Žemės ūkio naujienos: 2023-03-07

Žemės ūkio ministerijos specialistai pristatys nuo 2023 metų taikomus žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, taip pat aptars Žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles.

Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai kalbės apie tiesioginių išmokų bei intervencinių priemonių administravimo, atliekamų patikrų aktualijas.

Renginių trukmė – apie 2,5 val.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-06

os metu NMA atstovė Genovaitė Beniulienė pristatys vasario 24 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Strateginio plano administravimo taisyklių pagrindines nuostatas, naujoves ir pokyčius.

Transliacijos metu žiūrovai turės galimybę užduoti klausimus bei išgirsti atsakymus į juos.

Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.

Šaltinis: nma.lt, 2023-03-06

Esą, taip yra geriau, nei žmogui atvažiuoti iš Kauno ar Alytaus – jau atvykdamas sugaištų valandą, o po darbo dar vieną – grįždamas namo. Ūkio šeimininko skaičiavimu, tokiu atveju darbuotojo darbo diena jau būtų ne 8, o 10 valandų, nes tiek laiko jis nebūtų namuose. Kai samdomas darbuotojas gyvena už 3–20 km nuo ūkio, kuriame dirba, ryte gali atsikelti likus pusvalandžiui iki darbo ir netrukus būti darbo vietoje. „Patogiau yra pačiam žmogui. Civilizacija žengia į priekį ir visi norime, kad gyvenime būtų kuo daugiau patogumų“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot P.Radvilos, į jų šeimos ūkį tik maža dalis žmonių ateina įsidarbinti pagal ūkio skelbimus. Ir apie laisvas darbo vietas skelbia, tik kai būna ypatingesnis atvejis. Ūkininkas labai džiaugiasi, kad turi didelį kvalifikuotų, protingų, darbščių darbininkų kolektyvą. Šiuo metu P.Radvilos ūkis ieško kvalifikuoto mechanizatoriaus darbui ūkyje su vakarietiška žemės ūkio technika. Apie paiešką yra paskelbę skelbimų portale.

Žiemos metu šiame ūkyje dirba apie 12–16 darbuotojų. Tuo tarpu šiltuoju metų laikotarpiu, kai reikia sezoninių darbuotojų, kolektyvas padidėja iki 28. Ūkio dirbami laukai išsidėstę 20–30 km atstumu. Juos sudaro daug netaisyklingos formos ir ne patys didžiausi žemės sklypai. Tai irgi reikalauja iki 30 proc. daugiau darbo jėgos. Vadovo teigimu, gali būti, kad žmonės jų ūkį renkasi dėl to, jog suteikiamos neblogos sąlygos – jeigu kurią dieną nėra būtinumo, tai nereikalauja sėdėti darbe, išleidžia anksčiau į namus, o tai šiandieniam žmogui – irgi privalumas.

„Per skelbimus susirandame apie trečdalį žmonių, o visi kiti ateina savaime – pažįstami, draugai, iš kitų girdėję, kurie savo darbą nori pakeisti, todėl mes bėdos neturime. Mokame gal šiek tiek geresnę algą, negu kiti, ir stengiamės sudaryti geresnes sąlygas. Žemės ūkyje dirbu daug metų. Žinau, kad ūkyje per darbymetį visada yra geriau turėti vienu žmogumi per daug, negu turėti vienu žmogumi per mažai. Nes visuomet būna nenumatytų aplinkybių, tai kas nors suserga, tai netikėtai iš darbo išeina, visiems iškyla įvairių problemų“, – aiškino P.Radvila.

Jo vadovaujamas šeimos ūkis iš viso dirba virš 2 tūkst. ha žemės. Užsiima ne tik augalininkyste, bet ir papildomais darbais. Ūkis turi įsigijęs porą ekskavatorių, daug laiko užima melioracijos sistemų tvarkymas savo laukuose. Anot ūkininko, tam reikia skirti daug darbo ir lėšų, kurios atsipirks gal tik po 20 metų, bet šiandien netvarkomi melioracijos gedimai po kelių metų gali tapti dar didesniais. Iš mažos balutės per kelis metus gali 1 ha didumo ežeras pasidaryti.

Radvilų ūkis skuba ir kitiems į pagalbą, kai reikia sutvarkyti melioracijos sistemų gedimus, nukulti javus, tvarkyti grūdų derlių, tad irgi reikalinga turėti ūkyje daugiau darbuotojų. Jų pagalbos prireikia ir neišvažiuojamuose Stakliškių, Jiezno seniūnijų keliuose. Kasmet už dyką kelis kartus patvarko ir seniūnijos kelius. Tuo pačiu ūkyje įdarbinti žmonės turi darbo. Negana to, dar pats ūkis užsiima statybomis – augalininkystės ūkyje yra trys grūdų priėmimo linijos (grūdų valymo, džiovinimo, saugojimo bokštai). Šį kompleksą per pastarąjį dešimtmetį pastatė ūko darbuotojai. Ten kasmet darbininkai tęsia elevatoriaus plėtrą. Nuo praėjusio spalio iki šių metų kovo mėnesio ūkio darbuotojai nuo pamatų pastatė 1 tūkst. tonų talpos grūdų bokštą.

Kai darbininkai dirba statybose ūkio būdu, nereikia samdyti statybininkų, yra darbo saviems darbininkams, tuo pačiu – ir atlyginimas. Birštono–Prienų krašto ūkininkas minėjo, kad mechanizatoriai ir žiemą turi darbo, nes taiso žemės ūkio techniką, kad ši gerai atlaikytų vasaros sezoną. Technikos amžiaus vidurkis Radvilų ūkyje svyruoja apie 10 metų, bet taip ekonomiškai geriau, nes pati naujausia technika taip greit neatsiperka, o mechanizatoriai ir žiemą turi darbo.

Įdarbina ir vietinius, ir ukrainiečius

Pasiūlymų įsidarbinti žemės ūkyje ar kaimo versle vis daugėja. Stambesni ūkininkai ar ūkiai darbuotojų ieško ir skelbdamiesi skelbimų svetainėse internete. Ilzenbergo dvaras (Juodupės sen., Rokiškio r.) – ne išimtis. Vasario pabaigoje, plečiantis ūkio veiklai, dvaras ieškojo mechanizatoriaus-techniko, taip pat melžėjo(jos) dirbti karvių fermoje. Darbdavys buvo nurodęs, kad įdarbintų ir ukrainiečius.

Ilzenbergo dvaro direktorė Diana Jokimčienė VL aiškino, kad dvaras išskirstytas į keletą įmonių, kad gamyba nesusimaišytų su žemdirbyste. Viena dvaro įmonė užsiima turizmu ir maisto gamyba, kuriai ji vadovauja, o antroji – žemdirbyste ir gyvulininkyste. Būtent pastarojoje ir yra šiek tiek sudėtingiau surasti ir pasisamdyti darbuotojų – čia jaučiama kadrų kaita, nes žemės ūkyje yra sezoniniai darbai. Todėl, anot direktorės, pavasarį, vasarą dirbama, o žiemą jau nebėra ką veikti. Dėl sezoniškumo žmonės ir neužsibūna, tad pavasariop vėl tenka jų ieškoti.

„Bet nebūna taip, kad nerastume. Bent su savo komanda didelių problemų neturiu, aišku, kai reikia keisti žmogų, visada būna sunkumų, bet dažniausiai susirandam, patys apmokome“, – nesiskųsdama didele darbuotojų kaita, teigė vadovė.

Šiame dvare įdarbintos ir trys ukrainietės. Dvi – mėsos perdirbimo ceche, kur gaminami mėsos vyniotiniai, šaltiena. Ukrainietės daro tą, ką jos jau mokėjo iki atvykimo į Lietuvą. Trečioji ukrainietė dirba Ilzenbergo dvaro ūkio karvių fermoje prie melžimo. „Labai darbščios moterys. Mažai šneka, daugiau dirba. Jų darbas pas mus pasiteisino“, –tikino jų darbu patenkinta direktorė.

Anot jos, jei darbuotojo namai toliau nuo dvaro, skiria jiems į darbą atvažiuoti automobilius, aprūpina degalais. Prireikus – apgyvendina. D.Jokimčienė kaip pavyzdį minėjo, kad pas ją įmonėje pamainose dirba moterys iš Biržų, Pandėlio. Važinėti joms pirmyn–atgal, ypač žiemą, gana problemiška, tad jas laikinai apgyvendino dvaro pastatuose, kad turėtų daugiau laiko poilsiui. Ilzenbergo dvaro įmonės vadovės nuomone, pasiūlytos patogios sąlygos irgi padeda pritraukti bei išlaikyti žmones dirbti dvaro įmonėse.

Šiame dvare ekologišku ūkininkavimu užsiimantis ūkis pats užsiaugina grūdinių kultūrų, ruošia pašarus, nes ir karvės auginamos ekologiškai, melžiamas pienas – taip pat ekologiškas. Patys turi pieno pilstymo linijas, gamina sūrius, fasuoja varškę. Visuose darbuose reikalingos žmonių rankos.

Vadovė sakė, kad kolektyve dabar triūsia per 50 darbuotojų, o daugiau įdarbinama vasaros sezono metu. Tuomet pagalbininkų reikia žemės ūkio darbuose, taip pat parkui, dvaro teritorijai, gėlynams prižiūrėti, nes plotai dideli, išgražinti tenka apie 17 hektarų. Todėl, anot D.Jokimčienės, jiems reikia ne tik žmonių rankų, bet ir jų noro dirbti. „Jeigu pasitaiko simuliacijos atvejų, tai ir tegauna minimumą, bet tas žmogus, kuris parodo iniciatyvą ir gerai dirba, pas mus tikrai ir užsidirba, nes darbas yra gerai apmokamas“, – tikino ji.

Permainos nelaukiant darbymečio

Sausio pabaigoje Trilaukio kaimo (Vištyčio sen., Vilkaviškio r.) ūkininkas Romas Abramavičius apsisprendė, kad jam su žmona jau bus per sunku verstis pieno ūkiu. Pasisamdyti kaime darbuotojų dirbti fermoje R.Abramavičius net neieškojo. Anot ūkio savininko, jis jau paskaičiavo, kad jeigu būtų samdęs dar ir melžėjas, šėrikus, tai sumokėjus jiems atlyginimus jam pačiam nieko nebūtų likę, todėl ieškojo kitokios išeities. Metų pradžioje Abramavičiai skaudama širdimi nusprendė atsisakyti penkių veršingų karvių ir jas parduoti. Tėčiui ūkininkui surasti karvių pirkėją pagelbėjo ir dukra Laima. Ji per socialinius tinklus paskelbė, kad Vilkaviškio rajone parduodamos penkios veršingos karvės, o perkantys gali atvažiavę rinktis. Pirkėjo ilgai laukti nereikėjo.

„Visas išsyk pardaviau, nes vienas pirkėjas iš Prienų rajono jas atvažiavęs ir paėmė. Atsisakiau visų iš karto“, – VL teigė Trilaukio kaimo ūkininkas, už kiekvieną karvę gavęs po 1,4 tūkst. eurų. Ūkininkas sakė, kad karvės buvo geros – iš penkių karvių per parą primelždavo per 100 litrų pieno. Tačiau Vilkaviškio ūkininkas, pardavęs karves sausį, nesigaili. Neseniai ŽŪK „Melbras“ pieno supirkimo punkto vedėjos pasiteiravo, kiek dabar moka už pieną, ir sužinojo, kad už kilogramą gautų tik po 16 centų.

Anot Vištyčio krašto žemdirbio, nors karvių tvarte nebėra, vis tiek pagal savo jėgas dar ūkininkaus, nes iš kažko reikės kaime pragyventi. Abramavičiai užsiims augalininkyste – pavasarį sės javus, vasarą kirs, kuls.

Pienines karves Abramavičiai pradėjo laikyti prieš tris dešimtmečius. Vis didino bandą, vienu metu turėjo 20 melžiamų karvių, bet pastaruoju metu – palaipsniui tik mažino, kol tvartas liko tuščias.

Ryškių pokyčių nėra

Užimtumo tarnyba VL informavo, jog žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje 2022 metų ketvirtą ketvirtį laisvų darbo vietų registruota 1,3 tūkst. – 41 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį. Šiam sektoriui būdingi sezoniniai svyravimai, todėl žiemos sezonu tokia situacija įprasta.

Užimtumo tarnybos skyriuose paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo registruota 3,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų, dirbusių žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklomis užsiimančiose įmonėse. Tai 53 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Šiais metais besiregistruojančių klientų, dirbusių žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, srauto augimo nestebima: sausį šalies skyriuose registravosi 1 049 asmenys (2022 metų sausį – 1 066 asmenys), vasario 1–20 d. – 405 asmenys (per visą praeitų metų vasarį – 742 asmenys).

Tuo tarpu laisvų darbo vietų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje šiais metais registruota gerokai mažiau nei prieš metus. 2022 m. sausį laisvų darbo vietų (apskritai visuose sektoriuose) buvo 1,8 karto daugiau nei šiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

2023 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje registruota 610 laisvų darbo vietų. Sausį – 391 laisva darbo vieta (iš viso 16,3 tūkst. laisvų darbo vietų), o 2022 m. sausį registruotos 823 laisvos darbo vietos (iš viso 28,6 tūkst. laisvų darbo vietų).

Vasarį (iki 20 d.) Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje – 219 laisvų darbo vietų, kurias pateikė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės. Daugiausiai laisvų darbo vietų traktorininkams, pagalbiniams darbininkams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams, grybų rinkėjams, nekvalifikuotiems gyvulininkystės ūkio darbininkams.

Kaip ir kasmet, didesnės darbo paklausos žemės ūkyje sulaukiama prasidėjus pavasariui. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbdaviai aktyviau darbuotojų pradeda ieškoti kovo–balandžio mėnesiais. Vasario pabaigoje net oro sąlygos atspindėjo menką darbo jėgos poreikį žemės ūkio sektoriuje.

Darbo pasiūlymai – dar reti

Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamente (KAD) šiemet darbdaviai įregistravo 211 laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje, pernai analogišku laikotarpiu – 346. Daugiausia darbo pasiūlymų – traktorininkams (44), nekvalifikuotiems gyvulininkystės ūkio darbininkams (43), grybų rinkėjams (19), nekvalifikuotiems mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams (18), pagalbiniams darbuotojams (16), nekvalifikuotiems melžėjams (9).

2023 m. Šiaulių KAD registravosi 67 darbo neturintys asmenys, kurie nurodė, kad paskutinė jų darbovietė buvo žemės ūkio bendrovė ar ūkininko ūkis. Pernai tokių asmenų skaičius irgi buvo toks pat (68).

Pakruojo, Kelmės, Raseinių, Joniškio rajonuose vyrauja žemės ūkis, šių rajono stambūs ūkininkai neketina likviduoti ūkių ar atsisakyti veiklos. Didieji pieno ūkiai Joniškio rajone – ŽŪB „Kepaliai“ ir Skaistgirio ŽŪB laikosi stabiliai. Dėl didelio produkcijos kiekio tiekimo jie gali laisvai konkuruoti rinkoje ir renkasi supirkėjus, siūlančius didesnes kainas. Dalis ūkininkų patys užsiima pieno produktų gamyba iš savo žaliavų, todėl supirkimo kainos jiems nėra labai aktualios, ir mažinti karvių skaičiaus ar atleisti darbuotojų nenumato.

Pakruojo rajone situacija, susijusi su žemės ūkiu, išlieka stabili. Ūkininkai, kurie užsiima žemės ūkio veikla, ir toliau darbuojasi šiame sektoriuje ir jau po truputėlį kreipiasi į Užimtumo tarnybą, ieškodami tinkamų darbuotojų dirbti pas juos ūkyje.

Didžioji dalis Kėdainių rajono ūkininkų specializuojasi augalininkystės srityje, augina grūdines kultūras. Juose darbuotojų skaičius vasaros sezono metu padidėja, rudenį sumažėja. Dėl situacijos gyvulininkystės srityje didesnių pokyčių nefiksuojama, darbuotojų atleidimų nėra, naujų darbuotojų kol kas neieškoma.

Kelmės rajone ūkininkų ūkių skaičius nežymiai mažėja. Tai susiję su smulkiųjų ūkių mažėjimu. Smulkusis ūkis nepajėgus konkuruoti su stambesniais ūkiais. Darbo pasiūlymų ūkininkai kol kas neregistruoja. Darbuotojų paieška prasidės tik kovo pabaigoje.

Panevėžio regione šiuo metu kol kas tik ūkininkai ieško darbuotojų, kurie dirbtų ne tik sezono metu. Yra keletas darbo pasiūlymų melžimo įrangos operatoriams, ieškoma 12 traktorininkų, yra po vieną laisvą darbo vietą agronomui, elektrikui ir sunkvežimio vairuotojui. Kai kurie ūkininkai šio sezono metu ketina tik užpildyti atsilaisvinusias darbo vietas. Panevėžio klientų aptarnavimo skyriuose padidėjusio klientų, dirbusių žemės ūkyje, srauto šiuo metu nėra. Yra ūkininkų, sakančių, kad turėjo savo veikloje panašių problemų, todėl bando išlaukti tokias nepalankias sąlygas.

Klaipėdos regione šiuo metu situacija stabili, tačiau iš kai kurių ūkių girdėti apie sudėtingesnę situaciją. Žemės ūkio bendrovės, ūkininkų ūkiai ar kooperatyvinės bendrovės per šių metų sausio ir vasario mėn. registravo mažiau laisvų darbo vietų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau dabar yra registruotų darbo pasiūlymų, pavyzdžiui, melžėjams ir traktorininkams.

Ieško pigesnių išeičių

Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamente tarp paklausiausių profesijų išlieka mechanizatoriai, traktorininkai, melžėjai, kvalifikuoti fermos darbininkai, nekvalifikuoti žemės ūkio darbininkai.

Žemės ūkio sektorius dabar aktyviausiai darbuotojų ieško terminuotiems darbams. Smulkūs ūkiai nevengia įdarbinti asmenų pagal paslaugų kvitus, todėl vis dar sudėtinga tiksliai įvertinti darbuotojų trūkumą. Sunkiausia darbuotojų rasti ūkiams, kurie moka nemotyvuojančius atlyginimus ir neužtikrina socialinių garantijų. Pastebima, kad kaimo vietovėse mažėja jaunimo, kuris mokėtų ir norėtų dirbti žemės ūkio darbus, o vyresni neretai yra nepajėgūs atlikti ūkiškų darbų.

Modernūs ūkiai naudoja brangią, kompiuterizuotą techniką, geba mokėti konkurencingus atlyginimus, tačiau pabrėžia, kad tinkamą kandidatą rasti sudėtingą dėl motyvacijos ir kvalifikacijos trūkumo.

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės numato didesnį darbo jėgos poreikį aplinkai tvarkyti, rinkti akmenis, prižiūrėti smidrus, ravėti augalus, tačiau, tikėtina, kad darbo neturintys vietos gyventojai bus įdarbinami pagal paslaugų kvitus. Štai Kaišiadorių klientų aptarnavimo skyriuje apie 70 proc. registruotų klientų gyvena kaime. Laisvos darbo vietos labiau koncentruojasi Kaišiadorių mieste, išskyrus ŽŪB „Nematekas“, G.Kanaševičiaus personalinę įmonę „Desė“, UAB „Daneta“ ir kt. Ūkininkai registruoja tik pavienes laisvas darbo vietas, čia dažniausiai dirbama pagal žemės ūkio kvitus, todėl didelio darbuotojų trūkumo ūkininkų ūkiuose nefiksuojama. Arba ūkininkai darbo ieškančius asmenis įdarbina pagal Užimtumo tarnybos organizuojamą įdarbinimo subsidijuojant priemonę.

Alytaus rajone laisvų vietų dar neregistruota ir ūkininkai nesikreipė. Dažnas, gyvenantis kaime, nenori dirbti pas ūkininkus dėl sunkaus fizinio ir mažai apmokamo darbo. Kadangi rajone dominuoja augalininkystės ūkiai, labiausiai pasigendama darbuotojų, gebančių dirbti su nauja, modernia žemės ūkio technika – traktoriais, kombainais ir kt., nes technika brangi ir patikėti jos nepatyrusiam darbuotojui ūkininkai nesiryžta.

Marijampolėje laisvas darbo vietas kaimo vietovėse registruoja ne tik žemės ūkio bendrovės ar ūkininkai, bet ir įmonės, vykdančios veiklą kaimo vietovėse. Vasario pabaigoje buvo registruoti apie 25 darbo pasiūlymai, tačiau sunku surasti tinkamą kandidatą dėl motyvacijos ir kvalifikacijos stokos. Kaimo gyventojams, neturintiems nuosavo transporto, iškyla susisiekimo problemos. Kaimo vietovėse mažėja jaunų žmonių, kurie mokėtų ir norėtų dirbti tokius darbus, o visuomenė senėja, jie nepajėgūs atlikti kaimiškų darbų.

Šiemet Lazdijų skyriuje 2 ūkininkai įregistravo 4 laisvas darbo vietas (traktorininko – 2, nekvalifikuoto mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininko – 1, mažų veršelių prižiūrėtojo – 1), iš jų 2 laisvos darbo vietos – papildomai remiamam įdarbinimui. Ūkininkai, užsiimantys pienininkyste ir turintys iki 23 darbuotojų, šiuo metu atleisti darbuotojų neplanuoja.

Vilkaviškio rajone ūkininkai dėl darbuotojų dar nesikreipia. Šiais metais buvo registruotos tik 2 laisvos darbo vietos ūkininkų ūkiuose nekvalifikuotam gyvulininkystės ūkio darbininkui ir traktorininkui. 2022 m. buvo registruotos 42 vietos darbui ūkiuose – traktorininkams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams, nekvalifikuotiems mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams, nekvalifikuotiems gyvulininkystės ūkio darbininkams, vairuotojams ekspeditoriams, sunkvežimio vairuotojams. Po vieną kitą melžėjui, agronomui, buhalteriui, apskaitininkui, bitininkui, mechanizatoriui, lauko daržovių augintojui, daržovių rūšiuotojui, mechanikui, ūkvedžiui.

Šakių rajonas – žemės ūkio kraštas, kuris ypač priklausomas nuo darbų sezoniškumo. Balandį ūkininkai dažniausiai registruoja laisvas darbo vietas mechanizatoriams. Dauguma ūkininkų, kurie užsiima daržininkyste, įdarbina gyventojus su paslaugų kvitais. Ūkininkai, kurie užsiima gyvulininkyste, darbo jėgos poreikiu dažniausia būna patenkinti.

Varėnos skyriuje registruotų asmenų, dirbusių ūkiuose ar bendrovėse, padidėjimo nėra. Smulkūs ūkininkai samdo vietinius žmones pagal ž.ū. ir miškininkystės paslaugų kvitus, todėl laisvų darbo vietų net neregistruoja.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-03-03

Visi galiojantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teritorinių skyrių vedėjų įsakymų dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme duomenys (trumpalaikė nuoma) yra integruoti į Valdų registrą ir periodiškai atnaujinami.

Siekiant išvengti atvejų, kai pasėlių deklaravimo metu nustatoma, kad NŽT teritorinių skyrių vedėjų įsakymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme negalioja, taip pat galimų netikslumų ir klaidų bei užtikrinti sklandesnį paraiškų priėmimą, Žemės ūkio ministerija ragina prisijungti prie Valdų registro ir pasitikrinti, ar į jį sukelti visi galiojantys valstybinės žemės naudojimo ar valdymo dokumentai. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakyme Nr. 3D-92 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ nustatyta, kad galima deklaruoti tik teisėtai naudojamus ar valdomus valstybinės žemės plotus bei įbraižyti (deklaruoti) grafiniuose valstybinės žemės duomenyse nurodytą plotą.

Įbraižant valstybinės žemės plotus, taikoma 10 proc., bet ne daugiau nei 2 ha paklaida laukui, t. y., siekiant palengvinti deklaravimo procesą, galima įbraižyti ir deklaruoti nurodytą leistiną paklaidą neviršijančius plotus, nepatenkančius į PPIS elektroninio žemėlapio VŽ ir LŽ sluoksnius, kuriuose vaizduojama suteikta laikinai naudoti valstybinė žemė ir laisvi valstybinės žemės fondo plotai.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-03-01

Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 311,02 EUR/t – 7,38 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina bei 15,31 proc. didesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Analizuojamu laikotarpiu rapsai buvo superkami vidutiniškai po 564,83 EUR/t – atitinkamai 8,43 proc. ir 17,02 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 3 (417) / 2023 m.