Žemės ūkio naujienos: 2023-05-08

Visiems geras nebūsi

Iškart po Velykų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parnešė, kad pieno gamintojus pasieks 8 mln. eurų nacionalinė parama. Pagalba nukreipta tiems ūkiams, kurių vidutinė natūralaus žalio pieno supirkimo kaina 2023 m. vasario–kovo mėnesiais buvo ne didesnė kaip 35 ct už kilogramą. Tačiau už paramos brūkšnio atsidūrę ne tik stambūs, bet ir kai kurie smulkūs bei vidutiniai pieno ūkiai viešai pradėjo demonstruoti nepasitenkinimą.

Stebėdamas kilusį bruzdesį, Paulius Astrauskas, ŽŪM viceministras, paaiškino, jog skirstant paramą stengtasi, kad ji pasiektų kuo daugiau ūkininkų, nukentėjusių dėl pieno krizės. „Atlikome ekonominę analizę ir pastebėjome, kad yra didelė nelygybė. Net 90 proc. Lietuvos ūkininkų negavo tokios kainos, kuri padengtų pieno gamybos savikainą. Dalyvavau ūkininkų surengtame mitinge, išgirdau jų keliamus klausimus dėl teisingos paramos skirstymo schemos. Stengėmės atitikti išsakytus lūkesčius ir paramos skirstymo taisykles sudėliojome taip, kad ją gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Iš viso Lietuvoje yra apie 12 tūkst. registruotų ūkininkų, kurie pristato pieną, o iš jų per 10 tūkst. ūkininkų pasieks parama“, – aiškino P.Astrauskas.

Kritiką girdi, bet sprendimo nekeis

VL kalbintas viceministras sako girdintis kritiką, tačiau paramos skirstymo tvarkos keisti nežada. Jo teigimu, stambesni ūkiai, turintys stipresnes derybines pozicijas, pristatydavo daugiau pieno arba jų gaminamo pieno kokybiniai parametrai buvo aukštesni, todėl už tai gaudavo ir atitinkamai geresnę kainą. P.Astrausko skaičiavimu, tokie pieno gamintojai vidutiniškai gaudavo apie 40–41 ct už pristatomo pieno kilogramą.

„Paramos modelio tikrai nebekeisime. Visuose rajonuose ūkininkai gali kreiptis į žemės ūkio specialistus ir užpildyti paraišką dėl paramos. Noriu priminti, kad paraiškas paramai gauti pieno gamintojai kviečiami teikti nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure)“, – suskubti ragino P.Astrauskas, ŽŪM viceministras.

Liko nepatenkinti

Pieno gamintojai jau teikia paraiškas paramai gauti. Kiek tokių paraiškų gauta, P.Astrauskas atsakyti kol kas negalėjo. Tačiau remiantis ankstesniais ŽŪM skaičiavimais, parama galėtų pasinaudoti 9 iš 10 pieno gamintojų.

Nors parama turėtų nubyrėti į mažųjų gamintojų kišenes, šį pagalbos paketą kritikavo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė. Jos ūkyje šiandieną 25 karvės, tačiau ar jos ūkis gaus paramą, pašnekovė atskleisti nepanoro. Ji patikino, kad valdybos posėdžiuose buvo svarstytas pieno paramos klausimas, balsuota ir nutarta, kokią poziciją asociacija transliuos ŽŪM ir visuomenei. „Mes siūlėme, kad į paramą nepretenduotų tie ūkininkai, kurie patys perdirba produkciją arba parduoda pieną tiesiai vartotojui. Taip pat tarp paramos gavėjų atsidūrė ir tie, kurių karvės buvo užtrūkusios. Iš viso tokių karvių – apie 1 tūkst.“, – dėstė R.Vilimienė.

Parama pieno gamintojams mokama toli gražu ne pirmą kartą. Paskutinį kartą apie tai karštai diskutuota 2020 metais, kai pieno gamintojus pasiekė 18,5 mln. eurų parama (apie 78 eurų už karvę) dėl COVID-19 pasekmių. Tąkart ūkininkams susitarti pavyko sklandžiau.

„Pieno kainų žirklės labai didelės, didelis atotrūkis tarp smulkių ir stambių gamintojų. Nenuostabu, kad visi pešasi dėl kelių centų. Per pandemiją gavo visi ir didesnius pinigus, todėl šaršalo buvo mažiau nei dabar. Be to, tada nebuvo tokios gilios krizės, mes dabar esame visiškoje duobėje. Mūsų esminis prašymas buvo ne parama, o pieno kainos grandinės peržiūrėjimas. Mes siekiame, kad 40 proc. nuo pieno kainos lentynoje tektų ūkininkui ir po 30 proc. – perdirbėjams, prekybininkams“, – tikina LVPŪA vadovė.

Ne galutinė stotelė

40 karvių pieno ūkio šeimininkas ir LVPŪA narys Mindaugas Šukys jau užpildė paraišką paramai gauti. Jis už parduotą pieną negavo 35 ct, todėl ūkininkas tikisi, kad išmokėta parama bus bent nedidelė kompensacija už patirtus nuostolius. Jis pripažino, kad jo nuomonė dėl paramos skyrimo formulės kiek kitokia nuo LVPŪA pozicija, kur ministeriją stengtasi įtikinti, kad parama būtų mokama visiems, kurie nurodytu laikotarpiu gavo iki 40 ct už pieno kilogramą.

„Aš pats asmeniškai galvoju, kad 35 ct yra pieno gamybos savikaina, todėl dabartinė paramos skirstymo formulė yra teisinga. Mano nuomonė nuo daugumos valdyboje skyrėsi. Jei atvirai, būtų buvę daug teisingiau ir tiksliau, jei visiems, kurie gavo iki 35 ct, būtų suskaičiuota, kiek ir kas pardavė pieno ir kiek lėšų jie negavo iki 35 ct. Gautą skirtumą tiesiog būtų reikėję kompensuoti. Galbūt net nebūtų reikėję 8 mln. eurų. Bet ŽŪM to kelio nepasirinko, galbūt darbo per daug?“, – svarstė M.Šukys.

Jis taip pat pažymėjo, kad išmokama parama – ne galutinė stotelė, ūkininkai toliau sieks permainų pieno sektoriuje. Jo įsitikinimu, sumokėta parama iš esmės problemos nesprendžia ir toliau svarbu siekti, kad pieno kainos grandinėje „liūto dalies“ nepasiimtų vien tik perdirbėjai, prekybininkai.

Asociacijoje skilimas?

Lietuvos šeimos ūkininkų asociacijos vicepirmininkas ir LVPŪA narys Vytautas Buivydas neabejoja, kad nacionalinė parama yra gyvybiškai svarbi smulkiųjų ir šeimos ūkių išlikimui. Jis neslepia, kad netrukus prasidėsiančio pašarų ruošimo sezono laikotarpiu ne vienam ūkiui trūksta apyvartinių lėšų, todėl net ir nedidelė finansinė parama yra kaip gelbėjimosi ratas.

„Jau kuris laikas stambūs ūkiai nori „suvalgyti“ mažus ūkius. Kiekvienas paklodę traukia į save. Atvirai sakant, tie ūkiai, kuriuos norima nustumti, ne tokie ir maži, apie 100–150 karvių. Turime visi tilpti, o ne bandyti kažką pastumti į šalį. Mano nuomone, pieno sektoriuje matyti labai didelis susiskaldymas. Ir mūsų pieno asociacijoje esame suskilę, – apgailestavo V.Buivydas, pridurdamas, kad LVPŪA vadovė pastaruoju laiku daugiausia atstovauja savo interesams. – Kai buvau asociacijos pirmininkas, visuomet gyniau ne savo, o bendrus interesus. Mano ūkis su laiku augo, nebeturėjau laiko keliauti į Vilnių, todėl perleidom asociacijos vairą jaunesniems. Šiandien jaunimas mus pavedė.“

Jis taip pat pripažino, kad jį nustebino R.Vilimienės viešai išsakyta pozicija dėl nuosavo ūkio likvidavimo ir daugiamečių pievų išlaikymo. VL primena, kad R.Vilimienė žiniasklaidai sakė, kad net ir nebelaikant gyvulių ir norint pereiti į augalininkystę ar išnuomoti žemę, susiduriama su problema, kaip panaikinti daugiamečių pievų statusą.

Į išsakytą kritiką sureagavusi R.Vilimienė pabrėžė, kad jos asmeninė nuomonė ne visada tokia pati kaip asociacijos. „Kalbėdama asociacijos vardu viešai ištransliuoju tai, ką mes sutariame valdyboje. Jeigu kas nors mane kaltintų dėl to, kad aš veikiu priešingai, nei buvo sutarta, visuomet galiu atversti mūsų valdybos balsavimo protokolus. Aš esu visiškai rami, nes niekuomet savo asmeninės nuomonės netransliavau kaip asociacijos pozicijos“, – purtosi metamų kaltinimų R.Vilimienė.

Be to, ji jau ne kartą viešai ir atvirai pripažino, kad šių metų rugpjūtį jos ūkyje nebeliks melžiamų karvių. „Aš nebeišgyvenu, šią vasarą planuoju likviduoti ūkį. Rugpjūtį mano karvės išvažiuoja… Tai yra SOS signalas, kad mes jau nebeišgyvename. Tai yra pats geriausias atsakymas, kad aš nesitvarkau savo asmeninių reikalų. Pieno ūkio atsisakysiu ir skiriama parama manęs jau būtų nesustabdžiusi“, – teisinosi R.Vilimienė.

Atstovaus be pieno ūkio

Tačiau buvęs LVPŪA vadovas ir vienas iš šios asociacijos steigėjų V.Buivydas neslepia esantis susirūpinęs dėl asociacijos pirmininkės planų. Jis priminė, kad asociacijos įstatuose aiškiai nurodyta, jog jai vadovauti gali veikiančio pieno ūkio šeimininkas. Jam kyla klausimas, ar po to, kai atsisakys pieno ūkio, ji tebegalės vadovauti asociacijai. „Koks esi pienininkas, jei neturi karvių? Mūsų įstatai nurodo, kad asociacijai gali vadovauti žmogus, turintis pieno ūkį“, – užtikrino pašnekovas.

Pasak R.Vilimienės, ji kol kas nemato formalių priežasčių, dėl kurių turėtų trauktis iš einamų pareigų, nes ūkyje liks galvijų ir prieauglio. „Turiu įsipareigojimų, pas mane liks karvė, veršeliai, todėl formaliai dar atitiksiu įstatus, tiesiog nebeturėsiu tokio aktyvaus pienininkystės ūkio. Nemanau, kad man tai sutrukdys toliau vadovauti asociacijai. Priešingai, manau, tam turėsiu dar daugiau laiko ir jėgų. Vis dėlto, jei asociacijos valdyba matys, kad nesu tinkama ar išreikš nepasitikėjimą – trauksiuosi tą pačią dieną“, – užtikrino R.Vilimienė.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-05-05

Draugų įdirbis

Giedručių kaime esančios UAB „Jautienos guru“ direktoriaus Kęstučio Viliūšio teigimu, jų verslo mintis išsirutuliojo ne iš karto – tam prireikė investicijų ir laiko. Šakių priemiestyje modernų mėsos perdirbimo cechą su brandinimo kameromis įkūrę verslininkai atviri – viskas prasidėjo daugiau nei prieš devynerius metus nuo mažos mobilios krautuvėlės. Iš Šakių rajone mėsinių galvijų auginimu užsiimančios UAB „Agrolina“ imdavo žaliavą – jautieną, ir pardavinėdavo turgelyje prie Kauno pilies. Vėliau ceche atsirado brandinimo kamera, kurioje telpa 3 tonos mėsos, o pernai verslo apimtys prasiplėtė dar labiau. „Taip mes ir judame nuo mokyklos laikų. Visi esame įmonės akcininkai, draugai“, – aiškino K.Viliūšis, atkreipęs dėmesį, kad svarbiausia – jiems pavyko pritraukti ir nuolatinių klientų.

Bendrovės vadovas VL aiškino, kad UAB „Jautienos guru“ – tai jautienos paruošime besispecializuojantis cechas, turintis apie 20 tonų jautienos per mėnesį galinčią išbrandinti kamerą, taip pat keletą gamybinių patalpų, kuriose per mėnesį galima paruošti iki 40 tonų jautienos. Šiame ceche yra ir šokinio šaldymo kamera, kuri gali užšaldyti ir išlaikyti produkciją iki 1,5 metų, nepabloginant jos kokybės.

Anot K.Viliūšio, įrengtoje brandinimo kameroje įmonė gali brandinti mėsą ne tik sausuoju būdu, bet ir taikant brandinimo Himalajų druskose technologiją. Himalajų druskos mėsą prisotina įvairiais mineralais, taip pat veikia kaip antioksidantas, kuris mėsą paverčia dar vertingesne. Brandinimo kameroje yra apie 20 skirtingų daviklių, kurie kas kelios minutės perduoda temperatūros, aplinkos drėgmės, atskirų brandinamų mėsos dalių PH ir drėgmės informaciją į programinę įrangą. „Ko gero, mūsų brandinimo kamera yra viena moderniausių šalyje. Atidžiai stebimi brandinimo aplinkos, mėsos pokyčiai leidžia laiku priimti tinkamus sprendimus ir valdyti brandinimo procesą“, – aiškino bendrovės vadovas.

Susidomėjimas auga

Anot verslininko, brandinta jautiena nėra naujiena šalies rinkoje, tačiau jie siekia šį procesą vykdyti kuo profesionaliau ir tik tokiu būdu tikisi tiek savo partnerių, tiek ir klientų įvertinimo. Įmonė užsiima didmenine gamyba ir teikia įvairias paslaugas vietos ir šalies ūkininkams, kurie gali ne tik brandinti, išpjaustyti, pasigaminti pusgaminių, bet ir visus šiuos procesus atlikti ekologiniu būdu.

„Mūsų ceche žaliavą ekologiniu būdu brandina mėsinių galvijų augintojai, siūlantys savo klientams išskirtinę jautieną: „Eko baublių ūkis“, galovėjų augintojas Aidas Abromaitis, limuzinų augintojai „Drulių limuzinų ūkis“, ūkininkai Algimantas Leščinskas, Audrius Taraila, Andrius Vaškevičius. Taip pat turime nemažai partnerių – žinomų šalyje restoranų, kurie perka išskirtinę brandintą jautieną, ja prekiauja ir kai kurios mėsos parduotuvės“, – vardijo jis.

Jis sakė, kad šiuo metu jie nemažai diskutuoja su šalies mėsinių galvijų augintojais, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija dėl, ko gero, paties palankiausio gyvūnų gerovę ir apsaugą ruošiant jautieną užtikrinančio metodo – mobiliųjų galvijų skerdyklų. Vakarų, Pietų Europoje, Skandinavijos šalyse tai nėra naujiena, tačiau mūsų šalyje, pasak Zanavykijos verslininko, jau ilgus metus nepavyksta įgyvendinti šios idėjos.

Mobiliųjų skerdyklų dėka būtų galima ruošti etišką jautieną, t. y. galvijų nereikėtų transportuoti į pramonines stacionarias skerdyklas. Tokių transportavimų metu galvijai neretai sužalojami, patiria daug streso. Mobiliosios skerdyklos dėka būtų galima paslaugą atlikti tiesiog augintojų ūkyje ar laukuose. Taip gyvuliai nepatirtų streso, nebūtų sužalojami. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė patiems augintojams sukurti savo produktą ir nepriklausyti nuo labai dinamiškų galvijų supirkimo kainų.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje mobiliajai skerdyklai lėšas surinko tiesiog gyventojai, kurie nori įsigyti tokios produkcijos ir palaiko etišką jautienos ruošimo metodą. Ko gero, ir mūsų šalyje yra daug jautienos entuziastų, kurie vertintų tokį metodą, padedantį užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. Kaip pastebime, mėsinių galvijų augintojai labai rūpinasi savo gyvuliais ir, kiek tenka diskutuoti, toks metodas jiems taip pat labai priimtinas“, – tikino pašnekovas.

Neatsilieka nuo pažangos

UAB „Jautienos guru“ vadovo K.Viliūšio pastebėjimu, šalies mėsos perdirbimo rinkoje iki šiol labai mažai pasistūmėta skaitmenizuojant mėsos apdorojimo procesus gamybos cechuose, o tai gerokai mažina ypač mažesnių mėsos cechų konkurencingumą ir efektyvumą. Todėl įmonė šiuo metu diegia skaitmeninę cecho valdymo ir pardavimų programą. Ši programa leidžia efektyviai bendrauti su partneriais, valdyti žaliavos srautus. Visai netrukus, anot pašnekovo, net ir fiziniams asmenims bus galima įsigyti savo „virtualią brandinimo kamerą“, kurioje bus galima brandinti norimą jautienos dalį.

Įmonė veiklą pradėjo kiek daugiau nei prieš metus, tam labai pagelbėjo parama, gauta per Šakių krašto Vietos veiklos grupę. Ji leido įmonei įsigyti brandinimo kamerą, oro kelią, šokinę šaldymo kamerą.

Kaip pripažino įmonės vadovas, tiek jie, tiek ir kiti mėsos perdirbėjai veikia ne tik Lietuvą apimančioje rinkoje, bet yra labai priklausomi nuo mažų mažiausiai visos Europos rinkos. Tad, jei mūsų šalyje keli perdirbėjai per ilgus metus jau yra pasiglemžę tam tikrą rinkos dalį, Europos mastu šakiečiams parduoti savo produkciją tikrai yra nemažai erdvės. Nors toks išskirtinis produktas kaip etiška jautiena, ko gero, būtų labai palankiai sutiktas ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies pirkėjų. „Todėl ir toliau ieškosime inovatyvių, išskirtinių būdų kurti naujoves šalies ir Europos rinkose“, – tikino K.Viliūšis.

Jis užsiminė ir apie naują idėją – ruošiasi šaldyti mėsą šaltkrepšiuose. Viena kurjerių bendrovė ketina Lietuvoje išvystyti maisto produktų, o gal ir ne tik jų, pristatymo šaltkrepšiuose sistemą, o jiems toks būdas – priimtinas. Tokiu būdu potencialūs pirkėjai galėtų pas juos užsisakyti jautienos cecho produkcijos kainomis, iš brandintos jautienos suformuoti savo šaltkrepšį, kuris jiems būtų pristatytas į jų namus ar kitą pageidaujamą vietą.

Tiesa, K.Viliūšis neneigė, kad brandinta jautiena yra labiau nišinė prekė, o lietuviai dėl kuklių atlyginimų vis dar renkasi vištieną, kiaulieną. Todėl jautiena – vis tiek dar nelabai populiari ir vis dar laikoma aukštos klasės preke, kuri yra brangesnė ir pasižymi išskirtine kokybe.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2023-05-08

„Taip ir yra. Gauname pirmąsias indikacijas apie tai, kad pieno kainos yra mušamos – tai mums teigia ūkininkai. Kad įmonės informuoja ūkininkus, siunčia žinutes, pateikinėja sutartis, kad nuo gegužės 1-osios tam tikrais atvejais mažinama kaina nuo 4 iki 5 centų“, – BNS penktadienį teigė P. Astrauskas.

Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė BNS teigė, kad pirmieji apie nuo gegužės 1-osios krentančias pieno supirkimo kainas prabilo smulkieji karvių augintojai.

„Iš „Žemaitijos pieno“ ypatingai daug žmonių pranešimus yra gavę. Vienas ūkis, po tris tonas pieno pristatantis per dieną, aiškino gavęs pranešimą, kad nuo gegužės 23,5 cento (už litrą mokama kaina – BNS), o buvo 25 ar 26 centai“, – teigė asociacijos vadovė, ketinanti parduoti turimas 25 karves.

„Mes iš pat pradžių sakėme, kad nereikia mums jokių paramų, nes jos per brangiai kainuoja. (…) Pieno supirkėjai atvirai sako: paramą gavote, ko pykstate? Nėra jokios užslėptos minties, tiesiai šviesiai į akis sako“, – pridūrė ji.

P. Astrauskas teigia nežinantis tokio kainų mažėjimo priežasčių.

„Sunku paaiškinti, kodėl taip vyksta, nes atlikus analizes, pasižiūrėjus, kaip atrodo ES vidutinė pieno ir produktų iš jo kaina, nematome jokių indikacijų, kurios galėtų reikšmingai įtakoti pieno kainos kritimą Lietuvoje ir dar taip stipriai. Vienas-du centai yra didelė suma pagal pagaminamo pieno kiekį – Lietuva pagamina 120 tūkst. tonų pieno per mėnesį, bet 4-5 centai – mastas tikrai didelis “, – BNS aiškino viceministras.

„Siekiam ūkininkams padėti, suvaldyti tam tikras krizės apraiškas valstybė skiria paramą, tačiau pagrindinė jos nauda nukeliauja ne ūkininkui, (…) realiai jokia pagalba arba nauda jo net nepasiekia ilgalaikėje perspektyvoje. Tas mus liūdina ir požymiai kelia nerimą“, – pridūrė P. Astrauskas.

Viceministras sako, kad pastarojo meto kainų kritimas bus svarus argumentas, įrodantis, kad sektoriuje neveikia normalūs derybiniai svertai ir pieno perdirbėjai nustato kainas, kokias nori, neatsižvelgdami į rinkos padėtį.

Žemės ūkio ministerija anksčiau skyrė 8 mln. eurų paramos pieno ūkiams – pinigai bus pradėta mokėti nuo birželio. Be to, iš Europos Komisijos tikimasi gauti dar iki 18,6 mln. eurų paramos.

P. Astrauskas neslepia, kad perdirbėjai pieno kainas centu-kitu vėl gali sumažinti, jeigu Briuselis Lietuvos ūkininkams skirs lėšų.

„Tokias prielaidas tikrai dalyti galima. Matant iš istorinių atvejų, kad kai buvo mokėtos paramos, tam tikri pieno perdirbėjai geba pasinaudoti tos pagalbos teikiama nauda“, – tvirtino viceministras.

Pasak jo, Vyriausybėje Pieno įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kitą savaitę. Jame numatyta pareiga pieno supirkėjams viešai skelbti priemokų ir priedų dydžius, o tai padidintų konkurenciją. Įstatymu siekiama, jog susikooperavę ūkininkai už tuos pačius pieno rodiklius gautų vienodą kainą, be to, norima, kad priedai sudarytų iki 20 proc. žaliavinės pieno kainos.

Vasario pradžioje ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių su prašymu teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-05-05

Specialistas sako, kad amerikietiško tipo ferma nuo senovinių, kur karvės stovi pririštos, raguočiai laikomi laisvi, didelėmis grupėmis. Durys visada atidarytos. Kai temperatūra keli laipsniai šilumos ar šalčio, gyvuliui tai nekenkia. Jei bus minusinė temperatūra, bus bėda tik su vandens tiekimu ir įrengimų veikla. Tai šalto tipo ferma. Čia praktiškai lauko temperatūra. „Vos tik veršiukas gimsta, jis iš karto atskiriamas nuo karvės ir keletą savaičių laikomas gardelyje“, – dėsto A. Dakanis. Kaip vyksta visas fermos gyvenimas iki pat pieno melžimo ir kodėl reikia 7-8 rūšių pašaro – video reportaže.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, Kiril Čachovskij, 2023-05-06

Kainos pakilo atsiradus įtampai dėl „grūdų koridoriaus“, kuriuo Ukraina eksportuoja savo žemės ūkio produktus per Juodąją jūrą. Turkijos žiniasklaida praneša, kad penktadienį, gegužės 5 d., Turkijos, Rusijos ir Ukrainos gynybos viceministrai turi aptarti „grūdų susitarimo“, kuris, kaip teigiama Maskvoje, galiojimą gegužės 18 d., pratęsimą, skelbia „Bloomberg“.

Agentūra primena, kad nuo 2022 metų liepos pabaigos pagal susitarimus iš Ukrainos į pasaulinę rinką buvo eksportuota beveik 30 mln. Kukurūzų pristatymai sudaro apie pusę šio kiekio, o kviečių – apie ketvirtadalį. Įtampos paūmėjimo pakako, kad pasaulinėje kviečių rinkoje padidėtų sandorių skaičius. Prieš tai šiauriniame pusrutulyje, kur užauginama didžioji dalis pasaulio kviečių, jos kainos nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus. Drono ataka vėl sukėlė nerimą dėl pasaulinio kviečių tiekimo ir sukėlė susirūpinimą tarp prekybininkų, kad pastarieji kainų mažinimai galėjo nueiti per toli, elektroniniame laiške sakė „Farm Futures“ analitikė Jacqueline Holland.

Čikagos kviečių ateities sandoriai pakilo 1,2% iki 6,475 USD už bušelį. Diena anksčiau kainos šoktelėjo 5%. Kukurūzų kainos ketvirtadienį sumažėjo 0,3%, o sojų pupelės išliko beveik nepakitusios.

„Grūdų sutartis“ – ką reikia žinoti

2022 metų liepą Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant Turkijai, pasirašė atskirus susitarimus su Jungtinėmis Tautomis dėl Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo. JT ir Turkija tapo susitarimo garantais. Grūdų eksportas buvo sustabdytas nuo didelio masto karo pradžios, nes Rusijos Federacija užblokavo Juodąją jūrą. Sutartis buvo pratęsta 2022 m. lapkritį ir 2023 m. kovą. Tačiau kovo 20 d. Rusija faktiškai sustabdė Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą, blokuodama laivų patikrinimus Juodojoje jūroje.

Balandžio 25 d. Rusijos Federacija apkaltino Ukrainą užpuolus Juodosios jūros laivyno bazes Sevastopolyje ir Krymo civilinę infrastruktūrą, teigdama, kad tai gali blokuoti „grūdų sandorio“ įgyvendinimą. Gegužės 3-iosios naktį dronai atakavo Kremliaus teritoriją. Rusijos Federacijos prezidento administracija teigė, kad tokiu būdu Ukraina neva pasikėsino į Vladimiro Putino gyvybę. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nedalyvavo šioje atakoje.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-05-04