Žemės ūkio naujienos: 2023-05-02

Seimas praėjusią savaitę priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytos tvarkos pakeitimus. Dabar tokių sklypų pirkti negalima, juos galima tik dirbti su laikinais leidimais ar juos nuomotis.

„Įsivaizduokite, kažkoks prie griovio ar kelio žemės kampas ir jo negali šalia dirbantis ūkininkas nusipirkti, nes jis remiasi į valstybinį objektą – griovį“, – BNS aiškino Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamentaras sako, kad tai leis „sutvarkyti ir likusius nuo sovietinių laikų bandotakius“.

„Tų bandų seniai nebėra, bet bandotakiai nuo tarybinių laikų tokie įvardinti – valstybinė žemė, reikia servitutų, nors tie keliukai į niekur“, – tvirtino V. Pranckietis.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad valstybei įsiterpusios žemės pardavimai nieko nekainuos.

„Norėdamas pirkti valstybinę žemę žmogus turės suformuoti sklypą, padaryti geodezinius matavimus, valstybei tas nekainuos, bet dar gaus pinigų už žemę. Nes valstybė yra blogiausias žemės prižiūrėtojas“, – BNS teigė komiteto vadovas.

V. Pranckiečio, teigimu, neįmanoma suskaičiuoti, kiek tokių įsiterpusių sklypų gali būti ir kiek žmonių juos pretenduotų įsigyti, nes žemė dar nėra inventorizuota.

Naują tvarką palaikantis Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas ir Lietuvos ūkininkų sąjunga vicepirmininkas Ignas Hofmanas BNS tvirtino abejojantis, ar ūkininkams apsimokės įsigyti nedidelius įsiterpusius sklypus.

„Žmonės neskubės jų pirkti. Bus tokių situacijų, kad sklypų formavimo, matavimų darbai kainuos daugiau negu bus sklypo kaina ar vertė“, – BNS sakė I. Hofmanas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos Aušrys Macijauskas sako, kad tokio valstybinės žemės pirkimo atlaisvinimo nepakanka.

„Šito per mažai, reikia toliau eiti drąsiai – leisti ūkininkams ir likusią valstybinę žemę, ne tik įsiterpusią, įsigyti, nes daug žemės yra apleista. Raginame valstybę privatizuoti visą dirbamą turimą žemę. Šis žingsnis tegu būna pirmas, antru leistų įsigyti žemę, kuri neįsiterpusi, bet su kuria ribojasi ūkininko turimas sklypas“, – BNS sakė A. Macijauskas.

Tačiau jis pripažino, kad pataisa žemės ūkyje padarys daugiau tvarkos.

„Čia nebus kažkokia labai ženkli pagalba, nes tie įsiterpę plotai sudaro tikrai labai nedidelę visos dirbamos žemės dalį. Tačiau dažnai tie nedideli plotai yra labai problematiški, jeigu yra įsiterpę lauko vidury. Kyla klausimas, ar gali jį dirbti, ar apvažiuoti, kaip prižiūrėti. Plotai nedideli, bet išspręs nemažą problemą. Tiesiog bus daugiau tvarkos“, – pabrėžė A. Macijauskas.

Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1,579 mln. (3,7 mln. ha ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypų, iš jų dirbamos valstybinės žemės sklypų – 113,4 tūkst. (200,18 tūkst. ha).

Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo 658,7 tūkst. ha valstybinės žemės, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Laisvos žemės fondo žemė sudaro 289,5 tūkst. ha.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-05-02

NMA direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, akcentavo, jog NMA nuolat siekia taikyti kuo mažiau sankcijų, jų dydžiai ir taikymo atvejai nuolat mažėja, nes tobulėja informacinės sistemos, kurios prevenciškai padeda užkirsti kelią klaidoms, taip pat tobulinamos paramos priemonių administravimo ir kontrolės taisyklės, taikant didesnę toleranciją ir mažinant sankcijų dydžius.

Žemės ūkio ministerija, kartu su NMA, priėmė principinį sprendimą, jog 2023–2027 m. išmokų už deklaruotus plotus ir gyvulius sankcijos turi būti mažesnės nei 2014–2020 m. periode. Tad šiais metais pavyko atsisakyti ilgalaikių sankcijų, jos bus taikomos tik už einamaisiais metais padarytus pažeidimus. Taip pat buvo nustatytos mažiausios įmanomos sankcijos už geros agrarinės būklės ir valdymo reikalavimų pažeidimus. Pavyzdžiui, reglamentuose nurodyta, kad šalis narė, įvertinusi netyčinio paramos sąlygų reikalavimo pažeidimo mastą, pastovumą ir trukmę, gali taikyti nuo 1 proc. iki 10 proc. Lietuva nusprendė taikyti nuo 1 proc. iki 5 proc.

Pareiškėjams pritaikytų sankcijų mažėjimą lemia ir aktyvūs NMA prevenciniai veiksmai, kurie padeda išvengti pažeidimų. Deklaravimo metu prieinami NMA įsigyti „Sentinel“ 1 metro mastelio visos Lietuvos vaizdai, kurie padeda tiksliau įbraižyti laukus ir išvengti sankcijų už neteisingą deklaravimą bei netikslų laukų įbraižymą, naudojama automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), kuri leidžia informuoti ūkininkus apie dar neįvykdytus įsipareigojimus, išleistas NMA laikraštis, kuriame pateikiama visa informacija apie tiesioginių išmokų ir paramos pagal programas, susijusias su plotu bei gyvuliais, aktualijas. Tikimasi, jog 2023 m. dėl NMA įdiegtų naujovių ir nuolatinės komunikacijos apie sankcijų prevenciją tikriesiems ūkininkams pritaikomų sankcijų mažėjimo tendencija išliks.

Šaltinis: nma.lt, 2023-04-28

Šaltinis: lrt.lt, 2023-04-28

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 7 (421) / 2023 m.

Noriu paklausti, kur galiu rasti pažiūrėti, kokios yra naujausios augalų apsaugos produktų etiketės – VATIS ar vatzum.lt puslapyje?

Visų žemės ūkyje naudojamų AAP sąrašą, tarp jų ir naujausių etikečių, galite rasti Augalininkystės tarnybos tinklalapyje adresu: http://www.vatzum.lt/lt/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/ ir informacinėje sistemoje VATIS adresu: https://vatis.vatzum.lt/aapSarasas.

Ar AAP galima naudoti mažesne nei nurodyta minimali norma etiketėje?

Mažesnę negu nurodyta AAP etiketėje normą galima naudoti tada, kai joje nurodyta, kad mažesnės normos naudoti negalima (taip pat būna parašyta „nemažinti normos“ ir pan.), siekiant išvengti ligų, kenkėjų ar piktžolių atsparumo atsiradimo rizikos.

Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-277 17 p. numatoma, kad „negalima naudoti didesnių nei registruotų normų. Normos mažinimas galimas, jei tai efektyvu“. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.232115?jfwid=oizvypq8. Jeigu įvertinate kenkėjų, ligų ar piktžolių paplitimą ir kitas sąlygas ir nusprendžiate, kad norimam efektyvumui pasiekti pakaks mažesnės AAP normos ir AAP etiketėje nedraudžiama normą mažinti, tada galite ją mažinti. Normų mažinimas taip pat labai aktualus siekiant tausaus AAP naudojimo.

Ar galima purkšti, kai pučia stipresnis vėjas nei nurodyta AAP etiketėje?

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 79 p. reglamentuoja, kad „apdorojant augalų apsaugos produktais žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus, būtina laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.19431CB8A7D7?faces-redirect=true

Kai miglinius augalus purškiu insekticidu, ar privalau registruoti PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistema) prieš 2 dienas?

Apdorojant miglinius augalus insekticidu privaloma prieš 2 dienas per PPIS pranešti apie planuojamą purškimą, jei konkretus naudojamas AAP yra pavojingas bitėms, t. y. jo etiketėje yra frazė „Pavojingas bitėms“. Reikalavimas nustatytas Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564, 59 punkte.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.19431CB8A7D7?faces-redirect=true.

Ar augalų apsaugos produktų mišinius, išpurkštus viename lauke, bus galima surašyti į PPIS?

Šias galimybes konkrečiau gali patikslinti Žemės ūkio duomenų centro specialistai, administruojantys PPIS sistemą, kurioje galima užpildyti AAP naudojimo duomenis.

Gal Augalininkystės tarnyba galėtų parengti sąrašą AAP ir pateikti informaciją apie tai, kokius planuojamus purškimus reikia registruoti PPIS? Tokia atmintinė būtų visiems naudinga…

Lietuvoje registruotų AAP sąrašas skelbiamas Augalininkystės tarnybos informacinėje sistemoje – VATIS, internetiniu adresu https://vatis.vatzum.lt taip pat ir tarnybos svetainėje https://www.vatzum.lt/lt/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/. VATIS pasirinkus meniu punktą „Augalų apsaugos produktai/AAP sąrašas“ galima vykdyti AAP paiešką, atlikti jų peržiūrą, atsisiųsti AAP etiketę, tačiau atlikti paiešką pagal būtinumą paskelbti apie planuojamą purškimą PPIS šiuo metu galimybės nėra. AAP sąrašas yra nuolat pildomas, todėl aktualią informaciją prašome sekti VATIS arba Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Pasitaiko, kad į sodą bitininkai atsiveža avilius, juos pastato, bet jų nedeklaruoja, todėl mes nežinome, kam jie priklauso. Purškimą registruojame PPIS sistemoje, kaip reikalaujama, ir po 21 val. pradedame sodą purkšti, o tada sulaukiame bičių savininkų priekaištų. Kaip turėtume tokiu atveju elgtis?

Profesionalūs AAP naudotojai neprivalo žinoti, kur yra bičių aviliai, tačiau jie turi pareigą apie planuojamus purškimus pateikti informaciją į PPIS. Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės numato reikalavimus ir bičių laikytojams. Bičių laikytojai privalo registruoti bitynus Ūkinių gyvūnų registre, taip pat jame nurodyti bičių perkėlimo vietas. Tik tokiu atveju jie gaus informaciją apie 2,5 km vykdomus purškimus. Jei bitynas neregistruotas, už purškimo pasekmes atsakingi patys bičių laikytojai.

Ar labai griežtai taikomi purškimo apribojimai? Ar galiu purkšti piktžoles, jeigu žydi tik dalis lauko? Ar purškimai tikrinami pagal gautus skundus, ar prevenciškai?

Augalų apsaugos produktų naudojimą reglamentuoja Taisyklės ir konkrečių AAP etiketėse nustatyti reikalavimai. Jeigu purškiate lauką, kuriame yra žydinčių augalų, privalote jį apdoroti nakties metu, t. y. nuo 21 val. iki 4 val. Jeigu apdorojamame lauke yra daug žydinčių augalų, privalote apie purškimą pranešti į PPIS. AAP naudojimo reikalavimų laikymasis tikrinamas planinių ir neplaninių (pagal gautus skundus ar kitų institucijų pranešimus) patikrinimų metu.

Ar reikia saugoti žydinčius augalus, jeigu įgyvendinant žaliojo kurso programą bus juostos su kitais žydinčiais augalais? Kaip reikia elgtis, jeigu purškimai atliekami netoliese, tarkim, 0,5 m atstumu?

Žydinčius augalus privaloma saugoti visada, siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus. Jei purškiama šalia žydinčių augalų juostų, purškimą rekomenduotina atlikti naktį, t. y., kai nebeskraido bitės. Ir svarbu laikytis Taisyklių 77 p. reikalavimo: žemės sklypus ar kitas teritorijas reikėtų purkšti taip, kad naudojamo AAP dulksna nepatektų už apdorojamo ploto ribų.

Ar apie planuojamą purškimą būtina pranešti, jeigu aplink purškimo vietą nėra bičių 3 km spinduliu?

Ūkininkai nėra įpareigoti žinoti, ar aplink apdorojamus AAP laukus yra bitynų, tačiau ruošiantis purkšti žydinčius augalus profesionaliam naudojimui skirtais AAP, ar naudojant pavojingus bitėms AAP (kurių etiketėje yra saugos priemonė „Pavojingas bitėms“), ar sėjant augalų, kuriuos lanko bitės, sėklas, beicuotas pavojingu bitėms AAP, ūkininkai privalo prieš dvi kalendorines dienas pateikti planuojamo purškimo informaciją į PPIS. Šią informaciją Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras nedelsdamas perduoda bičių laikytojams, kurie laiko bites 2,5 km atstumu nuo apdorojamo lauko ar kito ploto. Reikalavimas nustatytas taisyklių 59 p.

Jeigu augalai nežydintys, o ūkininkas nori juos purkšti dienos metu, ar apie tai reikia pranešti?

Apie bet kokių augalų purškimą pranešti privaloma, jeigu naudojamas pavojingas bitėms AAP. Tai nurodoma AAP etiketėje. Jeigu tokiu AAP bus purškiami nežydintys augalai, arba žydintys augalai, įrašyti į Augalininkystės tarnybos sudarytą ir skelbiamą žydinčių žemės ūkio augalų sąrašą, juo leidžiama purkšti dienos metu, t. y. nuo 4 val. iki 21 val. https://www.vatzum.lt/lt/veiklos-sritys/agrochemija/#aka

Ar galima paties pirkta chemija nupurkšti kaimyno lauką? Ir kaip teisingai užpildyti žurnalą? Ar logiška, kad žurnalą pildo tik paslaugos gavėjas? Kaip tokiu atveju paslaugos teikėjas įrodys, kur sunaudojo augalų apsaugos produktus?

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 91 p. reglamentuota, kad AAP neprofesionalus naudotojas dėl purškimo paslaugos gali kreiptis į profesionalų AAP naudotoją, kuris su savo įsigytais AAP gali nupurkšti kaimyno lauką. Minėtų taisyklių 92 p. nustatyta, kad AAP naudojimo apskaitos žurnalą popieriuje, elektroninėje formoje ar prisijungęs prie PPIS turi užsipildyti pats paslaugos gavėjas. Paslaugos teikėjas (AAP profesionalus naudotojas) taip pat privalo atlikto purškimo (suteiktos paslaugos) informaciją užpildyti savo žurnale, nurodydamas lauko, kurį apdorojo, kontrolinio žemės sklypo Nr. arba lauko adresą ir kitus reikiamus žurnalo formoje nurodytus duomenis. Su paslaugos gavėju turite sudaryti panaudos sutartį.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.19431CB8A7D7?faces-redirect=true

Insekticidais nupurkšti reikia tik lauko pakraščius. Kaip tokiu atveju nurašyti sunaudotą augalų apsaugos produktų kiekį?

Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnale turite nurodyti konkretų apdorotą plotą ir jame sunaudotą AAP kiekį ir kitus duomenis nurodytus žurnalo formoje.

Ar galima užpildyti augalų apsaugos produktų nurašymo žurnalą pamiršus tai padaryti laiku?

Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės numato, kad įrašus AAP apskaitos žurnale privaloma atlikti per 15 kalendorinių dienų po AAP panaudojimo. Atkreipiame dėmesį, kad žurnalas yra skirtas ne AAP nurašyti, o siekiant tikslios informacijos apie AAP panaudojimą konkrečiuose žemės plotuose ar kituose objektuose. Ji svarbi tiek patiems ūkininkams, tiek kontrolę atliekančių įstaigų darbuotojams. Tačiau pažeidimas nebus fiksuojamas, jei ūkininkas dėl pateisinamų priežasčių žurnalą užpildys vėliau arba jo taisymo priežastys bus pagrįstos.

Kur iki sunaikinimo saugote nelegalius ar falsifikuotus augalų apsaugos produktus, kurie būna aptikti pas juridinius ir fizinius asmenis?

Patikrinimo metu užfiksuojami nustatytų nelegalių, neregistruotų ar falsifikuotų AAP pavadinimai, partijų numeriai, pakuočių skaičius, jų kiekiai ir, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakingam subjektui duodamas nurodymas saugoti juos konkrečiai nurodytoje vietoje, jų netiekti rinkai ir nenaudoti. Augalininkystės tarnybai išnagrinėjus pažeidimo atvejį, priimamas sprendimas. Atsakingas už pažeidimą ūkio subjektas nuo sprendimo gavimo dienos savo lėšomis įpareigojamas perduoti AAP likučius turinčiai teisę juos tvarkyti įmonei. Perdavus likučius, dokumentai, kuriais patvirtinamas AAP perdavimas, pateikiami Augalininkystės tarnybai. Augalininkystės tarnybos specialistai taip pat dalyvauja likučių perdavimo procese.

Augalų apsaugos produktų naudotojams yra nustatytos apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių. Įdomu, kaip ji nustatoma iki melioracijos griovio? Ar nustatytos apsaugos zonos AAP etiketėse neprieštarauja Aplinkos ministerijos teisės aktams?

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (93 straipsnis) nurodyta, kad „melioracijos griovio apsaugos zona – žemės juosta išilgai šio griovio, kurio ribos yra 15 metrų nuo griovio šlaito viršutinės briaunos“.

AAP etiketėse nurodomos apsaugos zonos iki vandens telkinių. Įvertinus augalų apsaugos produktų riziką vandens organizmams ir nustačius, kad ji nepriimtina, tada taikomos rizikos mažinimo priemonės – apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių. AAP etiketėse nurodomos apsaugos zonos iki vandens telkinių nustatomos nuo melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos.

Apsaugos zonos iki vandens telkinių nuo lauko gali būti nuo 5 iki 20 metrų, ir iki 40 metrų sodo augalams. Jeigu AAP gali nutekėti dėl nuolydžio, tuomet daugiamečiais augalais turėtų būti apželdinta 10 metrų apsaugos zona. Tačiau rizika vandens organizmams gali būti priimtina ir be rizikos mažinimo priemonių. Tuomet vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 81 punktu privaloma palikti 1 metro apsaugos zoną iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių.

Jeigu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.) yra nustatyta didesnes apsaugos juostas iki paviršinio vandens telkinių nei nurodyta AAP etiketėse, privaloma vadovautis aprašu.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane įrašyta, kad mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis privalo būti 3 metrai, net jeigu nacionaliniai teisės aktai numato mažesnį plotį. Tokiu atveju, jei Strateginio plano GAAB4 standartas nustato didesnes apsaugos juostas iki paviršinio vandens telkinių nei nurodyta AAP etiketėse, privaloma vadovautis standartu.

TRĘŠIAMIEJI PRODUKTAI

Per prezentaciją VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ specialistai pasakė didelę naujieną, nesuderinamą su sveiku protu: tręšimo žurnalą reikės užpildyti per 5 dienas panaudojus trąšas? Kai žurnalų pildymas buvo derinimas su socialiniais partneriais buvo pasakyta, kad AAP priemonių panaudojimą reikės užpildyti per 15 dienų PPIS sistemoje, o trąšų žurnalą tręšimų sezono pabaigoje 1 kartą per metus. IŠ KUR ATSIRADO 5 DIENOS?

Augalininkystės tarnyba AAP ir tręšiamųjų produktų (toliau – TP) priežiūrą atlieka, vadovaudamasi jai priskirtais teisės aktais, kuriuose nustatytas reikalavimas augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą užpildyti per 15 kalendorinių dienų po AAP panaudojimo, o trąšų naudojimo žurnalą užpildyti ne rečiau kaip du kartus per metus (iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d.).

Tačiau ūkininkai, dalyvaujantys tam tikrose programose ir gaunantys išmokas turi ir kitų įsipareigojimų bei jų turi laikytis vadovaudamiesi Nacionalinės mokėjimo agentūros kompetencijos prižiūrimos srities teisės aktų reikalavimais.

Pavyzdžiui, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 10.4.1.4 p.:

„10.4.1.4.ūkiai, tręšiantys organinėmis trąšomis (įskaitant tręšimą mėšlu mažiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus) ir (arba) mineralinėmis trąšomis, ir (arba) kalkinimo medžiagomis, privalo į PPIS (adresu https://paseliai.vic.lt) įvesti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus: lauko atpažinimo numerį (kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerį arba lauko eilės numerį), pasėlio kodą arba augalo pavadinimą, tręšiamą ar kalkinamą plotą, trąšos ar kalkinimo medžiagos pavadinimą, panaudotos trąšos ar kalkinimo medžiagos kiekį, panaudotos trąšos ar kalkinimo medžiagos kiekį (kg į ha), tręšimo arba kalkinimo datą. Duomenys turi būti užpildyti (pildo pats pareiškėjas arba su seniūnijos darbuotojų pagalba) per 5 darbo dienas nuo tręšiamųjų ir kalkinamųjų produktų panaudojimo; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f92e1ed0d98311e4b6acbc7f0d87c3ec/asr

Tačiau šių reikalavimų Augalininkystės tarnyba pagal kompetenciją netikrina.

Kaip tinkamai laikyti defekatą? Ar galima laikyti lauke ne ant padėklų?

Defekatas yra dirvožemio gerinimo priemonė. Remiantis defekato (kalkių purvo) saugos duomenų lapais jį sandėliuoti reikia vėsioje ir sausoje vietoje, stengtis kuo labiau sumažinti kontaktą su oru ir drėgme, laikyti atskirai nuo rūgščių, azoto gaminių, šiaudų. Dideli kiekiai turi būti laikomi specialiuose silosuose. Defekatas gali reaguoti su aliuminiu, todėl reikia užtikrinti, kad produktas būtų sandėliuojamas talpykloje pagamintoje iš kitos medžiagos.

Ar būtina tręšiamųjų produktų apskaitos žurnale rašyti kontrolinių žemės sklypų numerius?

Trąšų apskaitos žurnalas turi būti pildomas vadovaujantis Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 2 priede nustatytais reikalavimais.

Kodėl negalima naudoti skystųjų trąšų KAS karstiniuose regionuose?

Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Augalininkystės tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 „Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, nesuteikia Augalininkystės tarnybai teisės oficialiai aiškinti teisės aktų bei jų taikymo, todėl pateikiame tik Augalininkystės tarnybos specialistų nuomonę dėl Jūsų pateikto klausimo. Karstiniuose regionuose draudžiama naudoti skystąsias trąšas, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 108 str. 1 d. 7 punktu. Mūsu nuomone, skystųjų trąšų naudojimas gali paskatinti smegduobių susidarymą karstinių regionų, kurie pasižymi tirpiomis uolienomis, vietovėse.

Šaltinis: vatzum.lt, 2023-04-24

Paraiškų priėmimo tvarka

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Pildant paramos paraišką joje turi būti pažymėta, ar paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės, ar dėl kito sektoriaus. Svarbu – ŽŪM ragina pradėti pildyti paraiškas kuo anksčiau, nelaukiant jų priėmimo termino pabaigos, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.

Sąlygos gauti paramą

Parama pagal KPP veiklos sritį skirta žemės ūkio produktų gamybai vykdyti, taip pat žemės ūkio produktams (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbti ir tiekti rinkai.

Dėl paramos kviečiami kreiptis minėta veikla užsiimantys fiziniai asmenys, iki paraiškos pateikimo dienos savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus.

Pareiškėjai turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus. Reikalavimai pareiškėjui, priklausomai nuo to, ar paramos kreipiamasi pieninei galvijininkystei, ar kitai žemės ūkio veiklai vykdyti, yra skirtingi.

Pienininkai, kai jų pateiktame verslo plane planuojama investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, dėl paramos gali kreiptis, kai valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius sudaro nuo 3 iki 9, be to, produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro VED.

Kitų žemės ūkio sektorių ūkininkai dėl paramos gali kreiptis, kai: įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur; produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro VED. Tiek pienininkai, tiek kitų žemės ūkio sektorių atstovai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi padidinti VED bent 20 proc., taip pat pienininkų vidutinis karvių skaičius negali nukristi mažiau 3 vnt, o kitų sektorių VED negali nukristi mažiau 4 000 Eur.. Su paraiška pateiktą verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos; verslo planas turi būti įgyvendintas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Išmoka – iki 15 000 Eur

Išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 Eur, tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 100 proc. Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir likusi 20 proc. dalis – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.

Atrankos kriterijai pieninės galvijininkystės paraiškoms

Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį šiems atrankos kriterijams ir joms bus suteikiamas atitinkamas balų skaičius: verslo planas prisideda prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo – verslo plane numatytos investicijos į melžimo įrangą, investicijos į pieno šaldymo įrangą, verslo planas prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir tvarios plėtros (numatytos investicijos į betonines mėšlides ar srutų kauptuvus).

Atrankos kriterijai kitų žemės ūkio sektorių paraiškoms

Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų. Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis. Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra bent 21 -50 proc. didesnis nei teikiant paramos paraišką.

Bendri kriterijai

Toliau pateikiami bendri kriterijai, taikomi visoms (tiek pienininkystės, tiek kitų žemės ūkio sektorių) paraiškoms: prioritetas skiriamas pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, dalyvauja pripažintame žemės ūkio kooperatyve, ūkininkauja vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, nėra gavęs paramos pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.

Strateginiame plane – atskiros paramos priemonės

Lietuvoje didžiąją dalį ūkių sudaro nedideli ūkiai, kurie reikšmingai prisideda prie kaimo gyvybingumo ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo, tačiau jiems stinga investicijų modernizacijai, plėtrai ir pažangiems sprendimams. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) smulkūs ūkiai investicijoms galėjo gauti iki 15 tūkst. eurų išmoką, o kiek didesni turėjo konkuruoti su stambiaisiais, ir tai buvo nelengva užduotis. Todėl platesnės galimybės ir tikslesnis rėmimas jiems numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas).

Strateginiame plane labai smulkiems ir smulkiems-vidutiniams ūkiams remti sukurtos atskiros intervencinės priemonės, kurios orientuotos remti perspektyvių ūkių pajamas, skatinti tvarią gamybą ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas ir naujas technologijas. Strateginiame plane smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai numatyta skirti 45 mln. Eur paramos, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. Eur.

Paramos paraiškų priėmimas šioms Strateginio plano priemonėms numatytas spalio – gruodžio mėnesiais. Strateginiame plane smulkiesiems numatyta skirti vadinamąją perskirstymo išmoką. Anksčiau smulkiems ūkininkams išmoka buvo skiriama už pirmuosius 30 ha, dabar ji bus mokama už pirmuosius 50 ha.

Šaltinis: nma.lt, 2023-05-02