Žemės ūkio naujienos: 2022-11-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministras aktualius klausimus su ūkininkais aptarė LŪS išplėstiniame prezidiumo posėdyje
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje su žemdirbių savivaldos atstovais aptarė daugiamečių pievų atkūrimo, investicijų į valdas, ekonominio gyvybingumo kriterijų ir kitus aktualius klausimus.
Ministras sako, kad tokie susitikimai labai naudingi: juose tiesiogiai bendraujant su ūkininkais aptari jų problemas, tai lemia ir sprendimų operatyvumą. Toks ir tikslas – išgirsti kiekvieną ūkininką, ypač tuos, kuriems reikalinga pagalba – smulkiuosius, šeimos ūkius.
„Dėl vieno aktualiausių klausimų – daugiamečių pievų atkūrimo – su žemdirbių savivaldos atstovais dar susitiksime, problema bendra, tad manau, kad rasime ir sprendimą. Tokie pokyčiai, kaip investicijos į valdas, ekonominio gyvybingumo kriterijai jau pateikti aptarti, o netrukus pateiksime gamybos didinimo siūlymus, valdymo reikalavimų bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės taisykles. Iki Naujų metų tikimės su ūkininkais aptarti visą Tiesioginių išmokų taisyklių paketą“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Susitikime aptartas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, paramos naudojimosi galimybės ir kiti klausimai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-14
Svarbu pranešti apie sutvarkytus naujus plotus
Pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiui, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog pareiškėjai, sutvarkę netinkamus paramai skirti plotus, turi pranešti apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas. Tai galima padaryti prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) išankstinių KŽS ribų aprašymų elektroninės paslaugos arba per mobiliąją programėlę „NMA agro“.
Ūkininkai kviečiami pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus, sutvarkę buvusius netinkamus paramai plotus ir pavertę juos tinkamais, pvz., iškirtę medžius, išrovę kelmus, išvežę nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkę akmenų krūvas ar kt. arba suarę daugiamečių pievų plotus, panaikinę ar naujai pasodinę daugiamečių sodinių plotus. Taip pat reikia pranešti, jei tinkami paramai plotai virto netinkamais (pvz., juose buvo pastatytas pastatas, iškastas tvenkinys ir pan.). Pranešimus galima pateikti prisijungus prie PPIS ir per mobiliąją programėlę „NMA agro“.
Iki gruodžio 1 d. aprašytus išankstinius KŽS ribų pasikeitimus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) įvertins ir patikslins iki 2023 m. balandžio 1 d.
Praneškite per „NMA agro“ programėlę
Pranešant apie KŽS ribų pasikeitimus per mobiliąją programėlę „NMA agro“, reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas. Siunčiant pranešimą pasirenkama skiltis „Pranešti apie atliktą veiklą“, tuomet nurodomas tipas „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“, o tada šis plotas fotografuojamas spaudžiant fotoaparato ženkliuką. Nuotrauka išsiunčiama paspaudus laiško ženkliuką.
Svarbu, kad būtų pateiktos bent dvi kiekvieno pasikeitimo nuotraukos, kuriose būtų matomi vietą padedantys nustatyti objektai – medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją per mobiliąją programėlę „NMA agro“ reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį. Informaciją apie savo pateiktus pranešimus galima matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje.
Praneškite prisijungę prie PPIS
Išankstinius KŽS ribų pasikeitimus galima aprašyti prisijungus adresu https://paseliai.vic.lt, pasirinkus skiltį „Kontroliniai žemės sklypai“ ir paspaudus mygtuką „Aprašyti išankstinius pasikeitimus“. Plote, kuriame atlikti tvarkymo darbai, reikia padėti tašką arba įkelti išmatuotus pasikeitusio ploto duomenis ir vietovės nuotrauką (ji turi būti JPG, PNG arba GIF formato, dydis negali viršyti 5 MB) su vietovės nuoroda. Nuotraukoje turi būti matomi nustatyti vietą padedantys objektai, t. y. medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Išankstinius KŽS ribų pasikeitimus taip pat galima aprašyti ir savivaldybėje ar seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą.
KŽS ribų pasikeitimų tikslinimo eigą galima stebėti elektroniniame žemėlapyje.
Atkreipiame dėmesį, jog patikros vietoje metu nustačius, kad išankstinio KŽS ribų pasikeitimo aprašymo metu aprašytas pasikeitimas neatitinka tikrovės, KŽS ribos netikslinamos, o vėlesniais metais to paties pareiškėjo aprašyti išankstiniai KŽS ribų pasikeitimai bus tikslinami tik tada, kai ŽŪIKVC gaus vėlesnių metų naujausią ortofotografinę medžiagą arba labai aukštos skiriamosios gebos palydovinę informaciją.
Informaciją apie mobiliosios programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje šiai programėlei skirtoje skiltyje https://www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lt, 2022-11-15
Jauna ūkininkų šeima atvira: įkurti ūkį nuo nulio sunku – teko investuoti emigracijoje uždirbtus pinigus
Jaunoms šeimoms kaime įsikurti, neturint žemės ir viską pradedant nuo nulio, labai sudėtinga. Gitana ir Nerijus Jockai tam, kad galėtų ūkininkauti Lietuvoje, turėjo išvykti dirbti į užsienį. Šiaurės Airijoje fabrike uždirbtus pinigus jauna šeima investavo į pastatus ir žemes. Dabar jauna šeima puoselėja mišrų ūkį Ignalinos rajone, augina braškes, javus ir mėsinius galvijus.
„Tam, kad Lietuvoje užsidirbtum ir galėtum ūkininkauti, tai čia nežinau, iki pensijos gal ką nors ir užsidirbsi, susitaupysi. Išvažiavome tada į užsienį. Ten dirbdami investavome pinigus Lietuvoje, pirkome nekilnojamojo turto, žemės. Kitas dalykas – tie pinigai nuvertėjo, nes kilo kainos ir žemės, ir namų“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ pasakojo Ignalinos rajono ūkininkas N. Jockus.
Noras ūkininkauti užgimė dar vaikystėje
„Aš traktorių vairavau dar sėdėdamas seneliui ant kelių. Atsimenu, senelis mane mokė, turėjo tokį traktoriuką, ir nežinau, man buvo gal vienuolika metų. Aš labiausiai bijodavau, kadangi dar buvo senas variklis, to užkūrimo garso. Tai senelis nueidavo, užkurdavo, paskui pasisodindavo mane ant kelių ir viskas. Nuo to laiko man tas traktorius taip patiko ir aš pradėjau su juo važinėti, šienauti, bulves kasti. Tai įsivaizduojat, rytą atsikeliu anksčiau, pakasu bulvių, nueinu į mokyklą, parvažiuoju iš mokyklos ir einu toliau dar kasti. Aš nemėgau miesto, man jau buvo tekę pagyventi Vilniuje, nelabai man šurmulys, o kaime ramu, kada nori, tada atsikeli“, – apie pašaukimą ūkininkauti pasakojo Nerijus.
Priešingai negu Nerijus, Gitana savo gyvenimą planavo mieste, tačiau įvykiai susiklostė kitaip. Ūkininkavimo pradžioje šeima Skuodo rajone augino kiaules, tačiau afrikinis kiaulių maras gerokai pakeitė ūkininkų planus, teko išvykti padirbėti ir į užsienį.
„Planavome metams, iš pat pradžių Nerijus vienas išvažiavo, paskui aš prisijungiau. Pradirbome gal septynerius metus ten, ir vaikus buvo tekę palikti Lietuvoje. Ir vaikams, ir mums buvo labai sunku“, – atviravo Gitana. Anot jos, šį sunkų laikotarpį išgyventi šeimai padėjo tėvai. Nors jauna šeima dabar jau turi savo namus, puoselėja mišrų ūkį, bet pripažįsta, kad ir dabar reikia gyventi atidžiai sekant išlaidas.
„Reikia viską sužiūrėti, nes ir paskolos bankuose, ir vis tiek gyveni su šeima. Jeigu gyventum be vaikų, tai leistum sau ir pakeliauti, o dabar vaikai yra tokia didesnė atsakomybė gyvenime“, – sakė Gitana. Jockai sako, kad savame ūkyje darbų labai daug, kartais per dieną susitinka vos trumpam.
„Ypač vasarą prasideda bemiegės naktys, keliesi penktą valandą, reikia sužiūrėti vaikus, o su vyru tai visai vasarą aš jo nematau. Mes rytais tiktai pasimatome, aš į turgų kokį išvažiuoju, paskui prie braškių einu, o jis į laukus. Grįžta, pavalgo, porą valandų pamiega ir vėl į laukus važiuoja, kadangi sąlygos dar neleidžia savo darbuotojų turėti“,– apie darbus ūkyje pasakojo moteris.
Ūkyje pats už viską esi atsakingas, darbo valandos išsitęsia, tačiau Nerijus akcentuoja, kad savo ūkyje dirbti maloniau.
„Kai praleidi tame traktoriuje po šešiolika valandų, kartais pagalvoji, kam aš čia pradėjau. Sėdėčiau toje pačioje Airijoje, pinigų būtų pilnos kišenės, bet nebūtų jų kur išleisti. Aš, pavyzdžiui, negaliu kiekvieną dieną dirbti to paties darbo, tokia monotonija. O čia ūkyje šiandien pjaunu, rytoj grėbiu, poryt kuliu, dar kitą dieną vėl ką kito darau ir nenuobodu, o svarbiausia, kad dirbu širdžiai mielą darbą“, – pasakojo pašnekovas.
Iš emigracijos – tiesiai į ūkį
Užsidirbę pinigų Gitana ir Nerijus nusprendė kurti mišrų ūkį – augina javus, mėsinius galvijus ir braškes. Šeima prisipažįsta, kad išsilaikyti leidžia augalininkystės ūkis, mėsinių galvijų auginimas dar neatneša norimos naudos.
„Tiek, kiek dabar turime gyvulių, dar pelno tikrai neatneša, todėl nusprendėme pabandyti ir javus auginti, taip pat ir daržoves, braškes“, – apie ūkio šakų įvairovę pasakojo vyras, laikantis 9 mėsinius galvijus. Jockų šeimai teko pasinaudoti ir Europos Sąjungos parama. Norėtų ir toliau savo ūkį modernizuoti, tačiau sako, kad dabar reikalavimai, norint gauti paramą, yra per dideli.
„Kaip ir buvome nusprendę rašyti paraišką dėl paramos, bet paskui persigalvojome, kad geriau to nedaryti, nes įsipareigojimai yra gana dideli ir tas paramos intensyvumas yra mažas, tai yra reikia iš kažkur papildomai turėti pinigų, todėl nusprendėme, kad jau neberašysime. Jau geriau savo sutaupysime negu rizikuosime. Pats susitaupei ir žinai, kad niekam neskolingas, ramiai miegi“, – apie galimybę gauti paramą kalbėjo ūkininkas.
Nors ES paramą dabar įsisavinti sunku, ūkio modernizavimo planų Nerijus neatsisako. „Darome mes ir dirvožemio tyrimus, kad sumažintume trąšų kiekius. Šiemet investavome į trąšų barstytuvą išmanesnį, kuris neberia trąšų ten, kur nereikia. Pirkome ir sėjamąją, kuri trąšas taupo. Atrodo, kad tie visi įrenginiai kainuoja nežmoniškus pinigus, bet kai pradedi skaičiuoti, pasižiūri į trąšų kainas, supranti, kad net ir brangios investicijos gana greitai atsipirks“, – apie išmaniąsias technologijas ūkyje pasakojo vyras.
Kone visą braškių derlių šį sezoną nubraukė kruša
Didelį dėmesį šeima skiria ir uogininkystei, kiek įmanoma natūraliau augina braškes. Kaip sako Nerijus, šiame versle labai svarbu užsitarnauti klientų pasitikėjimą.
„Būna, kad su uogomis atvažiuoji į miestą ir žmogus klausia, kiek yra chemijos šitoj uogoj? Tai mes tiesiai šviesiai pasakome, kad mes savo uogas auginame su minimaliomis trąšomis, be jokių pesticidų, herbicidų ir kita. Maža ką, koks žmogus paims tavo tą uogą, nuveš mėginį į laboratoriją, ištirs ir tada ateis prie visų žmonių ir sakys, štai, pone, žiūrėk, čia tavo uogos. Be chemijos? Mes nenorime savo reputacijos gadinti“, – apie verslo principus kalbėjo jis.
Gitana tikina, kad savo klientų ratą jau pavyko sukurti, nes žmonės atvažiuoja uogų nusipirkti tiesiai iš kiemo. „Kas žino, atvažiuoja ir prašo, sako, kad tikrai labai skanios ir jiems tinka. Yra tokių žmonių, kurie sako, kad turguje pirktos braškės alergizuoja, o manęs prašo, kad atvežčiau savo uogų, nes jos nekelia alerginės reakcijos. Kai mes vaikus auginame, tai stengiamės, kad ir vaikams būtų saugu uogas tiesiog iš lysvės valgyti, ir patys žinome, ką valgome ir ką klientui duodame“, – apie kokybės paieškas ūkyje kalbėjo Gitana.
Deja, šį sezoną Jockų šeima gausiu uogų derliumi pasidžiaugti negalėjo. Per akimirką visas šeimos darbas buvo nubrauktas gamtos stichijos. „Tiktai per 5 minutes, žiūriu, juodi juodi debesys sukasi ir kruša kaip dėjo, ledai labai dideli… Dešimt minučių užteko, kad visas braškes sunaikintų. Visas braškynas nušienautas vos ne kaip trimeriu, baisus vaizdas buvo“, – apie rizikingą žemės ūkio šaką kalbėjo Gitana. Vyras tik papildė, kad po šio įvykio žmona ne vieną dieną liejo ašaras dėl prarasto viso braškių derliaus. Ateityje augintojai ketina drausti braškes nuo gamtos stichijų.
Jauna šeima prisipažįsta, kad ūkininkavimas jiems visas gyvenimas, pomėgiams nėra nei laiko, nei per didelio noro. „Mano pomėgis – tai ūkis. Ar pirmadienis, ar sekmadienis – visada dirbu. Net pastebiu, kad anksčiau dar norėdavosi kur nors nuvažiuoti, o dabar gal dėl to, kad tos žemės padaugėjo, nebelabai lieka laiko. Net jeigu kur ir išvažiuoju, tai galvoju, kad ir tą, ir tą galėjau ūkyje pasidaryti“, – sakė Nerijus.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Katkevičienė, LRT RADIJO laida „Gimtoji žemė“, 2022-11-12
Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje padidėjo
Kviečių ir kvietrugių supirkimo kainos Lietuvoje lapkričio mėnesio pradžioje padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse pirmąją lapkričio savaitę kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 337,3 euro už toną – 5 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 45,6 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.
Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina siekė 304,5 euro – atitinkamai 1,2 proc. bei 37,52 proc. brangiau, rapsai supirkti po 624,2 euro – atitinkamai 1,8 proc. ir 8,4 karto brangiau. Pašarinių miežių vidutinė supirkimo kaina per savaitę sumažėjo 10,7 proc. iki 260,5 euro, bet buvo 22,4 proc. didesnė negu prieš metus.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-11-14
FAO 2022 m. prognozuoja mažesnį kviečių derlių ES šalyse ir Ukrainoje, o Rusijoje – didesnį
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 2022 m. rugsėjo mėn. duomenimis, 2022 m. bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 774,3 mln. t ir tai būtų 1,4 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. Kviečių derlius pasaulyje 2022 m. prognozuojamas 0,1 proc. mažesnis nei 2021 m. ir turėtų sudaryti 777,0 mln. t.
Kitų grūdų derlius pasaulyje analizuojamu laikotarpiu gali būti mažesnis 1,8 proc. ir sudaryti 1 482,8 mln. t. Labiausiai dėl vyravusių karštų ir sausų orų sumažinta kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse. Prognozuojama, kad kukurūzų derlius gali būti 16 proc. mažesnis palyginti su paskutinių penkių metų vidurkiu. Mažesnis kukurūzų derlius dėl nepalankių meteorologinių sąlygų prognozuojamas ir JAV.
Dėl palankių meteorologinių sąlygų Kanadoje ir JAV bei geresnių nei buvo tikėtasi prognozių Rusijoje, kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su FAO liepos mėn. prognoze, padidinta 6,7 mln. t, bet kaip buvo minėta anksčiau, ji neturėtų viršyti 2021 m. kviečių derliaus. Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2022 m. turėtų sudaryti 277,4 mln. t, tai būtų 7,3 proc. mažiau nei 2021 m.
Iš to skaičiaus kviečių derlius 2022 m. turėtų sudaryti 132,1 mln. t, tai būtų 5,0 proc. mažiau, palyginti su 2021 m., bei 7,1 proc. mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį. Mažesnis kviečių derlius prognozuojamas dėl sausesnių ir karštesnių nei įprastai oro sąlygų, kurios gali sumažinti javų derlingumą.
