokių rezultatų prisidėjo darbuotojų sąmoningumas, nes, pavyzdžiui, elektros prietaisų naudojimas priklauso nuo jų. Taip pat sumažinome ploto, daug šviestuvų lempų pakeista į elektrą taupančias, visa tai ir lėmė, kad ŽŪM sutaupė daugiausia elektros“, – teigia kancleris V. Aleknavičius.
Vyriausybė įpareigojo viešojo sektoriaus institucijas per artimiausius dvejus metus energijos sunaudojimą sumažinti 20 procentų, kad išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per šį laikotarpį sumažėtų 100 mln. eurų. Rugsėjo duomenys rodo, kad šis prašymas buvo išgirstas.
Ministerijoje darbuotojai skatinami vietoj liftų rinktis laiptus, išjungti nenaudojamus prietaisus, atsisakyti kondicionierių, dirbti nuotoliu, taip pat peržiūrimas ploto poreikis (yra pateiktas prašymas atsisakyti maždaug 1000 kv. m patalpų), visa tai lemia mažesnius energijos kaštus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-26
Ministras K. Navickas kartu su Ministre Pirmininke I. Šimonyte Tokijuje atidarė Lietuvos–Japonijos maisto pramonės verslo forumą
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vadovaujama verslo delegacija pradėjo vizitą Japonijoje, kuris skirtas ekonominių bei prekybinių šalių santykiams stiprinti žemės ūkio ir maisto pramonės srityse. Numatyta intensyvi politinė bei verslo misijos darbotvarkė, kurioje dalyvauja 15 Lietuvos maisto pramonės įmonių.
Japonijoje su oficialiu vizitu vieši ir Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Su ja ministras K. Navickas atidarė Lietuvos–Japonijos maisto verslo forumą, skirtą skatinti bei stiprinti šalių partnerystę prekiaujant aukštos pridėtinės vertės maisto produktais, kita žemės ūkio produkcija. Ypatingas dėmesys skiriamas aukštai kokybei, ekologijai, inovacijoms.
Tai pirmas tokio lygio verslo forumas, skirtas Lietuvos ir Japonijos maisto pramonės įmonėms. O Lietuvos verslui – puiki galimybė prisistatyti bei susitikti potencialius prekybos partnerius šioje šalyje.
Forumo atidaryme Ministrė Pirmininkė pasidžiaugė, kad aukštos kokybės lietuviška produkcija vis dažniau atranda kelią į Japonijos rinką ir pelno vis didesnį vartotojų pasitikėjimą. Ji pabrėžė, jog ir Lietuva, puoselėjanti saugią ir verslui palankią aplinką, yra pasirengusi glaudesniam bendradarbiavimui bei Japonijos verslams gali tapti vartais į ES rinką.
„Lietuva ir Japonija toliau plėtoja tvarią ir abipusiai naudingą partnerystę, todėl tikiu, kad šis verslo forumas atvers naujų galimybių stiprinti ekonominį ir verslo bendradarbiavimą tarp mūsų šalių“ – forume kalbėjo Premjerė I. Šimonytė.
Ministras K. Navickas akcentavo strateginio Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo svarbą, kuris tapo dar aktualesnis Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą fone, kuomet pažeistos pasaulinės maisto tiekimo grandinės. Pasak ministro, Lietuvos ir Japonijos prekybiniai santykiai žemės ūkio ir maisto pramonės srityje nuolat stiprėja bei plečiasi, tad svarbu išlaikyti abiejų šalių maisto sektoriaus įmonių partnerystės ir ryšių stiprėjimo pagreitį.
„Lietuva tampa vis žinomesnė savo produkcija, kuri gaminama naudojant pažangiausias technologijas bei šalyje išaugintas aukščiausios kokybės žaliavas, išsiskiria savo natūralumu ir tradicijomis. Tai leidžia sukurti išskirtinės kokybės bei sveikatai palankius maisto produktus. Daugelis jų jau gerai žinomi užsienio rinkose ir puikiai vertinami skirtingų šalių vartotojų, todėl tikrai bus pamėgti ir Japonijos vartotojų“ – teigė ministras K. Navickas.
Lietuvos–Japonijos maisto pramonės verslo forume sulaukta daugiau kaip 150 dalyvių, vyko abiejų šalių verslo atstovų diskusija apie Japonijos rinkos ypatumus ir iššūkius ją atveriant, taip pat apie Lietuvos maisto pramonės išskirtinumą bei potencialą šioje itin patrauklioje, bet reiklioje rinkoje. Forumo metu vyko dvišaliai verslo įmonių susitikimai, kuriuose Lietuvos įmonės turėjo galimybę prisistatyti potencialiems Japonijos verslo partneriams.
Taip pat numatytas ministro vadovaujamos verslo delegacijos susitikimas su Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerijos vadovybe, Gifu prefektūros gubernatoriumi, galimais prekybos partneriais bei Lietuvos garbės konsulais.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-26
Šiuo metu renkamos paraiškos
Primename, kad šiuo metu renkamos paraiškos pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritis, o pagal kai kurias iš jų teikti paraiškas liko mažiau nei savaitė, tad raginame suskubti. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, kad iki spalio 31 d. renkamos paraiškos pagal šias KPP veiklos sritis:
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, kad iki spalio 31 d. renkamos paraiškos pagal šias KPP veiklos sritis:
„Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“;
„Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“;
„Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą (ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas bei kitų žemės ūkio produktų perdirbimas)“;
„Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“;
„Projektai, skirti elektroninėms komunikacijos priemonėms įgyvendinti“.
Iki lapkričio 30 d. laukiama paraiškų pagal šias veiklos sritis:
„Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“;
„Miško veisimas“ (pildoma Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje ŽŪMIS (adresu www.zumis.lt) esanti elektroninė paraiškos forma);
„VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“;
„Investicijos į miškininkystės technologijas“;
Taip pat iki metų galo – gruodžio 30 d. – renkamos paraiškos:
„Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“;
„Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“;
„Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“.
Paraiškos – elektroniniu būdu
NMA primena, kad jei nėra galimybės konkrečios KPP priemonės paraiškų pateikti per ŽŪMIS užpildant elektroninę formą, paraiška ir prašomi dokumentai, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, turi būti pateikti naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu – ŽŪMIS meniu pasirinkus punktą „Pranešimai“ arba el. paštu dokumentai@nma.lt. Paraiška ir prašomi dokumentai visais atvejais gali būti teikiami ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Taip pat primename, kad ŽŪMIS sudaryta galimybė visus pagal KPP teikiamus mokėjimo prašymus ir projektų įgyvendinimo ataskaitas teikti tik elektroniniu būdu.
Šaltinis: nma.lt, 2022-10-27
Rudeninė piktžolių kontrolė – naudinga
Ilgą laiką skeptiškai vertinti, šiandien rudeniniai herbicidai tampa savaime suprantamu dalyku ne tik tarp rapsų, bet ir tarp javų augintojų Lietuvoje. Sezonui pasibaigus, prieš žiemą piktžolių naikinimu pasirūpinti spėję ūkininkai pavasario gali laukti ramiau – peržiemojus beliks nebent korekciniai purškimai.
Turi privalumų
Rudeniniai herbicidai turi ne vieną privalumą: juos naudojantys ūkininkai išlošia daugiau laiko darbymečiui pavasarį, jie efektyviai naikina piktžoles, didina derlių, o ir laukus nupurkšti kainuoja kone perpus pigiau nei naudojant pavasarinius herbicidus. Tačiau bene didžiausia nauda ta, kad veikdami per dirvožemį rudeniniai herbicidai padeda atsikratyti rezistencinių piktžolių.
„Reikėjo ne vienerių metų, kad Lietuvos ūkiai pradėtų atlikti piktžolių kontrolę rudenį. Dabar turime tam tinkamus padargus, mokame tinkamai pasiruošti dirvą. Antra, tokį poreikį diktuoja klimatas – įšalo sulaukiame vis vėliau, piktžolės spėja padaryti daugiau žalos. Taip pat formuojasi piktžolių atsparumas, vien pavasariniai purškimai šios problemos neišsprendžia. Taigi jau apie penkmetį stebime, kaip piktžolių kontrolė iš pavasario keliasi į rudenį“, – sako bendrovės „Scandagra“ augalų apsaugos ekspertas Dainius Štitilis.
Herbicidai brangsta
Kaip rodo tarptautinio chemijos pramonės koncerno „Bayer“ tyrimai, taikant rudeninį piktžolių naikinimą iš vieno hektaro išgaunamas iki 0,8–0,9 tonos didesnis derlius nei laukus purškiant pavasarį. Maža to, ūkininkai skaičiuoja ir finansinę naudą: rudenį vienam hektarui reikalingi herbicidai kainuoja apie 20 eurų, tuo tarpu pavasarį apsaugoti tokį pat plotą gali kainuoti 30 eurų ir daugiau.
Kitąmet kainų skirtumas gali būti dar didesnis, kadangi herbicidų kainos auga. D. Štitilis teigia, kad šįmet herbicidų kainos vidutiniškai augo iki 5 procentų, kitąmet galima tikėtis ir apie 15-20 proc. brangimo. Prognozuojama, daugiau brangs pigiausios priemonės, mažiau – brangesnės.
Padeda ne tik herbicidai
D. Štitilis primena, kad net naudojant rudeninius herbicidus, svarbu neužmiršti atlikti darbą iki galo ir išnaikinti visas piktžoles. „Atėjus pavasariui svarbu įvertinti situaciją, ar nereikia korekcinio purškimo, jei pastebimos kokių nors konkrečių rūšių piktžolės. Žinoma, vienas augalas 10 kvadratinių metrų plote derliui nuostolio nepadarys – 95 proc. efektyvumas yra priimtinas. Svarbiausia išnaikinti vienskiltes piktžoles, taip pat pelinį pašiaušėlį, kuris yra labai agresyvus ir dygsta net keliomis bangomis“, – pabrėžia D. Štitilis.
Be rudeninių herbicidų, kovoti su atspariomis piktžolėmis taip pat padeda sėjos vėlinimas, skirtingi žemės apdirbimo būdai, ypač svarbi – sėjomaina.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-10-26
Kaimo reikalų komitetas prašo daugiau pinigų savivaldybių žemės ūkio specialistams
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo kitų metų biudžete skirti papildomus 2 mln. eurų žemės ūkio specialistų, dirbančių savivaldybėse ir atliekančių valstybės deleguotas funkcijas, atlyginimams. Dabar tam numatyta 9,3 mln. eurų. „Kaimo komiteto pasiūlymuose yra dėl žemės ūkio specialistų atlyginimų 2 mln. pasiūlymas yra įdėtas“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, kad valstybės tarnautojų darbo užmokesčio problema bus išspręsta kartu planuojama valstybės tarnybos reforma, kuriai nereikia užbėgti už akių.
„Ruošiamas valstybės tarnybos įstatymo pertvarkos paketas, kuriuo numatoma viešojo sektoriaus pertvarka, susijusi ir su atlyginimais. Kol tos pertvarkos nėra, neverta atskirai svarstyti“, – komiteto posėdyje sakė G. Norkūnas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis sako, jog poreikis yra kur kas didesnis, o 2 mln. eurų padės tik minimaliai užtikrinti valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų vykdymą.
„Atskaičius išlaidas veiklai savivaldybės neužtikrina net minimalių atlyginimų. Papildomi 2 mln. eurų – tai išgyvenimo klausimas, kad nebūtų atleidžiami darbuotojai, vykdomos funkcijos“, – komitete teigė jis.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis 2023 metų biudžeto projektą pavadino blogiausiu, nes valstybė neranda pinigų net savo darbuotojams.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pats blogiausias biudžetas, kuris čia pateikiamas. Valstybėje yra kažkas blogai, kad negali išlaikyti savo samdinių. Projektas, kuris pateiktas, mūsų netenkina, reikia prie jo grįžti“, – teigė jis.
Komiteto narys Andrius Vyšniauskas sako, kad savivaldybių žemės ūkio specialistams iš valstybės biudžeto mokamas atlyginimas yra atgyvena, o už darbą jiems turėtų atsiskaityti savivalda.
„Tai, mano galva sisteminė problema, nes tie darbuotojai seniai dirba savivaldybių administracijose, tos funkcijos turėtų būti perduotos. Tai kelių dešimtmečių reliktas, kai atsirado tokia sistema. Mano nuomone, savivalda turėtų turėti tą finansavimą, koks yra jai skiriamas ir to finansavimo rėmuose susitvarkyti atlyginimus ir visas kitas funkcijas“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.
„Buvo daug derybų, ne visi poreikiai buvo patenkinti“, – komiteto posėdyje sakė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė.
Anot jos, nepakankamai skirta ministerijos įstaigų darbo užmokesčiui, rezervui, savivaldybėms perduotų valstybės funkcijų vykdymui, melioracijos investiciniams projektams ir kitoms sritims.
Šalies kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas pabrėžė ūkių išlaidų elektrai kompensavimą, kurio neišsprendus bendrovės gali bankrutuoti.
„Viena iš aktualiausių problemų yra elektros brangimas, kreipėmės dėl kompensavimo, Lietuvoje diskusija nusistūmė į kitus metus, labai neaišku. Kaštai patirti rugpjūtį, rugsėjį prilygsta metinėms išlaidoms, kokios galimybės yra kompensacijų, nes realiai ūkiai susiduria su išgyvenimo problema, kalbu ne apie vieną sektorių“, – sakė A. Baravykas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius nesitiki, kad į žemdirbių pasiūlymus būtų atsižvelgta.
„Žemės ūkis dėl to, kad yra tiek krizių, tame tarpe ir karas, ir maisto brangimas, manau, kad nepakankamai rimtai būtų atspindėtas tame biudžete, bet tos temos neplėtosiu suprasdamas tai, kad biudžetas vistiek tikriausiai bus priimtas buldozerio principu, bent jau pirminė tokia nuostata matyti“, – komitete kalbėjo jis.
Komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlomam 2023 metų biudžeto projektui, tačiau siūlo jį tobulinti įvertinant jo pasiūlymus.
Kitų metų biudžeto projekte Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) numatoma skirti 1,04 mlrd. eurų, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – 39,3 mln. eurų.
80 proc. ŽŪM kitų metų biudžete numatytų lėšų yra tikslinės Europos Sąjungos išmokos, 29 mln. eurų – įvairi valstybės parama, 10,5 mln. eurų – dotacijos savivaldybėms.
