Žemės ūkio naujienos: 2023-02-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pagalbos pieno sektoriui priemonės aptariamos su ūkininkais. Ministras K. Navickas kreipėsi ir į ES žemės ūkio komisarą J. Wojciechowski
Dėl padėties pieno sektoriuje Žemės ūkio ministerijoje nuolat vyksta susitikimai su visomis suinteresuotomis pusėmis, ieškoma skubių ir veiksmingų priemonių. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kreipėsi ir į Europos Sąjungos žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski prašydamas nedelsiant imtis sprendimų situacijai Lietuvos pieno sektoriuje stabilizuoti. Oficialiame rašte ministras K. Navickas atkreipia komisaro dėmesį į tai, kad Lietuvos rinka yra išskirtinė, nes eksportuojama daugiau kaip 60 proc. pieno produkcijos. Sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose, išliekant dideliems gamybos kaštams, sektorius susiduria su sunkumais.
Per tris pastaruosius mėnesius žalio pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 17 proc., o vasarį gali dar labiau sumažėti. „Lietuvos pieno gamintojai šiuo metu gauna apie 40 proc. mažesnę žalio pieno supirkimo kainą negu ES vidurkis“, – pabrėžia ministras.
Įtemptoje situacijoje atsidūrė ir stambieji, ir smulkieji pieno gamintojai. Pastariesiems už pieną šiuo metu mokama mažiausiai, o būtent jie dominuoja mūsų šalyje.
„Darome viską, kas įmanoma, kad padėtume Lietuvos pieno gamintojams išgyventi šį nepaprastai sudėtingą laikotarpį, tačiau vien nacionalinių pastangų įveikti susidariusią kritinę situaciją nepakanka. Reikia ir ES lygio priemonių“, – teigia ministras.
Atsižvelgdamas į ypač sudėtingą padėtį, K. Navickas komisaro prašo suteikti skubią išskirtinę paramą Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.
Dėmesio centre – investicine parama pasinaudoję vidutiniai ūkiai
Ministrui ypač didelį susirūpinimą kelia kritinėje situacijoje atsidūrę tie vidutiniai prekiniai pieno ūkiai, kurie, siekdami didinti konkurencingumą, pasinaudojo kaimo plėtros investicine parama ūkiams modernizuoti. Dabar juos slegia ne tik finansiniai įsipareigojimai bankams, bet ir reikalavimas užsiimti pienininkyste dar kelerius metus – jie negali persiorientuoti į pelningesnę veiklą.
Žemės ūkio ministerijoje surengtame susitikime su pieno gamintojais iš įvairių šalies regionų ministras domėjosi ūkininkų įgyvendinamais modernizavimo projektais, diskutavo dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.
Skųstis nelinkusi Virginija Aužbikavičienė su žemaitišku užsispyrimu puoselėja pieno ūkį Šilalės rajone. Ūkininkė laiko 42 karves, planuoja pirkti melžimo robotą ir turi įsipareigojimą ūkį išplėsti iki 80 karvių, tačiau drastiškai kritus pieno kainoms teigia be pagalbos nebeišsiversianti.
Žilvinas Oberauskas iš Jurbarko rajono irgi dar neseniai pozityviai žvelgė į gyvenimą – turėjo 60 melžiamų karvių, o įgyvendinęs projektą planavo turėti net 120 piendavių.
Gyčio Ūselio iš Tauragės rajono modernizuota ferma pradėjo veikti tik pernai lapkritį, tačiau pakilusios banko palūkanos ir nukritusios pieno supirkimo kainos sujaukė visus ūkininko planus. „Antram melžimo robotui fermoje jau paruošta vieta, tačiau dabar sunku planuoti tolesnę plėtrą“, – neslėpė susirūpinimo ūkio šeimininkas, šiuo metu laikantis 70 karvių ir ketinęs jų būrį pagausinti iki 120.
Ūkininkai Žilevičiai iš Mažeikių rajono ministrui papasakojo auginantys 78 melžiamas karves ir turintys apie 130 prieauglio. „Pieno kainoms pasiekus tokį dugną, pajamų nebeužtenka net banko paskolos palūkanoms dengti. Nebetelpame ir į modernizavimo projekto įgyvendinimo rodiklius. Bijome, kad gali tekti ES paramą grąžinti“, – kalbėjo žmonės.
Visi ūkininkai, planuodami projektus, verslo plane numatė, kad pieno gamybos savikaina bus 35-40 ct, tačiau, pasak jų, šių dienų realybė griauna visus planus ir viltis.
Ministras su savo komanda pristatė, kokių ieškoma sprendimų įveikti susidariusią situaciją pienininkystės srityje.
Artimiausiu metu ūkio subjektai, įskaitant pieno gamintojus, galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui papildyti. Tam iš viso skirta 30 mln. Eur. Šiuo metu jau atrenkami finansiniai tarpininkai.
Susitikimo metu kalbėta ir apie galimybes peržiūrėti projektų priežiūros rodiklius, paskolų refinansavimą, inicijuojamus įvairių teisės aktų keitimus, investicinių projektų įgyvendinimą skaidant į atskiras dalis, lengvatines paskolas investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Su ūkininkais aptarti ne tik jų, bet ir pieno perdirbėjų siūlymai.
Krizę turime įveikti visi kartu
Savo skaudulių tiesiogiai žemės ūkio ministrui išsakyti į Žemės ūkio ministeriją atvyko ir grupė aktyvių pieno gamintojų iš Šilalės rajono.
Šilalės rajone beveik 80 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse, įregistruota beveik keturi tūkstančiai ūkininkų ūkių. Šiame rajone daugiausia laikomi galvijai, plėtojami ekologiniai pieno ūkiai. Pagal pieno gamintojų skaičių Šilalės rajonas pirmauja visoje Lietuvoje.
Su rajono ūkininkais Aivaru Tamošaičiu, Petru Skrodeniu, Ernestu Kairiu, ieškančiais sprendimų, kaip įveikti susidariusią nepalanką padėtį, ministras kalbėjo apie perspektyvas, ko reikia, kad pieno ūkiai išliktų, kokia parama ir sprendimai reikalingi.
„Krizę turime įveikti visi kartu, todėl svarstome visus galimus variantus“, – sako ministras K. Navickas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-10
Pieno gamintojų asociacijos vadovas apie pieną dalinančius ūkininkus: jie nieko nepasieks
Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis. „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime… Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme… Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.
„Na, ir kas, kad šiandien išpila tą pieną ant lauko, jis pats (ūkininkas – BNS) nukenčia, nes jam reikės rytoj už praėjusius metus, kadangi jie buvo pelningi, sumokėti. Mums reikia šnekėti, kad mokesčių mažiau mokėti, nuo 15 proc. gal grįžti prie 5 proc., kad valstybė sumažintų (pelno mokestį – BNS) “, – teigė jis.
J. Valionis tekino, kad rudenį Latvijoje pradėsianti veikti nauja pieno perdirbimo gamykla irgi gali pakoreguoti Lietuvos pieno rinką. „Dar kita grėsmė pas mus kyla, nes rugsėjį ar kada Latvijoje, prie pasienio su Estija pasileis didelė gamykla, kuri perdirbs tūkstantį tonų. Dabar mes žinome, kad pagaminame 100 tūkst. tonų pieno per mėnesį, o atsivežame beveik 47 tūkst. tonų. Galvokime apie tai. Mūsų pieno kiekio gamyba mažėja, jeigu tie estai-latviai atsiims tą pieno kiekį, kas darysis?“ – kalbėjo Pieno gamintojų asociacijos vadovas
Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Bernatonienės teigimu, raginimai ūkininkams kooperuotis ir reikalauti iš perdirbėjų mokėti didesnes kainas už žaliavinį pieną yra neefektyvūs. Pasak jos, kai kurie kooperatyvai, patys nuveždami pieną iki gamintojų vartų, gauna mažiau. „Jie gauna mažesnę kainą negu kad pieninė atvažiuoja į ūkį. Matau, kad čia kažkoks perdirbėjų interesas, kad nesivienytų ūkiai“, – skundėsi ji
J. Valionio teigimu, ūkininkams dabar iš galutinės litro pieno kainos tenka 23-26 proc., prekybininkų dalis siekia 29-40 proc., visa kita – perdirbėjų ir valstybės dalis. Šios savaitės pradžioje pradėję protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių pieno gamintojai prašo teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas, yra nusiteikę savo produkcija prekiauti patys, jei būtų atlaisvinti suvaržymai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai. Pasak jo, smulkiaisiais pieno gamintojais galėtų pasirūpinti savivalda, o stambesniems galėtų padėti perdirbėjai – jie ilgainiui patys patirtų nuostolių, jei gamintojai neišgyventų.
Viršuliškėse prie ūkininko dalinamo pieno – eilės žmonių: visiems norintiems neužteko
Protestuodamas dėl mažų pieno supirkimo kainų, šeštadienį Vilniuje ūkininkas dalijo pieną. Tiesa, nors pieną ūkininkas dalino nemokamai, dalis į akciją susirinkusių žmonių atsidėkodami už pieną vis tiek susimokėjo. Akcijos vietoje buvęs vilnietis Justinas LRT.lt teigė, kad Justiniškių mikrorajone susirinko itin daug žmonių, o visiems norintiems pieno net neužteko.
„Akcija prasidėjo apie 16 val. Susirinko daug žmonių. Jie džiaugėsi, kad yra galimybė gauti nepasterizuoto šviežio pieno. Apie 16 val. 30 min. ūkininkas nuėjo į eilės vidurį ir pasakė, kad visiems norintiems pieno neužteks, tad žmonės ėmė skirstytis“, – sakė akcijos vietoje buvęs vyras.
LRT.lt primena, kad šios savaitės pradžioje ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių. Pieno gamintojai prašo teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas, yra nusiteikę savo produkcija prekiauti patys, jei būtų atlaisvinti suvaržymai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai. Pasak jo, smulkiaisiais pieno gamintojais galėtų pasirūpinti savivalda, o stambesniems galėtų padėti perdirbėjai – jie ilgainiui patys patirtų nuostolių, jei gamintojai neišgyventų.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-11
Iš Ukrainos uostų jau pavyko išgabenti daugiau kaip 21 mln. tonų žemės ūkio produkcijos
Nuo grūdų sutarties įsigaliojimo iš Ukrainos uostų buvo išgabenta 21 043 307 tonos žemės ūkio produkcijos. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Jungtinių Tautų duomenimis. Pasak JT atstovų, kukurūzams tenka 47 proc. eksporto, kviečiams – 29 proc., saulėgrąžų aliejui ir rupiniams – po 5 proc., kitiems kroviniams – 14 proc.
Pagal geografinį pasiskirstymą tarp krovinių gavėjų yra Kinija (4,2 mln. tonų), Ispanija (3,8 mln. tonų), Turkija (2,4 mln. tonų), Nyderlandai (1,2 mln. tonų), Egiptas (747,7 tūkst. tonų). JT duomenimis, vasario 12 d. iš Ukrainos uostų išplaukė keturi laivai su maisto produktais.
Praėjusių metų liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-02-13
Navickas: penkių pieno perdirbėjų Lietuvoje gali būti per daug
Žemės ūkio ministerija, reaguodama į ūkininkų protestų dėl kritusių supirkimo kainų, planuoja kreiptis į ES dėl galimos pagalbos ir su nerimu laukia, ar kaina nekris iki intervencinių pirkimų ribos. Tačiau problema ta, kad norint gauti ES paramą sudėtinga ekonominė padėtis turi būti visos Europos pieno sektoriuje, tačiau dėl specifikos – ypatingai didelio produktų eksporto, ko nėra senosiose ES valstybėse – sektorius grimzta į nuostolius tik Baltijos šalyse. Kaip „Delfi temoje“ sakė ministras Kęstutis Navickas, lietuviai eksportuoja apie 70 proc. primelžto pieno ir tai yra žaliaviniai produktai, kurie labai jautrūs pokyčiams, o maržos ten menkos.
Pavyzdžiui, vokiečiai išveža tik kelis procentus ir pagrindinės pajamos ten iš galutiniam vartotojui parduodamų gaminių, kur maržos kur kas didesnės ir kainų svyravimai ne taip jaučiami.
„Reikia pabrėžti, kad Lietuvos ir Baltijos rinkos išskirtinės, nes Vakaruose perdirbėjai daugiau dirba vietos rinkoje, mes esame eksportuotojai ir gaminame produktus tolimesniam perdirbimui. Tam naudojama 70 proc. pas mus primelžiamo pieno ir dėl to svyravimai biržoje juntami. Prekių parduotuvės lentynose kainos krenta ne taip sparčiai. Kalbant apie eksportą, kai krenta eksporto kaina, o sandėliuose iš brangaus pieno pagaminta produkcija, pieno perdirbėjai toliau gaminti nebenori“, – aiškina K. Navickas ir sako, kad tada tarsi užtvenkiama pieno upė visame mūsų regione.
Ministras aiškina ir dėl ko pas mus didelis svyravimai, nes žaliaviniuose produktuose kainos pokyčius iš karto pajunta ūkininkai. Su tuo, kad iš karto kenčia ūkininkai, ministerija nenori sutikti. Siekiama, kad svyravimai nebūtų tokie dideli. Pernai mūsų vidutinė supirkimo kaina buvo didesnė nei ES vidurkis, šiemet jau mažesnė ir šios žirklės, pasak K. Navicko, „beprotiškai didelės“. „Pernai vidutinė supirkimo kaina buvo 507 eurai už toną ir buvo didžiausia per 7 metus.
Dabar ji kritusi iki 270 eurų. Tai žemiau savikainos, tačiau tokių svyravimų yra buvę. Mes nesutinkame tik su tuo, kad visa našta dėl neparduotos perdirbėjų produkcijos krenta ūkininkams, ypatingai kenčia smulkieji. Tai reiškia, kad jie gali neparuošti kokybiškų pašarų, pieno kokybė kris, tuo pačiu mažės kaina ir tuo pačiu jie pateks į užburtą ratą“, – aiškina K. Navickas ir sako, jog minimali kaina, kai ūkininkai dar dirba nenuostolingai, tai 300 eurų už toną. Šios ribos jau nesiekiame.
Kalbant apie tai, kad tik trečdalį pieno suvartojame vidaus rinkoje, ministras tikina, kad reikalingas visas kiekis, jo atsisakyti negalime, nes pieno perdirbimo pramonė ir taip išnaudoja tik 50 proc. pajėgumų. „Blogiausia, kas galėtų įvykti šitoje krizėje, tai, kad pasitrauktų ar nutrauktų projektus ūkiai, kurie laiko virš 50 karvių ir kurie buvo pasiryžę modernizuoti gamybą. Papildomas rizikos veiksnys – rugsėjį Estijoje planuojama atidaryti nauja pieno perdirbimo įmonė.
Tada visiems penkiems pieno perdirbėjams vietos rinkoje neužteks, nes konkurencija laukinė ir jie tarpusavyje sunkiai kalbasi. Tačiau jei mes mažinsime pieno gamybą, mūsų potencialas mažės. Krizę turime įveikti kartu“, – dėsto ministras. K. Navickas sako, kad svarstomi visi galimi variantai, taip pat ir parama ES pinigais. Planuojama kreiptis į ES krizių fondą, laiškas bus išsiųstas, tačiau esmė – krizė turi pasiekti daugumą Europos valstybių, tačiau kitose šalyse pieno supirkimo kainos nekrito taip stipriai, kaip pas mus, kai nuo 50 euro centų mažėjom iki 24-27.
Europoje kritimą, kaip jau minėta, pristabdė tai, kad jie dirba vidaus rinkai, o mums smogė mažėjimas žaliavinių produktų eksporto rinkose. „Visos pagalbos priemonės iškreipia rinką. Kalbant apie intervencinius pirkimus, jie gali prasidėti tik tuo atveju, jei produkcijos kaina dar daugiau nukris. Ilgalaikėje perspektyvoje sugradavę išmokas pagal pieninius galvijus ir palaikome vidutinį segmentą. Norime, kad be paramos apyvartinėms lėšoms, kartu su perdirbėjais priimtume sprendimus dėl palankesnių kainų, papildomų išmokų tiems ūkiams, kurie jau prisiėmė įsipareigojimus dėl modernizacijos. Pernai buvo geri metai ir atsargų nesukaupė tie, kurie investavo. Krizė skaudžiausiai ir smogė tiems, kurie norėjo pakilti, nors tokie ūkiai mūsų prerogatyva“, – sako K. Navickas.
Kalbėdamas apie pačius mažiausius, iki 10 karvių, ministras mato vieną kelią – kooperaciją ir pieno surinkimo sistemą. Apie tai kalbama su savivaldybėmis, nes yra savivaldybių, kur smulkūs gamintojai nutolę vienas nuo kito. Kol pienas buvo brangus, pienovežiai važiuodavo dėl kelių šimtų kilogramų. Dabar tokie ūkininkai palikti likimo valiai. Per ES paramą galima įsigyti šaldytuvus kaupti didesniems kiekiams, kitą įrangą, tačiau be savivaldos paramos čia nieko nebus. „Ne vien ekonominiai argumentai veikia, kai mes kalbame apie pačius smulkiausius. Svarbi ir socialinė dedamoji.
Jei dings šie ūkiai, bus didelė socialinė problema. Matau prasmę jiems padėti. Ieškome instrumentų, kad smulkieji galėtų pasiūlyti didesnius kiekius. Galbūt tai bus elektroniniai aukcionai. Kalbant apie įstatymo keitimą, galėtų bendros kainos ir produktų krepšelio pagal biržoje parduodamų produktų kainų dedamosios ir likusi 30 proc. produktų kainų vidaus rinkoje dedamoji. Perdirbėjai dėl to nerimauja, tačiau šiuos instrumentu pieno kilogramo kainą galėtume padidinti 6-7 centais“, – aiškina K. Navickas ir perdirbėjams siūlo keisti požiūrį. Ministras sako, kad dabar viskas „nuleidžiama“ ūkininkui. Dar 2017 m. buvo sutarta, kas turi vykti, kad pieno gamyba nemažėtų. Valstybė padarė savo žingsnius, tačiau kita pusė, pasak ministro, laukia, kad viskas išsispręs „iš dievo malonės“.
