Žemės ūkio naujienos: 2023-03-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija parengė taisyklių projektą, kaip paskirstyti papildomą 8 mln. Eur nacionalinę paramą pieno gamintojams
Žemės ūkio ministerija parengė taisyklių projektą, kaip iš valstybės biudžeto paskirstyti papildomą 8 mln. Eur paramą pieno gamintojams, ypač nukritus žalio pieno supirkimo kainoms. Paraiškas paramai gauti numatoma rinkti nuo balandžio 24 iki gegužės 12 d., o paramos lėšas išmokėti nuo birželio 6 dienos. „Atsižvelgiant į socialinių partnerių pateiktas pastabas bei pasiūlymus, pagalba bus skiriama labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, ypatingą dėmesį skiriant pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams, o pati išmoka didės“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių projektą galite rasti čia.
Nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių projekte numatyta, kad į paramą pretenduojantys ir paraiškas pateikę pieno gamintojai privalės turėti 2023 m. kovo 1 d. savo vardu registruotų pieninių karvių. Pieno gamintojai turės būti registruoti valdos valdytojais arba partneriais ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 dienos. Pieno gamintojai ar jų sutuoktiniai negalės būti pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos ir už tai gavę ES paramą.
Taisyklių projekte nustatyta, kad parama bus paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių kaina buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą.
Pagalbos dydžiai pieno gamintojams bus nustatyti atskiru žemės ūkio ministro įsakymu iki š. m. gegužės 19 d.
Numatoma, kad pagalbos dydis pieno gamintojams siektų apie 87 Eur už kiekvieną pieninę karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams išmoka būtų 10 proc. didesnė, t. y. apie 96 Eur už pieninę karvę.
Taisyklių projektas skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje iki balandžio 4 dienos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-28
Parengtas Pieno įstatymo projektas: lubos priedams ir priemokoms, nebeliktų pieno grupių
Žemės ūkio ministerija, siekdama iš esmės spręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno gamintojai, parengė ir visuomenei derinti pateikė Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (vadinamojo Pieno įstatymo) pakeitimo projektą. Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, įstatymo pakeitimais norima apginti pieno gamintojus, kooperatyvų narius ūkininkus – stiprinti jų derybines galias – ir turėti aiškias bei skaidrias priedų, priemokų sudarymo sąlygas.
„Teikiame viešajam svarstymui įstatymo projektą, kuriame numatomi svarbūs ir svarūs pokyčiai, sustiprinsiantys pieno gamintojų derybines galias“, – teigia ministras K. Navickas.
Kas keistųsi?
Naujasis Pieno įstatymas panaikintų pieno grupes, priedams ir priemokoms siūlomos lubos, o žalio pieno pardavėjai galėtų sudaryti derybines grupes dėl žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu pirkėju.
Ministerija siekia, kad priedai ir priemokos už perkamą pieną negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos. Iki šiol priedai sudaro didžiąją dalį superkamo pieno kainos. Priedų skyrimo tvarka turėtų būti skelbiama viešai.
Visos taikomos priedų ir priemokų rūšys ir jų dydžiai turi būti įtraukti į pieno pirkimo ir pardavimo sutartį ir yra laikomi žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties esmine sąlyga.
Siūloma, kad žalio pieno pardavėjai galės sudaryti žalio pieno pardavėjų grupes deryboms dėl žalio pieno pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu pirkėju. Derantis sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo ir pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju. Žalio pieno pardavėjų grupių sudarymo ir jų veiklos tvarką (pieno pardavėjų atstovavimo principus ir kitas sąlygas) nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.
Įstatymo projekte nelieka pieno gamintojų skirstymo į atskiras grupes, kaip yra dabar (tokių grupių yra 10).
Taip pat numatoma, kad perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, žalio pieno pirkimo kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.
Žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis turi būti rašytinė ir ji turi būti pasirašoma prieš pradedant pieno tiekimą. Sutartyje turi būti nurodyta už pristatytą pieną mokama kaina, kuri gali būti fiksuota arba kintanti, priklausomai nuo įvairių žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų rodiklių. Jie gali apimti rinkos rodiklius, gamybos sąnaudas, indeksus ir galutinės pieno kainos apskaičiavimo metodus. Rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama kaina, turi būti objektyvūs, patikrinami, suprantami, gauti iš viešų ir prieinamų šaltinių, kurie taip pat turi būti nurodyti sutartyje.
Siekiama padidinti baudų už įstatymo pažeidimus dydžius – nustatyti iki 1 proc. baudą nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės per metus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-28
ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, bendradarbiavimo ir paramos tikriesiems ūkininkams
Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) – tai patikimas ir skaidrus įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės dangą bei žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai gauti tinkamuose plotuose visoje Lietuvos teritorijoje, remiantis palydoviniais duomenimis. ALNSIS informaciją pareiškėjai jau nuo liepos 10 d. galės matyti NMA informaciniame portale (Portalas). ALNSIS – naujas laukų stebėsenos įrankis, kurį nuo 2023 m. privaloma naudoti visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuva yra viena iš ES šalių, inicijavusių laukų stebėsenos sistemos taikymą naudojantis kosmose esančiais ES programos „Copernicus“ palydovais.
2022 m. ALNSIS testavimo metu buvo tikrinami auginami pasėliai, pūdymo įdirbimo faktas, ar pievos nušienautos – iš viso patikrinti 2,9 mln. ha deklaruoti plotai. Remiantis gautais rezultatais tik 1 proc. deklaruotų plotų neatitiko reikalavimų. Visi plotai patikrinti nuotoliniu būdu, o į vietą buvo vykstama tik išskirtiniais atvejais, pvz., tikrinant galimus mulčiavimo atvejus – taip buvo sutaupytas 1 mln. Eur NMA išlaidų, skirtų fizinei kontrolei, ir ūkininkams buvo papildomai išmokėti 2 mln. Eur, užkirtus kelią nesąžiningiems pareiškėjams gauti išmokas.
Taigi ALNSIS nauda yra akivaizdi: ūkininkai nevarginami ir negaišinami patikromis vietoje, aiškiai matomi imituojantys ūkininkavimą ūkininkai, jie yra identifikuojami, todėl išmokos pasiekia tik tikruosius ūkininkus, o ūkininkų informavimas apie dar neįvykdytus įsipareigojimus yra puikus sankcijų prevencijos pavyzdys.
Duomenų pateikimo dažnumas
Nuo liepos 10 d. ALNSIS rezultatai bus matomi NMA Portale ir atnaujinami kas 10 dienų. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į reikiamą laiko tarpą palydoviniams duomenims apdoroti, Portale bus rodomi prieš 10 dienų užfiksuoti rezultatai.
Nuo rugpjūčio 10 d. pareiškėjai bus individualiai informuojami apie ALNSIS nustatytus neatitikimus.
Taigi pareiškėjai jau iki reikalavimų įvykdymo termino pabaigos galės matyti informaciją apie dar neįvykdytus įsipareigojimus pagal paramos priemones ir atlikti veiksmus, kuriuos reikia atlikti. Taip tikriesiems ūkininkams suteikiama galimybė pasitaisyti, o imituojančius ūkininkavimą siekiama atgrasyti nuo kėsinimosi neteisėtai gauti paramą.
Nuo rugsėjo 10 d. Portale bus pradedami rodyti raudonos spalvos laukai, kurių vertinimas bus atliekamas vadovaujantis taisyklių reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, jog rezultatai gali kisti atlikus papildomus duomenų sutikrinimus.
ALNSIS įsipareigojimų dėl paramos už plotus stebėjimo reikšmės
Šiais metais Portale bus rodomi šie stebėjimo rezultatai: ploto tinkamumas paramai, žemės ūkio augalų auginimas, deklaruotas pasėlis, šienavimas (ganymas), pievos suarimas ir pūdymo įdirbimas. Deklaruotiems stebimiems laukams bus suteikiama žalia, geltona, oranžinė arba raudona spalva.
Žalia spalva deklaruotame lauke rodo, jog įsipareigojimas yra įvykdytas. Geltona spalva nurodo, jog įsipareigojimas yra stebimas. Oranžinė spalva nurodo, jog įsipareigojimas yra neįvykdytas artėjant termino pabaigai, o raudona – įsipareigojimas neįvykdytas po termino pabaigos. Ūkininkai turėtų vadovautis Portale pateikiamais nurodymais ir, esant poreikiui, atsiųsti nuotrauką apie atliktą veiklą per „NMA agro“ programėlę, o neturint galimybės naudotis programėle galima informuoti el. paštu alnsis@nma.lt ar oficialiu raštu.
Po tinkamos nuotraukos pateikimo, papildomai peržiūrėjus palydovinius vaizdus, ALNSIS duomenys bus koreguojami – geltona, oranžinė arba raudona spalva pažymėti laukai taps žalios spalvos. Taip pareiškėjams yra suteikta galimybė pasitaisyti, o NMA sumažina pažeidimų skaičių visos šalies mastu.
Pažymėtina, jog, nepateikus nuotraukų laiku ir atlikus papildomus duomenų sutikrinimus, jeigu bus nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas, parama už lauką nebus mokama.
Šaltinis: nma.lt, 2023-03-28
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimai: preliminarus žemėlapis
Artėjant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, ūkininkai gali jau dabar pasitikrinti, ar jų valdos patenka į teritorijas, kurioms bus taikomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai (VR).VĮ Žemės ūkio duomenų centras parengė preliminarų GAAB ir žemės ūkio veiklos VR žemėlapį, kuriame galima peržiūrėti šlapynių, durpžemių, vandens apsaugos juostų, palaukių (3m.) palei melioracijos griovius, erozijai jautrių teritorijų, saugomų kraštovaizdžio elementų, paukščių bei buveinių apsaugos plotų erdvinių duomenų sluoksnius. Preliminarios teritorijų ribos, kuriose turi būti laikomasi GAAB ir VR reikalavimų yra čia.
Erdvinių duomenų sluoksniai yra preliminarūs ir tikslinami kitų atsakingų institucijų. Atnaujinti (galutiniai) erdvinių duomenų sluoksniai bus integruoti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą nuo paraiškų priėmimo pradžios – balandžio 17 dienos.
Jei matote galimus neatitikimus, prašome kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą.
GAAB ir VR laikymasis yra privaloma sąlyga siekiantiems dalyvauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano intervencinėse priemonėse, įskaitant ir tiesiogines išmokas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-28
Į VMVT vadovo kėdę – be veterinaro diplomo
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar nuo praėjusių metų lapkričio dirba be nuolatinio vadovo, kai iš pareigų buvo atleistas dėl korupcijos įtartas vadovas Mantas Staškevičius. Tačiau būsimam vadovui, regis, gauti šį postą bus kur kas lengviau, mat šioms pareigoms užimti kartelė leidžiama žemyn. Jau kuris laikas Seime nagrinėjamomis Veterinarijos įstatymo pataisomis siekiama, kad VMVT vadovu galėtų tapti žmogus be veterinarinio išsilavinimo. Tačiau veterinarijos gydytojų atstovai įspėja, kad tai dar nereiškia, jog būsimas vadovas geriau susitvarkys su jam skirtomis užduotimis. Taip pat yra nerimo, kad vadovas gali tapti politinio pasitikėjimo figūra ir ilgainiui jam gali būti daromas politinis spaudimas.
Vadovas ir vyriausiasis veterinaras
Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei visi jam teikti pasiūlymai jau apsvarstyti Kaimo reikalų komitete (KRK) ir Seime. Praėjusį penktadienį įstatymo pokyčiams pritarta po svarstymo. Liko priėmimo stadija Seime, kuri preliminariai numatyta kovo 23 d. Rengiant įstatymo projektą, VMVT konsultuotasi nebuvo. Iki šiol visi vadovai turėjo veterinarinį išsilavinimą.
Kaip VL aiškina Seimo KRK patarėja Simantė Kairienė, Seimas po svarstymo pritarė KRK patobulintam įstatymui ir pasiūlymams: panaikinamas reikalavimas VMVT vadovui turėti suteiktą veterinarijos gydytojo kvalifikaciją ir jis bus priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat KRK, įvertinęs veterinarijos, kaip mokslo ir praktinės veiklos srities, svarbumą, pasiūlė įtvirtinti nuostatą, kad „Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras – VMVT vadovo paskirtas pareigūnas, atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą, kuris priimamas į vyriausiojo veterinaro pareigas, turi turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją ir atitikti pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.“
Įstatymo rengėjo Andriaus Vyšniausko teigimu, apskritai nėra gerai, kad egzistuoja pertekliniai ribojimai, kurie užkerta kelią tokios didelės institucijos vadovo konkurse dalyvauti profesionaliems vadybininkams, valstybės tarnautojams ir teisininkams, nes reikalaujama turėti specifinį išsilavinimą, kuris nėra susijęs su kokybiška viešųjų įstaigų valdymo praktika.
Minėtą įstatymą Seime palaikiusi parlamentarė Ieva Pakarklytė VL tikino, kad sėkmingam institucijos valdymui reikia kitokių kompetencijų, negu suteikia veterinarinis išsilavinimas. „Be abejo, sėkmingu vadovu gali būti ir tokį išsilavinimą turintis asmuo, tačiau tai nėra būtina sąlyga, todėl toks reikalavimas vadovo pozicijai yra perteklinis, juolab kad VMVT veikia ne tik veterinarijos srityje. Antra, šis pakeitimas atveria kelią konkurse dalyvauti platesniam kandidatų ratui – kuo didesnis pasirinkimas konkurse, tuo geresni šansai rasti puikų vadovą šiai institucijai“, – tikina I.Pakarklytė.
Jai antrina ir KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, pripažinęs, kad kurį laiką Veterinarijos įstatymas neturėjo pritarimo, kol VMVT nesukrėtė korupcijos skandalas. Įstatyme taip pat nurodyta ir nauja pareigybė – vyriausiasis veterinaras, kuris būtų antras pareigūnas po VMVT vadovo. „Aišku, nėra pliusas, kad VMVT vadovas galės būti be veterinarinio išsilavinimo, tačiau įstatyme įrašėme, kad vyriausiajam veterinarui toks diplomas bus būtinas. Tai išsprendžia susidariusią problemą“, – tvirtina V.Pranckietis.
ŽŪM palaimino
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat laimina įstatymo projektą, kuris numato galimybę siekti VMVT vadovo posto ir be veterinarijos diplomo. ŽŪM atstovai VL atsiųstame laiške teigia, kad VMVT veikla apima ne tik valstybinę veterinarinę priežiūrą, bet ir veiklą, susijusią su maisto sauga, kokybe, tvarkymu ir pateikimu rinkai, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu, gyvūnų gerove, ūkinių gyvūnų veislininkyste ir kt., todėl reikalavimas VMVT vadovui turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją būtų siauras, atsižvelgiant į visas VMVT veiklos sritis.
ŽŪM, teikdama siūlymus minėtam įstatymo projektui, pasiūlė apsvarstyti galimybę įstatymu įsteigti Lietuvos Respublikos vyriausiojo veterinaro, atsakingo už veterinarijos politikos įgyvendinimą, pareigybę. Į šias pareigas pretenduojantis asmuo privalėtų turėti suteiktą veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.
Išreiškė abejones
Tuo metu žemės ūkio atstovai šiuo klausimu skeptiški. Seime šis įstatymas nagrinėjamas jau trečius metus ir dar 2021 m. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija nesuprato, kodėl siekiama reformuoti palyginti sklandžiai veikiančią VMVT ir rizikuojama prarasti kontrolę gyvulininkystės, prekybos gyvūnais ir maisto, maisto saugos ir žmonių sveikatos srityse.
Kodėl neatsižvelgiama į tarptautinį VMVT statusą bei pripažinimą ir rizikuojama prarasti šį autoritetą? „Juk tai be jokios abejonės nutrauks mūsų šalies turimus tarptautinius ryšius, susilpnins derybines pozicijas ir neigiamai paveiks tarptautinę prekybą“, – kalbėjo kiaulių augintojų atstovai.
Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, Lietuva prekiauja gyvūnais ir maisto produktais su daugeliu pasaulio valstybių, su kuriomis susitarta dėl veterinarijos reikalavimų eksportuojant iš Lietuvos gyvūnus ir maistą. Reikalavimai suderinami su atitinkamų šalių veterinarijos ir maisto tarnybų vadovais, kurie taip pat yra vyriausieji tų šalių veterinarijos inspektoriai, su kai kuriomis iš tų valstybių pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.
„VMVT per daugelį metų užsitarnavo itin gerą tarptautinę reputaciją ir tvirtus ryšius, Lietuvos verslas gali laisvai eksportuoti lietuviškus maisto produktus ir gyvūnus. Esame ne kartą įsitikinę, kad tokius susitarimus pavyksta pasiekti būtent dėl to, kad VMVT yra patikima profesionali tarnyba, o vadovas turi veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, kuri padeda profesine prasme susitarti su kitų šalių vyriausiais veterinarijos tarnybų vadovais, užtikrinant balansą tarp politikos tikslų įgyvendinimo ir ekspertinio situacijos vertinimo“, – nuogąstaujama Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos rašte dėl Veterinarijos įstatymo pakeitimo.
Panašias abejones išsakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos medžiotojų draugija. Skeptiškas ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas dr. Audrius Kučinskas. Jis pabrėžia, kad užsimota keisti VMVT vadovo skyrimo tvarką dar iki korupcijos skandalo pačioje VMVT. Jis baiminasi, kad paskyrus naująjį vadovą pagal naujai įsigaliosiančią tvarką, jis gali būti neatsparus politiniam spaudimui.
„Mes supratome, kad norėta tokioje tarnyboje turėti politinio pasitikėjimo žmogų. Jau ilgai buvo bandoma įstatymą koreguoti taip, kad VMVT galėtų vadovauti teisininkas, vadybininkas, ekonomistas ar kitoks specialistas. Iš pradžių visomės išgalėmis priešinomės tam, nenorėdami, kad šiam postui nebūtų daroma politinė įtaka. Mes visada pasisakėme, kad VMVT vadovas vyksta ir į Europos posėdžius, kai turėjome Afrikinio kiaulių maro ar paukščių gripo protrūkį. Mūsų šalies interesų nesugebėtų apginti teisininkas, nes sprendimų reikia čia ir dabar.
Prisiminkime Latvijos pavyzdį, kai į svarbius europinius posėdžius buvo siunčiamas žmogus be veterinarinio išsilavinimo. Jis nelabai suprato, apie ką eina kalba. Paprastai sakant, jis tiesiog sėdėdavo ir raudonuodavo. Vaizdas buvo liūdnas, nesinori, kad Lietuvai nutiktų tas pats. Reikia susitaikyti, kad greičiausiai VMVT vadovaus žmogus be veterinarijos kvalifikacijos. Tačiau reikia būti sąžiningu ir pasakyti, kad veterinarijos specialistas gali stokoti administracinių ir vadybos žinių, nes universitete tokių žinių nesuteikiama pakankamai“, – savo poziciją išsakė LVGA prezidentas.
Jis taip pat pabrėžia, kad veterinarai „neturėjo priešnuodžių“ ir parlamentarų išsakytiems argumentams, kad VMVT vadovais dažniausiai tapdavo vadovo pavaduotojai. Specialistų trūkumas privedė prie to, kad VMVT vadovai pradėjo „virti savo sultyse“.
Susipažins per darbinę patirtį
Seimo narė I.Pakarklytė siūlo žiūrėti paprasčiau ir pateikia ligoninių vadovų pavyzdį. Esą daugumos ligoninių (išskyrus universitetines) sėkmingai vadovauja žmonės be medicininio išsilavinimo. Tačiau A.Kučinskas kontrargumentuoja – ligoninių vadovams nereikia vykti į Europos Komisiją ginti visos šalies interesų: „Ligoninių vadovai vykdo jiems nuleistas iš viršaus funkcijas, jiems nereikia „atstovėti“ mūsų valstybės interesų Tarptautinėje arenoje.“
Savo ruožtu parlamentarė atkakliai laikosi savo pozicijos: vadovaujamosios srities problematika gali būti pažįstama ne tik baigus atitinkamos krypties studijas – ją galima pažinti tiek per darbinę patirtį, tiek per aktyvų dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis.
„Be to, įstatymo projektas numato naują pareigybę – Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras, kuris bus atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą. Šiai pareigybei galios reikalavimas turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Tikiu, kad tai kaip tik sustiprins veterinarinę tarnybos kryptį, kadangi šias pareigas einantis asmuo visą savo dėmesį galės skirti veterinarijos politikos vykdymui, o ne institucijos veiklos organizavimui“, – išsklaidyti abejones bando Seimo narė I.Pakarklytė.
Ji taip pat priminė, kad pagal šiuo metu galiojančią Veterinarijos įstatymo redakciją konkursas šiai pozicijai užimti negali būti vykdomas – vadovą į pareigas priima Vyriausybė žemės ūkio ministro teikimu. Būtent aptariamu įstatymo projektu ir siekiama pakeisti vadovo skyrimo tvarką, kad VMVT vadovas būtų renkamas konkurso būdu, ne žemės ūkio ministro teikimu.
Aplinkos ministras susitinka su ūkininkų atstovais: po susitikimo kviečiame į trumpąją spaudos konferenciją
Trečiadienį, kovo 29 d., 14 val., aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiks su šalies ūkininkų atstovais aptarti aktualius žemės įsigijimo ir naudojimo klausimus. Bus kalbama apie parengtus Žemės įstatymo pakeitimus, didžiausio leistino įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimus, pakrančių apsaugos juostas, laisvos valstybinės žemės panaudojimo ir leidimo laikinai ja naudotis klausimus.
Susitikime dalyvaus Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai.
Po susitikimo, 16 val. Aplinkos ministerijoje, A.Jakšto g. 4, Vilniuje, 508 salėje rengiama trumpa spaudos konferencija, kviečiame žiniasklaidos atstovus aktyviai dalyvauti.
Kilus klausimų galite kreiptis į aplinkos ministro patarėją komunikacijai Aistę Žilinskienę, tel. 8 614 53671.
