Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-28

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-10-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas: ką turi žinoti pieninių veislių karvių augintojai

Jau kitąmet prasidėsiantis naujasis finansinis periodas žada nemažai pokyčių. Pieninių karvių sektoriui skiriamos susietosios paramos dydis sieks 7,54 proc. viso tiesioginių išmokų voko (daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos), o vidutinė metinė lėšų suma, skiriama už jas, padidės nuo 34,3 mln. Eur iki 45,4 mln. Eur – net 32,4 proc. (palyginti su 2015–2022 m.).

Siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti paramą, išmokos pieninių veislių karvių augintojams bus diferencijuojamos, o už karvių produktyvumo tyrimus bus mokamas priedas.

Svarbu ir tai, kad naujuoju programiniu laikotarpiu nebelieka paramos už pieninius bulius, o už juos 2015-2022 m. skiriama tiesioginių išmokų lėšų dalis perkeliama pieninių veislių karvių sektoriui vystyti ir palaikyti. Siekiama aktyvesnio pienininkystės ūkių naudojimosi seksuotos spermos privalumais, taip didinant pieninių veislių karvių bandas.

Susietąją paramą planuojama mokėti už 225 tūkst. karvių, o 2023-2027 m. tam numatyta skirti 227,1 mln. Eur. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mažėjant karvių skaičiui finansavimas nesikeis, tačiau didės numatyti išmokos dydžiai.

Nauja ir tai, kad išmokos dydis priklausys nuo ūkyje laikomų karvių skaičiaus. Diferencijuota išmoka siekiama sukoncentruoti paramą sunkumus patiriantiems, tačiau gyvybingiems ir perspektyviems pieno ūkiams, kartu skatinti spartesnę mažesnių pieno ūkių plėtrą.

Numatytas 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai. Produktyvumo tyrimai yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą.

Kas galės gauti susietąją paramą už pienines karves?

Paramos galės kreiptis atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti, asmenys. Siekiant gauti susietąją paramą, bus būtina laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) ir valdymo reikalavimų.

Parama mokama už įregistruotas ir nepertraukiamai laikytas valdoje išlaikymo laikotarpiu pienines karves, jeigu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą 18 mėnesių laikotarpiu iki išlaikymo laikotarpio pradžios. Jeigu 18 mėnesių laikotarpiu pieninė karvė ŪGR buvo registruota kito valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu – šis reikalavimas laikomas įvykdytu.

Papildomos galimybės pienininkams

Susietoji parama nėra vienintelė pieno sektoriui aktuali tiesioginės paramos rūšis. Pienininkystės ūkiai taip pat galės laisvanoriškai dalyvauti ir klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose).

Visų pirma, ekoschemoje „Gyvūnų gerovė“ numatytoje veikloje „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“. Išmoka už pieninių galvijų ganymą nepertraukiamai ne trumpiau kaip 140 dienų per metus ganyklose – 48 Eur už sąlyginį gyvūną (SG).

Taip pat veikloje „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – išmoka ganant pieninius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse, ganyklose arba ganant melžiamas užtrūkusias karves nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus – 22 Eur už SG.

Pienininkystės ūkiai galės dalyvauti ir su gyvulių ganymu susijusiose ekoschemose. Pagal veiklą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ išmoka už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius jau 2022 m. padidėjo beveik dvigubai ir siekia 192 Eur/ha, išmoka už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą ganant yra 297 Eur/ha, o už EB svarbos šlapynių tvarkymą ganant – 330 Eur/ha.

Dalyvaujantiems veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ numatyta išmoka 242 Eur/ha.

Ką tik pradėjusiems ekologiškai ūkininkauti ir ekologiniams pieno ūkiams parama bus teikiama per ekoschemą „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Išmokos naujuoju laikotarpiu didėja atitinkamai iki 206 Eur/ha ir 198 Eur/ha.

Smulkūs pieno ūkiai (laikantys 3–9 karves) turės galimybę pasinaudoti parama investicijoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama smulkiems ūkiams“. Tai, tikėtina, paskutinė galimybė gauti 100 proc. paramą gamybinėms investicijoms, kai projekto vertė neviršija 15 tūkst. Eur, nes naujajame 2023–2027 m. Strateginiame plane smulkūs ūkiai pagal ES teisės aktų reikalavimus privalės prisidėti ne mažiau kaip 15 proc. nuosavų lėšų.

Didesni pieno ūkiai galės kreiptis paramos pagal 2014-2020 m. KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, įskaitant paramą lengvatinėmis paskolomis.

Šiuo metu rengiamas kvietimų teikti paraiškas grafikas. Pieno ūkių valdytojai turėtų pasidomėti paramos sąlygomis pagal tokias Strateginio plano priemones:

„Labai smulkių ūkių plėtra“(galimas didžiausias paramos intensyvumas 85 proc.);
„Smulkių–vidutinių ūkių plėtra”(galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., o jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 80 proc.);
„Investicijos į žemės ūkio valdas”(galimas didžiausias paramos intensyvumas 50 proc. jauniesiems ūkininkams jis gali būti padidintas iki 70 proc.);
„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” (didžiausia galima išmokos suma gali sudaryti 100 tūkst. Eur), „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas” (galimas didžiausias paramos intensyvumas 65 proc., jauniesiems ūkininkams ir investuojantiems į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje jis gali būti padidintas iki 80 proc.);

Pieno ūkiai taip pat galės dalyvauti kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės” (galimas didžiausias paramos intensyvumas verslo plano įgyvendinimui 60 proc.).

Pieno sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie galės kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai”.

Jie taip pat gali gauti individualias konsultacijas, dalyvauti mokymuose, EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.

Šiam sektoriui aktuali parama pagal priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius”. Ūkiams kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (epizootijos) pasireiškimo riziką.

Taip pat galvijų augintojai gali kreiptis paramos skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos, įgyvendinti pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-27

Bearimė žemdirbystė domina vis daugiau žemdirbių – ja užsiimantys dalijasi savo žiniomis

Lauko dienose „Bearimės žemdirbystės technologijos – bearimis augalų auginimas, teoriniai ir praktiniai aspektai, nauda ir galimybės ūkiui“, vykusiose ūkininko Jono Talmanto ūkyje, daugiau kaip 70 ūkininkų buvo supažindinti su pažangiu, bearimiu augalų auginimu. Bearimė žemdirbystė, pasak ūkininko J. Talmanto, padeda ne tik taupyti finansinius, žmogiškuosius resursus, bet ir pasiekti didesnį pelningumą.

Toks ūkininkavimo būdas be galo naudingas ir dirvožemiui. Nauda jam jau nustatyta mokslininkų, o tuo, kad sąnaudos yra mažesnės, įsitikino ne vienas žemdirbys, neariantis žemės.

Tačiau bearimė žemdirbystė reikalauja specialios įrangos, žinių ir įgūdžių. Todėl tokios lauko dienos yra naudingos kiekvienam, planuojančiam ar dar tik galvojančiam apie perėjimą prie šio ūkininkavimo būdo.

Valstybė remia tokį tvarų ūkininkavimo būdą, Žemės ūkio ministerija yra numačiusi paramos mechanizmus, pavyzdžiui, padidintos tiesioginės išmokos už tvariai naudojamos žemės hektarą. Aplinkos projektų valdymo agentūra administruoja investicinę paramą įsigyjant tiesiogines arba juostines sėjamąsias.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-10-27

Lietuvos ekologinė gamyba užprogramuota augimui tik su dialogu

Kai gimė žemdirbystė, žmogus ėmė daryti didelę įtaką aplinkai. Tobulėjant technologijoms, chemijos pramonei, pradėta gauti vis didesnį derlių, tačiau greitai pastebėta ir viso to kaina. Intensyvus pesticidų, herbicidų, cheminių trąšų naudojimas, genetiškai modifikuotų organizmų plitimas žemės ūkyje neišvengiamai pradėjo kenkti žmonių sveikatai, gamtai, ekosistemoms. Dėl to vis daugiau dėmesio imta skirti ekologijai.

Tarptautinėse ekologiškų produktų ir ekologijos konferencijose pastaruoju metu būtent analizuojamos pagrindinės mūsų laikmečio temos: klimato apsauga, tvarumas, pasaulinis apsirūpinimas maistu. O kas gi vyko Lietuvoje per pastarąjį ketvirtį amžiaus?

Ekologiniai ūkiai: ką matome Lietuvoje?

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, ES šalyse ekologinės gamybos ūkiai nuolat plečiasi. Ekologinės gamybos plotai, nors ir mažesniu tempu, didėja ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, XX a. pabaigoje sertifikuotų ūkių skaičius Lietuvoje siekė vos 106, vidutinis ūkio dydis buvo 14,8 ha. O praėjusiais metais buvo sertifikuoti 2894 veiklos vykdytojai, bendras sertifikuotas žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 261 tūkst. 781,69 ha. Praėjusiais metais, pirmą kartą po penkerių metų pertraukos, ekologiškai ūkininkaujančių veiklos vykdytojų skaičius augo. Žinoma, tai galbūt paskatino atnaujintas paramos teikimas naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą, taip pat tai atliepė pasaulinės ekologiškų produktų rinkos kasmetinio spartaus augimo tendenciją.

Norinčių ūkininkauti ekologiškai išaugo dešimtimis

Lietuvoje ekologijos idėjos ėmė plisti iškart atgavus nepriklausomybę, kai dar tik kūrėsi pirmieji privatūs ūkiai. 1990 m. grupė mokslininkų ir žemdirbių ir įsteigė ekologinės žemdirbystės asociaciją. Iš pradžių ekologinio ūkininkavimo entuziastai ir mokslininkai ėmė šviesti ne tik žemdirbius, bet ir valdžios atstovus: kalbėjo apie tai, kad šalies žemės ūkio politikoje reikia numatyti vietą ekologinei žemdirbystei ir paruošti tinkamą įstatymų bazę, numatyti paramą, kontrolės mechanizmus. Svarbu suprasti, kad būtent ekologinei gamybai reikia skirti daugiau pastangų ir daugiau lėšų. Tam kelią atvėrė nuo 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare, skiriama ES parama ekologinei gamybai. Todėl norinčių ūkininkauti ekologiškai išaugo dešimtimis.

Kokia ateitis laukia ekologinio ūkininkavimo ir ženklinimo?

Plečiantis ekologinės gamybos ūkiams, didėja ir ekologiškų žaliavų perdirbimo poreikis. Be to, svarbu, kad ekologiška produkcija būtų ne tik sėkmingai išauginta, bet ir realizuota. Lietuvoje auga sertifikuotų perdirbimo, transportavimo ir prekybos įmonių skaičius. Gamintojai savo produkciją parduoda ir už Lietuvos ribų.

Ekologiški maisto produktai populiarėja visame pasaulyje – tai didina ir Lietuvos ekologinių ūkių perspektyvas. Ypač žinant, kad Lietuvos gamintojai tikrai turi ko pasiūlyti: ir derliaus gėrybių, ir perdirbtų produktų. Pavyzdžiui, galime rinktis įvairius lietuviškus produktus: kūdikius maitinti ekologišku maisteliu, gurkšnoti ekologišką arbatą, pasaldintą ekologišku cukrumi, pasistiprinti koldūnais, virtiniais, makaronais ar sriuba, džiaugtis gausiu aliejų pasirinkimu ir t. t. Iš esmės pasiūla labai plati ir paklausa užsienyje užprogramuota tik augti. Čia atsiveria ideali terpė ir viešojo maitinimo sektoriuje: patvirtintos naujos viešojo maitinimo taisyklės, siekiant skatinti kavines, restoranus, mokyklų ir darželių virtuves bei kitas viešojo maitinimo įstaigas pradėti tiekti iš ekologiškų produktų pagaminą maistą. Naujosios taisyklės apima ir siekį užtikrinti reikiamą pasiūlą tokių paslaugų rinkoje.

Dialogo trūkumas

Žinoma, yra ir kita medalio pusė, žvelgiant iš žemdirbystės pusės – ekologinis ūkininkavimas yra savanoriška maisto gamybos kokybės schema, kuri apskritai reikalauja daugiau žemės ūkio gamybos žinių, nuolatinio domėjimosi tiek naujovėmis, tiek teisės aktų reikalavimais. Kodėl? Nenaudojant cheminių priemonių, laikantis įvairių kitų apribojimų reikia ne tik gebėti išauginti kokybišką derlių, bet ir dar konkuruoti su kitais ūkiais. Apskritai, Lietuvoje per visa ekologinės žemdirbystės laikotarpį liko neužpildytas vakuumas ekologiškos gamybos, profesinio mokymo, akademinių programų ir ekspertiško konsultavimo paslaugų. Jaučiamas ir dialogo trūkumas tarp suinteresuotų pusių, siekiant stimuliuoti paklausą bei pasiūlą ekologiškai produkcijai.

Šaltinis: lrytas.lt, Virginija Lukšienė, „Ekoagros“ direktorė, 2022-10-19

Ūkininkams tenka taikstytis su grikių kaprizais

Jūžintų ūkininkas Vytis Baškevičius spalio 21 dieną savo laukuose nukūlė paskutinius grikius. Anot jo, grikis – lepi ir aikštinga grūdinė kultūra, kuri šiemet dėl ilgo pavasario, mažai šilumos ir drėgmės pertekliaus, ūkininkų nedžiugina gausiu derliumi. Savo šeimos ekologiniame ūkyje V. Baškevičius kartu su žmona Evelina augina arti 80 hektarų grikių, taip pat – avižas, speltą, kurie atitinkamai dera 70 ir 90 hektarų plotuose.

„Nelygintini dalykai, kuris šių grūdinių kultūrų derlius šiemet buvo geresnis. Jeigu grikių potencialas būna iki 1,5 tonos, tai speltos ir avižų – iki 3 tonų, kai kur speltos iš vieno hektaro prikuliama ir iki 4 tonų palankiais metais“, – vardijo V. Baškevičius. Šie metai, pasak ūkininko, iš viso nebuvo labai dosnūs derliumi, nes avižų ir speltos iš vieno hektaro buvo prikulta tik apie dvi tonas, o grikių – netraukė ir vienos tonos.

Dažnai, po truputį

Negausų grikių derlių lėmė užsitęsęs pavasaris ir drėgmės perteklius. „Grikiams reikia šilumos ir daug drėgmės, dvigubai daugiau vandens negu kitiems javams, kad užaugintų grūdus, bet čia yra tam tikrų niuansų, pavyzdžiui, jeigu ką tik sudygo grikiai ir užėjo liūtis, o žemė sunkesnė, grikiai praktiškai miršta dėl nekvėpuojančių šaknų ir greit juos perauga žolė. Tačiau, jeigu grikis būna užaugęs apie pusmetrį, tokiu atveju drėgmė jam patinka. Žodžiu, grikiui reikia daug vandens, bet dažnai ir po truputį“, – apie augalo ypatumus aiškino V. Baškevičius. Augindami grikius ūkininkai susiduria ir su kitais šio augalo kaprizais. Jeigu žydėjimo metu būna sausringi orai, grikis neskiria nektaro, tada jo nelanko bitės, o savidulkiai grikiai būna tušti, reiškia, užaugina tik tuščius kiautus, be grūdo.

Diktuoja rinka

Kalbai pasisukus apie grūdinių kultūrų supirkimo kainas, paaiškėja, kad šiemet, ko gero, prasčiausi metai speltos atžvilgiu, kaip pašnekovas sako, tai – nišinė prekė, kurią diktuoja mada. „Kai tik speltos supirkimo kaina pakyla, ūkininkai jos priaugina, rinka užsipildo ir tada stop – nebereikia. Šiemet avižas ir speltą pardavėme į Latviją. Tuo tarpu kol kas nėra didelio susidomėjimo grikių supirkimu. Ką tik baigėme juos kulti, žiūrėsime kas ir kur supirks“, – kalbėjo V. Baškevičius.

Šaltis ir drėgmė

Šiais metais grikių sėją, prasidėjusią gegužės viduryje, ūkininkas baigė po Joninių. Grikių vegetacija, nuo sudygimo, trunka 90–100 dienų. Tad jų kūlimas prasideda tik rugsėjo pabaigoje, neretai, kaip šiemet šį procesą sutrukdo ankstyvos rudens pradžios šalnos, „nukandančios“ dar bręstančius grūdus, nespėjusius sunokti.

„Šiemet mūsų laukuose buvo vietų, kur grikiai apšalo. Kitas dalykas, tai – jų drėgnumas. Kuo jis didesnis, tuo reikia daugiau sąnaudų juos džiovinant. Šiemet drėgnomatis rodė apie 25–30, kai paprastai būna apie 17–19. Tad šiais metais išdžiovinti vienai tonai grūdų reikia apie 33 litrų dyzelino“, – sakė V. Baškevičius.

Kaina beveik lygi

Šie metai ūkininkui geresni nei praėjusieji, nes pernai nors pasėlis buvo labai gražus, tačiau nebuvo grūdų, šiemet – atvirkščiai, derlius gausesnis. Preliminariais duomenis, šį sezoną ekologiškų grikių supirkimo kaina už vieną toną gali siekti apie 850–900 eurų, o neekologiškų – 800 eurų. „Šiuo atveju praktiškai ekologija yra tik ant popieriaus, nes auginti ekologiškas kultūras yra gerokai sunkiau, žemė įdirbama mechaniniu būdu, keletą kartų reikia važiuoti per dirvą, naikinti piktžoles ir tik tada sėti“, – kalbėjo V. Baškevičius. Be to, esant energiniam sunkmečiui karo akivaizdoje ekologinių produktų paklausa sumenko, vartotojai renkasi pigesnę, kartais daug prastesnės kokybės, produkciją.

Šaltinis: lrytas.lt, Aušra Malinauskienė, „Rokiškio sirena“, 2022-10-27

Ankstesnės žemės ūkio naujienos