Žemės ūkio naujienos: 2023-04-14

Vėl artėja terminas, kai ūkininkams reikės pildyti pasėlių deklaracijas. Tad būtų pats laikas atkreipti dėmesį į šią temą, ir dar papildomai priminti, kad sėjantiems sertifikuotas sėklas yra mokamos papildomos išmokos.

Deklaruota tik pusės sėjamų kviečių veislės

„Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija jau kelerius metus iš eilės kalba apie būtinybę pasėlių deklaracijose nurodyti javų veisles. Žemės ūkio ministras prieš porą metų buvo viešai kalbėjęs, kad atsiras efektyvesnė prievolė į ateinančių metų pasėlių deklaracijas įtraukti javų veislių pavadinimus. Pernai apie tai diskutavome su Žemės ūkio ministerijos atstovais, šiemet vėl Žemės ūkio ministerijai priminėme šią temą, bet klausimas vis dar nėra išspręstas“, – apgailestauja LGPPA prezidentas Karolis Šimas.

Pasak pašnekovo, daug kalbama apie gerąją agrarinę praktiką, tausų augalų apsaugos priemonių bei trąšų naudojimą, tačiau pamirštama apie pamatinį dalyką – kokios sėklos sėjamos. „Veislės deklaravimas yra labai aktualus kviečiams, nes jų daugiausiai auginama maistui. Esant tokiai situacijai sudėtinga ne tik Lietuvos grūdų perdirbėjams atsirinkti stabilios kokybės grūdus, bet ir konkuruoti su lietuviškų kviečių kokybe eksporto rinkose“, – kalba LGPPA prezidentas.

2022 metais žieminiai kviečiai užėmė 843,9 pasėlių plotą, remiantis deklaracijomis, daugiau kaip pusė šio ploto užsėta nežinomos veislės sėkla. „Viskas yra gerokai paprasčiau – dalis ūkininkų tiesiog nenurodo, kokią veislę sėja, kad nereikėtų už jas mokėti veislės selekcijos mokesčio – 2,6 eurų už vieną hektarą javų pasėlių“, – komentuoja situaciją K. Šimas.

Nebus deklaracijų, nebus naujų veislių

„Rezultatai? Selekcininkai gali tiesiog nuspręsti ir netiekti naujai sukurtų veislių į Lietuvą. Skaičiuojama, kad selekcijos įtaka derliaus didėjimui yra apie 1-2 proc. hektarui į metus, tad turėtume stengtis, kad mus pasiektų naujos augalų veislės. Tačiau koks bus selekcininkų suinteresuotumas, jei jie mato, kad javų veislės nedeklaruojamos“, – sako Sigitas Augas, „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas. Lėšos, surinktos iš selekcijos užmokesčio, padalinamos pagal deklaruotų veislių užsėtus plotus veislių selekcininkams, pervedamos per juos atstovaujančias kompanijas, kurios tas veisles platina. Lietuvos veislių kūrėjams lėšos išmokamos tiesiogiai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui.

Taigi, jei naujai sukurta veislė nedeklaruojama arba deklaruojamas nedidelis jos procentas, tai tiesiog ateityje mokslininkai nematys Lietuvos, kaip perspektyvios šalies, ir galimai nenorės su mumis bendradarbiauti. Na, ir dar etinis – moralinis aspektas, kai nedeklaruojant veislės, mokslininkai tiesiog apgaunami ir apvagiami. „Naujai sukurtos veislės tiriamos konkrečios šalies sąlygomis, jei jos geresnės už standartines, įtraukiamos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Naujos veislės paprastai būna ne tik derlingesnės, bet ir atsparesnės augalų ligoms. Paprastas pavyzdys – rapsų šaknies gumbas – nėra jokios cheminės priemonės, kurios galėtų įveikti šią ligą. Tik selekcija sprendžia šią problemą“, – pavyzdžiais iliustruoja savo teiginius pašnekovas.

Noras sutaupyti šiandien, gali atsiliepti po metų ar kelių

Dar viena šiuo laiku aktuali tema – sertifikuotų sėklų naudojimas. Tokiomis sėklomis apsėjama apie 20 proc. Lietuvos laukų, Europos Sąjungos vidurkis – apie 40 proc., o Skandinavijos šalyse šis skaičius siekia 60-80 proc. pasėlių. Sėjant sertifikuotą sėklą vėliau reikia naudoti mažiau pesticidų, nes ji užtikrina daug didesnį derlingumą ir natūralų augalo atsparumą ligoms. Priežastis, kodėl atsisakoma sertifikuotos sėklos, ta pati, kuri stabdo ir veislių deklaravimą – noras sutaupyti, nes ūkininkams pigiau patiems pasiruošti sėklą. Ar tikrai?

„Esu paskaičiavęs – apsėjant vieną hektarą žemės, skirtumas tarp savo ruoštos ir sertifikuotos sėklos išeina apie 10-20 eurų brangiau“, – sako S. Augas. Pateikdamas tokius skaičius, pašnekovas siūlo įvertinti pačių užaugintos sėklos kainą, beicą, įdėtą darbą, veislių licencinį užmokestį (sėjant sertifikuotas sėklas jo mokėti jau nereikia) bei gaunamas išmokas. Pavyzdžiui, nuo šių metų parama sertifikuotoms sėkloms, skiriama pagal kompleksinės ekoschemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiksmingumo ir efektyvumo metodiką, yra 16 eurų už hektarą arba 80 eurų sertifikuotos sėklos tonai, 2023 metais šioms išmokoms numatyti 6,2 mln. eurų. Taigi, sertifikuotos sėklos gali padėti ne padidinti, bet sumažinti investicijas derliui užauginti, o tuo pačiu – užtikrinti vartotojui kokybiškesnį grynesnį produktą, prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-04-13

Po invazijos į Ukrainą Rusija kelis mėnesius blokavo kaimyninės šalies Juodosios jūros uostus. Kadangi Ukraina yra viena didžiausių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų pasaulyje, tarptautiniu mastu daugėjo būgštavimų dėl smarkaus maisto prekių brangimo, o kartu ir bado krizės skurdžiausiose šalyse. Tarpininkaujant JT ir Turkijai, vasarą buvo susitarta dėl grūdų blokados nutraukimo.

Rusija mainais reikalavo nuolaidų savo žemės ūkio sektoriui. Nors po Rusijos invazijos Maskvai įvestos Vakarų sankcijos nėra nukreiptos prieš Rusijos žemės ūkį, ribojimai finansų ir draudimo sektoriams bei nuomojant laivus turi įtakos ir Maskvos grūdų eksportui. Dėl to neseniai ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino nebepratęsti susitarimo, kurios galiojimas baigsis gegužės viduryje.

Šaltinis: delfi.lt, Rasa Strimaitytė, 2023-04-12

Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį grūdininkų ūkiai vystėsi kur kas greičiau nei grūdų perdirbimo pramonė. Tokia situacija tapo puikia terpe savo pajamas auginti eksportuotojams, rašoma pranešime spaudai. Vis dėlto, Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas, mano, kad 7-8 mln. t grūdų užauginti pajėgūs šalies grūdininkai sėkmingai dirbti leistų tiek eksportuotojams, tiek perdirbėjams.

„Kol kas mūsų grūdų augintojai ir eksportuotojai užsienio rinkose konkuruoti dar sugeba, tačiau po karo rinkoms sugrįžus į savas vėžes bus labai sunku pasiūlyti mažesnę kainą, nei įprastai siūlo didžiosios šalys, pavyzdžiui, Ukraina, Rumunija ir t.t.“, – sako A. Macijauskas. Kokybiški lietuviški grūdai neretai net dukart brangesni nei didžiųjų šalių augintojų, tad rinkoje esant žaliavos pertekliui, konkurencinėje kovoje pralaimime.

Išvežant ūkininkams lieka mažiau

Patys didžiausi kaštai prekybos grūdais versle – transportavimas. Tad eksportuotojams grūdus parduodantis ūkininkas turi susitaikyti su tuo, kad transporto išlaidos iš jo gaunamos sumos bus atskaitytos. „Kai grūdai parduodami eksporto bendrovėmis, automatiškai reikia atskaičiuoti labai brangius transportavimo kaštus. Jei mūsų užaugintos žaliavos liktų Lietuvoje, šių kaštų niekam nereiktų patirti ir visiems tokia situacija apsimokėtų“, – mano A. Macijauskas. Pašnekovas sako manantis, kad vietos Lietuvoje šiuo metu yra dar bent kelioms didelėms grūdų perdirbimo pramonės įmonėms. „Dabar kalbama, kad dideli investuotojai galėtų perdirbti po kelis šimtus tūkstančių ar pusę milijono tonų grūdų per metus. Turime 5 mln. t grūdų eksporto perviršį, tad žaliavų tikrai užtektų“, – mano A. Macijauskas.

Norinčių investuoti daugėja

Skaičiuojama, kad grūdų pramonės įmonės per artimiausius penkerius metus į gamybos plėtrą planuoja investuoti 0,5 mlrd. Eur. Didžiausios investicijos yra susijusios ne su tradicinių grūdinių produktų gamyba, o moderniomis ateities technologijomis. Jei agroverslo sektoriuje investuojančios įmonės galėtų tikėtis EK ar šalies finansinės pagalbos konkuruojant su kitomis šalimis, kalbėtume apie dar didesnes investicijas. Investicijų pavyzdžių apstu. Airijos bendrovė „ClonBio“ Lietuvoje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje į koncentruotų augalinių baltymų, skirtų mėsos pakaitalų gamybai, gamyklą planuoja investuoti 200–250 mln. Eur, sukurti 150–200 naujų darbo vietų.

Tikėtina, kad sėkmingai įgyvendinusi pirmąjį investicijos etapą bendrovė toliau plėsis. Tai būtų viena didžiausių ir reikšmingiausių pastarųjų metų plyno lauko užsienio investicijų Lietuvoje. „Roquette Amilina“. Jau ne kartą užsiminė apie tai, kad veiklą nori plėsti, investuoti į naujus gamybinius pajėgumus. „Amilina“ gamykla Panevėžyje per metus perdirba 450 tūkst. tonų kviečių. Jos 5 metų laikotarpio investicijos gerokai viršija 1 mlrd. Eur. „Agrokoncerno“ grupė jau yra paskalbusi, kad už 300 mln. Eur statys giluminio grūdų perdirbimo gamyklą Kuršėnuose. Iš kviečių bus gaminamas krakmolas ir glitimas, biotrąšos, šalutinis produktas – bioetanolis. Bendrovė skelbia, kad tai bus itin žalias ir modernus projektas. Dideles investicijas planuoja ir bendrovės „Kurana“, „Mestilla“

Greitai prisitaikantis verslas

Minėta „Clonbio“ inovatyvius produktus gaminti planuoja iš miežių, kurių Lietuvoje auginama ne itin daug. Vis dėlto, kaip teigia A. Macijauskas, esant reikalus šalies grūdų augintojai gali greitai persiorientuoti ir auginti tai, ko labiausiai reikia. „Šiame versle labai lengva prisitaikyti. Ūkininkai priklausomai nuo poreikio gali vienais metais auginti daugiau vienų ar kitų grūdų. Dabar mes daugiausia auginame kviečių, nes juos auginti labiausiai apsimoka, didelė paklausa. Tačiau kitų kultūrų auginimas būtų naudingas ir žemei, ūkininkams būtų proga padidinti sėjomainą“, – dėsto A. Macijauskas.

Šalies grūdininkai per metus užaugina apie 4-5 mln. t kviečių, 0,5 mln. t miežių, gerokai mažiau kvietrugių, rugių, avižų ar kukurūzų. Lietuva šiuo metu patenka į didžiausių pasaulio kviečių eksportuotojų penkioliktuką, o ES, jei metai augintojams sėkmingi, ir į penketuką. Pašnekovas įsitikinęs, kad mūsų šalyje užauginamų grūdų užtektų dar bent kelioms stambioms perdirbimo įmonėms. „Reikia turėti galvoje, kad išvežame iki 5 mln. tonų grūdų, tad vietos dar bent kelioms didelėms perdirbimo gamykloms Lietuvoje tikrai yra ir nemanau, kad joms būtų kokia nors labai didelė tarpusavio konkurencija dėl žaliavų“, – dėsto A. Macijauskas. Lietuvos žemdirbiai sėkmingais metais užaugina apie 7-8 mln. tonų grūdų, iš kurių vidaus rinkoje lieka vos 3 mln. tonų. Tad turime didelį grūdų perteklių ir jį galėtume panaudoti dar įvairiau.

Reikia ir valdžios indėlio „

ClonBio Group“ Lietuvoje įsteigtos antrinės įmonės „Baltic Baltymas“ vadovas Martynas Nagevičius sako, kad Lietuva dėl stambių užsienio investicijų konkuruoja su didžiosiomis pasaulio valstybėmis. „Lietuva tokioms investicijos kaip „Clonbio“ yra labai palanki šalis, turime stiprius grūdų augintojus, išvystytą žemės ūkio infrastruktūrą, gerų specialistų, derlingą žemę. Vis dėlto nesame tokie vieni pasaulyje. Ne viena pasaulio valstybė panašias įmones vilioja šimtamilijoninėmis skatinimo programomis, taiko lengvatas ir pan. Pavyzdžiui, dėl „Clonbio“ Lietuva konkuruoja su JAV ir Kanada, kurios turi aplinkai draugiškų verslų skatinimo priemones“, – teigia M. Nagevičius.

Europos Žaliojo kurso programa siūlo nemažai galimybių verslui, tačiau daug priklauso ir nuo politikų, mat visos šalys dėl finansinės paskatos kovoja vienodai. „Norint pritraukti tokius verslus, visas įmanomas pastangas pagal savo kompetencijas turi dėti ir šalies Vyriausybės vadovai, ministrai, EK atstovai. „Clonbio“ atvirai deklaruoja, kad investuos, jei pavyks pasinaudoti EK skatinimo priemonėmis. Manau, kad valdžios pagalba lygiai taip pat reikalinga ir kitiems investuotojams“, – sako pašnekovas. Jis taip pat priduria, kad investuotojams labiau nei finansinė parama yra reikalingas ir aiškus valstybinis reguliavimas. „Aiški ir nekintanti iš atliekų gaminamų biodegalų sertifikavimo sistema. Galimybė Lietuvoje realizuoti biometaną. Galimybė monetizuoti anglies dvideginio išmetimų sutaupymus. Tai sritys, kuriose Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV ir Kanados, su kuriomis mums tenka konkuruoti“, – sako M. Nagevičius

Šaltinis: delfi.lt, 2023-04-07

Skaičiuoklę galite rasti NMA svetainės skiltyje „Parama“, paspaudę „Ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ skaičiuoklė“.

Jeigu turėsite pastebėjimų dėl skaičiuoklės tobulinimo, prašome mus apie tai informuoti el. paštu info@nma.lt.

Kviečiame aktyviai naudotis NMA sukurtais įrankiais!

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-14

Nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. liepos 31 d. – gamintojas, turintis galimybę naudotis elektronine bankininkyste gali jungtis prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) interneto svetainėje www.vic.lt / Registruotiems naudotojams / Pieno gamybos ir realizavimo metinė deklaracija ir pats užpildyti TP deklaracijos elektroninę formą už praėjusį apskaitos laikotarpį.

Nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. liepos 31 d. – gamintojai, neturintys galimybės ar nenorintys naudotis elektronine bankininkyste gali kreiptis į savivaldybę, kur atsakingi savivaldybių darbuotojai į PAIS pieno gamybos ir realizavimo metinių deklaracijų teikimo posistemį įves TP deklaracijų duomenis apie 2022–2023 m. apskaitos laikotarpiu pieno gamintojų parduotą (atiduotą) pieną (pieno produktus) tiesiogiai vartoti.

Svarbu: pieno gamintojai, kurie į savivaldybę kreipėsi telefonu, paštu, el. paštu, kurjerio pagalba savivaldybėje turi pasirašyti TP deklaraciją ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Pieno gamintojo mirties atveju, vienas iš įpėdinių, gali pateikti TP deklaraciją už praėjusį apskaitos laikotarpį mirusiojo vardu, apie tai pažymėdamas TP deklaracijoje.

Šaltinis: vic.lt, 2023-04-13

Kadangi nuo sėkmingo savivaldybių darbo labai priklauso deklaravimo kokybė, VĮ Žemės ūkio duomenų centras savivaldybių darbuotojams, kurie padės paramos gavėjams pateikti paramos paraiškas, surengė mokymus. Jie skirti 2023 m. paraiškų priėmimo pokyčiams pademonstruoti PPIS.

Jeigu būtų poreikis, tokie PPIS pakeitimų pristatymai gali būti surengti atskirose savivaldybėse ir (ar) ūkininkams. Tokiu atveju reikia kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą el. paštu e-ibrazymas@zudc.lt. arba pagalba@zudc.lt.

Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-13