Žemės ūkio naujienos: 2022-11-16

„Atsižvelgėme į tai, kad ženkliai padidėjo ekologiškų ir nacionalinės maisto kokybės produktų kainos. Tikimės, kad didesnis finansavimas paskatins daugiau ugdymo įstaigų kreiptis paramos ir pradėti maitinti vaikus ekologiškais ir nacionalinės maisto kokybės produktais. Artimiausias kvietimas teikti paraiškas 2023 metams planuojamas šių metų gruodžio mėnesį“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Jei ekologiški ir nacionalinės maisto kokybės produktai sudarys ne mažiau kaip 60 proc. viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio, tuomet vienam vaikui per mėnesį bus skiriami 26 eurai (vietoje buvusių 20 eurų). Jeigu pagal kokybės sistemas pagamintų produktų vaikų meniu bus ne mažiau kaip 50 proc., parama vienam vaikui per mėnesį sieks 22 eurus (vietoje buvusių 17 eurų).

Siekiant palengvinti atsiskaitymą, patobulinta dokumentų, reikalingų paramai išmokėti, teikimo tvarka.

Derinamą su visuomene įsakymo „Dėl ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisyklių patvirtinimo“ projektą galite rasti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-15

„Apsirūpinimo maistu užtikrinimas – labai aktuali tema. Skaitmenizacija ir kiti krizės įveikimo būdai yra vienas iš sprendimų padėti žmogui, žemdirbiui eiti tvaresnės gamybos keliu. Tačiau skaitmenizacija, dirbtinis intelektas pats savaime niekada neprisidės prie vertybinio pokyčio. Šis pokytis atsiranda vartojimo kultūroje, todėl labai svarbu įpratinti mūsų vartotoją rinktis tvariai pagamintus produktus, nešvaistyti maisto“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ministras pateikė Austrijos pavyzdį – austrai be didelių europinių postūmių patys pasiekė, kad ekologiško maisto vartojimas šioje šalyje ženkliai auga. Jis taip pat pabrėžė, kad nuo dirvožemio, ekosistemų priklauso ilgalaikė žemdirbystės ateitis.

„Turime pasiekti, kad dirvožemio stabilumas ir derlingumas išliktų. Tam yra priemonių, labai džiugu, kad didžioji dauguma ūkininkų jau šiandien jas taiko: tiek sėjomainą, tiek augalų kaitą, siekia, kad būtų pertraukos tarp augalų rūšių auginimo, taip išvengiant intensyvesnio augalų apsaugos priemonių, trąšų naudojimo“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad svarbu jausti atsakomybę už bendras vertybes, kuriomis visuomenė dalijasi: vandenį, orą, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę.

„Svarbu ir tai, kad mainai vyktų ne tik tarp pinigų ir produktų, bet ir socialinių dalykų bei vertybių. Ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė dimensijos yra mūsų ateitis“, – kalbėjo ministras.

Forume diskutuota apie pasaulio aprūpinimą kokybišku maistu, inovacijų didinimą bei skaitmenizaciją, anglies ūkininkavimą ir jo perspektyvas, vartotojų lūkesčius, tvarią maisto sistemą bei kitas aktualijas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-15

Tik pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovams bus skirtas kvietimas rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais teikti paraiškas investuoti į žemės ūkio valdas. Šiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti taikomi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) nustatyti reikalavimai.

Bus skiriama parama pelno nesiekiančioms investicijoms. Pagal veiklos sritį „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas“ paraiškas bus kviečiama teikti nuo sausio 16 d. iki kovo 17 d., o pagal „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ – kovo 1 d. – gegužės 12 d.

Ūkio ir verslo plėtra

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, tai galės daryti nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Tuo pačiu metu paraiškas galės teikti ir smulkūs pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai.

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą

Siekiantys gauti paramą miškui veisti, tai bus kviečiami daryti kovo 13 d. – gegužės 31 d.

Paraiškos pagal veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ bus priimamos gegužės 2 d. – birželio 30 d.

Kvietimas teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, vyks kovo 1 d.-gegužės 2 d.

Bendradarbiavimas

Į paramą smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui pareiškėjai galės pretenduoti vasario 1 d.-balandžio 3 d.

Teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ bus kviečiama tris kartus: vasario – kovo, birželio – liepos mėnesiais ir spalį – lapkritį.

Rizikos valdymas

Teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ bus kviečiama nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.

Beveik visus metus (sausio 16 d. – gruodžio 29 d.) paraiškas teikti bus kviečiama pagal veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“.

Balandžio 3 d. – birželio 1 d. paraiškas bus galima teikti pagal „Pajamų stabilizavimo priemonę (Rizikų fondai)“.

LEADER programa

„Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimo ir įgyvendinimo“ paraiškoms numatyti trys kvietimai, vyksiantys vasarį – kovą, liepą – rugpjūtį ir spalį – lapkritį.

Lietuvos kaimo tinklas

Paraiškos, skirtos Lietuvos kaimo tinklo narių projektų įgyvendinimui finansuoti, bus priimamos du kartus: kovo – balandžio ir rugsėjo – spalio mėnesiais.

Kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis

Paraiškos pagal priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ bei „Ekologinis ūkininkavimas“ bus priimamos kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-11-16

„Lietuvoje ilgą laiką perdirbti plastikinių pakuočių, kuriose buvo laikomi įvairūs augalų apsaugos produktai, buvo neįmanoma dėl to, kad šios pakuotės buvo laikomos kaip užterštos pavojingomis medžiagomis. Tačiau tinkamai išskalautos pakuotės lieka švarios. Plastiko pakuočių drožlių laboratoriniai tyrimai rodo, kad išskalautos pakuotės tiesiog yra plastiko atlieka arba, žvelgiant tvariai, perdirbimui tinkama žaliava. Jau kelerius metus vykdome pilotinį projektą žemės ūkyje ir matome potencialo, kad šių pakuočių skalavimas ir grąžinimas perdirbimui taptų įprasta praktika ūkiuose“, – sako LAAA direktorė Zita Varanavičienė.

Pasak jos, kasmet Lietuvoje ūkiuose susidaro apie 300 000 kg tokių atliekų, ir tai sudaro maždaug 1 mln. plastikinių pakuočių. „Jų tinkamas išskalavimas ir grąžinimas perdirbimui turėtų milžinišką aplinkosauginį efektą. Jau kelerius metus vykdome tokį pilotinį projektą su keliais Lietuvos ūkiais, tačiau dabar mūsų tikslas – masinis pokytis žemės ūkyje. Mat pagal šį kriterijų mes smarkiai atsiliekame nuo daugelio Europos šalių, netgi nuo kaimyninių Latvijos, Lenkijos ar, pavyzdžiui, Bulgarijos“, – sako Z. Varanavičienė.

Jai antrina ir Steven Byrde, CropLife Europe ir „Circular Plastic Alliance“ ekspertas. Pasak jo, Lietuva atsilieka nuo didžiosios dalies Europos šalių, kuriose ūkininkai yra įpareigoti skalauti ir grąžinti perdirbimui augalų apsaugos produktų pakuotes.

„Visoje Europoje kasmet susidaro bendrai 18,4 mln. tonų įvairaus plastiko atliekų, iš kurių bent 15 mln. tonų gali būti perdirbama. „Circular plastic Alliance“ tikslas iki 2025 m. surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 10 mln. tonų plastiko atliekų. Nors augalų apsaugos produktų pakuotės sudaro tik nedidelę dalį plastiko atliekų, šios pramonės įmonės inicijuoja laisvanoriškas iniciatyvas ir siekia ne tik tinkamo pakuočių sutvarkymo bet ir sukurti uždaro ciklo sistemą, kad visos pakuotės taptų antrine žaliava. Tam svarbus ir ūkininkų įsitraukimas bei ūkiuose naudojamų plastikinių pakuočių atliekų grąžinimas“, – sakė Steven Byrde.

Pasak jo, moksliniais tyrimais nustatyta, kad plastikinės augalų apsaugos produktų pakuotės, jas tinkamai išskalavus, yra saugios grąžinimui į žiedinę ekonomiką. Šių pakuočių plastikas, jį perdirbus, naudojamas įvairiems produktams, kurie nesiliečia su žmogaus kūnu ar maistu – kelių inžinieriniai elementai, plastikiniai apsauginiai kabelių vamzdžiai ir pan.

LAAA vadovė aiškina, kad augalų apsaugos produktų atliekos dar dažniausiai naudojamos energijai gauti arba perdirbamos mechaniniu būdu, tačiau po truputį kelią stumiasi ir cheminio perdirbimo alternatyva, kuri atveria dar naujų galimybių. „CropLife Europe“ organizacija inicijavo tyrimus dėl augalų apsaugos pakuočių cheminio perdirbimo, kuris leidžia perdirbimo metu išgauti dujas, skystą frakciją, kuri gali būti naudojama naujų gaminių gamybai ir pelenus. Europai patiriant energetinę krizę ir mažinant priklausomybę nuo importuojamos naftos, tokios galimybės atrodo itin aktualios ir patrauklios net esant aukštoms elektros energijos kainoms“, – sako Z. Varanavičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje asociacija siekia propaguoti efektyvias augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ar kitokio panaudojimo sistemas, kurios jau veikia didžioje dalyje ES valstybių. Ypač pažangios sistemos veikia Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

„Jau šiandien aplinkosauga besirūpinantys ūkininkai gali įsitraukti į šią žiedinės ekonomikos iniciatyvą skalaudami panaudotas pakuotes bei dalyvaudami bandomajame projekte. Norime, kad vis daugiau ūkininkų įsitrauktų, o prie žiedinės ekonomikos galėtų prisidėti ir valstybė, skatindama ūkininkus tinkamai sutvarkyti šias atliekas“, – teigia LAAA vadovė.

Plačiau apie augalų apsaugos produktų pakuočių perdirbimo svarbą, gerosios praktikos pavyzdžius ir iššūkius Lietuvoje bus diskutuojama lapkričio 16 d. Vilniuje rengiamoje konferencijoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-11-14

Išspręs kaimynų ginčus

Šią savaitę Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija atnaujino dirbtinių vandens telkinių tvarkymo, pakeitimo, likvidavimo reikalavimus ir planuojamos veiklos derinimo tvarką. Joje nustatytas atstumas iki žemės sklypo ribos, kuris turės būti išlaikytas įrengiant šiuos vandens telkinius. Planuojant keisti dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti, privaloma šią veiklą suderinti su tam tikromis institucijomis. Atskiri reikalavimai bus taikomi dirbtiniams vandens telkiniams melioruotoje žemėje.

Kaip aiškina pataisas rengę specialistai, šie pakeitimai numatyti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintame naujos redakcijos Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše. Šio aprašo pakeitimai taikomi naujai planuojamai veiklai ir įsigalios nuo 2023 m. vasario 1 d.

Vienas iš naujų reikalavimų – nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Tai esą daroma dėl to, kad kaimyninių sklypų šeimininkai dažnai konfliktuodavo dėl per arti ribos iškasto tvenkinio. Vieni kaimynai kitiems į teritoriją priversdavo žemių, o kitų tvoros būdavo įspraustos tarp žemių krūvos.

Pasak Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių išteklių politikos klausimų vyriausiosios specialistės Tatjanos Zabulienės, kildavo daug nesutarimų tarp gretimų sklypų šeimininkų, tačiau iki šiol nebuvo jokio reguliavimo, kokiu atstumu nuo gretimo sklypo galima kasti kūdrą. Specialistė įsitikinusi, kad įsigaliojus naujai tvarkai skundų bus mažiau arba jų turėtų visai nelikti.

„Norėjome „nuimti“ įtampą tarp kaimynų, nes būna taip, kad kūdra iškasama visai šalia sklypo ribos. Tuomet žmonės skundžiasi, nežino kur kreiptis, nes jo tvora jau kone krenta į vandens telkinį. Taip neturėtų būti. Iki šiol nebuvo jokio aiškaus nurodyto atstumo iki gretimo sklypo, todėl už tai niekas negalėdavo skirti baudos ir nukentėjusieji likdavo nieko nepešę“, – pabrėžia T.Zabulienė.

Kada reikia kaimyno leidimo?

Naujose taisyklėse nurodoma, kad dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą. Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų. Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.

Kaip didinti ar likviduoti kūdrą

T.Zabulienė sako sulaukusi nemažai žmonių klausimų apie tai, kaip panaikinti seniai iškastus tvenkinius. Pasirodo, šis klausimas taip pat ilgus metus nebuvo aiškiai apibrėžtas, todėl tam reikalui teko sukurti naujas gaires. Jos teigimu, planuojant keisti didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą (mažinti arba didinti) arba jį likviduoti ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį šiaurės Lietuvos karstiniame regione, prašymą su papildomais dokumentais ir informacija reikia pateikti Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Planuojant keisti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, šiose teritorijose esančiose tinklo „Natura 2000“ teritorijose įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti tokią veiklą reikėtų suderinti su saugomų teritorijų direkcijomis. Planus keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą arba jį likviduoti su atitinkamomis saugomų teritorijų direkcijomis reikės derinti ir tais atvejais, kai vandens telkinys yra valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos.

Melioruotoje žemėje – atskiri reikalavimai

Aplinkos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad atskiri reikalavimai taikomi melioruotoje žemėje esančių dirbtinių vandens telkinių tvarkymui, pakeitimui ir likvidavimui. Planuojant atlikti melioruotoje žemėje įrengto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, kai nekeičiamas jo plotas ar gylis, apie tai privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje yra šis telkinys. Savivaldybei reikėtų pateikti informaciją apie tikslią telkinio vietą, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą, trukmę, tvarkančių juridinių asmenų kontaktus. Planuojant keisti melioruotoje žemėje esančio nepratekamo dirbtino vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti, būtina šią veiklą suderinti su savivaldybės administracija. Jai reikėtų pateikti prašymą, žemės sklypo valdymą nuosavybės teise įrodančius dokumentus, žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane pažymėtą planuojamo tvarkyti vandens telkinio vietą su koordinatėmis, nurodyti kitą esminę informaciją.

Grunto negalima parduoti

Taip pat svarbu žinoti, kad įrengiant ar tvarkant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, kai keičiamas šio vandens telkinio gylis ar plotas, iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti arba perleisti kitiems asmenims. Toks gruntas arba derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudoti įrengiant nepratekamą dirbtinį vandens telkinį juosiantį pylimą, formuojant reljefą šiame sklype, tačiau užtikrinant, kad nebūtų pažeistas jo hidrogeodinaminis režimas.

Jei nėra galimybės to padaryti, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ar derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nepažeidžiant to sklypo hidrogeodinaminio režimo. Taip pat iškastas gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti sandėliuojamas ir paskleidžiamas pelkių ir šaltinynų teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, natūraliose pievose, saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietėse ar augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.

T.Zabulienė pabrėžia, kad pakeitimai parengti įvertinus pastarųjų metų Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo taikymo patirtį, fizinių asmenų paklausimus dėl dirbtinio vandens telkinio likvidavimo ar dydžio pakeitimo ir siekiant suvienodinti aprašo nuostatas su pakeisto Vandens įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-11-16

– Noriu pradėti mūsų pokalbį apie tai, ką jūs dabar veikiate, apie jūsų verslą. Jūs esate žadėjęs, kad Černihivo srityje sėsite grūdus visuose savo 40 tūkst. hektarų. Ar taip ir pavyko viską padaryti, kaip planavote? Koks derlius, ar jis jau nuimtas ir ar jis yra skirtas eksportui, ar tai yra tik vidaus rinkai?

– Viską pasėjome, kaip ir planavome, nes pradžioje šiek tiek bijojome techniką vežti į neseniai išlaisvintas teritorijas, bet žmonės buvo nusiteikę labai rimtai, buvome susipirkę iš anksto sėklas ir trąšas, dėl to nedelsėme. Oras irgi pakoregavo planus, dėl to sunku buvo dirbti rugsėjį, spalį, dėl to derliaus nuėmimas šiek tiek užtruko.
Savaitė. Joe Bideno demokratai sulaukė valdančiajai partijai geriausio rezultato per 20 metų

Vakar pats buvau Černihive, mažiau nei 150 kilometrų iki Rusijos sienos mūsų laukai yra, baigėme saulėgrąžų derliaus nuėmimą. Dėl lietaus derliaus nuėmimas vėlavo, gal 20 procentų prastesnis derlius saulėgrąžų, laukiame 10 procentų prastesnio kukurūzų derliaus, kukurūzai yra mūsų pagrindinė kultūra. Ankstyvos kultūros davė teigiamą rezultatą: gavom gerą rapsų, kviečių derlių, yra daug sunkumų, bet judame į priekį.

– Ar 8 mėnesius kariaujančioje šalyje žemės ūkio sektorius veikia? Kaip jis veikia? Na, sprendžiant iš to, ką jūs pasakojate, tai veikia, bet kaip jis veikia?

– Jis veikia labai sunkiai, iš tikrųjų, pasaulinės grūdų kainos išlieka labai aukštos taip pat ir dėl karo Ukrainoje. Na ir, pavyzdžiui, Klaipėdos uoste dabar kviečiai kainuoja 310–320 eurų, Ukrainoje vidutinė jų kaina yra maždaug 150 eurų. Tai ūkininkas, kuris turi sunkumų, neturi galimybių eksportuoti santykinai pigiai, jis, greičiausiai, pardavinėja dabar grūdus pigiau už kitų metų savikainą. Ir dėl to turi dilemą – ar parduoti už 150 ir pasisėti už 160, ar paprasčiausiai parduoti, pasidėti grynuosius pinigus į kišenę ir pralaukti geresnių laikų.

Dėl to Ukraina pasisėjo žiemkenčių 5,3 milijono hektarų, pernai tokiu pačiu metu jau buvo pasėta 9 milijonai. Vadinasi, yra daugiau kaip 40 procentų kritimas ir tai yra labai skaudžios pasekmės ir Ukrainos ekonomikai, ir žemės ūkio verslui. Jeigu grūdų koridorius vėl visavertiškai neatsidarys ir nefunkcionuos, manau, kad ateity turėsim labai prastą situaciją sektoriuje.

– Sakote, 40 procentų, ar toks viso žemės ūkio sektoriaus susitraukimas?

– Taip. Pas mus situacija yra geresnė, turim galimybių eksportuoti, pasistatėme tokį infrastruktūros objektą Rumunijos teritorijoje, kad galėtume krauti grūdus iš karto kirtę Ukrainos sieną, praėjusį mėnesį į uostą sugebėjome išvežti 30 tūkstančių tonų savo grūdų, parduoti geresne kaina, nes buvome kainą užsifiksavę dar prieš karą ir pagrindiniai tenderiai, su kuriais buvome pasirašę kontraktus, ištesėjo savo pažadus.

Sunkiau arba labai dideliems, kadangi rakto skylutė yra maža ir labai dideliam sunku pro ją pralįsti, arba labai mažiems, kurie neturi galimybių įsigyti sunkvežimių, kaip kad mes dabar įsigijome, įsigyti vagonų grūdams pervežti, nes trūksta apyvartinių lėšų, nėra galbūt santykių su bankais. Tiems, kas vidutinio dydžio (mes Ukrainoje vidutinio dydžio, nors Lietuvoje pagal apdirbamos žemės kiekį būtume turbūt patys didžiausi), dar šiek tiek išeina kažkaip judėti į priekį, bet neaiškumų yra labai daug.

Planavimas vyksta ne metams į priekį, pusei metų į priekį, ne mėnesiui į priekį – kiekvieną savaitę planuojam, kas bus kitą savaitę: pinigų srautus, kryptis, kuriomis pardavinėsime. Daug korekcijų į darbą taip pat įneša komendanto valanda, nes nuo 11-os vakaro jau visi turi būti namuose. Vadinasi, darbai turi baigtis maždaug kokią 10-ą vakaro, kad kombainininkai, traktorininkai, sunkvežimių vairuotojai, agronomai spėtų būti namuose su šeimomis. Ankstesniais laikais ypač daug darbų su šiuolaikiška technika vykdavo naktį, dėl to derliaus nuėmimas, ypač kukurūzų, irgi bus lėtesnis negu ankstesniais metais.

– O kaip tada aprūpinimas maisto produktais, per karą tai turbūt nelengva užduotis? Kaip pavyksta užtikrinti visuomenės poreikius?

– Parduotuvėse yra visko, maisto produktų kainos yra pakilusios nuo 20 iki 40 procentų, maždaug praktiškai tiek pat, kiek Ukrainos valiuta yra devalvavusi Amerikos dolerio atžvilgiu nuo karo pradžios. Parduotuvėse galbūt trūksta drabužių.

– O kokia infliacija šiuo metu yra Ukrainoje?

– Šie metai baigsis su 27–30 proc. infliacija. Tikimasi, kad kitais metais infliacija sumažės. Žmonėms tai atsiliepia labai skausmingai, kadangi bet kokios įmonės, ypač valstybės, per karą, žinoma, atlyginimus kelia labai retais atvejais.

– Yra tokių siūlymų, kad Vyriausybė imtų didinti mokesčius. Per Antrąjį pasaulinį karą taip darė ir Jungtinės Valstijos, ir Britanija, tai yra realu per karą. O kaip jūs manote, dabartinėje Ukrainos situacijoje tai būtų įmanoma? Vyriausybė galėtų apie tai svarstyti, galbūt svarsto?

– Iš tikrųjų Ukraina dar yra ta šalis, kurioje bet koks mokesčių pakėlimas baigsis tuo, kad surenkamų mokesčių mažės, nes verslininkai pripratę dirbti sunkiau greitai besikeičiančioms sąlygoms ir tikrai suras galimybių vengti tų didesnių mokesčių.

– Prieš kelias savaites Rygoje vykusioje konferencijoje „Maršalo fondo“ Vokietijos biuro viceprezidentas Tomas Klaine-Brokhofas kalbėjo, kad kitais metais Ukrainai kiekvieną mėnesį reikės 3–4 milijardų dolerių, kad padengtų biudžeto deficitą, šimtai milijardų bus reikalingi šaliai atstatyti. Kokius apskritai nuostolius šiuo metu yra patyrusi Ukrainos ekonomika? Jeigu atstatymo procesą pradėtume planuoti nuo dabar, apie kokias lėšas turėtume kalbėti?

– Net baisu būtų tokius skaičius pasakyti ir nenoriu spekuliuoti, kadangi kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę infrastruktūros nuostoliai vis didėja ir didėja. Anksčiau energetika ne taip stipriai kentėdavo, o, kaip žinome, per paskutinį mėnesį Rusija labai aktyviai atakavo energetikos infrastruktūrą ir pasekmės, nuostoliai yra labai sunkiai nuspėjami ekonomikai.

Kitais metais į Ukrainos biudžetą planuojama gauti pusantro milijardo eurų per mėnesį iš Europos Sąjungos ir pusantro milijardo eurų per mėnesį iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiemet biudžeto deficitas būdavo didesnis, 4–5 milijardų eurų per mėnesį, kitais metais tikimasi, kad tas deficitas bus arčiau 3 milijardų ir, gavusi tuos pinigus, Ukraina susitvarkys.

Ukraina, žinoma, dabar yra visiškai finansiškai priklausoma nuo sąjungininkų. Ir norisi toliau laukti paramos iš sąjungininkų, nes visiškai aišku, kad Ukraina kovoja ne tiktai už savo šalies nepriklausomybę, bet ir už demokratiją, už visos Europos Sąjungos ir Vakarų laisvę.

Šaltinis: lrt.lt, Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“,2022-11-15