Žemės ūkio naujienos: 2022-12-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministras K. Navickas: reformos turi būti orientuotos į rezultatą
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje ministrai aptarė Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus, rinkos padėtį vykstant karui Ukrainoje, pasiūlymo dėl augalų apsaugos produktų svarstymo pažangą, planuojamus pokyčius gyvūnų gerovės srityje ir kitus aktualius žemės ūkio klausimus.
„Darome viską, kad pradėtume sklandžiai ir laiku. Įgyvendinant planą didžiausi iššūkiai laukia BŽŪP „žaliosios architektūros“ srityje, kur turime naują privalomų sąlygų sistemą ir ekoschemas. Svarbu, kad šių schemų įgyvendinimo ir kontrolės sistema valstybėse narėse būtų taikoma vadovaujantis vienodais principais, aiškiai ir skaidriai“, – teigė ministras. Jis išsakė Lietuvos lūkestį, kad realybe taptų BŽŪP reformos metu žadėtas supaprastinimas, subsidiarumas ir didesnė orientacija į rezultatą.
Pasak ministro, šiandien dar per anksti kalbėti apie galimus Strateginio plano pakeitimus, tačiau jei to prireiktų, labai svarbu, kad EK veiktų lanksčiai, konstruktyviai ir greitai.
„Nerimą kelia tai, kad strategiškai suplanavus lėšas visam laikotarpiui, ant stalo dedami vis nauji EK teisėkūros pasiūlymai ir iniciatyvos, kuriuos finansuoti siūloma iš to paties BŽŪP. Akivaizdu, kad visiems iššūkiams ir ambicingiems tikslams turimų ribotų lėšų nepakaks. Turime nuosekliai laikytis mūsų jau nusistatytų prioritetų, kad su esamais ištekliais pasiektume geriausių rezultatų. Mūsų ūkininkams reikia tikrumo“, – pabrėžė ministras K. Navickas.
Karo Ukrainoje pasekmės – taryboje neišvengiamas klausimas
Sunkumai žemės ūkio rinkose, ypač po invazijos į Ukrainą, tapo nuolatine Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos tema. Šįkart ministrai diskutavo apie žemės ūkio rezervo panaudojimo galimybę didžiausius iššūkius patiriantiems sektoriams.
Dalintasi nuomonėmis ir apie kitų metų derliaus perspektyvas, ypač atsižvelgiant į sumažėjusio trąšų prieinamumo ir įperkamumo keliamą riziką.
„Padėtis visame sektoriuje išlieka įtempta, daugiausia dėl itin išaugusių gamybos kaštų, ypač – energijos kainų. Tai skaudžiai paliečia ir vartotojus – maisto kainų augimas, deja, jau sumušė visus galimus antirekordus“, – kalbėjo ministras K. Navickas.
Jis pabrėžė, kad esant tokiai situacijai reikia galvoti apie visus galimus paramos instrumentus, taip pat ir žemės ūkio rezervą. Šios lėšos, anot ministro, turi būti teisingai paskirstomos tarp visų valstybių narių, nes sunkumų patiria visi.
„Akivaizdu, kad esamas rezervo dydis yra nepakankamas spręsti tokio masto krizes, kurios apima visą ES ir įvairius sektorius. Reikia ieškoti papildomų ES paramos šaltinių“, – mano ministras.
Lietuva taip pat priminė būtinybę nuosekliai teikti visokeriopą paramą Ukrainai ir konkrečiais darbais parodyti Europos solidarumą.
Apžvelgta pažanga svarstant EK pasiūlymą dėl augalų apsaugos produktų naudojimo
Ministrai išklausė informaciją apie pasiektą pažangą ir valstybių narių raginimą EK atlikti siūlomo reglamento poveikio papildomą vertinimą. Ministras K. Navickas pažymėjo, kad siekdami atsakingai priimti realiai įgyvendinamus sprendimus, turime aiškiai žinoti jų pasekmes tiek visai ES, tiek kiekvienai valstybei narei.
„Nors prie šio klausimo Taryboje nuolat sugrįžtame, bet, deja, nematau realios pažangos reaguojant į valstybių narių išsakytas kritines pastabas. Pirmiausia – dėl nacionalinių tikslų nustatymo. Kaip jau ne kartą sakiau, esamą metodiką būtina peržiūrėti. Ji turi atsižvelgti į realų augalų apsaugos produktų sunaudojimą valstybėse narėse, skirtingus jų atspirties taškus ir specifiką“ – akcentavo ministras. „Be to, būtina įvertinti prieinamų alternatyvų buvimą. Negalime mūsų ūkininkų įsprausti į kampą, reikalaudami atsisakyti ar pakeisti šiuo metu naudojamus produktus, kuriems nėra ar nepakanka veiksmingų alternatyvų.“
Taryboje ministrai taip pat keitėsi nuomonėmis apie planuojamą gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą, dalijosi pagrindiniais prioritetais gyvūnų gerovės srityje.
Ministras K. Navickas akcentavo, kad gyvūnų gerovės klausimai yra itin svarbūs siekiant visapusiškai tvarios maisto sistemos, todėl Lietuva palaiko šios srities teisės aktų peržiūrą, paremtą išsamiu poveikio vertinimu.
„Nors iššūkių bus, tačiau bendras ES požiūris į gyvūnų gerovę yra būtinas siekiant kurti tvaresnę maisto sistemą – užauginti sveikesnius gyvūnus, sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą, užtikrinti gyvulininkystės ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, ekonominį gyvybingumą. Aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus turi atitikti visi ES rinkai tiekiami produktai, įskaitant ir importuojamus“, – teigė ministras.
Taryboje taip pat buvo pasiektas politinis susitarimas dėl 2023 metams ES laivams skiriamų žvejybos galimybių visuose vandenyse, išskyrus Baltijos jūrą, dėl kurios buvo sutarta dar spalio mėnesį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-13
Pagerbti geriausi KPP projektų įgyvendintojai
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pasveikino konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtojus. „Apdovanoti ūkininkai jauni, veržlūs, pozityvūs, gavę KPP paramą jie ne tik augo, bet ir planuoja toliau naudotis parama, plėsti ūkius. Tai įkvepia“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Skautiškame nuotykių parke įrengtas 11 m aukščio laipiojimo bokštas su sienele, Jokūbo kopėčiomis ir dėžėmis, kliūčių ruožas su įvairaus sudėtingumo lygio užduotimis, lynai nusileidimui per tvenkinį ir griovį, švytuoklė.
Ūkininkas Egidijus Gečas, užėmęs antrąją vietą konkurse, pasinaudojo parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Projektas buvo vykdomas siekiant pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, modernizuoti darbuotojų darbo vietas, atskirti gyvūnų grupes įgyvendinant ligų prevencijos priemones. Taip pat įrengtas mėšlo separavimas, atskiriant skystą ir kietą frakcijas, kas leido optimaliau tvarkyti bei įterpti organines trąšas į dirvožemį.
Pastatyta 400 vietų karvidė su melžimo aikštelės patalpomis, pagalbinės patalpos darbuotojams. Paramos lėšomis įsigyta melžimo aikštelė, karvių pavarytuvas, guoliaviečių rėmai, čiužiniai, girdyklos ir mėšlo šalinimo ir separavimo įranga.
Asociacija „Gyvybės slėnis“ išrinkta trečiąja, už privačios poilsiavietės ir meditacijų erdvės miške, žmonėms, kuriems reikalingas gamtos gydymas, kūrimą. Įrengta privati poilsiavietė miške su dirbtiniu vandens telkiniu ir takais, joje – kilnojamas namelis, netoli upės įrengtas meditacijų kupolas bei speciali audio įranga jo viduje.
Ketvirtasis – Vytautas Abukauskas, pasinaudojęs parama smulkiesiems ūkiams. Projekto lėšomis įsigyta nauja žemės ūkio technika, kuri palengvino ir patobulino ūkio darbus: diskinis skutikas, plūgas, kultivatorius, trąšų barstytuvas, purkštuvas, rotacinė šienapjovė, grėblys, vagotuvas kaupikas.
Tautvydas Dargelis, pasinaudojęs parama jauniesiems ūkininkams įsikurti, yra penktasis. Projekto lėšomis įsigytas javų kombainas labai prisidėjo prie ūkio konkurencingumo bei efektyvaus ir spartaus darbo ūkyje.
Šeštąją vietą užėmė Valdemaras Vyšniauskas, gavęs paramą smulkiems ūkiams. Ši parama padėjo ūkininkui įsigyti naudotą traktorių, kuris labai palengvino ūkio darbus.
Ieva Bitaitytė, pasinaudojusi parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, įkūrė pieno ūkį. Ji yra septintoje vietoje. Paramos lėšomis įsigyta pieninių galvijų banda ir modernus traktorius galvijų pašarų gamybai, įrengti lauko ganyklų aptvarai. Projekto įgyvendinimo metu ūkyje suformuota veislinių pieninių galvijų banda. Sėkmingai gerinami pieno produkcijos rezultatai ir kiekis. Šiuo metu ūkyje vykdomas dar vienas – modernizavimo projektas, kurio metu gerinamos, atnaujinamos galvijų gyvenimo sąlygos, perkama papildoma technika.
Aštuntąją vietą konkurse užėmė ūkininkas Mantas Jančiukas, kuris, ūkyje apsilankius vilkams, kreipėsi paramos pagal priemonę ,,Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Gavęs paramą ūkininkas įsigijo elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį ir jo dalis, tinklinį 2000 m. elektrinį aptvarą ir jo dalis.
Ežerėlio jaunimo ir suaugusių ugdymo centras, pasinaudojęs parama pagal LEADER programos priemones, įkūrė Ežerėlio sveikatos namus. Įkurtuose namuose yra įrengta SPA kapsulė, druskų kambarys, masažo lovos, krėslai ir limfodrenažo aparatas. Šis centras užėmė devintąją vietą.
Vaida Viliušienė, užėmusi dešimtąją vietą, pasinaudojo parama jaunųjų ūkių įsikūrimui. Įsigytas traktorius – pagrindinė ūkio technikos priemonė – ir pradėti auginti galvijai. Taip pat išklausyta Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programa. Projekto metu pradėta plėtoti ūkio materialinė bazė.
Projektą – konkursą „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ inicijavo Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), siekdami užtikrinti gerųjų Kaimo plėtros programos (KPP) pavyzdžių žinomumą, keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-12
Parama patiems smulkiausiems ūkiams – ką reikia žinoti?
Labai smulkūs ūkiai sudaro daugiau nei 80 proc. visų šalies ūkių, todėl akivaizdu, kad jie itin svarbūs kaimo vietovių gyvybingumui, užimtumui ir ekonominio potencialo vystymuisi. Norint tokius ūkius sustiprinti, paskatinti diegti inovatyvias technologijas ir labiau orientuotis į rinką skiriama parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP). Jiems mokama iki 15 tūkst. eurų.
Parama jau pasinaudojo per 6 700 smulkiųjų ūkininkų
Smulkūs ūkiai dažnu atveju yra nepajėgūs investuoti ir taikyti modernių technologijų, todėl jie remiami palankiomis sąlygomis. Jiems skirta 2014–2020 m. KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis ,,Parama smulkiesiems ūkiams“, kuria siekiama efektyvesnio ūkininkavimo modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje ir didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą.
„Programos priemonės tikslai apima inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą, tvarią plėtrą, aplinkos išsaugojimą bei klimato kaitos švelninimą“, – patikslina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.
Pagal minėtą KPP priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba ir žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimas ir tiekimas rinkai. O į paramą gali pretenduoti tik fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Parama teikiama pareiškėjui, kurio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis nei 4 000 Eur ir ne didesnis nei 7 999 Eur.
Smulkiems ūkiams svarbu tai, kad parama mokama išmokos forma, kurios dydis – iki 15 000 Eur. KPP laikotarpiu smulkiems ūkiams remti buvo skirta bei panaudota 89 mln. Eur lėšų, iš jų pieninei galvijininkystei, kuriai teiktas prioritetas, teko 22,7 mln. Eur.
„Parama jau pasinaudojo daugiau nei 6 700 smulkiųjų ūkininkų, jų bus dar daugiau, kadangi šiai priemonei skyrus papildomų lėšų iš kitų KPP priemonių, 2023 m. planuojamas kvietimas teikti paraiškas“, – teigė Ž. Jasiulevičius.
Parama padidinta iki 25 000 eurų
Strateginio plano priemone ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ toliau bus remiami smulkieji ūkininkai, skatinant gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms, skaitmenizacijai, taip pat norima paskatinti bendradarbiavimą įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas.
ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas atkreipė dėmesį, kad pagal KPP priemonę, skirtą smulkiems ūkiams remti, paramos gali kreiptis tik fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. O 2023–2027 m. laikotarpiu paramos galės prašyti ir žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose užaugintus ir jų pagamintus produktus.
Dar viena naujovė – paramos galės kreiptis ir keli ūkio subjektai, įgyvendindami kolektyvines investicijas, tuomet didėtų teikiama parama.
Strateginiame plane labai smulkiems ūkiams numatyta didesnė parama – iki 25 000. Eur. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 000 Eur, jei 3 – iki 75 000 Eur, o jeigu dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 000 Eur.
Taip pat pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai, žemės ūkio valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur.
Nauja ir tai, kad parama nebebus mokama išmokos forma, bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kuomet paramos gavėjas patirs tinkamas finansuoti išlaidas ir teiks mokėjimą prašymą išlaidoms apmokėti. Paramos intensyvumas sieks iki 85 proc.
Bus skatinamos kolektyvinės investicijos
2023-2027 m. laikotarpyje toliau bus remiamos žemės ūkio produktų gamybos ir žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimo veiklos, didesnį dėmesį skiriant smulkių ūkių grupių projektams, skatinant bendrų investicijų naudojimą, kurios didins labai smulkių ūkio subjektų ekonominį gyvybingumą bei potencialą, nepaisant mažos jų veiklos apimties.
Vykdant projektų atranką prioritetinis dėmesys bus teikiamas smulkių ūkių grupių projektams, kuriuose numatomos kolektyvinės investicijos, projektams, jungiantiems subjektus, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę (ekologiniams ūkiams, ūkiams, dalyvaujantiems maisto kokybės sistemose, užsiimantiems ūkyje užaugintos produkcijos apdorojimu, perdirbimu valdoje), taip pat ir tokiems projektams, kai investuojama į mišrios specializacijos labai smulkius ūkius.
Perskirstymo išmokos
Esminis pokytis dėl perskirstymo išmokos yra tas, kad anksčiau ji buvo mokama už pirmuosius 30 ha, dabar – už 50 ha. Išmoka bus atitinkamai diferencijuojama, priklausomai nuo to, kiek ūkis turi hektarų. Dar viena naujovė – jeigu anksčiau perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha gaudavo absoliučiai visi ūkiai, dabar ją gaus tik tie ūkiai, kurie valdo ne daugiau kaip 500 ha.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-14
Ūkinių gyvūnų ligų grėsmės neslūgsta: kaip gauti paramą prevencinėms priemonėms?
Lietuvoje vis fiksuojami afrikinio kiaulių maro atvejai, todėl jų augintojams labai svarbios prevencinės priemonės saugant gyvulius nuo šios ligos. Paukščių bei kitų ūkinių gyvūnų laikytojai taip pat daug dėmesio skiria plintančių ligų rizikoms valdyti. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas numato remti biologinės saugos priemones siekiant suvaldyti užkrečiamųjų ligų rizikas.
Investuojant į prevencines biologinės saugos priemones parama buvo skiriama ir iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) pagal priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes”. Priemonei per šį laikotarpį teko 6,4 mln. Eur. Patvirtintos 142 paraiškos, pagal kurias patvirtinta paramos suma – 4,4 mln. Eur.
Tokia parama labai reikalinga kiaulių ūkiams, nes plinta afrikinis kiaulių maras. Norint apsisaugoti nuo šios pavojingos infekcijos, būtina taikyti biologinės saugos priemones. Tai labai aktualu ir paukščių augintojams, nes ir jie turi saugoti auginamus paukščius nuo plintančių infekcinių ligų.
Paramos gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai – fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Paramos intensyvumas siekia 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Didžiausia galima paramos suma projektui, kai teikiama tik viena paramos paraiška dėl konkrečios ūkinių gyvūnų laikymo vietos, negali viršyti 100 tūkst. Eur, arba 300 tūkst. Eur, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga ir kt.) ir 200 Eur vienam sutartiniam gyvuliui (SG), kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur.
Parama biosaugai nuo kitų metų
Nuo kitų metų, kai bus pradėtas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, ir toliau bus remiamos investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius. Tam suplanuota skirti 5 mln. Eur.
Ši intervencinė priemonė skirta padėti ūkiams valdyti riziką ir išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą.
„Siekiama kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, taip norint sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.
Į paramą gali pretenduoti ūkininkai – fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį bei valdą, ir juridiniai asmenys arba jų grupė, įregistravę valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu bei (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, taip pat – pripažinti žemės ūkio kooperatyvai.
Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo planas dėl biologinio saugumo priemonių visumos reikalavimų įvykdymo gyvulių laikymo vietose. Šis planas turi būti suderintas su atsakinga institucija.
Paramos intensyvumas – nuo 20 proc. iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja I. Budzevičiūtė atkreipė dėmesį, kad mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma projektui gali siekti 4000 Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių: didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur.
Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 300 tūkst. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-12-14
Papildytas KPP paraiškų rinkimo 2023 metais tvarkaraštis
Gruodžio 13 d. žemės ūkio ministro įsakymu papildytas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2023 metais tvarkaraštis. Su žemės ūkio ministro įsakymu, kuriuo pakeistas KPP paraiškų rinkimo grafikas, galima susipažinti čia.
Šaltinis: nma.lt, 2022-12-14
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
