Žemės ūkio naujienos: 2023-02-27

„Nebandome išsipirkti populiariais sprendimais, bet turime ieškoti ilgalaikių, tvarių sprendimų ir siekiame į analogišką situaciją nepatekti ateityje. Siekiame didinti ilgalaikį sektoriaus atsparumą, kad besikeičianti aplinka ir sąlygos kuo mažiau veiktų sektorių. Sprendimai turi sustiprinti silpniausią grandį“, – sakė kanclerė.

Siūlymai dėl trumpojo laikotarpio pagalbos priemonių – su įsipareigojimu pokyčiams

Neformalios organizacijos Žemdirbių organzacinio štabo iniciatyvinės grupės vadovas Audrius Vanagas siūlė tartis dėl pagalbos priemonių trumpuoju, vėliau – ilguoju laikotarpiu.

„Pieno gamintojas neturi jokių derybinių galių su perdirbėjais, turi tik amortizuoti nuostolius, tai privalo keistis. Pieno gamintojas neturi būti nuolatinio valstybės pagalbos prašančiojo vaidmenyje“, – teigė A. Vanagas. „Pirmiausia turime pradėti nuo trumpojo laikotarpio gelbėjimo sprendimų“.

Šios organizacijos atstovai siūlo iš nacionalinio biudžeto skirti ūkininkams skubią pagalbą – apie 40 mln. Eur, o vėliau imtis kitų priemonių. Jie taip pat pabrėžė ir teisingo vertės pasiskirstymo visoje grandinėje būtinybę.

Ilgalaikių priemonių svarba ir siūlymai

Ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie greitas, trumpalaikes priemones, pabrėžė, kad jos yra, tačiau reikia koncentruotis į struktūrinius, kokybinius pokyčius, nes tokia pieno sektoriaus padėtis nuolat tęstis negali.

„Turime ieškoti ilgalaikių sprendimų. Kartu su latviais esame unikalūs, turime panašias sistemines bėdas, tad reika koncentruotis į pieno sektoriaus stabilumą, kad jį būtų galima prognozuoti. Susidūrėme su paradoksalia situacija, kai sakoma, kad pieno trūksta, tačiau tuo pačiu metu pienas dalijamas už dyką. Iš kur tas perteklinis pienas trumpuoju laikotarpiu? Kad šiandien ūkininkai kooperuojasi, kad išvežtų pieną į Lenkiją, tai yra ženklas.

Trumpalaikės pagalbos instrumentai jau yra derinami su EK, tad šioje srityje dirbame. Kalbame ir apie valstybės pagalbą. Tačiau būtina ieškoti būdų, kad neturėtume tokių kainų svyravimų ateityje. Toks nestabilumas kenkia ir ūkininkams, ir perdirbėjams, ir valstybei. Tokios krizės neturi kartotis“, – kalbėtis apie ilgalaikes priemones kvietė ministras K. Navickas.

Jis pabrėžė kooperacijos svarbą, tam pritarė ir ūkininkų, ir perdirbėjų atstovai. Diskutuota apie smulkių ūkių išlikimo sąlygas ir svarbą. Pasak perdirbėjų atstovo Daliaus Trumpos, AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus, pinigai yra pas vartotoją, kiek jis perka, tiek lėšų yra grandinėje, o supirkimo kainą numuša smulkūs ūkiai. Jo teigimu, įmonei pienas, surinktas iš smulkiųjų ūininkų, yra brangiausias.

A. Trumpa pasiūlė įvesti bent trijų mėnesių ilgalaikes sutartis, inicijuoti Garantinį (Savišalpos, krizių) fondą, kuris padengtų svyravimus, bei ES intervencinių produktų kainų padidinimą. Ūkininkas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius pasiūlė Konkurencijos tarybai atlikti rimtą Lietuvos pieno sektoriaus grandinės analizę ir palyginti ją su kitomis ES šalimis. Visi susitikimo metu gauti siūlymai bus aptarti vėlesniuose panašaus formato susitikimuose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-24

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-02-24

-Kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“,
-„Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“,
-„Eroduotos žemės keitimas pievomis“,
-„Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“,
-„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.
-„Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“,
-„Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“,
-„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“,
-„Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.

Taip pat atsirado naujas bendrasis reikalavimas – pareiškėjas privalo būti aktyvus ūkininkas. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio, už praėjusius deklaravimo metus gavo ne didesnę nei 5 000 Eur tiesioginių išmokų sumą, o tais atvejais, kai praėjusiais metais neteikė paraiškos, pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus jam apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma neviršija 5 000 Eur, atitinka aktyviam ūkininkui nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus. Kai pareiškėjas už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą, kuri viršijo 5 000 Eur, jis laikomas atitinkančiu aktyviam ūkininkui nustatytus žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimus, jei einamaisiais metais atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

-pareiškėjo ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre;
-pareiškėjo pagrindinė valdos ekonominė veikla yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė;
-pareiškėjas turi bent 1 sutartinį gyvulį (SG) valdoje, kuris einamaisiais metais nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. yra registruotas Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR);
-pareiškėjui nuosavybės teise priklauso registruota žemės ūkio technika, kuri einamaisiais metais, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. įskaitytinai, nepertraukiamai registruota Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir iš jos neišregistruota;
-pareiškėjas yra mokslo ir studijų institucija arba profesinio mokymo įstaiga, vykdanti formalųjį ir neformalųjį švietimą, mokslinius tyrimus ar eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje;
-pareiškėjas yra žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);
-pareiškėjas dalyvauja intervencinėse priemonėse, kuriomis siekiama aplinkosaugos ir klimato tikslų, t. y. dalyvauja kaimo plėtros intervencinėse priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Išmokų jaunajam ūkininkui reikalavimų pakeitimai

Jaunieji ūkininkai kasmet galės pasirinkti, ar tęsti įsipareigojimus, kol sueis penkeri paramos gavimo metai pagal 2014–2020 m. taikytus jaunųjų ūkininkų išmokos reikalavimus, arba pasirinkti gauti paramą pagal naujus reikalavimus.
Nusprendus tęsti įsipareigojimus pagal 2014–2020 m. taikytus jaunųjų ūkininkų išmokos reikalavimus, išmoka bus mokama už kiekvienoje paraiškoje deklaruotą ir reikalavimus bazinei tiesioginei išmokai gauti atitinkantį naudmenų hektarą iki 90 ha, o pasirinkus naujus reikalavimus – iki 70 ha.

Pareiškėjas, kuris prisiims naujus įsipareigojimus, turės atitikti ne tik amžiaus ir valdos įkūrimo kriterijus, o juridinio asmens veikloje dalyvaujantys fiziniai asmenys turės būti ne tik įregistruoti Juridinių asmenų registre bei Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemyje, jis (jie) turės atitikti ir pasirengimo ūkininkauti reikalavimus.

Pasirengimas ūkininkauti pagrindžiamas, jei tenkinamas bent vienas iš šių reikalavimų:

-įgytas žemės ūkio arba veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitinka ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio arba veterinarijos sričių studentai);
-kompetencija įgyta išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus pagal Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo mokymo programą arba Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą;
-praktinė ūkininkavimo patirtis, kuri įrodoma pateikiant pagrindžiančius dokumentus, kad ne trumpiau kaip 1 metus dirbta žemės ūkio ar veterinarijos srityje;
-ūkio įregistravimas Ūkininkų ūkių registre.

Tais atvejais, kai jaunasis ūkininkas yra fizinis ar juridinis vienasmenio valdymo asmuo, jis turės asmeniškai atitikti pasirengimo ūkininkauti reikalavimus, o kai jaunasis ūkininkas yra juridinis daugiaasmenio valdymo asmuo, pasirengimo ūkininkauti reikalavimus turi atitikti ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių.

Pasirengimą ūkininkauti pareiškėjas turi atlikti pirmą kartą teikdamas paraišką. Pareiškėjai, kurie pirmą kartą valdą įkūrė 2014–2020 m. laikotarpiu ir pasirinko paramą gauti pagal naujus nustatytus reikalavimus, tačiau iki paraiškos teikimo datos nepagrindė pasirengimo ūkininkauti, gali toliau tęsti įsipareigojimus pagal 2014–2020 m. taikytus jaunųjų ūkininkų išmokos reikalavimus.

Papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka

Nuo šių metų bus mokama papildoma perskirstomoji pajamų paramos išmoka – ji mokama paramos gavėjui, deklaruojančiam mažiau kaip 500 ha, už nustatytą jo deklaruotų žemės ūkio naudmenų pirmųjų (iki 50 ha) hektarų skaičių.

Susietosios paramos už plotą pakeitimai

Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotą, galės prašyti paramos:

-už vaisius, uogas ir riešutus, daržoves ir baltyminius augalus;
– už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės;
– už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2023 m. nebebus mokamos žalinimo išmokos, o parama už javų auginimą iš sertifikuotos sėklos nuo 2023 m. tampa ekologinių sistemų išmoka (anksčiau buvo susietoji parama), kurią pareiškėjai gali gauti dalyvaudami kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“.

Šaltinis: nma.lt, 2023-02-27

Ministras pabrėžia, kad „nelaukdami, kad krizė įsisunkėtų, į EK jau kreipėmės dėl pagalbos ir veiksmus pradėjome daryti“. Paklaustas, kokio dydžio finansinės paramos pieno gamintojai galėtų sulaukti iš EK ir ar ji būtų artima 40 mln. eurų, kuriuos kaip būtinus 6 mėn. nuostoliams kompensuoti įvardina ūkininkai, pašnekovas konkrečios sumos nepateikia.

„Na, aš skaičių tikrai neįvardinsiu, nes labai priklauso, koks instrumentas bus aktyvuotas. Tie instrumentai yra įvairūs: yra tiesioginė parama ūkininkams, yra parama vadinamo privataus produktų saugojimo (čia labiau perdirbėjams), yra intervenciniai pirkimai. Tai visų šitų trijų priemonių ir prašoma, jas reikia apginti dar pirmiausiai“, – aiškina K. Navickas.

Visgi, kaip pabrėžia žemės ūkio ministras, situacija Lietuvai yra nepalanki tuo, kad su tokio masto pieno krize Europos Sąjungoje susiduria tik mūsų šalis ir kaimyninė Latvija. Dėl to įrodyti būtinybę imtis tam tikrų priemonių EK gali būti sunku. Anot ministro, „tikrai neatmestinas variantas“, kad EK gali ir nepritarti Lietuvos siūlomoms priemonėms.

Ministras sako, kad, pačiu optimistiškiausiu atveju, dėl paramos su EK būtų galima susitarti per mėnesį laiko, tačiau tikėtina, kad visa tai užtruks ir ilgiau.

„Kiekvienas skaičius, kiekvienas kablelis yra tikrai atidžiai vertinamas. Šitie vertinimai vyksta, mes konsultacijas su EK vykdom. Susitikimas su eurokomisaru taip pat yra planuojamas, laukiame iš jo kabineto sprendimo, kada mes ir Latvijos ministras galėsime turėti [susitikimo] laiką“, – tvirtina K. Navickas.

Paklaustas, kaip vertina pieno gamintojų išreikštą kritiką, kad dėl esamos situacijos kalta Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), LRT RADIJO pašnekovas tikina, kad kaltę galima įžvelgti ir pačių ūkininkų neveiksnume.

„Matot, tie priekaištai, kurie buvo išsakyti penktadienį ministerijos atžvilgiu, yra dešimtmečių. Priimti viską be jokių išlygų tikriausiai būtų ne visiškai teisinga, nes kaltinimas, kad sektorius yra toks, koks yra, dėl ministerijos, ministro ar apskritai valdžios neveiksmingumo, yra viena, bet reikia nepamiršti, kad pačių ūkininkų indėlio taip pat trūksta.

Aš tikrai pasigedau konkrečių pasiūlymų ir veiksmų dėl kooperacijos, ką mes skatiname. Mes esam parengę visą eilę instrumentų, kad kooperuotųsi. Tikrai valdžia šito veiksmo nepadarys. Visi sutinkam, kad šitų krizių gylis atsitinka dėl to, kad mes esam labai stipriai diversifikuoti į labai daug smulkių gamintojų ir kooperacija vyksta labai labai vangiai. Tai, man atrodo, reikia prisiimti iš visų pusių atsakomybę“, – dėsto K. Navickas.

Dalis pieno gamintojų reikalauja, kad, sprendžiant pieno krizę, į pokalbius įsitrauktų ir premjerė Ingrida Šimonytė. Žemės ūkio ministro teigimu, I. Šimonytė šios problemos sprendime jau dalyvauja ir „labai aktyviai“.

„Penktadienį iš ministrės komandos buvo ir jos patarėjas, kuris moderavo renginį, ir Vyriausybės kanclerė. Tai premjerė yra informuojama nuolat. Šitoj vietoj mes dar turime baigti savo konsultacijas dėl konkrečių sprendimų“, – sako K. Navickas.

LRT.lt primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja prieš ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas. Praėjusį penktadienį protesto akcija surengta ir prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Pieno gamintojai susitiko su žemės ūkio ministru K. Navicku, pieno perdirbėjais, prekybos įmonėmis ir institucijomis.

Ūkininkai pažymi, kad, nors galutinė pieno kaina parduotuvėse išlieka aukšta, jų gaunama dalis – smarkiai sumenkusi. Dėl to prašoma teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų.

Anksčiau žemės ūkio ministras yra teigęs, kad galutinės pieno produktų kainos išlieka aukštos, nes apie 70 proc. lietuviškų pieno gaminių parduodami tarptautinėse rinkose, tad, jei kaina krenta ten, siekdami suvaldyti rizikas, perdirbėjai laiko jas aukštesnes Lietuvoje.

Šaltinis: Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2023-02-27

„Kaip šuniukui kaulą rodo – žiūrėkit, jūs sutikit dėl tų priemonių, kokios bus. Mes stresinėje situacijoje visada turime sutikti dėl kažko, kol kažkas bus. Mes išsakėme savo poziciją, kad šešių mėnesių laikotarpiui reikalingi 40 mln. eurų padengti nuostolius nuo sausio mėnesio, kai vidutinė pieno kaina buvo pasiekusi ribą, kuri ūkininkus tenkino dalinai kaip ne nuostolinga veikla, o tam tikras nulis. Nežinau. Komentaras būtų toks – „neina“ susitarti, nes nenori tartis“, – po susitikimo žurnalistams sakė Žemdirbių organizacinio štabo atstovas A. Vanagas.

Paklaustas, ko ketinama imtis toliau, jis teigė, kad pieno gamintojai yra pasiruošę eiti į gatves: „Eisim į minią, spręsim su minia.“ Perklaustas, ar nepavyko pasiekti jokio susitarimo, A. Vanagas patvirtino – konkretaus susitarimo nepasiekta, nes, jo teigimu, kiti derybų dalyviai į pasiūlymus sureagavo nepalankiai.

„Nei perdirbėjai, nei prekybininkai, prižiūrint Konkurencijos tarybai, visiškai nenori tartis dėl grandinės dalies žemdirbiui. T. y., kaip mes įvardijame, dėl 40 proc. žemdirbiui trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu mes norime, kad Konkurencijos taryba ištirtų ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje, kitų šalių praktikose, kokia ta dalis tikrai žemdirbiui tenka. Mūsų pozicija buvo tokia, bet reakcija į tai buvo neigiama“, – kalbėjo A. Vanagas.

Pasiteiravus apie asmeninius ateities planus, pieno gamintojų atstovas buvo tiesus – išparduoti ūkį. „Žemės ūkio ministerijos pozicija ūkininkų atžvilgiu yra daugiau nei neigiama. Neturiu net komentarų. Dabar jokios vilties“, – sakė A. Vanagas.

Jo teigimu, ministras Kęstutis Navickas laikosi pozicijos susitarti dėl ilgalaikių priemonių. A. Vanagas pažymėjo, kad dėl jų ir su jomis susijusių detalių pieno gamintojai linkę susitarti ir prieštaravimų neįžvalgia, tačiau pabrėžia – pagalba pieno perdirbėjams reikalinga dabar, nes, jo teigimu, ūkininkai neturi galimybės įsigyti pašarų ir kitų reikalingų resursų pieno gamybai.

„Dėl detalių mes galime susitarti ir rytoj, bet šiandien mums reikia gyventi. Dabar. Pašarai bus ruošiami netrukus. Pakavimo medžiagos, kitas sąnaudas lemiantys produktai yra išbrangę kartais. Mums tai reikia susipirkti, kad galėtume toliau tęsti savo veiklą“, – kalbėjo A. Vanagas. Jo aiškinimu, nuo kalbų apie vadinamąsias „pyrago dalybas“ prekybininkai atsiribojo.

D. Trumpa: mes visi esame vienoje valtyje

„Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa žurnalistams po susitikimo tvirtino, kad rinkoje situacija yra bloga ir sprendžiamas „išgyvenimo klausimas“. „Pieno pramonės įmonės viską daro, kad tą laikotarpį tiek mes patys, tiek ūkininkai pragyventume kiek galima su mažesniais nuostoliais. Kad nuostolių bus – faktas. Noriu dar kartą pasakyti, kad ūkininkai šiuo atveju neteisingai kreipia dėmesį. Jie galvoja, kad kažkas turi susikrovę pinigų maišus ir su jais nesidalina.

Pinigai už pieno produktus yra pas vartotoją. Vartotojas visame pasaulyje gyvena blogiau, moka daugiau už elektrą, už šilumą, todėl mažiau vartoja. Kada mažiau vartoja, kainos krenta ir visa tai atsiliepia grandinei. Mes visi esame vienoje valtyje“, – kalbėjo D. Trumpa.

Paklaustas, ar situacija nepagerėtų, jeigu nebūtų importuojamas pienas iš kaimyninių valstybių, D. Trumpa nurodė, kad tai pieno perdirbėjams reikštų bankrotą: „Lietuvoje gaminamo pieno nei mums, nei kitoms Lietuvos perdirbimo įmonėms neužtenka ir mes tikrai nevažiuojame pas estų ir latvių ūkininkus, kad ten gražesnės melžėjos.“ Jo vertinimu, ministerijoje vis dėlto įvyko ne diskusija, o pasitarimas, kuris, anot D. Trumpos, vyko konstruktyviai, kol žemdirbiai neišėjo iš susitikimo.

Premjerės patarėjas: Lietuva ir Latvija atrodo išskirtinai

Premjerės patarėjas Ignas Jankauskas po susitikimo žurnalistams teigė, kad pasitarimo metu buvo išsakyta daug priekaištų visai grandinei ir pačiai Žemės ūkio ministerijai.
„Reikia pripažinti, kad mūsų šalis kartu su Latvija atrodo gerokai išskirtinai. Kol Europoje padėtis svyruoja kelių procentų ribose, mes turime 20–30 proc. kainų kritimą“, – komentavo I. Jankauskas.

Jis pažymėjo, kad įtakos gali turėti ir žemas kooperacijos lygis, kuris Lietuvoje siekia vos penktadalį, kai, pavyzdžiui, Airijoje šis rodiklis siekia 80 proc. Anot ministrės patarėjo, ūkininkai į kooperaciją reaguoja teigiamai, tačiau šiuo metu reikalauja greitesnių sprendimų.

Derybas moderavęs I. Jankauskas teigė, kad susitikime dalyvavę prekybininkai nuo daugelio klausimų, „ypač, kas yra susiję su kainos pasiskirstymu grandinėje“, atsiribojo. Vis dėlto, atkreipė dėmesį premjerės atstovas, Konkurencijos taryba pažymėjo, kad individualūs prekybininkų sprendimai dėl pieno ir pieno produktų kainos perskirstymo galimi.

K. Navickas: pagalbos priemonių pieno ūkiams derinimas truks mažiausiai mėnesį

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas po susitikimo teigė, kad įvyko „labiau konsultacijos negu derybos“. Ministras pažymėjo, kad ūkininkams pritrūko kantrybės ir jie iš susitikimo išėjo anksčiau. „Buvo sulaukta priekaištų ir Žemės ūkio ministerijai. Priimame juos domėn ir tam tikrus dalykus nusprendę esame tikrai keisti. Bet sisteminiai dalykai, kurie yra svarbūs, tai juos norėtųsi taip pat paminėti. (…) Kooperacijos intensyvumas – mes norėjome ir norime, kad ūkininkai tame dalyvautų, ne tik surenkant pieną, bet ir perdirbant, dalyvaujant trumposiose grandinėse“, – kalbėjo K. Navickas.

Jo vertinimu, reikalinga atlikti nemažai darbo, kad būtų galima imtis konkrečių pasiūlymų. K. Navickas pažymėjo, kad valstybės pagalbos priemonės yra derinamos, tačiau jos privalo būti suderintos su Europos Komisija (EK). Vis dėlto, kadangi situacija yra išskirtinė dviem valstybėms – Lietuvai ir Latvijai – pagalbos priemonių patvirtinimas gali užtrukti. „Tai tos priemonės yra derinamos. Mėnesį tai tikrai“, – nurodė K. Navickas.

Paprašytas pakomentuoti pieno gamintojų nurodytą 40 mln. eurų sumą, kuri, jų teigimu reikalinga, ministras teigė, kad „iš lubų sumos netraukiamos“, todėl situacija privalės būti vertinama, atsižvelgiant į konkrečių ūkių patiriamus praradimus ir kitus rodiklius. Jis neatmetė, kad tokių susitikimų ateityje dar prireiks. „Susitarėme, kad yra prasmės šitą formatą tęsti. Nestabdome ir judame su valstybės pagalbos priemonėmis. (…) Matyt reikės dar atskiro susitikimo su ūkininkais, jau kalbantis apie tas priemones“, – sakė ministras.

Sausį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo trečią mėnesį iš eilės

Žemės ūkio ministras penktadienį susitiko su pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, Konkurencijos tarybos ir Vyriausybės atstovais aptarti situaciją pieno rinkoje. K. Navickas yra sakęs, kad smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms didžiausias smūgis tenka silpniausiems gamintojams, tačiau našta turi dalintis ir perdirbėjai.

Anot ministro, pirmiausia reikia susitarti, kad ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, o tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo. Ūkininkai yra teigę, kad iš ministerijos pasigendantys sistemiškumo ir plano, kaip bus suvaldyta krizė, nes tam reikia greitų sprendimų. Teigiama, jog Vyriausybė turėtų bandyti pasinaudoti finansavimo šaltiniais, kad už pieną ūkininkams būtų mokama pakankamai ir kad ūkiai nebankrutuotų.

Tuo metu perdirbėjai yra sakę, kad supirkimo kainą veikia eksporto rinkos, kur pastaraisiais mėnesiais smuko tiek kainos, tiek paklausa. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sausį mažėjo trečią mėnesį iš eilės – ji siekė 443,8 euro už toną ir buvo 12,9 proc. mažesnė nei gruodį, bet buvo 0,6 proc. didesnė nei pernai sausį.

Šaltinis: Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt, 2023-02-24

Kaip teigė Ingridos Šimonytės patarėjas, susitikime taip pat dalyvavusi Konkurencijos tarnyba pabrėžė neprieštaraujanti, jei vienas iš pardavėjų sureaguotų į ūkininkų nuogąstavimus ir pakeistų pieno produktų kainodarą. „Konkurencijos taryba patvirtino, kad jei individuali įmonė priimtų sprendimą keisti savo kainodarą ir žiūrėti į tą pasidalinimą grandinėje – sureaguotų į ūkininkų prašymą padaryti jį žymiai veiksmingesnį – tas viskas yra galima“, – pabrėžė I. Jankauskas. „Negalimi tik susitarimai“, – pridūrė jis.

Anot I. Jankausko, pasitarimo metu buvo išsakyta daug priekaištų perdirbėjams ir prekybininkams, taip pat ŽŪM, akcentuota, kad Lietuvos ūkių struktūra nėra palanki dirbti konkurencingai, per lėtai vyksta ūkių modernizacija. I. Šimonytės patarėjas pabrėžė, kad kol kas svarstomos visos pagalbos ūkiams priemonės.

„Priemonės, kurias aptarėme, visos yra svarstomos – nė viena iš jų nėra atmesta, įskaitant subsidiją, ilgalaikes sutartis. Viskas yra diskusijos kelyje“, – sakė I. Jankauskas. „Siūlau nepulti į paniką, manau, jog artimiausiu metu tos priemonės pradės veikti. Ką mums reikia padaryti, tai tiesiog ieškoti ne tik trumpalaikių sprendimų, bet šįkart iš krizės turime išeiti gerokai stipresni. Patys ūkininkai tam pritaria, tiesiog, galbūt, kol kas skirtingai tą supranta“, – tęsė jis.

Kaip po pasitarimo žurnalistams sakė jame dalyvavęs ūkininkų atstovas Audrius Vanagas, pieno gamintojams artimiausiems šešiems mėnesiams reikia 40 mln. eurų paramos. Anot I. Jankausko, ketinama vertinti, „kokio tai pagrindo skaičius“.

ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, mitingas buvo organizuojamas ir antradienį. Pieno gamintojai argumentuoja, kad perdirbėjų mokama kaina už žaliavinį pieną nuo metų pradžios itin sumažėjo bei yra mažesnė nei savikaina. Prašoma teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų, kadangi galutinė pieno kaina išlieka aukšta, nors ūkininkų gaunama dalis smarkiai sumenkusi. Be to, norima, jog į derybas įsitrauktų ir premjerė.

Kaip anksčiau yra teigęs žemės ūkio ministras, galutinės pieno produktų kainos išlieka aukštos, nes apie 70 proc. lietuviškų pieno gaminių parduodami tarptautinėse rinkose, tad, jei kaina krenta ten, siekdami suvaldyti rizikas perdirbėjai laiko jas aukštesnes Lietuvoje. Dėl to Kęstutis Navickas tikina pasigendąs perdirbėjų solidarumo su ūkininkais.

Ministras sako, jog daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus. ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar.

Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

ŽŪM taip pat kreipėsi ir į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Janusz Wojciechowski. Kaip penktadienį kalbėjo K. Navickas, Lietuva kartu su Latvija derina pagalbos priemones, o tai, anot ministro, užtruks bent mėnesį.

Šaltinis: Lukas Juozapaitis, ELTA, lrt.lt, 2023-02-24