Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-14

NMA parama, žemės ūkio

Žemės ūkio naujienos: 2022-11-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pradedama vykdyti visuomenės nuomonės apklausa

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama kuo plačiau ir kokybiškiau informuoti gyventojus apie paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) galimybes, taip pat suteikti aiškią ir aktualią informaciją pareiškėjams, paramos gavėjams, kasmet vykdo visuomenės nuomonės apklausas. Apklausas bei rezultatų analizes atlieka šias paslaugas teikiančios įmonės. Planuojama, kad šių metų apklausa bus vykdoma iki gruodžio 2 dienos.

Bus apklausiamos dvi tikslinės grupės: Lietuvos gyventojai (pirma grupė) ir pareiškėjai, paramos gavėjai pagal KPP priemones (antra grupė). Tyrimo dalyviams kvietimai dalyvauti apklausoje bus siunčiami nurodytais elektroninio pašto adresais, anketa pildoma internetu (elektroniniu būdu).

Kvietimai dalyvauti apklausoje bus siunčiami tik tiems pareiškėjams, paramos gavėjams, kurie sutiko dalyvauti NMA organizuojamose apklausose (sutikimą buvo pažymėję NMA informaciniame portale arba informacinėje sistemoje kasmetinio plotų deklaravimo metu). Vykdant apklausą bus laikomasi visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

Pažymėtina, kad anketos klausimai yra bendro pobūdžio, respondentų nebus prašoma pateikti asmens duomenų, susijusių su valdomu ūkiu ar turimu turtu bei pajamomis. Apklausa siekiama išsiaiškinti, ar skirtingos tikslinės grupės gerai informuotos apie KPP priemones, ar informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, kokia respondentų nuomonė apie paramos administravimo skaidrumą, kaip jie vertina NMA veiklą, susijusią su KPP priemonių administravimu, vykdoma kontrole.

Apklausa laikoma reprezentatyvia tik tuo atveju, jei joje dalyvauja pakankamas skaičius respondentų, todėl labai prašome būti aktyviems. Apklausa anoniminė.

Šaltinis: nma.lt, 2022-11-11

Protesto akcija prasidėjo prie ŽŪM, baigsis policijoje

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Vilniuje atsirado kryžius. Jį pastatė neva žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu ir priimamais sprendimais nepatenkinti žemdirbiai, prieš tai žiniasklaidai išplatinę savo reikalavimų ir pretenzijų ministru bei ŽŪM sąrašą. Deja, anoniminių žemdirbių protestas nesibaigė prie derybų stalo, jiems teks aiškintis teisėsaugai, nes sostinės savivaldybė kreipėsi į policiją, kad nustatytų asmenis, be savivaldybės leidimo pastačiusius kryžių, suvežusius akmenis ir kelmus.

Keisčiausia, kad jau kuris laikas Lietuvos žemdirbių organizaciniu štabu prisistatantys asmenys savo protestui pasirinko naktį. Dar keisčiau, kad vadinamasis štabas, žiniasklaidai išplatinęs daugiau kaip dešimties punktų pareiškimą su reikalavimais, nedrįsta viešai atskleisti savo pavardžių, o, kaip žinoma, anoniminių protestuotojų nelabai kas paiso. Tad ar iš to bus nauda žemdirbiams? Nebent pasiektas tikslas toliau skaldyti ūkininkus, mat kryžiaus panaudojimas aiškiai sufleruoja į Lietuvos ūkininkų sąjungą, o plakatas prie jo nurodo Žemės ūkio rūmus. Tokios spekuliacijos rodo labiau asmeninius, o ne visų Lietuvos žemdirbių, kaip prisistatoma, interesus.

Beje, tokio darinio, kaip Lietuvos žemdirbių organizacinis štabas, nėra. Bet yra Eltos fotokorespondento naktį prie ŽŪM darytos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ne tik kryžius, bet ir statytojai.

Žiniasklaidos interneto portaluose išplatintas „žemdirbių“ laiškas sulaukė nemažai komentarų. Nors ŽŪM ir ministro pusėn gana dažnai skrieja daug kritikos strėlių, šįkart nėra nė vieno komentatoriaus, palaikančio protestuotojus. Vienas labiausiai užkliuvusių dalykų – kryžiaus naudojimas protestuose. Tai sakralu, rašoma, ir spręsti savo problemoms siūloma pasirinkti kitokius būdus bei priemones.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-11

Okainių ŽŪB apie plėtrą kalbėti nenori

Dar vasaros pradžioje buvo skelbta apie Kėdainių rajono Okainių ŽŪB galvijų ūkio plėtrą. Tuomet jos pirmininkas Vilius Samuolis plačiau komentuoti apie tai atsisakė, nes teigė dar neturintis statyboms ir plėtrai reikiamų leidimų. Dabar didžioji dauguma leidimų jau yra, tačiau, pirmininko teigimu, plėtros bendrovė vis tiek nevykdo. Tiesa, vyriausiojo Kėdainių architekto Ryčio Vieštauto žiniomis, procesas vyksta.

Trūksta vieno leidimo

„Kol kas nėra plėtros, reikia išlaikyti tą patį, kas yra. Laukiam kainų. Dabar reikia galvoti, kaip išgyventi, o ne plėstis“, – taip trumpai situaciją pakomentavo V. Samuolis ir padėjo ragelį.

Tuo metu R. Vieštautas pažymėjo, kad visi leidimai, dėl kurių buvo kreiptasi, išduoti, išskyrus vieną.

„Paskutiniam objektui, kuris mums buvo pateiktas derinti, negalėsime pritarti, nes taip, kaip jie jį šiandien suprojektavo, trūksta dokumentų. Jeigu tie dokumentai, kurie yra reikalaujami pastabose, bus pateikti, tada leidimą išduosime“, – sakė vyriausiasis Kėdainių architektas.

Anot jo, leidimai vis dar yra išduodami neribotam laikui. Tai reiškia, kad juos gavusi bendrovė nėra įpareigota per tam tikrą laiką pradėti planuotą plėtrą. Ir jei ji turi kokių nors finansinių sunkumų, plėtrą gali atidėti ir pradėti, bendrovės manymu, tinkamiausiu jai laiku. Tačiau R. Vieštautas sakė: „Pagal mano turimą informaciją, kai kuriuos objektus, kuriems buvo išduoti leidimai, jie stato“.

Vyr. architektas teigė nežinantis, kodėl ŽŪB pirmininkas neigia vykstančią plėtrą: „Mes nesame gavę jokio skundo, kad juos reikėtų tikrinti dėl kažkokių pažeidimų ar netinkamos veiklos. Iš mūsų turimos informacijos, nepastebėjome kažkokių savavališkos statybos požymių. Bet padėtis gali keistis kiekvieną dieną.

Jeigu gautume skundą, persiųstume jį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kurios darbuotojai nuvažiuotų į vietą ir patikrintų, ar statybos vykdomos pagal išduotus leidimus“.

Nutraukusių savo veiklos dar nėra

Žemės ūkio bendrovės plėtra – ne adata šieno kupetoje ir anksčiau ar vėliau išaiškės vykdoma ji ar ne. O kol kas dėl išties sudėtingos geopolitinės ir ekonominės situacijos bandantys išgyventi ūkininkai ir ŽŪB visur ieško pagalbos.

Tačiau, kaip teigė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins, iš savivaldybės jos sulaukti nepavyks: „Fondo, skirto žemės ūkio bendrovių ar ūkininkų rėmimui, savivaldybė neturi“.

O paklausta, kokia apskritai situacija rajone su ūkininkais ir ŽŪB: ar yra tokių, kurie dėl sunkios situacijos jau sustabdė savo veiklą arba ketina tai padaryti, G. Kundrotaitė-Kozins sakė: „Šiandien dėl sudėtingos situacijos, mūsų duomenimis, dar nesilikvidavo nė viena žemės ūkio bendrovė nei ūkininkai. Ši sudėtinga situacija dar tik įsibėgėja, tad neaišku, kaip bus ateityje. Visos bendrovės yra veikiančios, ūkininkų ūkiai dar tikrai nėra išregistruojami būtent dėl blogos situacijos“.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-10

Suvalkiečių ūkio paspirtis – penki sūnūs

Kybeikių kaime (Vilkaviškio r.) gyvenantys Audrius ir Jolanta Savickai valdo tvirtą gyvulininkystės bei augalininkystės ūkį. Darbuotis tėvams padeda augantys ir it ąžuolai tvirtėjantys penki sūnūs. Šiais metais, bent jau Suvalkijoje, žemdirbiai derliumi skųstis negali. Ne išimtis ir Savickai. Iš hektaro žieminių kviečių laukų šeima prikūlė kiek daugiau nei po 6 t grūdų, o iš rapsų – 3,5 t. Panašūs rodikliai fiksuoti ir praėjusiais metais. Skirtumas tik tas, kad šiemet buvo aukštesnės grūdų supirkimo kainos, tačiau ir išlaidos ūkyje labai išaugo.

Beveik trečdalį užauginto derliaus Savickai buvo įsipareigoję parduoti pagal iš anksto sudarytas sutartis. Nors dalis žemdirbių šiemet džiaugėsi užfiksuotomis kainomis, Kybeikių kaimo ūkininkai to paties padaryti negalėjo – per javapjūtę grūdai buvo superkami šiek tiek brangiau. Tiesa, viso prikulto derliaus suvalkiečiai į punktus iš karto neišvežė. Kaip ir kasmet, dalį derliaus jie pasiliko namuose – žada parduoti artėjant pavasariui. Pasak ūkininkų, tuomet kainos dažniausiai būna šiek tiek aukštesnės.

Šiais metais dėl drastiškai išaugusių trąšų ir chemikalų kainų Savickams, priešingai nei daugeliui kitų žemdirbių, neteko nukentėti. Visą reikiamą produkciją jie buvo nusipirkę dar praėjusį rudenį. Vis dėlto artimiausiu metu Kybeikių kaimo gyventojai ketina atlikti žemės tyrimus, o ateityje laukuose barstomų trąšų kiekį planuoja sumažinti perpus.

„Pernai pasisekė laiku įsigyti trąšų, tačiau šiemet jau teks keisti ūkininkavimo įpročius. Dabartinės kainos visus žemdirbius verčia skaičiuoti“, – sakė A.Savickas.

Šiuo metu darbai ūkyje, bent jau augalininkystės sektoriuje, beveik baigti. Beliko užarti keletą laukų ir techniką bus galima saugiai pastatyti į garažus žiemai.

Dalies atsisakė

Nors greitai į laukus važiuoti bent kurį laiką jau nebereikės, darbo ūkyje tikrai netrūks. Iš laukų į tvartus netrukus turėtų parkeliauti nemažas būrys melžiamų karvių bei mėsinių galvijų. Iš viso – maždaug pusšimtis gyvulių. Dar visai neseniai jų skaičius buvo daug didesnis, tačiau dėl nuolat blogėjančių sąlygų pieno sektoriuje Savickai nusprendė dalies karvių atsisakyti. Praėjusių metų pabaigoje daugiau nei 30 karvių ūkininkai pardavė supirkėjams iš Lenkijos.

A.Savickas teigė pavargęs nuo kasdieninių rūpesčių ir nuostolingo darbo. Vyras prisipažino, kad buvo labai skaudu atsisakyti tokio būrio gyvulių. Tarp jų tikrai buvo ne viena gera karvė, duodanti daug pieno. Vis dėlto šeima jau nematė kitos išeities.

Šiuo metu Vilkaviškio rajono ūkininkų laukuose ganosi jau tik maždaug dvi dešimtys piendavių. Nedaug trūko, kad ir šios būtų parduotos, tačiau vasaros pradžioje pradėjusios kilti pieno supirkimo kainos kybeikiškius bent trumpam privertė persigalvoti. Vasarą už litrą pieno jie gaudavo po 35 centus.

Tokių kainų dar niekada nėra buvę. Aišku, išlaidos taip pat išaugo. Kai kurie kolegos ūkininkai tikino skaičiavę, jog, nepaisant didesnių pieno kainų, pelnas iš ūkio nė kiek neišaugo. Aš pats dar galų nesu suvedęs. Gaila, bet šiuo metu pieno supirkimo kainos vėl ima kristi. Kol kas turimų karvių dar nežadame atsisakyti. Pašarų žiemai prisiruošėme pakankamai, tad bent iki pavasario jas tikrai laikysime. O tada vėl spręsime, kaip elgtis toliau“, – kalbėjo A.Savickas.

Sūnaus iniciatyva

Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis A.Savickas pasakojo, kad dauguma jo kolegų jau seniai atsisakė karvių ir šiandien nė kiek dėl to nesigaili, gyvena ramiau nei iki tol. Pats vyras, net jei ir pasiryš išparduoti piendaves, trauktis iš gyvulininkystės sektoriaus nežada.

Jau kurį laiką šeimos ūkyje daugėja mėsinių galvijų. Tai – vyriausiojo Audriaus bei Jolantos sūnaus Povilo sumanymas. Jaunas vyras žada dar labiau išplėsti mėsinių galvijų bandą, o patį ūkį ketina modernizuoti. Pagrindinis jo tikslas – pačiam perdirbti užaugintą produkciją.

„Noriu įsirengti skerdyklą. Aišku, savomis lėšomis įgyvendinti tokį sumanymą gali būti labai sudėtinga, todėl bandysiu ieškoti įvairių paramos galimybių. Sumanymų turiu daug ir pačių įvairiausių. Norėčiau juos visus įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį. Tikiu, kad man pavyks“, – neabejojo Povilas.

Siekdamas įgyti dar daugiau žinių, reikalingų ūkyje, jaunas vyras dalyvauja įvairiuose seminaruose, mokymuose, o naują informaciją stengiasi pritaikyti praktikoje.

Kartu su Povilu šeimos ūkyje dirba keturi jaunesni broliai: Martynas, Matas, Justas ir Gustas. Visi jie – nepamainomi tėvų pagalbininkai. Aišku, ne visi dėl mokyklos ar studijų reikalų gali kasdien padėti tėvams, tačiau, kai tik atsiranda galimybė, jie visada noriai įsitraukia į ūkio reikalus. Vaikinų mama Jolanta sakė, kad atžalos – didžiausias šeimos turtas.

„Šiais laikais pasisamdyti pagalbininkų kaime praktiškai neįmanoma. Dalis žmonių nenori dirbti, dalis – negali. Sūnūs mums – didžiulė paspirtis. Per darbymetį visi kartu plušame neskaičiuodami valandų. Būna sunku, bet visiems sykiu – daug smagiau“, – šypsojosi J.Savickienė.

Investuoja į plėtrą

Turėdami galimybę Savickai stengiasi modernizuoti savo ūkį. Dar labiau išplėsti valdomus daugiau nei 100 ha žemės plotus nėra lengva – tarp Suvalkijos žemdirbių vyrauja itin nuožmi konkurencija. Didžiąją dalį žemių seniai užvaldę stambiausi ūkininkai, o ir į atsiradusius laisvus plotus jie pretenduoja pirmieji. Mažesniems žemdirbiams pakonkuruoti beveik neįmanoma.

Jei atsiranda galimybių įsigyti naujų plotų, Savickai stengiasi jomis pasinaudoti. Pasak Audriaus, norint bent jau išlaikyti ankstesnių metų uždarbį, tai daryti būtina. Kitaip tariant, uždirbti iš žemės tampa vis sunkiau.

Nemažą dalį uždirbamų pinigų Kybeikių kaimo gyventojai investuoja į techniką. Šiais metais šeima jau pakeitė senutėlį grūdų kūlimo kombainą „Don“ į naujesnį. Artimiausiu metu Savickai planuoja įsigyti naują sėjamąją, praplėsti grūdų sandėliavimo patalpas bei garažą. Šiek tiek uždirbamų lėšų Savickai skiria ir pasėlių draudimui. Jei prieš keletą metų savo plotus draudė vos vienas kitas žemdirbys, dabar tą daro vis daugiau ūkininkų.

„Įvairių rizikų žemės ūkyje netrūksta, o apdraudę plotus galime miegoti šiek tiek ramiau. Vienais metais nemažą dalį mūsų laukų išguldė liūtys. Laimei, derlių vis tiek pavyko nuimti, nors jis ir buvo daug prastesnis. Kai gavome pasiūlymą apsidrausti plotus, pernelyg ilgai nesvarstėme. Pusę reikiamos sumos kompensuoja valstybė, iš pradžių reikia sumokėti tik 20 proc. siekiančią įmoką, o likusius pinigus galima atiduoti rudenį, pardavus derlių. Tokios sąlygos mus visiškai tenkina“, – sakė A.Savickas.

Jis patarė ir kitiems žemdirbiams drausti savo pasėlius. Ūkininko teigimu, investicijos nėra labai didelės, o galima grąža kartais net gali išgelbėti ūkį.

Šaltinis: valstietis.lt, Asta Krasauskaitė, 2022-11-11

Kukurūzų Lietuvoje užauginama daugiau, bet paklausa menka

Šiemet planuojamas beveik 140 tūkst. tonų kukurūzų grūdų derlius – didžiausias per kelerius pastaruosius metus, nes šia kultūra daugiau nei bet kada apsėta laukų.  Ūkininkai, skirtingai negu perdirbėjai, tvirtina, kad Lietuvoje palankus klimatas ir kukurūzus auginti apsimoka, tačiau jie tikina, kad plotai menki, paklausa maža.

Verslo atstovai savo ruožtu sako, kad Lietuvoje užauginti kukurūzai netinkami, todėl vietos pramonė kukurūzų grūdų neperdirba: negamina nei miltų, nei sausų pusryčių, nei spragėsių ar trapučių – esą jiems pagaminti grūdus reikia specialiai apdoroti, nes burbuolėse jie būna drėgnesni nei kitų kultūrų, o džiovinti per brangu, be to, džiovinant ne pilnai prinokusius grūdus, jie praranda maistines savybes.

Todėl dažniausiai kukurūzai naudojami efektyviausiam ir pigiausiam pašarui – silosui arba kombinuotam gyvulių ėdalui, o taip pat – biopriedui benzinui bei pūdomi biodujoms.

Grūdai brango, eksportas augo

Spalį preliminari vidutinė kukurūzų grūdų supirkimo kaina buvo 327 eurai už toną – palyginti su 2021 metų spaliu, ji pabrango 84 proc. (nuo 178 eurų). Šiemet kol kas (iki lapkričio) iš Lietuvos augintojų nupirkta apie 5 tūkst. tonų šių grūdų, o pernai supirkta 22 tūkst. tonų.

Statistikos departamento duomenimis, lietuviškų kukurūzų eksportas šiemet pirmuosius du ketvirčius siekė 3682 tonas, jų parduota už maždaug 1,1 mln. eurų, daugiausia išvežta į Latviją ir Estiją. Pernai eksportuotos 6156 tonos (1,327 mln. eurų), užpernai – 5036 tonos (1 mln. eurų).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, remdamasis Muitinės pateiktais duomenimis, skaičiuoja, kad užpernai kukurūzų grūdų iš viso eksportuota 235 tūkst. tonų, pernai – beveik 99,4 tūkst. tonų, o šiemet per aštuonis mėnesius – 120,8 tūkst. tonų.

Šio centro atstovė Daiva Pyrantienė BNS pabrėžė, kad čia skaičiuojama, kiek išvežama ir lietuviškų, ir jau iš kitų šalių į Lietuvą įsivežtų kukurūzų grūdų. Pastarųjų importas šiemet iki rugsėjo buvo pasiekęs 188,8 tūkst. tonų, pernai – 135,4 tūkst. tonų, o 2020-aisiais – 321,349 tūkst. tonų.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono teigimu, kukurūzai Lietuvoje nėra tokie populiarūs, todėl ir dėmesio jiems skiriama mažiau, nevedama tiksli derliaus, o ypač grūdų panaudojimo, statistika.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, dalis šalies ūkininkų, kurie šiemet augino kukurūzus, gali išlošti, jeigu jiems derlių pavyks eksportuoti. „Šiemet Europos kukurūzų nederliaus metai, nes jie išdžiūvo. Derlius Europoje 25 proc. mažesnis nei pernai, tai paklausa jų didžiulė, o Lietuvoje jie užderėjo kaip niekada gerai“, – pabrėžė A. Macijauskas.

Apsėta beveik 53 tūkst. ha

Šiemet Lietuvoje kukurūzais apsėta apie 53 tūkst. ha arba 3193 ha daugiau nei 2021-aisiais. Pernai kukurūzų grūdų derlius Lietuvoje perkopė 100 tūkst. tonų, šiemet tikimasi didesnio, nors pavasario sąlygos nebuvo pačios palankiausios šios kultūros sėjai, o dėl vyravusių žemesnių temperatūrų ir didesnio iškritusių kritulių kiekio sėja persikėlė ir į gegužės mėnesio pirmą dešimtadienį.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo teigimu, smulkiesiems ūkininkams neapsimoka auginti kukurūzų, nes juos nuimti reikia specialios technikos. Didžiausius kukurūzų plotus augina didieji ūkiai, silosu šeriantys auginamus gyvulius. „Visi pieno ūkiai, kurie laiko pienines karves, auginasi kukurūzus“, – pabrėžė jis.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis BNS nurodė, kad dabar kukurūzai sudaro maždaug 3 proc. pasėlių. Tuo metu Europoje šis rodiklis svyruoja nuo 10 iki 21 procento. Anot jo, pastaraisiais metais kukurūzais kasmet apsėjama po 9 proc. laukų daugiau.

Pasak D. Valaičio, klimato sąlygos Lietuvoje leidžia užsiauginti hibridines veisles, skirtas siloso gamybai, tačiau nėra palankiausios šią kultūrą auginti grūdams. A. Macijauskas teigė, kad užauginti kukurūzus grūdams yra sunkiau nei pašarams. „Derlius nuimamas šiuo metu (spalio pabaigoje – BNS), kai oro sąlygos ne visuomet būna geros. Jie nukulami drėgnoki, kartais drėgnumas viršija ir 30 procentų. Juos reikia džiovinti, o tai šiais laikais kainuoja nepigiai dėl aukštų elektros kainų“, – tvirtino jis.

„Jeigu apsimokėtų, ūkininkai augintų daugiau. Nėra poreikio. Gyvulių mažėja ir pašarų mažėja“, – BNS aiškino V. Ašmonas. Ir V. Ašmonas, ir A. Macijausko sakė, kad lietuviški kukurūzai labiausiai tinka tik žaliajai masei, pašarui, o ne grūdams.

Žemės ūkio ministerijos atstovo teigimu, šiemet kukurūzų, skirtų grūdams, apsėta 23 tūkst. ha, pernai – 18 tūkst. ha, užpernai – 20 tūkst. ha. Tuo metu pašarams skirtais kukurūzais apsėta maždaug po 30 tūkst. hektarų. „Grūdams visą laiką mažiau“, – teigė V. Ašmonas. Pasak jo, kasmet panašus ir pašarams skiriamas žaliosios masės derlius – 800–850 tūkst. tonų.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų sausį–spalį kukurūzų grūdus pirko daugiau kaip 20 įmonių. Įstaiga BNS taip pat nurodė, kad, jos duomenimis, apie 80 proc. kukurūzų perdirbama į pašarus, apie 20 proc. – į biopriedus.

Stiklų ploviklių ir bioetanolio, naudojamo kaip priedo į benziną, gamybai kukurūzus superkančios vienintelės Lietuvoje Pasvalio rajone veikiančios bendrovė „Kurana“ finansų ir komercijos vadovas Paulius Jakelis prognozuoja, kad šiemet krypčių proporcijos gali pasikeisti – biopriedų gamybai šiemet bus sunaudota daugiau kukurūzų.

A. Macijauskas įsitikinęs, kad grūdų augintojai norėtų, jog kukurūzų perdirbimas ir etanolio gamyba plėstųsi, nes kol kas riboti kiekiai perdirbami. „Tiems pajėgumams, kurie yra Lietuvoje, kukurūzų užauginame, bet galėtume užauginti kukurūzų grūdų gerokai daugiau, jeigu būtų žaliavos paklausa“, – BNS kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas. Anot jo, esant menkai šios kultūros paklausai, kukurūzų augintojai iš pradžių sudaro sutartį dėl derliaus pardavimo, o paskui tik apsėja laukus. „Gali taip atsitikti, kad rudenį tų kukurūzų niekam nereikės“, – paaiškino A. Macijauskas.

Bandyta gaminti spiritą ir trapučius

Ustukių malūnų direktorius Kipras Uždavinys BNS teigė, kad Lietuvoje tinkamų maistui kukurūzų grūdų nepavyksta užauginti. „Mūsų ūkininkai nėra išmokę auginti, kad tinkamai subręstų maistui“, – BNS tvirtino jis. Ustukių malūnas dabar trapučiams žaliavą atsiveža iš Lenkijos, tačiau yra bandęs pagaminti ir iš lietuviškų, tačiau, anot K. Uždavinio, „nelabai pavyko“. „Malūno įranga nėra visai tinkama apdirbti žaliavą į tinkamą mūsų trapučiams. O vežti kažkur į Lenkiją perdirbti ir parsivežti ekonomiškai neapsimoka“, – teigė verslininkas.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad priklausomai nuo ekonominės situacijos, ateityje gali būti investuojama į technologijas perdirbti lietuviškus kukurūzų grūdus ir iš jų gaminti trapučius. „Vilniaus degtinė“ filialas „Obeliu Distillery“ šiemet nebegamina spirito iš lietuviškų kukurūzų grūdų, nes iš jų išeina per mažai krakmolo, o šio saldumas reikalingas mielėms daugintis.

„Obelių Distillery“ spiritas iš kukurūzų grūdų naudojamas dezinfekciniams paviršių, valymo skysčiams, pavyzdžiui, langų valikliams. 2021 metais „Obelių Distillery“ įsigijo iki 3 tūkst. tonų lietuviškų kukurūzų grūdų, šiemet sutarčių sudaryta įsigyti beveik 9 tūkst. tonų.

Gamina bioetanolį

Bioetanolio ir dujų gamyklos „Kurana“ atstovo Pauliaus Jakelio teigimu, stengiamasi perdirbti kukurūzus, atvežtus „tiesiai iš laukų“. „Dėl drėgmės jie nesandėliuojami elevatoriuose, todėl dabar tik juos stengiamės perdirbti. Vasarą ir rudenį kvietrugiai bus perdirbami“, – teigė „Kuranos“ atstovas. Pasak jo, įmonė dar nelabai žino savo galimybių ribos, nes kukurūzus perdirba tik antrus metus.

„40 tūkst. tonų tikrai galime perdirbti. Manau, ir 60 tūkst. tonų pavyktų. Pirmais veiklos metais (2021-aisiai – BNS) 20 tūkst. perdirbome, o šiemet nupirkome šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. tonų, bet dar šis sezonas nesibaigė. Dar galime nupirkti“, – tvirtino jis.

P. Jakelio duomenimis, iš kukurūzų bioetanolio negamina daugiau jokia įmonė nei Lietuvoje, nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau, pasak jo, kainai tai jokios įtakos neturi ir bioetanolio gamybos iš kukurūzų monopolininkais regione vadintis neleidžia.

„Kaina formuojasi Amsterdamo, Roterdamo, Antverpeno biržose, kainos paveikti negali. (…) Negalima vienareikšmiai pasakyti, kad iš kukurūzų bioetanolis pigesnis, nėra tokios taisyklės, kad iš kukurūzų pigiau nei iš kviečių ar kvietrūgių, tikėtina, kad gal šiek tiek, nes jų nereikia džiovinti, bet išeiga iš kukurūzų yra mažesnė. Vis dėlto tai nedaro didelio efekto, nes kukurūzų kainos gali sukilti ir suvalgyti nedžiovinimo efektą“, – kalbėjo „Kuranos“ atstovas.

Iš lietuviškų kukurūzų pūdant biodujas (metaną) išgauna 19 biodujų jėgainių valdanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“. Įmonė BNS nurodė 2021 metais perdirbusi daugiau kaip 20 tūkst. tonų kukurūzų siloso.

Bioetanolio gamybos apimtys nedidelės

A. Macijauskas įsitikinęs, kad investavus 200-300 mln. eurų į etanolio gamyklą, būtų galima kukurūzų auginimą ir perdirbimą šalyje išplėsti dešimt kartų: „Yra tų plotų auginti kukurūzus, tik pas mus sėjomaina skurdoka“.

D. Valaitis sako, kad Latvijoje prie 10 metų, kai valstybė nusprendė subsidijuoti biojėgainių, kurios iš kukurūzų gamina biometaną arba elektrą, pasėlių plotai išaugo kone dvigubai.

„Pastaruoju metu vis plačiau kalbant apie išteklių nepriklausomybę nuo Rytų valstybių, vis labiau atsigręžiama į biodujų jėgaines, kurios gali gaminti biometaną, o jį išvalius jis gali būti tiekiamas į gamtinių dujų tinklą. Šis planas gali paskatinti statyti daugiau biodujų jėgainių ir taip atsiras didesnė paklausa kukurūzų silosui, kuris naudojamas biodujų jėgainėse kaip medžiaga joms dirbti“, – svarstė D. Valaitis.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-11-14

Teismas uždraudė chemikalų bendrovei „Alsa“ prekiauti vokiškų prekių falsifikatais


Teismas uždraudė Mažeikių chemikalų prekybos įmonei „Alsa“ platinti herbicidus, neteisėtai pažymėtus Vokietijos chemijos pramonės bendrovės BASF prekės ženklu. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 17-ąją patenkino BASF prašymą uždrausti Lietuvos bendrovei naudotis jos vardu. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

„Importuojamuose ir platinamuose produktuose savavališkai nurodytas BASF pavadinimas, klaidinami vartotojai dėl tikrosios produkto kilmės, neteisėtai naudojamasi ieškovės sukurta reputacija, taip nesąžiningai konkuruojant“, – konstatavo Apeliacinis teismas.

„Alsa“ skundė jai nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir siekė, kad BASF reikalavimai būtų atmesti.

Ginčas kilo po to, kai pernai sausį Kauno muitinėje buvo sulaikyta Jungtinės Karalystės gamintojos „Farm Saver“ atsiųsta „Alsai“ skirta 1 tūkst. litrų herbicidų „B-Zone 480“ siunta – Valstybinė augalininkystės tarnyba draudžia juos įvežti į Lietuvą ir čia jais prekiauti. Ant herbicidų buvo nurodyta jų gamintoja – BASF, tačiau muitinės sandėliuose saugomas prekes apžiūrėję ir jų mėginius ištyrę BASF atstovai nustatė, jog tai falsifikatai. Vokietijos bendrovė teismo prašė prekes konfiskuoti ir sunaikinti bei uždrausti „Alsai“ naudoti BASF prekės ženklą, jeigu prekės nėra pagamintos BASF.

Lietuvos bendrovė teismui aiškino jokios naudos iš įvežtų herbicidų negavusi, BASF žalos nepadariusi ar su ja nesąžiningai konkuravusi, nes prekių išplatinti nespėjo, o paaiškėjus, jog tai falsifikatas, juos išsiuntė „Farm Saver“, kuri ir yra atsakinga už produkto kokybę. Be to, pasak „Alsos“, herbicidai buvo skirti Latvijai. Reikalavimą konfiskuoti prekes ir jas sunaikinti BASF vėliau atsiėmė, o teismui nurodė nematanti prasmės bylinėtis su „Farm Saver“, nes JK suklastotų herbicidų perpardavimui į ES rinką naudojamos skirtingos įmonės. 2019-ųjų kovą „Alsa“ iš JK įmonės „Sinergy Generics“ importavo, tikėtina, falsifikuoto ir nesaugiu pripažinto herbicido „B-Zone 480“.

Ši 11 tonų siunta buvo sunaikinta, o JK bendrovei uždrausta eksportuoti produktus į Lietuvą. „Alsa“ turėjo leidimą prekiauti analogiškais BASF produktais, tačiau ištyrus pastarosios ir „Sinergy Generics“ produktų mėginius, paaiškėjo, kad jie nėra tapatūs, jų cheminė sudėtis skiriasi nuo leidime nurodyto originalaus produkto. Vienas „Alsos“ akcininkų Petras Linartas tuomet sakė, kad įmonė šmeižiama, nes nėra objektyvių įrodymų, jog platinami produktai nesaugūs.

Šaltinis: tv3.lt, 2022-11-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos