Žemės ūkio naujienos: 2023-03-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Skaidresnė ir stipresnė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: kas keisis?
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio misterijos siūlymams sudaryti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kolegiją. Pokyčiais siekiama stiprinti tarnybos atsparumą korupcijai ir skaidrinti bei efektyvinti veiklos procesus. Numatyta sudaryti VMVT kolegiją, apibrėžtos jos kompetencijos.
VMVT kolegiją sudarys 6 nariai – VMVT direktorius, ŽŪM deleguotas atstovas ir 4 Vyriausybės kanceliarijos deleguoti išorės ekspertai. Kolegijos nariai privalės turėti kompetenciją bent vienoje iš šių sričių: strateginio planavimo, valdymo, kontrolės, informacinių technologijų, finansų, audito ar teisės.
Kolegija analizuos ir vertins VMVT veiklą ir jos rezultatus, teiks siūlymus ir rekomendacijas tarnybos direktoriui. Kolegijos sudėtį VMVT direktorius turės patvirtinti iki balandžio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-30
Ūkininkams siūlomas naujas įrankis žemės ūkio rizikoms valdyti
Kriziniais laikotarpiais visiems svarbu stabilizuoti savo pajamas. Ūkininkams siūlomas naujas įrankis – rizikos valdymo fondai, kuriems jau galima prašyti paramos. Paraiškas galima teikti nuo balandžio 3 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“. Šio etapo biudžetas – 100 tūkst. Eur paramos lėšų.
Nauja priemonė padėtų suvaldyti krizes
Jau ne vienerius metus kalbama, jog būtina įkurti rizikos fondus, galinčius padėti stabilizuoti ūkininkų pajamas ir kriziniais laikotarpiais amortizuoti nuostolius. Ekspertų teigimu, žemės ūkio rizikos valdymo fondo steigimas būtų viena iš priemonių ir šiuo metu susidariusiai krizinei padėčiai pieno sektoriuje spręsti.
„Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritis „Pajamų stabilizavimo priemonė“ skatina steigti rizikos valdymo fondus, kur daug metų būtų kaupiamos lėšos. Nutikus nenumatytiems atvejams (kainų svyravimui, energetinių išteklių pabrangimui ir pan.), kai ūkininkų pajamos nebepadengia išlaidų, rizikos valdymo fondai galėtų kompensuoti patirtus nuostolius“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Juodenienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad parama būtų skiriama ne konkrečiam ūkininkui, o rizikos valdymo fondui, kuris pats nusistato tvarką, kaip kompensuos nuostolius savo nariams. „Fondas gali savo nariams kompensuoti nedelsiant – pagal savo pasitvirtintą tvarką. Svarbu pabrėžti, kad kai fondas kreipsis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), jis turės šiai institucijai pateikti objektyvius duomenis, gautus iš ūkininkų. Duomenys turi būti surinkti per 3 metus, kad būtų matyti, kiek sumažėjo pajamos, palyginti su vidurkiu“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Žemės ūkio rizikų valdymo fondų priemonėms įgyvendinti jau yra sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė. Tam numatyta ir parama, tereikia pačių ūkininkų iniciatyvos.
Kaip kurti rizikos fondą
Naujojoje KPP priemonėje numatyta, kad rizikos valdymo fondus gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Tai gali būti ir kooperatyvas, kuris įkurtų rizikos fondą kaip atskirą juridinį asmenį ir panaudotų jau turimą administravimo bei apskaitos patirtį. Pareiškėjas turi turėti galiojančią akreditaciją (tai reiškia, kad akredituojamas rizikos valdymo fondas turi būti įkurtas ne mažiau kaip 5 žemės ūkio veiklos subjektų, turėti atskirą sąskaitą, paskirtą administratorių ir patvirtintas žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos taisykles, paskelbtas NMA interneto svetainėje).
Žemės ūkio rizikos valdymo fondus žemės ūkio veiklos subjektai turėtų kurti kaip savanorišką tarpusavio pagalbos sistemą, kuri būtų grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
Įmokas rizikos fondui mokėtų pats ūkininkas, o rizikos fondo įmokų į pradinį kapitalą ir pajamų netekimų kompensavimui gali būti skiriama iki 70 proc. KPP paramos lėšų.
Kokios išlaidos būtų finansuojamos
Tinkamos finansuoti išlaidos – tai tiesiogiai su žemės ūkio rizikos fondo veikla susijusios administracinės išlaidos, kurios išmokamos mažėjančia tvarka, tačiau ne daugiau kaip 20 proc. sukauptų žemės ūkio rizikos fondo lėšų, skirtų išmokėti žemės ūkio rizikos fondo nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims.
Finansuojamos iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos) išlaidos (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama). Pirmaisiais veiklos metais kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų, antraisiais – ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų, trečiaisiais – ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų.
Taip pat kompensuojama iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam nariui.
Pažymėtina, kad kompensuojama ir iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų nariams kaip finansinės kompensacijos tuo atveju, jei atskiro nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. šio žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trijų metų laikotarpio pajamas arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trijų metų pajamas (neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų). Kurį laikotarpį taikyti – 3-jų ar 5-erių metų – nustatys pats žemės ūkio rizikos valdymo fondas.
Nario pajamos skaičiuojamos prie bendrosios produkcijos pridėjus subsidijas ir atėmus mokesčius bei vidinį suvartojimą (kintamas sąnaudas). Subsidijos apima visas tiesiogines ir susietąsias išmokas bei nacionalines subsidijas.
Parama rizikoms valdyti numatoma ir Strateginio plano lėšomis
KPP 2014–2020 m. laikotarpio priemonės „Rizikos valdymas“ įgyvendinimo laikas pratęstas iki 2025 m. Lietuvoje pagal šią priemonę numatyta įgyvendinti ne daugiau kaip du bandomuosius rizikos valdymo projektus, kurių pagrindu sukaupta patirtis bus tęsiama įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). SP tam numatyta 1,5 mln. Eur.
Jei SP įgyvendinimo laikotarpiu dėl tam tikros krizės kiltų poreikis kompensuoti veikiančių fondų narių pajamų netekimą, o Strateginiame plane numatytų 1,5 mln. Eur neužtektų, dėl papildomų lėšų skyrimo būtų sprendžiama papildomai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-03-30
Nors ministerija nenaikins ribojimų ūkių dydžiams, ūkininkai tikina: įstatyme spragų palikta
Aplinkos ministerija prieš porą savaičių siūliusi atsisakyti draudimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės, ministerija persigalvojo. Ribojimai lieka. Tačiau žemdirbiai tikina, kad galimybė apeiti įstatymą taip pat palikta. Telšių rajono ūkininkas Rimantas Šerlinskas sako, kad Rapalių kaimo žemėse ūkininkauja jau 5 šeimos karta.
Ūkis vidutinis, dirbama apie 300 hektarų žemės, auginami keli šimtai galvijų. Bet jei supirkimo kainos nekils, ūkį bus svarstoma mažinti. Nerimą kelia ir Aplinkos ministerijos kovo vidury paskelbta iniciatyva neberiboti didžiausio leistino įsigyti žemės ploto. Esą, taip dideli ūkiai dar labiau stambėtų, o smulkiųjų plėtra būtų ribojama.
„Mano manymu, tie 500 hektarų yra dar ir per daug, galbūt. Nes čia nereikia tokių didelių, masiškų ūkių. Nemanau, kad tas padės Lietuvai. Iš to nebus niekam geriau. Ar mes norime, kad dar mažiau būtų tų ūkininkų, ar mes čia norime parduot tą žemę savo koorporacijom“, – retoriškai klausia ūkininkas.
Seimo kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika tikina, kad ministerijos svarstymai neberiboti žemės įsigijimo keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, jei žemę imtų pirkti užsieniečiai.
„Matome, kaip laukia fondai, užsienio investuotojai ir neaiškūs kiti asmenys tokių sprendimų, kad jie galėtų tiesiog supirkti mūsų žemės ūkio paskirties žemę. Aš manau, daugelis ūkininkų yra pakraupę dėl tokio siūlymo. Ir nesuprantame logiško paaiškinimo“, – sako K. Mažeika.
Po susitikimo su ūkininkų atstovais Aplinkos ministras pareiškė, jog siūlymo atsisakyti žemės įsigijimo ribojimo nebeteiks. Nors anksčiau sakė, kad ūkiai ir taip stambėja, nepaisant esamų ribojimų.
„Žemės įsigijimo ribojimai išliks, bet jie bus griežčiau kontroliuojami. Bus ypatingai ties juridiniais asmenimis prižiūrima, kad nebūtų apeidinėjimo“, – žada ministras Simonas Gentvilas
Žemės ūkio rūmai tikina, kad net ir Aplinkos ministerijai pritarus ir toliau riboti žemės įsigijimą, galimybė apeiti įstatymą išlieka.
„Galimybė apeiti šitą įstatymą išliko. Nes nebus sumuojamas hektarų kiekis iki 25 proc. turintiems akcijų juridiniuose vienetuose. Noriu pabrėžti, kad šitas ribojimo įstatymas galioja tarp fizinių asmenų, bet neveikia tarp juridinių asmenų. Todėl asmenys, turintys iki 25 proc. akcijų, nesusumuojami. O tai yra įstatymo apėjimas“, – pabrėžia Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Pasak Žemės ūkio rūmų, Lietuvoje dešimtadalis ūkininkų valdo apie 80 proc. šalies žemių. Per 2 metus šalis neteko ketvirtadalio žemdirbių.
Šaltinis: Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, lrt.lt, 2023-03-29
Navickas: EK kol kas neskirs paramos Lietuvos pieno gamintojams
Europos Komisija (EK) neskirs paramos dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, BNS patvirtino žemės ūkio ministras. Tačiau Kęstutis Navickas teigia „nesudedantis ginklų“ ir tikisi Briuselio paramos ateityje. „Gavome žinią, kad svarstyme šios dienos į mūsų prašymą EK neatsižvelgė“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras.
Pasak jo, nepaisant to, „Briuselio koridoriuose ir toliau dirbama“ įtikinėjant dėl paramos pieno gamintojams.
„Dirbame ir kituose formatuose, kad tos paramos sulauktume, ginklų dar nesudedame, tikimės palankaus sprendimo kažkada. (…) Mes toliau dirbame Briuselio formate, neatskleisiu taktinių dalykų, tai yra jautru. Tikimės tos paramos ir atnaujiname duomenis, kalbamės toliau“, – sakė ministras.
Jo teigimu, eurokomisaras Januszas Wojciechowskis jau anksčiau pasakė nematantis galimybės skirti paramos, tačiau ministrų taryba dar svarstys šį klausimą ir tikimasi, kad jis bus įtrauktas į pagalbos paketą.
„Kadangi Komisija pasakė, kad yra daugiau prašymų kitų šalių dėl kitų poveikių jų žemės ūkio rinkoms, mes tuo stipriname savo argumentus, dirbame Briuselio koridoriuose ir vis tiek tikimės, kad tos pagalbos sulauksime“, – kalbėjo K. Navickas.
Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų.
K. Navickas teigia, kad pieno gamintojai šiuo metu gali pasinaudoti ir daugiau priemonių, pavyzdžiui, lengvatinėmis paskolomis, garantijomis, planuojami rizikos draudimo fondai, numatytos investicinės paramos priemonės.
Dėl pigių ukrainietiškų grūdų importo pasiskundusi Lenkija sulauks 30 mln. eurų iš ES lėšų
Dėl pigių ukrainietiškų grūdų importo pasiskundusi Lenkija sulauks beveik 30 mln. eurų paramos žemės ūkiui iš ES lėšų. Pinigai iš ES žemės ūkio rezervo taip pat bus skirti Bulgarijai ir Rumunijai – Sofijai beveik 17 mln., o Bukareštui – per 10 mln. Dėl to ketvirtadienį susitarė ES šalys, sakė Europos Komisijos atstovė.
Lenkijoje, taip pat Bulgarijoje, praėjusiomis dienomis kilo ūkininkų protestai. Jie skundėsi, kad dėl pigaus grūdų importo iš Ukrainos krito kainos. Be to, likus keliems mėnesiams iki naujo derliaus pradžios, tvyro nerimas, kad dėl ukrainietiškais grūdais užpildytų saugyklų nebus galimybių priimti vietinės produkcijos.
Ketvirtadienį priešpiet Varšuva pareiškė, kad Lenkija kartu su kitomis Vidurio Europos šalimis ragins Europos Komisiją sukurti mechanizmą, kuris leistų toliau kitur gabenti iš Ukrainos eksportuojamus grūdus. „Turime paisyti situacijos Lenkijos rinkoje“, – Varšuvoje sakė vyriausybės atstovas Piotras Mülleris.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lenkija ir kitos regiono šalys pasisiūlė padėti tranzitu gabenti ukrainietiškus grūdus į trečiąsias šalis, nes Rusija blokavo tradicinius prekybos kelius. Tačiau tolesnis grūdų gabenimas stringa.
Lenkijos premjeras jau trečiadienį pareikalavo sumažinti ukrainietiškų grūdų įvežimą. „Reikalaujame panaudoti visas reguliavimo priemones – kvotas, muitus, kad būtų apribotas arba blokuotas ukrainietiškų grūdų įvežimas į Lenkiją“, – ES adresu sakė Mateuszas Morawieckis. Importas iš Ukrainos esą destabilizuoja Lenkijos grūdų rinką.
Europos Komisijos atstovė, turėdama omenyje šiuo metu galiojančias muitų lengvatas ukrainietiškiems produktams, ketvirtadienį pabrėžė, kad Komisija stebi padidėjusio importo iš Ukrainos poveikį ES rinkai. Esą, be kita ko, diskutuojama vėl įvesti muitus tam tikroms prekėms iš Ukrainos.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-03-30
STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žemės ūkio ministro patarėjui mestų kaltinimų
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) neįžvelgianti nusikaltimo sudėties ministro patarėjo Roko Petrašiūno veiksmuose. STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ministro patarėjui mestų kaltinimų dėl galimo piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu, kuriuos viešai išsakė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM vadovo pareigas einantis Aleksandras Muzikevičius. Į teisėsaugą kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisija, vadovaujama Algirdo Stončaičio.
STT nutarime konstatuojama, kad R. Petrašiūno išsakytas pasiūlymas A. Muzikevičiui svarstyti apie galimybę pretenduoti į specialiojo atašė pareigas neprieštarauja ŽŪM nusistovėjusiai praktikai kandidatus į šias pareigas skirti rengiant atrankas ir siūlant jose dalyvauti ŽŪM darbuotojams ir pretendentams iš įstaigų prie ŽŪM, vienos iš kurių vadovu yra ir A. Muzikevičius.
Vertindama žiniasklaidoje paviešintus R. Petrašiūno ir A. Muzikevičiaus pokalbio įrašų fragmentus, STT nustatė, kad pokalbyje nėra jokių konkrečių pažadų, kad asmuo į šias pareigas būtų paskirtas be atrankos ar apeinant nustatytas procedūras. „Pokalbio metu neišsakoma jokių teiginių, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, turintys nusikalstamų veikų požymių“, – teigiama ŽŪM gautame STT nutarime.
„Kaip matyti iš tolesnių įvykių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir komercijos atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo paskirtas konkurso būdu. Taigi, šiai dienai duomenų, kad sprendžiant klausimą dėl specialiojo atašė skyrimo buvo atlikti neteisėti veiksmai ir tuo padaryta didelė žala (piktnaudžiavimas), negauta ir nenustatyta. Vien tai, kad žemės ūkio ministro patarėjas R. Petrašiūnas, net ir neturėdamas įgaliojimų, kalbėjo su A. Muzikevičiumi apie jo galimybes užimti minėtas pareigas, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimo baudžiamosios atsakomybės požiūriu, nes dėl tokio pokalbio nekilo jokie neigiami padariniai (didelė žala)“, – sakoma STT nutarime.
„Suprantu, kad mūsų komandos pradėtos ir vykstančios žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbo skaidrinimo iniciatyvos sulaukia aršaus pasipriešinimo ir kaltinimų nebūtais dalykais. Liūdina, kad nesibaigiančių kaltinimų lavina dabar jau nukreipta į mano komandos narius, bandoma ją demonizuoti, išsigalvotais kaltinimais ir politiniams oponentams bandyti paveikti siekiant apginti ir išsaugoti nekompetentingus, bet jiems politiškai ištikimus, valstybės tarnautojus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
