Žemės ūkio naujienos: 2022-12-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas linkęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje
Seimas nusiteikęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje leidžiant sodinti daugiau šių augalų veislių, o taip pat palengvinti jų gaminių tiekimą rinkai. Seimas po svarstymo antradienį pritarė tokioms Vyriausybės inicijuotoms Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms. Už balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 16 ir susilaikė 15. Galutinis balsavimas Seime turėtų įvykti iki Kalėdų.
„Jeigu taip bijoma kanapių dekriminalizavimo, tai šį įstatymą turėtume peržegnoti ir palaidoti“, – tvirtino A. Sysas. „Valstiečio“ Aurelijaus Verygos teigimu, Lietuvoje kanapės reikalingas ne pluoštui, o kitiems gaminiams. „Lietuvoje tų pluoštinių kanapių nelabai ir sulaukiama, matome, kad vis tik vietoje pluošto dažniausiai nuiminėjami žiedynai, iš kurių gaminami visai ne pluošto gaminiai, o gaminami ekstraktai, aliejai ir žmonės mulkinami, kad tai maisto papildai“, – teigė A. Veryga. „Valdantieji, darote klaidą, nes bus gėda prieš visą Europą“, – įspėjo A. Sysas.
Nuo sausio siūloma leisti auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC (psichiką veikiančios medžiagos, tetrahidrokanabinolio) kiekis sudarytų ne daugiau kaip 0,3 proc., o ne 0,2 proc., kaip yra dabar. Pluoštinių kanapių gaminiuose THC riba nekeičiama ir liktų 0,2 procento. A. Syso teigimu, dėl THC kanapių gaminiuose turi būti „nulinė tolerancija“. „Nulinė tolerancija turi būti šioms medžiagoms pašaruose, kosmetikoje, maisto produktuose“, – teigė jis.
Taip pat siūloma nebereikalauti, kad tiekiant rinkai gaminius, būtų pateikiama laboratorinių tyrimų išvada dėl THC kiekio tokiuose gaminiuose. Pluoštines kanapes būtų galima auginti ir kaip tarpinius pasėlius. Mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir studijų institucijos uždaruose gruntuose pluoštines kanapes galėtų auginti ne vien tik selekcijos tikslais, bet ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais.
Už Pluoštinių kanapių gaminių gamybos ir tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus įmonėms būtų skiriamos nuo 500 iki 1 tūkst. eurų baudos. Lietuvoje nuo 2021 metų lapkričio leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nebuvo nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių. Iki 2021-ųjų lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido 2021-ųjų birželį.
Europos Komisija yra priekaištavusi Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC, sukeliantį svaiginamąjį poveikį, naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.
Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2022-12-06
Cukrinių runkelių sezonas įsibėgėja: metai buvo palankūs, cukrus brangti neturėtų
Į antrą pusę jau persirito cukrinių runkelių supirkimo sezonas. Tiek augintojų, tiek supirkėjų teigimu, metai buvo neblogi, o cukrinių runkelių kokybė itin džiugina gamintojus – ji net dviem trimis procentiniais punktais didesnė nei reikalinga norma. Supirkimo sezoną, jei viskas bus gerai, ketinama baigti dar iki didžiųjų švenčių – anksčiau nei praėjusiais metais. Tiesa, augintojai neslepia apmaudo, kad nepaisant palankių klimatinių cukrinių runkelių auginimo sąlygų, perdirbėjo politika, nepagarba ūkininkui ir ilgalaikės strategijos neturėjimas vis tik mūsų šalyje nėra palankūs.
„Žvelgiant nuo pačios sėjos, buvo labai didelių ekstremumų tiek vandens, tiek sausros atžvilgiu. Tačiau reziumė – šiemet runkelių metai: temperatūros buvo, vandens buvo, – „Rinkos aikštei“ sakė Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas. – Derlių galima bus aptarinėti, kai Kėdainių cukraus fabrikas pabaigs sezoną. Tuomet šiųmetį derlingumą bus galima palyginti su pernai, užpernai ar pastaraisiais penkeriais metais.“
Taip pat M. Garuckas atkreipė dėmesį, jog auginant runkelius, reikia ne tonų kiekio, o cukringumo: „Gal aš kasiau penkiomis tonomis mažiau, bet mano užaugintų runkelių cukringumas buvo 21 proc., o gal kasiau dešimčia tonų daugiau, bet cukringumas buvo 15 ar 16 proc.
Šiais metais bazinė cukraus riba runkeliuose yra 17 proc., kitais metais bus 16 proc. Nuo to priklauso ūkininko gaunami priedai. Taigi, pagrindinis klausimas – ar ūkininkas pasiekia pagrindinę bazę. O džiaugtis vien tonažu nėra prasminga. Reikėtų žiūrėti, kiek ūkininkas, augindamas runkelius, sugeba uždirbti iš hektaro“.
Tuo metu „Nordic sugar“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris buvo kiek konkretesnis.
„Derlius šiais metais yra ženkliai geresnis nei praeitais. Tačiau fabriko našumas ir runkelių kiekis, kuris buvo pasėtas, atitinka tai, kad jų supirkimą baigsime dar iki Kalėdų. Runkelių kokybė labai gera, nes cukringumas siekia 18,6, kai kurių augintojų beveik ir 19 proc. Ir vien dėl aukšto cukringumo jų kaina yra 25 proc. didesnė, – derliumi džiaugėsi S. Mozeris. – Vis tik sakyti, kad metai buvo labai palankūs negalėtume. Taip, jie buvo ženkliai geresni nei praėję metai. Bet jeigu kalbėtume apie 5 metų vidurkį, tai jis tik truputį geresnis nei penkerių metų vidurkis. Taip yra vien dėl to, kad pavasario pradžioje po sėjos buvo gana šaltos naktys. Tačiau kita metų dalis buvo gana nebloga ir kritulių bei saulės užteko.“
Prasidėjus šalčiams, buvo daug nerimo
Anot kooperatyvo valdybos pirmininko, ūkininkai kasmet susiduria su nemenkais iššūkiais, kai užeina šalčiai ir runkelius reikia saugoti lauke, nes fabrikas tiesiog nepajėgia visų jų greitai perdirbti. Ne išimtis ir šie metai.
„Kuo ilgiau nukastus runkelius laikai lauke, tuo labiau krenta jų kokybė, – pažymėjo M. Garuckas. – Kalbant apie nukasimo subtilybes, galima pasakyti, kad runkelių nukasimas labai priklauso nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, prasidėjus šalčiams ir sniegui, visi gyveno dideliame strese.
Tie, kurie turi savo kombainus, jiems yra kiek paprasčiau – gali patys reguliuotis, kada juos kasti. O nukasimo paslaugas teikiančios įmonės, užėjus šalčiams dirbo paromis, kone nakvodavo laukuose, žiūrėdavo, kiek tų hektarų dar liko nukasti ir kad runkeliai neužšaltų. Tačiau paspaudus 5 laipsnių šaltukui, dalis runkelių taip ir liko laukuose. Jei bus atšilimas, technika ir vėl važiuos į laukus rauti likusių runkelių.“
Tiesa, runkelių nuėmimo sąlygos, kaip pastebėjo pašnekovas, šiais metais buvo idealios: „Nebuvo šalta, šlapia ir kurie tvarkingai susiplanavo, susidėjo gražiai į krūvas, ramiai laukia savo pristatymo į fabriką eilės. Ūkininkams yra sudarytas griežtas grafikas, pagal kurį cukriniai runkeliai vežami į fabriką.
Dar laukia žiema, pristatymas, logistiniai klausimai. Pernai buvo plikledis, sniegas, reikėjo papildomų resursų, barstyti kelią, kad būtų galima privažiuoti iki krūvos, ją atsidengti, tai šiemet kol kas dar to nereikia, o tai yra papildomi finansiniai kaštai, mažiau darbo, kartu ir smagesnė nuotaika.“
Vis tik S. Mozeris su mintimi, kad per maži fabriko pajėgumai neleidžia ūkininkams vos nukastų runkelių pristatyti tiesiai į jį, nesutinka.
„Jeigu kalbėtume apie fabrikus Europoje, kad ir Suomijoje ar pietų Švedijoje, kur yra šaltesnis klimatas, į fabriką atvažiuoja tik tiek runkelių, kiek yra perdirbama. O pats sezonas, pavyzdžiui, Švedijoje trunka ir iki vasario mėnesio, kai mūsų ilgiausias sezonas yra buvęs iki sausio vidurio, t.y. apie 120 dienų. Ir, žvelgiant į Europos vidurkį, tai yra optimalus fabriko našumo panaudojimas, – atkreipė dėmesį žemės ūkio direktorius. – Priešingu atveju technikos atsiperkamumas būtų žymiai mažesnis. Todėl mūsų fabriko našumas pagal gaminamus kiekius yra ženkliai didesnis nei ES vidurkis. Aišku, iš augintojų pusės natūralus noras vos ne iš laukų tiesiai vežti runkelius į fabriką, bet pats procesas veiksmingiausias ir ekonomiškai naudingiausias ir yra tos 120 dienų.“
Supirkimo kaina priklauso nuo daugelio dedamųjų
Kalbėdamas apie cukrinių runkelių supirkimo kainas, M. Garuckas optimizmu netryško.
„Esu jau apie tai kalbėjęs anksčiau, jog, ūkininkai, suprasdami, kas darosi pasaulyje, priėmė sprendimą nedaryti aštrių posūkių, nes kainos šiemet, lyginant su alternatyviomis kultūromis, kurias buvo galima sėti, nėra konkurencingos. Fabrikas žadėjo ir papildomus finansinius priedus, jie lyg ir turėtų būti, bet tai paaiškės, kai jau bus atliekami mokėjimai.
Trumpai tariant, jei anksčiau cukriniai runkeliai būdavo kultūra – karalius, tai šiemet taip nėra“, – sakė cukrinių runkelių augintojų atstovas.
Jis taip pat pabrėžė tikslios runkelių kainos pasakyti negalintis, nes ši susidedanti iš daugelio dedamųjų: kada buvo pasirašyta sutartis, koks runkelių cukringumo procentas, kada buvo pristatyti ir pan. – visiems ūkininkams vienos kainos nebūna.
S. Mozeris taip pat sutiko su M. Garucko mintimi, kad supirkimo kainos yra labai individualios dėl jau minėtų priežasčių. Tačiau jis dar kartą pažymėjo, kad dėl didelio runkelių cukringumo šiais metais augintojai gauna 25 proc. viršpelnį.
Nesutaria dėl kainų dydžio
M. Garuckas apibendrindamas teigė, kad šiemet tai nėra pačios rentabiliausios finansinės išraiškos kultūra: „Tiesiog didelė dalis ūkių pasirinko jiems sunkesnį ir mažiau pelningą variantą, kad fabrikui sunkiu metu surinktų reikiamą žaliavos kiekį ir kad šis galėtų be trikdžių dirbti“.
Pasidomėjus, ar apskritai Lietuvoje palankios sąlygos auginti cukrinius runkelius, jų augintojų atstovas mato dviprasmišką situaciją.
„Šiuo metu klimatinės sąlygos palankios. Tačiau perdirbėjo politika, nepagarba ūkininkui ir ilgalaikės strategijos neturėjimas nėra palankus. Yra ūkių, kurie cukrinius runkelius augina ne vienus ir ne dvejus metus, o dešimtmečius. Fabrikas to nevertina ir to nemato, – apgailestavo pašnekovas. – Mes puikiai suprantame, kad šiemet yra sudėtinga situacija ir ūkininkai, vietoj to, kad sėtų ir pinigus uždirbtų iš pupų, kurios šiais metais ypatingai pelninga kultūra, sėjo cukrinius runkelius, kad fabrikas išgyventų.“
Tačiau S. Mozeris su kooperatyvo valdybos pirmininko išsakytomis pastabomis nesutiko. Pasak jo, kainos šiuo metu labai geros, puikiai konkuruoja su kitomis kultūromis, o dėl jų kilimo, taip pat auga ir runkelių augintojų kiekis.
„Aišku, yra tam tikra inercija, kai kuriems augintojams to galbūt dar trūksta, bet, kaip ir minėjau, grįžta daug senų augintojų, ateina ir naujų iš pietų, šiaurės Lietuvos, Latvijos, – „Rinkos aikštei“ sakė pašnekovas. – Kėdainių regionas visada buvo ir yra dominuojantis tarp cukrinių runkelių augintojų. Mes tuo džiaugiamės, tačiau yra ir tokių, kurie dėl sėjomainos daro pertraukas ir ketina sugrįžti kitais metais.“
Cukraus kainos stipriai kilti nebeturėtų
Paklaustas, ar dėl visiems gerai žinomų priežasčių reikia laukti dar didesnio cukraus pabrangimo, S. Mozeris ramino: „Cukrus jau yra ženkliai pabrangęs, o tai mums leidžia ir už runkelius mokėti daug aukštesnėmis kainomis.
Kitam sezonui, galima sakyti, runkelių kainos kone padvigubėjo lyginant su šio sezono kainomis. Dėl to atsirado naujų augintojų ir senieji sugrįžta. Todėl dar didesnio cukraus pabrangimo, nei yra dabar, galima labai nesitikėti, nes jis yra dabar jau yra gerokai pabrangęs ir mes nematome perspektyvų, kad jos galėtų žemėti“.
Kita vertus, anot jo, pastaruosius kelerius metus cukraus kainos dėl intensyvinamos jo gamybos tiek Europoje, tiek pasaulyje savikaina buvo ženkliai sumažėjusi.
„Buvo laikas, kai kilogramas cukraus kainavo mažiau nei kilogramas druskos. Reikia suprasti, kad jo gavimo kelias nėra bekaštis – reikalingi didžiuliai kaštai: ir energetikos labai daug sunaudoja, ir kitų medžiagų. Dabartinė cukraus kaina mūsų, gamybininkų, supratimu, daugiau mažiau atitinkanti tą ilgalaikę kainą, kuri ir turėtų būti“, – svarstė S. Mozeris.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-06
Pigiausių maisto produktų krepšelis lapkritį brango
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse lapkritį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su spaliu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,52 euro), o palyginti su praėjusių metų lapkričiu buvo 33,3 proc. (18,51 euro) brangesnis.
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos augo 2,1 proc. (1,26 euro), o per metus – 40,4 proc. (17,48 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 50 prekių, pigo dvi prekės, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 47 prekės. Labiausiai brango pigiausia grietinė, fermentinis sūris, pomidorų sultys, cukrus, kiaušiniai, juoda duona.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-06
Tarptautinėje mėsinių galvijų konferencijoje aptarti pažangiausi veislininkystės pasiekimai
Veislininkystė yra neatsiejama praktiškai kiekvieno mėsinių galvijų augintojo ūkio dalis. Tai padeda ne tik didinti galvijų produktyvumą, bet ir atveria duris į tarptautines rinkas. Mūsų ūkininkai vis labiau domisi ir užsienio šalių veislininkystės pasiekimais bei mėsinių galvijų produktyvumo kontrolės sistema. Kokia mūsų mėsinės galvijininkystės ateitis ir kokius pasiekimus demonstruoja mėsinių galvijų augintojai svetur, praėjusią savaitę ūkininkai išgirdo dvi dienas trukusioje konferencijoje „Lietuvos mėsinių galvijų bandų veislinės vertės gerinimas, pasitelkiant užsienio šalių veislininkystės patirtis, genomo tyrimus bei individualią buliukų kontrolę“.
Iššūkių yra, bet sektorius auga
Praėjusią savaitę į Prienų rajoną atvyko pažangiausi mėsinių galvijų augintojai iš visos Lietuvos. LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė pripažino, kad mėsinių galvijų augintojams iššūkių netrūksta, tačiau ji pasidžiaugė, kad jos atstovaujamas sektorius auga – jį papildo nauji nariai, augintojai investuoja į grynaveislius gyvulius. Lietuvoje šiuo metu yra registruota 18 mėsinių galvijų veislių, bet populiariausios – 8, šių veislių galvijai turi patvirtintas veisimo programas. Daugiausia mūsų augintojai augina limuzinų veislės galvijų, po jų rikiuojasi angusai, aubrakai, šarolė, mėsiniai simentalai, hailendai, herefordai ir galovėjai.
Konferencijoje dalyvavęs Giedrius Palubinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo katedros vedėjas, neabejojo, kad šiuolaikiniame gyvulininkystės kontekste vis dažniau kalbant apie klimato kaitą, gyvulininkystei keliami vis aukštesni reikalavimai. Jis taip pat vylėsi, kad Lietuvos mėsinių galvijų ūkiuose populiarėjantys genomo tyrimai įgaus dar didesnį pagreitį ir padės didinti bandų produktyvumą.
Padvigubino limuzinų skaičių
Kadangi Lietuvoje auginama daugiausia limuzinų veislės galvijų, nenuostabu, kad konferencijos dalyviai itin atidžiai klausėsi kolegos iš Prancūzijos pranešimo. Limuzinų ateities genetikos perspektyvas nuotoliniu būdu pristatęs Sebastianas Stamane, „Crealim“ generalinis direktorius, pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip Prancūzijoje vystoma limuzinų veislė. Būtent su šiais galvijai jis dirba jau 27 metus. „Mes atrenkame pačius perspektyviausius mėsinius bulius reproduktorius. Mes auginame tik limuzinus, nesame oportunistai, griebiantys bet kokią veislę, kurios reikia rinkai. Norint suprasti, kokia ateitis laukia limuzinų veislės, reikia įvertinti, ką pasiekėme per pastaruosius 50 metų. Padidėjo vidutinis gyvulio gyvasis svoris, palengvėjo veršiavimasis, karkasas paaugo 55 kg. Tiesa, per visą šį laiką siekėme pagerinti karvių pieningumo rodiklius, tačiau pavyko pasiekti tik 3 kg didesnį pieno primilžį. Dar kita problema, su kuria susiduriame, – kaulų stambėjimas. Vis dėlto, rezultatas yra patenkinamas, nes mes Prancūzijoje per pastaruosius 30 metų padvigubinome limuzinų galvijų skaičių“, – pristatė jis.
Limuzinų ateitis – kokia ji?
Lektorius iš Prancūzijos pabrėžė, kad tai pasiekti padėjo genomo tyrimai, pradėti taikyti nuo 2011 metų. Šiandieną Lano (Lanaud) kontrolinio auginimo stotyje tiriamas beveik visų bulių genomas. „Genomo ir genetinius tyrimus suinteresuoti atlikti tiek veislinių galvijų, tiek mišrūnų augintojai. Atsirinkus geriausios genetikos telyčias ir pačius perspektyviausius bulius reproduktorius galima pasiekti pačių aukščiausių rezultatų“, – pabrėžė S.Stamane, pridurdamas, kad ir toliau bus siekiama rasti pusiausvyrą gerinant galvijų motinines ir mėsos savybes.
Jis įsitikinęs, kad mėsinių galvijų bandose itin didelę reikšmę daro genetiniai telyčaičių tyrimai, padedantys atrinkti aukščiausios genetinės prabos motinas. Praktika rodo, kad tai padeda atrinkti tokias motinas, kurios lengviausiai veršiuojasi, pasižymi gerais pieningumo rodikliais, yra taikaus charakterio. Be to, toliau siekiama tobulinti ir mėsines savybes: didinti mėsos išeigą, smulkinti gyvulių kaulus.
„Koks ateityje bus genomo vaidmuo? Šiandieną šių tyrimų tikslumas siekia apie 30–50 proc. Deja, šis skaičius mūsų netenkina ir, akivaizdu, kad gali įsivelti klaidų. Vis dėlto, genomo tyrimai pirminiame etape labai padeda atsirinkti geriausius bulius. Tai taip padės ir toliau atrasti genetines klaidas selekcijoje ir užkirsti joms kelią“, – teigė jis. Pasak S.Stamane, limuzinų veislės galvijai turi didelę perspektyvą: šie galvijai turi visus kriterijus, atitinkančius visuomenės, vartotojų ir ūkininkų poreikius.
Nauji tikslai aubrakų veisėjams
Aubrakų veislės galvijų genominių tyrimų svarbą selekcijoje akcentavo ir lektorius iš Prancūzijos, tyrimų programos vadovas Cyril Leymarie. Ši veislė itin populiari tose Prancūzijos regionuose, kur teritorijos nėra tinkamos grūdininkystei. Pranešėjas dėstė, kad praėjusiais metais visoje Prancūzijoje buvo auginama 245 tūkst. aubrakų motinų. Kiekvienais metais skaičiuojamas maždaug 5 proc. prieaugis. Maždaug 40 proc. gyvulių yra vertinami pagal jų augimo kriterijus, o nuo 2018 metų prancūzai nustato ir galvijų tėvinius ryšius pagal DNR, atlieka genominius tyrimus, platina genetinę medžiagą bei valdo galvijų vertinimo stotį. Šiandieną jie kelia sau tikslą palengvinti telyčaičių veršiavimąsi, padidinti pieningumą, gerinti augimo tempą.
Pasak C.Leymarie, aubrakai daugiausia auginami ekstensyviai, šeriant juos tik žoliniu pašaru. Jie kilę iš regiono, kuriame neįmanoma plėtoti grūdininkystės, aubrakai ganosi kalvotose ir sunkiau privažiuojamose teritorijose. Dėl to ilgus metus selekcija buvo nukreipta į tai, kad galvijai turėtų tvirtas kojas. „Kadangi gyvuliai šeriami tik žoliniais pašarais, selekcionuojame galvijus taip, kad jie būtų gilios krūtinės ir gilaus pilvo tūrio. Kreipiame dėmesį į tai, kad gyvulys galėtų sočiai prisimaitinti, tačiau labai svarbu, kad jie būtų ne per stambūs. Taip pat stengiamės, kad didžioji dalis veršiavimųsi vyktų ant žolės, prasidėjus žolės vegetacijai. Labai svarbu, kad karvės kiekvienais metais atvestų veršelį, o jų reprodukcinis amžius būtų kuo ilgesnis“, – tikino C.Leymarie.
Lektorius pabrėžė, kad jie siekia turėti karves, kurios lengvai ir reguliariai veršiuojasi. Jis pasakojo ir apie karvių klasifikavimą, kur žindenės yra skirstomos į šias grupes: darbinės motininės, telyčių motinos, bulių motinos ir elitinių bulių motinos. Geriausios karvės veisiamos grynuoju būdu, o visas kitas kryžminame su šarole galvijais. Jo teigimu, genetinio progreso pagrindas yra sėklinimas, tam naudojama geriausių bulių iš kontrolinės stoties sperma.
„Nuo 2024 metų startuos aubrakų genominių tyrimų programa. Iš pradžių bus tik keturi kriterijai: veršiavimosi lengvumas, raumenų ir karkaso išsivystymas bei pieningumas. Ateityje į genominį vertinimą norime įvesti naujus kriterijus: morfologinį suaugusių gyvulių vertinimą, tešmens kokybę, elgesį, veršelių gyvybingumą, atsparumą vidiniams parazitams ir pašarų konversija“, – ambicingus tikslus kelia tyrimų programos vadovas C.Leymarie.
Ko galime mokytis iš estų?
Pasiekimus mėsinėje galvijininkystėje pristačiusi Estijos mėsinių galvijų veisėjų asociacijos prezidentė ir angusų augintoja Jane Mättik taip pat pasidžiaugė, kad kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje, mėsinių galvijų sektorius auga. Šiandieną estai augina beveik 80 tūkst. mėsinių galvijų, iš jų 31 tūkst. – karvės žindenės. Beveik pusė galvijus auginančių ūkių vykdo produktyvumo kontrolę. Pasak jos, anksčiau buvo laikas, kai ūkininkai atsiveždavo grynaveislių gyvulių, bet trūko duomenų apie juos ir nebuvo jų su kuo lyginti. Be to, vykdant paramos programas, reikėjo išlaikyti gyvulių skaičių, tačiau tai, kokios veislinės vertės gyvuliai buvo laikomi bandose, buvo peilis veislininkystei. „Supratome, kad ne bet koks bulius, turintis sėklides, yra geras reproduktorius ir ne bet kokia graži veislinė karvė yra gera žindenė. Nuo 2006 metų pradėjome vykdyti produktyvumo kontrolę pagal individualias savybes. Surinkome 10–15 buliukų, šėrėme vienodu racionu, kiekvieną mėnesį svėrėme ir vėliau pardavėme. 2016–2017 metais pradėjome genetinius tyrimus, genominius testus. Genominius angusų veislės tyrimus atliekame ketvirtus metus, limuzinų – trečius“, – pasakojo J. Mättik.
Pasak Estijos mėsinių galvijų veisėjų asociacijos prezidentės, kontrolinio auginimo metu jie vienodai šeriamus tos pačios veislės buliukus sveria kas antrą savaitę. Skirtingai šeriami intensyvių ir ekstensyvių veislių galvijai. Buliukai tiriami nuo 9 ligų, kad reikalavimus atitiktų jų sperma, atliekami nagų tyrimai, daromas genominis tyrimas, laboratorijoje atliekamas genetinis vertinimas tėvystei nustatyti, dvigubo raumens tyrimas angusų veislei, tiriamas beragiškumo genas. Kontrolės pabaigoje vertinamas buliukų eksterjeras, matuojamos sėklidės, o kitais metais planuojama tirti jų spermos kokybę. Parodoje įvertinti gyvuliai parduodami aukcione, kurių duomenys patenka į „Interbeef“ sistemą. „Pagrindinės mūsų veiklos akcentai – veisimas, šėrimas ir mėsos marmuringumas“, – pridūrė ji.
Estija jau yra „Interbeef“ narė. Dėl to estų galvijų duomenis šioje sistemoje mato visos šalys. J.Mättik pasidžiaugė, kad airiai, pastebėję gerus estų angusų buliukų duomenis, iškart kreipėsi dėl galimybės įsigyti jų spermos.
Pranešėja iš Estijos pabrėžė ir įsteigtų veislinių galvijų klubų reikšmę. Estų augintojai kur kas anksčiau nei lietuviai susibūrė į mėsinių galvijų veislių klubus. Tai padaryti buvo naudinga dėl didesnio duomenų skaičiaus. Jie įstojo į pagrindinių Estijoje auginamų veislių tarptautines organizacijas: angusų, herefordų, šarolė, limuzinų. Augintojai taip pat aktyviai dalyvauja jų renginiuose, konferencijose, gauna naujausių žinių.
Ji neslėpė ir problemų, su kuriomis susiduria estų augintojai. Jos labai panašios į tas, kurias kasdien sprendžia ir mūsų ūkininkai. „Mes esame žaliavos eksportuotojai, daugiausia parduodame atjunkytų veršelių. Tuo metu į mūsų rinką atvežama neaiškios kokybės pigesnė jautieną. Labai sunku konkuruoti kaina su pasaulinio dydžio augintojais, kuriems nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip mums. Mes turime įgyvendinti ne tik gyvūnų gerovės, bet ir Žalinimo reikalavimus ir kt. Taigi, mes turime dirbti pelningai, tačiau būti ir draugiški gamtai. Mums labai sunku konkuruoti su Argentina ar JAV, kur mėsinių galvijų augintojams taikomi visai kiti standartai. Mūsų užaugintos produkcijos kaina tampa nekonkurencinga, lyginant su importine“, – Estijos mėsinių galvijų veisėjų asociacijos prezidentė J.Mättik vardijo iššūkius, su kuriais susiduria estų ūkininkai.
Buriasi į kooperatyvus
Konferencijoje dalyvavusi Latvijos mėsinių galvijų augintojų direktorė Ieva Freidenfelde priminė latvių nueitą kelią mėsinių galvijų veislininkystėje. Latvių mėsinių galvijų augintojai surėmė pečius ir 1998 metais įsteigė asociaciją, ir dar prieš įstojant į ES pradėjo bendradarbiauti su danų augintojais. Dėl to Latvijoje įdiegta daniška veislininkystės vertinimo sistema. Per dvidešimt metų mėsinių galvijų skaičius Latvijoje išaugo dešimt kartų. Tiesa, per pandemijos įkarštį mėsinių galvijų sektoriaus augimo tempas buvo sulėtėjęs, tačiau jis vėl atsigauna.
„Pradėjome auginti angusus, limuzinus, hailendus, galovėjus. 2004 metais mūsų asociacija iš Šveicarijos atsivežė 8 simentalus. Ilgainiui įsivežėme dar daugiau veislių: tirolio pilkieji, belgų mėlynieji, deksteriai ir kiti galvijai, dėl per mažos populiacijos neturintys selekcijos programų. Šių ūkių prieauglis yra auginamas ne veislei, o penėjimui. Šiandieną esame sudarę selekcijos programas herefordams, šarole, limuzinams, angusams, galovėjams, simentalams, hailendams. Tik šioms veislėms yra vedamos veislės knygos, išduodami kilmės sertifikatai“, – dėstė I.Freidenfelde.
Latviai taip pat pradeda aktyviau atlikti genominius tyrimus. Iki šiol šie tyrimai taikyti šarole ir limuzinų veislės galvijams, o artimoje ateityje tikimasi išsamiau tyrinėti herefordų ir angusų potencialą.
„Mūsų augintojai daugiausia augina šarolė galvijų, ir jie sudaro maždaug 57,5 proc. Tačiau sparčiai populiarėja angusai ir herefordai dėl savo unikalių mėsos savybių. Pavyzdžiui, Škotijoje yra net specialūs kepsnių namai, kur kepama tik šių veislių galvijų mėsa. Siekdami populiarinti tiesioginį mėsos pardavimą, jungiamės į herefordų ir angusų augintojų kooperatyvus“, – konferencijoje susirinkusiems dalyviams pasakojo Latvijos mėsinių galvijų augintojų direktorė I.Freidenfelde.
LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas, įdėmiai išklausęs veislininkystės specialistų pranešimus iš Baltijos šalių ir Prancūzijos, pasidžiaugė, kad ir lietuvaičiai neatsilieka ir genomo tyrimus mėsiniams galvijams taiko jau ir mūsų ūkiuose. Kelią pramynė angusų augintojai, o dabar estafetę perėmė limuzinus auginantys ūkininkai. Taip pat prezidentas pabrėžė visų trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo svarbą, siekiant tapti konkurencingais užsienio rinkose.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-12-06
Šalyje augimo pagreitį įgyjanti Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė sėkmingai tęsia antruosius metus
Pernai įsteigta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė šiais mokslo metais sėkmingai tęsia savo veiklą. Joje – jau apie pustrečio šimto jaunųjų rokiškėnų, kurie naujų žinių ir įgūdžių įgyja pagal specialiai jiems sukurtas inžinerijos ir gamtos mokslų programas.
Moksleivių susidomėjimas pranoko idėjos autorių lūkesčius
Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė – Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos bendras projektas. Jo tikslas – bendradarbiaujant verslo atstovams, universiteto mokslininkams, Rokiškio profesinio mokymo centrui sudominti moksleivius žemės ūkio, mechanikos, tvariosios inžinerijos, vandens ir žemės inžinerijos studijomis, suteikti naujausių mokslo žinių apie šiuolaikinį agrosektorių bei motyvuoti VDU Žemės ūkio akademijoje įgijus inžinerinį išsilavinimą grįžti dirbti ir kurti pridėtinę vertę gimtajame regione.
Šio projekto idėją pernai pavyko išvystyti per stebėtinai trumpą laiką. Rokiškio verslo klubo ir VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto atstovams mokyklose pabendravus su rajono moksleiviais paaiškėjo, kad jų susidomėjimas projektu kelis kartus pranoksta lūkesčius. Todėl atitinkamai buvo išplėstas ir ugdymo turinys. Klasės veiklose dalyvaujantieji pirmuosius metus orientuojami į inžinerijos procesų pažinimą, suteikiant galimybę pažinti ir kitas VDU Žemės ūkio akademijos mokslo kryptis, todėl šį projektą besirenkantys antruosius metus gali pasirinkti arba toliau gilinti inžinerijos žinias, arba „matuotis“ gamtos mokslų profesijas Agronomijos bei Miškų ir ekologijos fakultetuose.
Tikslas – sudominti inžinerijos studijomis VDU Žemės ūkio akademijoje
Rokiškio verslo klubo prezidentas, agroverslo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, sveikindamas į šiais mokslo metais pirmuosius užsiėmimus VDU Žemės ūkio akademijoje atvykusius jaunuosius kraštiečius, kalbėjo, kad jiems sudaroma unikali galimybė anksčiau nei kitiems vienmečiams susipažinti su akademine aplinka, patirti mokslo atradimo džiaugsmą bei rasti savo tikrąjį pašaukimą, nes daliai moksleivių, praėjusiais metais baigusių Rokiškio eksperimentinę inžinerijos klasę, jų pačių pageidavimu, šiais metais sudaryta galimybė gilinti žinias inžinerijos klasės aukštesniojo lygio programoje arba rinktis gamtos mokslų klasės programą, kuri yra labiau orientuota į kitų krypčių studijas – agronomiją, kraštovaizdžio dizainą, maisto kokybę ir saugą, miškininkystę.
Rokiškio profesinio mokymo centro direktorė Diana Giedrikienė renginio metu moksleivius ragino išnaudoti unikalų jiems suteiktą galimybę įgyti žinių apie šiuolaikinį žemės ūkį iš geriausių savo sričių ekspertų – VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų. „Programuokite savo norus, siurbkite žinias, o ateityje įgiję profesijas grįžkite dirbti savo gimtojo rajono labui“, – linkėjo D. Giedrikienė.
Sveikinimo žodį projekto dalyviams bei iniciatoriams tarusi VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė dėkojo Rokiškio verslininkams už Lietuvoje unikalią iniciatyvą sutelkti verslo ir mokslo atstovus svarbiam tikslui – ateities specialistų rengimui. „Šiandien matydama džiugesio kupinas jūsų akis, linkiu būti darbštiems, ieškantiems, atrasti savo tikslą ir jo siekti“, – kalbėjo prof. dr. A. Blinstrubienė, kreipdamasi į jauniausiuosius VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės narius – Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės moksleivius.
Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika dėkojo Rokiškio verslo klubui už idėją, paskatinusią susitelkti visiems projekto dalyviams bei teigė tikįs, kad projektas ateityje padės papildyti Inžinerijos fakulteto studentų būrį. Patys Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės moksleiviai teigė, kad jie į dalyvavimą šiame projekte žiūri atsakingai bei planuoja ateityje taip pat tikslingai rinktis brandos egzaminus, kurie suteiktų galimybę patekti į norimą studijų programą VDU Žemės ūkio akademijoje.
Atrama projekto plėtrai – regionuose dirbantys VDU Žemės ūkio akademijos absolventai
Vieno projekto vadovų, VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto docento dr. Jono Čėsnos teigimu, vien šiais mokslo metais šio fakulteto atstovai aplankė per 20 šalies bendrojo lavinimo mokyklų regionuose, susitiko su vietos verslo bei savivaldos atstovais, siekdami ir kitus paskatinti pasinaudoti Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės pavyzdžiu. Didžiulė atrama šiose misijose – regionuose dirbantys VDU Žemės ūkio akademijos absolventai.
„Žmogiškųjų išteklių pritraukimo bei išlaikymo problema aktuali visoje Lietuvoje. Rokiškio verslo klubas pirmasis pasiūlė idėją, kaip jaunimui tvariai planuoti savo karjeros kelią. Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisideda ir Rokiškio profesinio mokymo centras, turintis ilgalaikę bendradarbiavimo su verslu patirtį, lanksčiai reaguojantis į darbo rinkos poreikius diegdamas ir atnaujindamas profesinio mokymo programas bei turintis patirties rengti ir įgyvendinanti bendrus projektus.
Rokiškio kraštas – vienas atokiausių šalies kaimiškųjų rajonų, kuriame veikia ne viena dešimtis modernių pramonės ir žemės ūkio įmonių, pastaruoju metu vis aštriau juntančių inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų trūkumą. VDU Žemės ūkio akademija, įgyvendindama savo misiją, įsijungė į projekto – eksperimentinės inžinerijos klasės – sukūrimą bei parengė moksleiviams programas, kurias įgyvendina grupė šiai veiklai neabejingų VDU Žemės ūkio akademijos lektorių“, – pasakoja doc. dr. J. Čėsna, atkreipiantis dėmesį, kad VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai Žemės ūkio ministerijos užsakymu dar 2020 m. atliko prognostinius žemės ūkio ir su juo susijusio sektoriaus specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikių tyrimus bei nustatė, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kitų kvalifikuotų darbuotojų poreikiams tikslinga kasmet vidutiniškai parengti po 1321 agrosektoriui skirtų studijų ir mokymo programų absolventą, kasmet studijoms ir mokymuisi vidutiniškai priimant po 1623 studentus ir mokinius, iš jų – 202 į magistrantūros, 492 – į universitetines bakalauro studijas, 223 – į kolegines studijas ir 706 į profesinio mokymo programas.
„Akivaizdu, kad, norint tenkinti Lietuvos atokių regionų, kaimiškųjų savivaldybių darbo rinkos poreikius, turi būti suformuota visaapimanti ir suderinta žemės, miškų ir kaimo plėtros specialistų rengimo sistema, užtikrinanti tvarią, tikslingą, sutelktinę verslo, gimnazijų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo integraciją“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. J. Čėsna.
Šaltinis: VDU Žemės ūkio akademijos informacija
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
