Žemės ūkio naujienos: 2023-03-09

Po susitikimo, 12 val. numatoma bendra ministrų spaudos konferencija.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-08

„Pažeidimų pasitaiko ir ten, kur maisto ruošimo bei pateikimo procesas yra maksimaliai trumpas, o santykiai su pirkėju grįsti pasitikėjimu ir sąžiningumu, aukšta produkto kokybė turi būti svarbiausiu verslo sėkmės ir kliento pasitenkinimo kriterijumi. Pienas yra vienas jautriausių aplinkos sąlygoms produktų. Kad jis ilgiau būtų tinkamas vartoti, pienui laikyti būtinas ne tik tinkamas atvėsinimas, bet ir nepriekaištinga higiena nuo pat pamelžimo iki išpilstymo“, – akcentuoja VMVT Šiaulių departamento direktoriaus funkcijas vykdanti Daiva Kazlauskienė.

Maisto sauga, higiena bei sanitarija trumpoje maisto tiekimo grandinėje vienas svarbiausių reikalavimų ūkiuose, siekiant užtikrinti ne tik šviežią, bet ir saugų pieną bei iš jo pagamintus produktus. Patikrina karvių laikytoja šių reikalavimų deja nesilaikė.

VMVT primena, jog prieš vartojant įsigytą žalią pieną, jį būtina užvirinti.

Taip pat, pagal vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų įgyvendinimo gaires, pieno produktų saugumui yra svarbūs ir šie veiksniai:

* Pieno gamintojas tiekiantis į rinką pieną ir pieno produktus mažais kiekiais turi būti registruotas VMVT;

* Pieno gamintojas, parduodantis pieną, turi užtikrinti taros, kurioje laikomas pienas, higieną;

* Pieno gamintojas ūkyje pagamintą žalią pieną gali parduoti tik paženklintą, supakuotą arba iš paženklintų ženklinimo etiketėmis cisternų ar talpyklų. Ženklinimo etiketėje būtina nurodyti gamintojo vardą, pavardę, jei atstovaujama – juridinio asmens teisinę formą ir pavadinimą, registracijos numerį, pieno laikymo sąlygas, melžimo laiką, nuorodas „žalias pienas“ ir „vartoti tik virintą“;

* Pieno pardavimo metu jo temperatūra negali būti aukštesnė kaip 6 laipsniai Celsijaus.

* Pienas turi būti gaminamas tik iš sveikų karvių gauto pieno.

Vartotojas turi būti budrus pasirenkant tokį produktą. VMVT pabrėžia, jog visos šios nuostatos sukurtos tam, kad galutinis vartotojas galėtų vartoti ūkininkų produkciją nesibaiminat dėl jo saugos.

Smulkiems maisto produktų gamintojams VMVT yra parengusi Mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų vietinei rinkai gyvūninių produktų gaires.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-07

„Lietuvoje sunaudojami augalų apsaugos produktų kiekiai tenkantys vienam hektarui, lyginant juos su Europos vidurkiu, yra nedideli ir juos sumažinti dar 80 proc. būtų tiesiog pražūtinga. Žemės ūkis yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų, todėl ir taip yra sudėtinga užtikrinti stabilius derlius, netgi taikant visas reikiamas priemones, ką jau kalbėti jei naudotume tik penktadalį jų. Derėtų kalbėti ne apie procentus, o apie tikslingą augalų apsaugos produktų panaudojimą, skatinti integruoto ūkininkavimo modelį, kuomet taikomos visos papildomos prevencinės priemonės, galinčios sumažinti kenksmingų organizmų plitimą, jų gausą, o taip pat – ir pesticidų poreikį“, – sako Gražina Kadžienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja.

Ji pabrėžia, kad priimantys tokius drastiškus sprendimus politikai pirmiausiai turėtų įvertinti galimas pasekmes ir remtis detaliomis studijomis bei tyrimais patikrintais praktikoje: „Deja, vis dar neturėdami aiškaus poveikio įvertinimo dėl ankstesnio sprendimo augalų apsaugos produktų naudojimą sumažinti perpus, sulaukėme naujo akibrokšto.“

Sprendimų priėmėjai nutolę nuo žemės ūkio

ES teisėkūroje dalyvauja trys institucijos – Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ministrą. Dar iki Sveikatos ir maisto saugos (DG SANTE) komisarei Stellai Kyriakides paskelbiant naująjį SUR projektą, dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių ministrų pasirašė dokumentą, kuriame išdėstė nepritarimą tokios redakcijos SUR projektui. Nepaisant to, ENVI komitetas buvo paskelbtas pagrindiniu, o su atitinkamo žemės ūkio srities komiteto europarlamentarais nebuvo pasitarta – negauta jų išvada.

SUR projekte numatomas reikalavimas pirma išbandyti nechemines alternatyvas ir tik pateikus ataskaitą, kad šios neveikia, prašyti atsakingos institucijos išduoti leidimą naudoti cheminius produktus.

„Išmanant auginimo technologijas būtų aišku, kad tam tikrų produktų naudojimas yra prasmingas tik tam tikruose augalų augimo tarpsniuose arba kai yra itin palankios oro sąlygos plisti kenksmingiems organizmams, tad susidaro įspūdis, kad pasiūlymus rengę ekspertai yra nutolę nuo žemdirbiškos realybės. Jei taikytume siūlomą logiką medicinoje, žmogui susirgus pavojinga liga, mes pasiūlytume maisto papildų ir dar pasportuoti, o nesulaukę teigiamo poveikio gautume leidimą imtis tikrojo gydymo, kuomet pacientas gali būti jau miręs“, – sako Z. Varanavičienė.

Pasak jos, SUR pasiūlymai teikiami be visapusiško poveikio vertinimo, nors jau anksčiau pristatytos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikis žemės ūkiui buvo kritiškai įvertintas kelių mokslinių institucijų, įskaitant Europos Komisijai pavaldų Jungtinį tyrimų centrą. Nyderlandų Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro tyrimas nustatė, kad įvedus ribojimus ir nepasiūlius alternatyvų, augalininkystės ūkiuose derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų. Tuo tarpu JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo” nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių.

„Mokslininkų vertinimu, dėl naujų reikalavimų Europai iš maisto produktų eksportuotojos gresia tapti priklausoma nuo trečiųjų šalių importuotoja, o siekis 40-60 proc. mažinti Europos žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičių taip pat vertinamas dviprasmiškai. Įgyvendinę SUR pasiūlymus ir pradėję pirkti maisto produktus iš trečiųjų šalių emisijas tiesiog perkelsime į kitas šalis ir realiai nebus sumažintas neigiamas poveikis planetai“, – sako Z. Varanavičienė.

Europos ūkiai žengia pažangos keliu

Lietuvos ūkiuose jau kurį laiką diegiami azoto sensoriai, o tinkamas jų panaudojimas leido trąšų poreikį sumažinti 5-13 proc. visiškai neprarandant derliaus ar net turint jo prieaugį, skelbiama naujausiuose bendrovės „Agrokoncernas“ paskelbtuose tyrimuose.

„Žemės ūkis keičiasi dėl to, kad juose yra diegiamos naujos pažangios technologijos, bet ne dėl vis griežtesnių ir griežtesnių ribojimų. Skaitmeninės ir tiksliosios technologijos padeda amortizuoti ūkininkų pajamų praradimus, tiksliai panaudoti trąšas, naudoti augalų apsaugos produktų tik tiek, kiek reikia. Deja, Europos Sąjungos institucijos – Europos Komisija ir Europos Parlamentas – toliau tarpusavyje lenktyniauja, kuri institucija pasiūlys griežtesnius ribojimus žemės ūkiui, neatsižvelgdamos į pasekmes užauginamo maisto kiekiui, papildomas išlaidas vartotojams, Europos ūkių produkcijos konkurencingumo tarptautinėse rinkose mažėjimą“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad su inovatyviais sprendimais į žemės ūkį ateina naujos technologijos, kaip atsparios veislės, tikslieji metodai: „pesticidų naudojimas keisis natūraliai – jau ne vienerius metus judama nuo plataus veikimo spektro molekulių link siauresnio veikimo ir labai tikslaus augalų apsaugos produktų panaudojimo, tačiau augintojams reikia lankstumo renkantis įrankius, kuriuos renkasi pagal auginamus augalus, pagal oro sąlygas ir ligų ar kenkėjų spaudimą.“

Terpė nelegaliai produkcijai atsirasti

„Jei politikai kalbėtų apie nelegalių, uždraustų ir falsifikuotų produktų pasiūlos sumažinimą – jų siekį palaikyčiau nedvejodama, tačiau naujausioje EP ataskaitoje nėra nei vieno žodžio apie šešėlinę prekybą ir uždraustų produktų naudojimą. Tai sudėtinga tema, todėl ataskaitos rengėjams patogiau ją ignoruoti, nors būtent legalių sprendimų nebuvimas ir skatina šešėlinę rinką.“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad bet kuris ištirtas, išgrynintas ir tinkamai naudojamas registruotas augalų apsaugos produktas gamtai ir žmogui yra žymiai geriau už neaiškios sudėties falsifikatą. Realių alternatyvų paieškos, pereinamieji laikotarpiai ir augalininkystei reikalingų sprendimų paieškos yra tiesesnis kelias tvarumo link.

„Turiu vilties, kad žemės ūkio politikos formuotojai Europos Parlamente bus išgirsti, o žemės ūkio specifiką išmanantys žmonės nustatys realistiškesnius tikslus ūkininkams, skatins tyrimus ir alternatyvų prieinamumą, ūkių modernizavimą, tiksliųjų technologijų ir skaitmeninių sprendimų taikymą, o institucijos sugebės laiku priimti sprendimus dėl naujų molekulių registracijos. Tai leistų didinti tvarumą – įskaitant augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimą – neprarandant efektyvumo ar neplečiant ūkių plotų“, – apibendrina Z. Varanavičienė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-03-08

„Jeigu Vyriausybė nekreips dėmesio, tai organizuosim, planuosim platesnio masto akcijas, kurios bus neužilgo – ne sekančią, dar kitą savaitę“, – žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Vanagas. Trečiadienį Vilniuje protestavo maždaug 10 ūkininkų – jie sako, jog Vyriausybė jiems turėtų užtikrinti 40 proc. galutinės pieno kainos.

„Siūlome ir norime surasti tuos 40 mln. eurų iš pačios pieno grandinės, perdirbėjų ir prekybininkų, mes turime gauti sąžiningai 40 proc. pieno kainos. Situacija tokia, kad iš tos grandinės turime gauti tą dalį, o jeigu negauname, tai turi Vyriausybė užtikrinti tą dalį pinigų“, – kalbėjo A. Vanagas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako prašęs akcijos dalyvių sukonkretinti reikalavimus ir žada juos svarstyti.

„Ko tikrai prašiau, kad būtų įvardintos jų pačių siūlomos trumpalaikės priemonės, nes tai pernelyg abstraktu – iš kitos pusės sakoma, kad nereikia dotacijos, padėkite mums susitarti su prekybininkais ir perdirbėjais. Dabar buvo prašoma valstybės pagalbos, tai tą dalyką svarstysime“, – BNS sakė K. Navickas. Ūkininkai atmeta ankstesnį valdžios pasiūlymą kooperuotis, tai, pasak jų, ne išeitis, nes ūkiai yra ant žlugimo ribos.

„Situacija yra bloga ūkiuose, taip neturi būti, nes ūkiai prie užsidarymo ribos. Jeigu mes skatinsime tą kooperaciją, tai greitai nebus kam kooperuotis. (…). Liūdnoka, nes jeigu negausim, tai ūkiai neturės iš ko pašarų ruošti šį pavasarį“, – kalbėjo A. Vanagas.

Greitų sprendimų svarbą pabrėžė ir Vidutinių pieno ūkių asociacijos narė Regina Bernatonienė: „Norim pagaliau būti priimti ir išgirsti ministrės pirmininkės. Rašėme raštus, kvietėme, prašėme susitikimo, bet jokios informacijos, jokių žinių nėra, kai mes norime, kad greiti sprendimai būti priimami greitai ir kalbamasi su bendruomene. Šiuo metu gaunasi tik atsimušinėjimas“, – žurnalistams sakė ūkininkė.

„Atsimušinėjama – kooperuokitės, kurkite rizikos fondą, tada bus geriau. Bet mums reikia sprendimų dabar“, – pridūrė ūkininkė.

K. Navickas sakė, kad ūkininkų lūkesčiai girdimi: „Jie tikrai išgirsti“. Pasak ministro, ketvirtadienį bus aptarta bendra Lietuvos ir Latvijos pozicija, kuria bus siekiama įtikinti Europos Komisiją remti abiejų šalių ūkininkus dėl kritusių pieno supirkimo kainų. „Yra tokių dalykų, kad, ši krizė, kadangi susijusi tik su Lietuvos ir Latvijos dalykais, mes esame sunkiai girdimi Europos Komisijoje, bet dabar jau turime daugiau argumentų ir tikiuosi, kad kovo 20 dieną būsime išgirsti, kaip tik apie tai tarsimės ir su Latvijos ministru, mums svarbu koordinuoti veiksmus“, – kalbėjo K. Navickas.

Eurokomisaras Januszas Wojciechowskis K. Navickui anksčiau pranešė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

Šaltinis: lrt.lt, Valdas Pryšmantas, BNS, 2023-03-08

„Aplinkosauginės problemos akivaizdžios ir žemės ūkis bus pirmasis, kuris jau kenčia dėl to, kad mes gyvename ateities sąskaita“, – tvirtina S. Gentvilas. A. Macijauskas sako, kad problemos, kurias įvardina ministras, nėra naujos ir jos nepersikėlė iš Žemės ūkio ministerijos kartu su perduodama Nacionaline žemės tarnyba. „Žemės ūkis neatsiejamas nuo aplinkosaugos, tiesiog tų klausimų daugėja, nes ES piliečiai nusprendė, kad Europa turi rimtai kovoti su klimato kaita ir tarša.

Mes, žemdirbiai, šias iniciatyvas palaikome, tačiau diskutuojame dėl priemonių, kuriomis tuos tikslus galima pasiekti. Iš karto po Žaliojo kurso paskelbimo Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamentas įvertino jo pasekmes, kaip tai atsilieps ES ir viso pasaulio žemės ūkio produktų gamybai. Išvados buvo labai aiškios. Maisto gamyba ES sumažės 25 proc. Tiek pat kris ir žemdirbių pajamos. Mano nuomone, tai kvailos priemonės. Tų pačių tikslų galime pasiekti kur kas efektyviau ir nedarydami žalos žemės ūkio gamybai ir netgi ją didindami.

Tuo pačiu mažintume išmetimus tiek į atmosferą, tiek į dirvožemį. Tai ne kartą įrodyta “, – dėlioja A. Macijauskas. Ūkininkas vardina kas netenkina mūsų Aplinkos ministerijos sprendimuose. Pirmiausia tai, kad strateginiuose dokumentuose ir tuose, kuriuos kuruoja ši ministerija, užfiksuotas žemės ūkio sektoriaus susitraukimas. Taršos mažinimo ir poveikio klimatui mažinimo, pasak prezidento, bus siekiama XIX amžiaus priemonėmis, nors to pasiekti galima didinant gamybą. „Konkrečios priemonės, kurių ministerija ėmėsi.

Tai plačiai nuskambėjęs Suvalkijos nacionalinio parko steigimas, kuris sužlugo nuvažiavus į tą regioną. Kita labai aktuali priemonė apsaugos zonų išplėtimas prie paviršinių vandens telkinių. Mūsų nuomone, sprendimas priimtas be konsultacijų su ūkininkais ir žemės savininkais ir ateityje neduos jokios naudos, tik sumažins dirbamos žemės plotus. Mes siūlome naudoti išmaniąsias technologijas, precizinę techniką ir taršą mažinti tokiu būdu. Lietuvoje tarša viena mažiausių ES, o priemonės, o tikslai vieni griežčiausių. Mums tai sunkiai suvokiama“, – piktinosi A. Macijauskas.

S. Gentvilas savo nuomonės, dėl šių priemonių būtinumo laikosi griežtai. „Kai vasarą nuvažiuosite į Palangą ir vaikščiosite po žydintį jūros vandenį, nors Švedijoje jis nežydi, klausite, kodėl taip nutiko. 70 proc. visų nitratų, kurie pasiekia jūrą, Nemunu ir Kuršių mariomis yra iš žemės ūkio. 3 ir 5 metrų apsaugos zonos visada egzistavo, tik jos nebuvo kontroliuojamos. Žemėlapiuose nubraižėme aplink upes ir upelius zonas, kuriose negalės būti tręšiama ir ariama. Po kelių metų Baltijos jūra pasikeis. Patikėkite mano žodžiu. Kritinis atstumas 10 metrų nuo vandens, kuris ir buvo sumažinta iki 3-5 metrų.

Virginijus Sinkevičius, eurokomisaras kalba, kad du kartus viršijame galimus išmetimus į Baltijos jūros. Noriu išgirsti, ką ūkininkai atsakys, nes jie tiesiog nesilaikė reikalavimų“, – dėsto S. Gentvilas. A. Macijauskas sako, kad 3 metrų atstumas galiojo net prie melioracijos griovių, kurie nėra upeliai. Ūkininkai geranoriškai žiūri į šį reikalavimą, tačiau jau yra aplinkos ministro įsakymas, kad prie kai kurių sureguliuotų upelių zonos išplečiamos iki 10 metrų.

Tačiau tai neduos efekto jei nebus laikomasi tręšimo taisyklių. „Ginčyčiausi dėl 70 proc. teršalų, patenkančių iš žemės ūkio. Pas mus gyvenvietėje yra vandentiekis, tačiau nėra valymo įrenginių. Kur tos nuotekos dingsta niekas nekalba. Tiriame melioracijos griovių vandenį. Azoto kiekis jame neviršija leidžiamo geriamam vandeniui. Netgi 5 kartus mažiau nitratų nei brangiuose mineralinio vandens buteliuose, parduodamo prekybos centruose. Kalbant apie miestų valymo įrenginius, jei mes ramia sąžine galime atsigerti vandens iš melioracijos griovio, tai, ministre, pamėginkite atsigerti vandens upėje prie miestų valymo įrenginių. Abejoju, ar kas nors ryžtųsi ten gerti.

Valymo įrenginių reglamentavimas neatitinka sveiko proto ribų, tačiau ministras apie tai nekalba“, – piktinasi A. Macijauskas. S. Gentvilas atkerta, kad galima stumdytis, kas teršia daugiau, ar mažiau. Teršia tiek pramonė, tiek miestai, tačiau skaičius pateikia mokslininkai ir šie skaičiai blogi, nes tik trečdalis Lietuvos vandens telkinių geros būklės. „Nereikia sakyti, kad ministras kažką ignoruoja. A. Macijauskas iš Kėdainių ir šiam miestui 100 proc. finansuota nuotekų valykla. Nevėžis atsigauna. Nuo sausio nebereikia statybos leidimų privatiems valymo įrenginiams.

Viskas lengvinama. Baksnojimas vieniems į kitus niekur neveda. Mokslinės studijos rodo, kad negali būti ariama ir tręšiama 10 metrų iki vandens“, – argumentuoja S. Gentvilas ir sako, kad tai aktualu tik grūdininkams, kurie sėja javus. Tai intensyvūs ūkiai, priklausomi nuo trąšų ir chemikalų. Draudimai apims 1700 hektarų visoje Lietuvoje ir už šią žemę galima gauti kompensacijas, jei ten bus įrengti kraštovaizdžio elementai. Nereikės arti „įklimpus traktoriaus ratu į vandenį“. A. Macijauskas atkerta, kad ūkininkai visada pasisako už vandens telkinių apsaugų ir dėl 3 metrų apsaugos sutarta, tačiau staiga paaiškėja, kad bus ne trys, o 10 metrų.

Abejotina, kad tokios didelės zonos tik prie kai kurių vandens telkinių – sureguliuotų upelių – duos efektą, tačiau sukels didelį ūkininkų nepasitenkinimą. „Didžiausia problema nelygybė ir nesikalbėjimas su žemdirbiais, kai juostos buvo padidintos be konsultacijų su ūkininkais. Kitas dalykas, kad jei visuomenė nori padaryti kažką privačioje nuosavybėje – mūsų skaičiavimu tai 8 tūkst. ha – turi būti kompensuota. Įvairios priemonės nepadengs prarastų pajamų“, – dėsto A. Macijauskas. A. Gentvilo pozicija kitokia: „Nėra teisės teršti. Jei įrodome, kad vyksta tarša, prašome to nedaryti. Yra įvairių žemės ūkio veiklų, iš kurių galima gauti pajamas ir tuose 5 apsauginės zonos metruose. Negaliu toleruoti požiūrio kai prašoma už atsitraukimą kompensuoti. Tai nėra nauja tvarka. Tiesiog jos reikės laikytis.“

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2023-03-07

Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2022–2023 m. prognozė padidinta 1,42 mln. t (iki 791,16 mln. t). Prognozė padidinta dėl didesnio pašarams ir pramonėje skirtų kviečių sunaudojimo Kanadoje, ES ir Rusijoje. Minėtas padidėjimas daugiau nei kompensuos prognozuojamą mažesnį kviečių sunaudojimą maistui, sėklai ir pramonei Bangladeše.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 3 (417) / 2023 m