Žemės ūkio naujienos: 2023-04-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kaip pieno gamintojams gauti nacionalinę pagalbą?
Jau kitą savaitę pieno gamintojai galės teikti paraiškas gauti pagalbai, kuriai valstybė skyrė 8 mln. Eur. Žemės ūkio ministerija atsako į klausimus, kur reikia kreiptis pieno gamintojams, norintiems gauti paramą. Paraiškos bus renkamos nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d. Paraiškas rinks rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracija arba seniūnija. Ji jau bus gavusi iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro galinčiųjų pretenduoti gauti pagalbą suvestines pagal seniūnijas. Paraiškos nacionalinei pagalbai gauti formą galite rasti čia.
Kas gali gauti paramą?
Pagalba bus teikiama pieno gamintojams, pateikusiems paraiškas ir atitinkantiems visus šiuos reikalavimus:
-Žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 31 d.;
-jeigu vidutinė 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kaina bus ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą (šių duomenų pačiam pareiškėjui pateikti nereikės);
-kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. buvo registruotų pieninių karvių;
-kurie ir kurių sutuoktiniai nėra ir nebuvo patvirtinti paramos gavėjai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.
Kada bus renkamos paraiškos?
Jos bus renkamos nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d.
Kas rinks paraiškas?
Paraiškas rinks rajono, kuriame registruota pareiškėjo valda, savivaldybės administracija arba seniūnija. Ji jau bus gavusi iš VĮ Žemės ūkio duomenų centro galinčiųjų pretenduoti gauti pagalbą suvestines pagal seniūnijas.
Kaip bus pildoma paraiška?
Savivaldybės darbuotojas suves duomenis į paraiškos formą ir atspausdins 2 jos egzempliorius. Pareiškėjas ir savivaldybės darbuotojas parašais patvirtins paraiškos duomenų teisingumą. Pasirašyta pagalbos paraiška bus laikoma pateikta – vienas paraiškos egzempliorius atiduodamas pareiškėjui, kitas bus saugomas savivaldybėje.
Ar galima pavėluotai pateikti paraišką?
Pavėluotai paraišką galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Būtina pridėti vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentus. Pavėluotai pateiktos paraiškos nebus priimamos.
Kada paaiškės pagalbos dydis?
Pagalbos dydžiai bus nustatyti atskiru žemės ūkio ministro įsakymu ne vėliau kaip iki gegužės 12 d.
Už ką bus mokama pagalba?
Pagalba bus apskaičiuojama už Ūkinių gyvūnų registre 2023 m. kovo 1 d. registruotas pienines karves.
Kada numatoma išmokėti paramos lėšas?
Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos.
Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams pagalba yra 10 proc. didesnė. Kaip savivaldybės sužinos, ar pareiškėjas priklauso tokiam kooperatyvui?
Pripažintas žemės ūkio kooperatyvas savo narių, esančių jais 2023 m. kovo 1 dieną, sąrašą (MS Excel formatu) turės pateikti VĮ Žemės ūkio duomenų centrui el. paštu parama@zudc.lt iki balandžio 28 d.
Šių kooperatyvų nariai paraiškas turės pateikti įprasta tvarka, kaip ir visi kiti pieno gamintojai. Savivaldybių darbuotojai papildomų duomenų apie priklausymą minėtiems kooperatyvams rinkti neturės. Centras, įvertinęs gautus duomenis, apskaičiuos priklausančią paramą.
Kas apskaičiuos pagalbos dydį kiekvienam pieno gamintojui?
Galinčių pretenduoti gauti pagalbą pieno gamintojų sąrašą sudarys ir pagalbos dydį apskaičiuos VĮ Žemės ūkio duomenų centras.
Jeigu apskaičiuota pagalbos suma viršys skirtą lėšų sumą, pagalbos suma visiems pareiškėjams bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiu.
Kas bus, jei paaiškės, kad paraiška užpildyta klaidingai?
Jeigu skirtingų pareiškėjų paraiškose nurodyti duomenys nesutaps, VĮ Žemės ūkio duomenų centras paprašys pareiškėjų pateikti papildomą informaciją raštu. Pareiškėjai tokią informaciją turės patikslinti per 5 darbo dienas.
Kas išmokės pagalbą pareiškėjams?
Pinigus į pareiškėjų sąskaitas perves Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).
Kur kreiptis, jei negausiu paramos?
Pieno gamintojas, negavęs pagalbos, ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 31 d. gali raštu kreiptis į Centrą (V. Kudirkos g.18-1, 03105 Vilnius arba info@zudc.lt ) ar NMA (Blindžių g. 17, 08111 Vilnius arba info@nma.lt) dėl informacijos suteikimo apie pagalbos neskyrimo aplinkybes.
Ar gali paramą paveldėti įpėdinis?
Mirus pieno gamintojui, kuriam parama buvo skirta, tačiau dar neišmokėta, jo įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruotas valdos valdytoju ar partneriu, iki 2023 m. spalio 31 d. gali pateikti NMA laisvos formos prašymą dėl pagalbos priskyrimo ir paveldėjimo fakto patvirtinimo dokumento kopiją. Prašyme nurodomas banko pavadinimas, kodas ir sąskaitos bei valdos numeris.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-04-12
Svarbiausi susietosios paramos už plotą reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus. Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotą, galės prašyti paramos už vaisius, uogas ir riešutus, daržoves ir baltyminius augalus, už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės, ir už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai.
Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų, riešutų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalo:
-deklaruoti ne mažesnį kaip 0,1 ha vaisių, uogų, riešutų ar daržovių atvirame grunte plotą;
-daugiamečius sodinius išlaikyti visus kalendorinius metus, kuriais yra teikiama paraiška, o tais atvejais, jei daugiamečiai sodiniai iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi, pareiškėjai privalo per mobiliąją programėlę „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas;
-įdirbtoje ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad vyrautų auginamos daržovės;
-deklaruodami pagal bendrą sumą 3 ha ir didesnį vaisių, uogų, daržovių atvirame grunte bei 1 ha ir didesnį riešutų plotą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programėlę turi pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur aiškiai matytųsi užaugintas derlius ir bendras lauko vaizdas.
Norintys gauti susietąją paramą už daržovių auginimą uždarame grunte (šildomuose šiltnamiuose), pareiškėjai privalo:
-deklaruoti ne mažesnį kaip 0,1 ha uždarame grunte auginamų daržovių plotą;
-šiltnamiuose gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus, auginti produkciją žemėje arba substratuose – gamybinės veiklos pradžia nustatoma pagal sėjos ar daigų sodinimo aktą, surašytą ir patvirtintą Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sėjos arba daigų sodinimo pabaigos, apie kurią likus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas pareiškėjas raštu informuoja NMA;
-gamybinės veiklos laikotarpiu realizuoti užaugintą produkciją – pareiškėjas ne vėliau kaip iki kiekvieno gamybinės veiklos laikotarpio kalendorinio mėnesio 10 dienos turi NMA pateikti informaciją apie realizuotą produkciją;
-turėti veikiančias stacionarias šildymo ir automatines laistymo sistemas;
-šiltnamius įregistruoti kaip statinius Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų metų lapkričio 15 d.
Siekiantys gauti susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą, turi deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha baltyminių augalų plotą.
Pareiškėjai, kurie yra įtraukti į Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) administruojamą Atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą, gali gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginamos sėklinės bulvės (klasifikatoriaus kodas BUL ir požymis SĖ), jeigu:
-deklaruoja ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės;
-įsipareigoja VAT nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves – reikalavimo įgyvendinimas įvertinimas pagal VAT NMA pateiktą informaciją apie ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d. išduotus sėklinių bulvių aprobavimo aktus ir sėklinių bulvių sertifikatus.
Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, privalo:
-deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginami cukriniai runkeliai;
-su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu būti sudarę cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti.
Informaciją apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: nma.lt, 2023-04-13
Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos kartu su ūkininkais sutarė ekspertų grupėse parengti siūlymus dėl vandens apsaugos juostų bei stumbrų sukeliamos žalos atlyginimo
Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku susitikime su šalies ūkininkų organizacijų atstovais sutarė sudaryti dvi ekspertines grupes – vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų matavimo metodikos išgryninimui bei stumbrų padarytos žalos kompensavimo dydžio nustatymo metodikos peržiūrėjimui ir žalos atlyginimo padidinimui.
Trečiadienio susitikime ūkininkai kėlė klausimą dėl galimybės atidėti naujų pakrančių apsaugos juostų atstumų įsigaliojimo laikotarpį. Taip pat į Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą siūlė įtraukti sureguliuotos upės sąvoką bei sukurti vieningą metodiką, kaip matuoti apsaugos zonas.
Primename, kad nuo 2023 m. pradžios įsigaliojo aplinkos ministro įsakymu priimtas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, kuriame suformuluoti kompromisiniai pakrančių juostų nustatymo variantai.
Aplinkos ministerija susitikime su ūkininkais pasiūlė siauresnes, 5 metrų, pakrančių apsaugos juostas nustatyti visuose upių aukštupiuose pirmiems 20-iai upės kilometrų. Ši taisyklė nebūtų taikoma tik ypač vandeningoms upėms ištekančioms iš ežerų, kai ištakose upės plotis daugiau nei 12 metrų, pvz., Žeimenai.
Tuo tarpu platesnės 10-30 m pakrančių apsaugos juostos būtų nustatomos nuo 21 upės kilometro.
Primename, jog pakrantės apsaugos juostose negalima arti žemės, tačiau kitoks žemės naudojimas, pvz., gyvulių ganymui, pievų šienavimui, yra galimas. Už šiuos plotus mokamos ir ES tiesioginės išmokos. Į pakrantės juostą patenkanti žemė neapmokestinama žemės mokesčiu.
Apsaugos zonų dydžiai priimtame Pakrančių nustatymo apraše išliko nepasikeitę: 500, 200 ir 100 metrų, tačiau pakeistame teisės akte nebeliko išimties dėl apsaugos zonos prilyginimo pakrantės apsaugos juostos dydžiui tais atvejais, kai iki 5 km upėse sureguliuotos upių atkarpos yra ilgesnės nei 100 m. Su ūkininkais buvo aptarti galimi šios situacijos sprendimo būdai.
Ūkininkai susitikime taip pat iškėlė ir stumbrų bei paukščių daromos žalos žemės ūkio sektoriui atlyginimo klausimus. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad stumbrų padaromos žalos nustatymo metodika turėtų būti peržiūrėta ir žalos atlygiai turėtų būti padidinti. Šiuo tikslu bus sudaryta ekspertinė darbo grupė kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais, kuriai vadovaus aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, kuri savo darbo rezultatus pristatys po mėnesio.
Svarstant, kaip finansuoti paukščių žalos kompensavimą, buvo diskutuojama apie draudimo fondo steigimą. Šiuo metu atliekama mažosios žąsies apsaugai užtikrinti skirta studija, kurioje vertinama ir laukinių žąsų daroma žala pasėliams. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, projekto vykdytojai pasiūlys galimas žalos sumažinimo ir kompensacines priemones. Rezultatus planuojama pristatyti rugsėjo mėnesį.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-04-12
Informacija ūkininkams Ūkinių gyvūnų registre registruojantiems galvijų bandų ganymą
Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-190 ,,Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklos „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir veiklos „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ įgyvendinimo taisyklės“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems žemės ūkio valdų valdytojams (toliau – Pareiškėjas) dalyvaujantiems šioje priemonėje sudaryta galimybė Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ŪGR) registruoti galvijų bandų ganymą.
Primename, kad galvijų ganymo duomenis (t. y. ganymo pradžios datą ir ganymo pabaigos datą) būtina suvesti į ŪGR ne vėliau kaip per 7 d., adresu: www.zudc.lt / https://www.vic.lt/ / Registruotiems naudotojams / Ūkinių gyvūnų registras / Ūkinių gyvūnų duomenų įvedimas / Registravimas / Bandos / Bandų ganymas.
– savarankiškai (ūkinių gyvūnų laikytojai turintys naudotojo teises);
– kreipiantis į paslaugų teikėją (privatūs veterinarijos gydytojai, gyvulių produktyvumo kontrolės asistentai).
Šaltinis: vic.lt, 2023-04-13
Pieno supirkimo kaina kovą nežymiai augo
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje po keturių mėnesių mažėjimo kovą nežymiai paaugo, rodo išankstiniai Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 37,2 euro už 100 kilogramų – 1,1 proc. daugiau nei vasarį, bet 21,8 proc. mažiau nei pernai kovą.
Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina kovą vidutiniškai siekė 51,8 euro – 2,9 proc. mažiau nei vasarį, bet 17,9 proc. daugiau nei prieš metus.
Latvijoje pieno supirkimo kaina kovą siekė 34,1 euro – 0,4 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 21,4 proc. mažiau nei prieš metus. Estijoje ji siekė 47 eurus – 4,4 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 14 proc. daugiau nei prieš metus.
Šaltinis: 15min.lt, 2023-04-11
Lietuva 2023 m. vasario mėnesį eksportavo daugiau grūdų, tačiau rapsų – mažiau negu praėjusiais metais
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. vasario mėnesį eksportavo 397,558 tūkst. t grūdų – 29,60 proc. didesnį kiekį negu prieš mėnesį bei 74,72 proc. daugiau negu 2022 m. vasarį. Didžiąją (virš 93 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (371,012 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Norvegiją, Angolą, Nigeriją, Maroką, Mozambiką, PAR ir Senegalą (vidutinė kaina – 305,20 EUR/t). Miežius (21,236 tūkst. t) eksportavo į Lenkiją, Estiją, Prancūziją ir Maroką (vidutinė kaina – 254,88 EUR/t), avižas (272,36 t) – į Latviją, Lenkiją, Italiją ir Prancūziją (vidutinė kaina – 255,34 EUR/t).
2023 m. vasario mėnesį eksportuota 10,072 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – tai 2 kartus didesnis kiekis negu 2022 m. vasario mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją,Lenkiją ir Norvegiją (vidutinė žirnių kaina – 381,31 EUR/t, pupų – 341,13 EUR/t).Rapsų 2023 m. vasario mėnesį eksportuota 7,410 tūkst. t – 7,32 proc. daugiau negu sausio mėnesį, bet 81,42 proc. didesnis kiekis negu 2022 m. analogišku laikotarpiu. Jie išvežti į Latviją ir Vokietiją (vidutinė kaina – 530,20 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 5 (419) / 2023 m.
Keičiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūra
Siekiant stiprinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atsparumą korupcijai, skaidrinti ir efektyvinti veiklos procesus, bus keičiama šios tarnybos administracijos struktūra. Šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui pritarta Vyriausybės posėdyje. VMVT komandą papildys trys vyriausiųjų patarėjų pareigybės, kurių veiklos sritys bus:
– korupcijos prevencijos,
– teisės ir teisėkūros,
– procesinio valdymo klausimai.
Taip pat, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, steigiama Lietuvos Respublikos vyriausiojo veterinaro pareigybė.
Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamus tyrimus dėl galimų sisteminių ilgalaikių korupcinių veikų VMVT ir siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus.
Šie pakeitimai būtini siekiant efektyvesnio valdymo korupcijos prevencijos ir teisės srityse, greitesnio sprendimų priėmimo, racionalumo, skaidrumo ir nešališkumo.
Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų skirti nereikės.
