Žemės ūkio naujienos: 2023-05-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Grūdų elevatoriui vadovaujantis 82-ejų Jonas į pensiją eiti dar nesiruošia: tik nustosi dirbti ir iškart susensi
„Dirbsiu tiek, kiek galėsiu, o ką daugiau man veikt?“, – atvirauja 82-ejų verslininkas Jonas Matulionis, Kupiškyje vadovaujantis grūdų elevatoriui. Į pensiją vyras sako dar neisiantis – juk darbų begalės, o ir energijos su metais jie duoda vis daugiau. Visgi laidos „Mano pasas meluoja“ herojus teigia susiduriantis su viena problema – savo verslą norėtų dar plėsti, bet tiesiog neturi žemės, kur tai padaryti.
Verslininko Jono vaikystė prabėgo šalia Šimonių girios. Jo tėvas buvo labai stiprus vyras, ilgai dirbo miške. Kupiškėnas sako jaučiantis tėvo genus, gal todėl yra toks sveikas ir stiprus. Net ir sulaukęs garbingo amžiaus – 82 metų – jis ir toliau aktyviai dirba: leidžia dienas Kupiškio pakraštyje esančioje bendrovėje, rūpinasi jai priklausančiais elevatoriais ir sandėliais.
Savo verslą pašnekovas sukūrė prieš 20 metų. Žemės ūkis jam buvo pažįstamas nuo pat jaunystės. Jo žodžiais tariant, jis visada mokėjo atskirti, kur kviečiai, o kur rugiai, o ir vadovaujamo darbo patirties nestokojo.
„Joną atsimenu nuo tada, kai mano tėvai dar tik pradėjo ūkininkauti. Aišku, jie buvo nedideli grūdininkai, daugiau karvininkai. Čia užaugau, gyvenau, (…) tai šitą elevatorių atsimenu“, – pasakoja laidos herojui priklausančioje bendrovėje dirbantis ūkininkas Aurimas Šakalys.
Paklaustas, kiek, jo manymu, jo viršininkui yra metų, Aurimas pusiau juokais, pusiau rimtai atsako, kad apie 60-imt.
„Moka vadovauti, viską moka, vaikšto kaip jaunuolis“, – jam antrina bendrovės operatorius Romualdas Binkis.
Pats verslininkas Jonas neslepia, kad žmonės neretai jį palaiko jaunesniu. „Iš tikrųjų mano pasas truputį meluoja, dėl to man žmonės ir neduoda labai daug metų“, – tvirtina kupiškėnas.
Sako jis dažnai sulaukiantis ir klausimų, kada gi išeis į pensiją. Juk atėjus tokiam amžiui neretas džiaugtųsi užtarnautu poilsiu. Visgi pats Jonas tvirtai taria: dirbs tol, kol galės, juk kažkam verslu pasirūpinti reikia, o be reikalo sėdėti namuose nėra ko.
„Dirbsiu tiek, kiek galėsiu. O ką daugiau man veikti? Vyresnis žmogus aš, jeigu pradėsiu nedirbti, labai greitai susensiu. Visi žinom šitą dalyką. (…) Darbe iškart gauni energijos. Aš tai stebiuosi, kaip žmonės išsėdi išėję į pensiją, būdami, sakykim, 65 m. ar kai kurie ir anksčiau. (…) Gal įpranta. Yra toks posakis, kad „šuo ir kariamas pripranta“, – įsitikinęs kupiškėnas.
Atėjęs į darbą, 82-ejų verslininkas vien pro kabineto langą nesižvalgo – rūpinasi sąskaitomis, strateguoja verslą, apžiūri turimus sandėlius, ieško būdų, kaip pagerinti darbo kokybę. Pavyzdžiui, pastebėjęs, kad prasidėjus derliaus nuėmimui, išsirikiuodavo ilgiausios mašinų eilės su grūdais, vyras įrengė net šešis grūdų priėmimo punktus, kad procesas eitųsi greičiau.
Laidos „Mano pasas meluoja“ herojus atviras – jam darbuotojų gerovė yra labai svarbi. Jis nuolat asmeniškai bendrauja su ūkininkais, domisi, kaip sekasi jų šeimoms. Be to, moka jiems atlyginimą, didesnį už minimalų. Kitaip neišeina, sako jis, – konkurencija tarp grūdų supirkėjų yra didžiulė, jeigu mažiau mokėsi, darbuotojai kaip mat išsilakstys.
Nors daug kas siūlo kupiškėnui verslą parduoti, už jį vyras galėtų gauti ir milijoną eurų ar daugiau, pats Jonas į tokias kalbas nesileidžia. Pašnekovas džiaugiasi, kad šiuo metu jo verslas dirba tarsi šveicariškas laikrodis, ir nieko keisti nenori. Na, pagalvoja, kad būtų gerai bendrovę dar išplėsti, tačiau šioje vietoje susiduria su tam tikra problema.
„Klausė architektas, kaip gyvenu. Pasakiau, kad blogai, nes nebeturiu žemės [sandėliams] statyti“, – juokiasi Jonas.
Šaltinis: LRT TELEVIZIJOS laida „Mano pasas meluoja“, LRT.lt, 2023-05-15
Perdirbimui ir rinkodarai – finansinė paskata
Siekiant didinti ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę, būtina paskatinti juos pereiti prie naujų verslo modelių – ūkiuose užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos. Tokių verslo modelių plėtra ne tik užtikrintų geresnį naujų ir pažangių produktų patekimą į rinkas, bet ir sudarytų galimybes padidinti ūkių pelningumą, pagerinti gamybos ir perdirbimo technologijas ūkiuose. Šiuo metu jau galima teikti paraiškas investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir plėtrą.
Pareiškėjai ir prioritetai
Nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. priimamos paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Dėl paramos gali kreiptis juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros veikla. Paramos paraiškos, pateiktos juridinio asmens kartu su partneriu, nepriimamos. Numatomas paramos biudžetas – 36,9 mln. Eur paramos lėšų.
Siekiama didinti konkurencingumą
Prioritetai bus suteikiami pareiškėjams, kurie sieks didinti ūkio subjektų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių subjektų technologijas. Taip pat prioritetine kryptimi laikoma maisto tiekimo grandinės organizavimo skatinimas, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.
Nustatytos šios priemonės veiklos srities tikslinės sritys: didinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegti inovacijas, naujus technologinius procesus, vystyti žemės ūkio produktų rinkodarą. Tikimasi, kad pavykus sėkmingai įgyvendinti šią priemonę, bus pasiekti svarbiausi keliami tikslai: inovacijos kūrimas, diegimas ir sklaida žemės ūkyje, aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra, klimato kaitos švelninimas.
Kokios veiklos remiamos?
Šiuo metu remiama veikla apima šias sritis:
-ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas (išskyrus augalininkystės produkcijos perdirbimą ir (arba) rinkodarą, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą, įskaitant ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą, rinkodarą, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą);
-kitų žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara:
-vaisių, uogų, daržovių perdirbimas, rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
-augalininkystės produkcijos perdirbimas, rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas, įskaitant ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą;
-mėsos perdirbimas, rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
-pieno perdirbimas, rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
-kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
-trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.
Svarbu nepamiršti, kad projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje, verslo plane ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.
Dar daugiau dėmesio perdirbimui – Strateginiame plane
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) taip pat skiriama daug dėmesio perdirbimo grandies žemės ūkyje stiprinimui. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ parama žemės ūkio produktų perdirbimui nesibaigia.
Š. m. spalio – lapkričio mėn. bus galima teikti paraiškas pagal SP intervencines priemones. SP priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinė priemonė)“ numatytas 10 mln. Eur finansavimas. Pagal šią priemonę žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimantys ūkio subjektai galės gauti paskolas investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Pagal SP priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ pareiškėjai galės gauti investicinę paramą žemės ūkio produktų perdirbimui į aukštos pridėtinės vertės produktus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-15
Paaiškėjo, kokio dydžio pagalbą pieno gamintojas gaus už pieninę karvę
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi visas pateiktas paraiškas, nustatė nacionalinės pagalbos dydį pieno gamintojams – už pieninę karvę bus mokami 82 Eur. Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams pagalbos dydis yra padidintas 10 proc. – jis yra 90,2 Eur už karvę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, paraiškas pagalbai gauti pateikė 99,75 proc. visų tinkamų paramos gavėjų – 10 588 pareiškėjai, laikantys 96034 karves. Iš jų 1282 (beveik 11 proc.) – kooperatyvų nariai, laikantys 14 316 karves.
Nacionalinei pagalbai yra skirta 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Į šią paramą galėjo pretenduoti 10 615 nustatytus reikalavimus atitinkančių pieno gamintojų, kurių ūkiuose laikoma 96 460 pieninių karvių. Paraiškos buvo renkamos savivaldybėse ir seniūnijose, kurios surinktus duomenis pateikė VĮ Žemės ūkio duomenų centrui.
Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos. Pinigus į pareiškėjų sąskaitas perves Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-16
Nors produktai ekologiški, tačiau jų tyrimų duomenys rodo kitką
Net ir iš ekologiškų žaliavų pagamintame maiste randama pesticidų – augalų apsaugos priemonių likučių. Tendencija jau kelerius metus išliek ta pati – į ekologinius laukus patenka chemikalų. Paskelbta šių metų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita dar kartą patvirtino, kad ES auginamas ir valgomas maistas – vienas saugiausių pasaulyje, tačiau yra ir išimčių. Anksčiau ES teritorijoje ištyrus 87 tūkst. maisto ėminių, nustatyta, kad net 96,1 proc. jų neviršijo leistinos pesticidų likučių normos maiste.
Visgi 2021-aisiais pateiktose švadose buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kone kas penktame mėginyje (18,58 proc.) pažymėtame kaip ekologiškas buvo rasta pesticidų likučių. Šių metų ataskaitoje skelbiama, kad ištyrus užpernai paimtus 6530 mėginius, pažymėtus kaip ekologiškus, 1005 mėginiuose (18,58 proc.) rasta pesticidų likučių, o 117 (1,79 proc.) mėginių likučiai viršijo ES nustatytas leistinas normas.
Pastarasis skaičius didesnis, nei ankstesnėje ataskaitoje – leistinas normas viršijusių mėginių dalis pakilo nuo 1,5 proc. iki 1,8 procentų. Atsižvelgdama į tai, kad ekologiškai auginamoje produkcijoje apskritai pesticidų ar trąšų pėdsakų būti negali, EFSA rekomenduoja valstybėms narėms pabandyti išsiaiškinti likučių atsiradimo priežastis bei kuo labiau išplėsti ekologiškų mėginių analizės sritį.
„Ypatingai dideli pažeidimai nustatyti ekologiškai išaugintuose iš trečiųjų šalių importuotose produktuose. Juose randama medžiagų, kurios ne tik nėra leidžiamos ekologinėje gamyboje, bet ir nėra leidžiamos tradiciniuose ūkiuose. Pavyzdžiui, ekologiškose linų sėmenyse iš Kazachstano buvo rasta dimetoato, o raudonuosiuose dobiluose, kurie vartojami kaip maisto papildas, rasta chlorpyrifoso.
Ekologiškose bolivinės balandos sėklose iš Peru rasta dimetomorfo, kuris yra legalus ir saugus preparatas, tačiau draudžiamas naudoti ekologiniuose ūkiuose, kaip ir haloksifopas, kurio rasta ekologiniuose grikiuose iš Latvijos“, – sakė Zita Varanavičienė, asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė.
Visgi ES ištyrus 87 863 maisto ėminius, net 96,1 proc. jų augalų apsaugos produktų likučiai maiste neviršijo normų.
„Šis rezultatas visa procentine dalimi geresnis, nei ankstesniais metais, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą. Nors vis dar pasigirsta kritikos ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais, tyrimai rodo kitką – augintojai atsakingai laikosi nustatytų saugos reikalavimų ir moka išauginti produktus sveikam maistui.
Pavyzdžiui, Lietuvoje ištyrus 1368 mėginius, vos 32 (2,3 proc.) neatitiko reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.
Daugiamečio plano tyrimai
Šių tyrimų metu yra pasirenkama 12 skirtingų prekių kategorijų, kuriose labiausiai tikėtini pažeidimai arba anksčiau buvo aptikta pažeidimų. Šios prekių kategorijos yra pakartotinai tiriamos kas trejus metus.
Šių metų ataskaitoje analizuoti baklažanai, bananai, brokoliai, kultūriniai grybai, greipfrutai, melionai, saldžiosios paprikos, valgomosios vynuogės, pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kviečiai, galvijų taukai ir vištų kiaušiniai. Iš viso ištirta 13 845 mėginių ir net 97,9 proc. jų pesticidų likučiai neviršijo leistinų normų. Visgi, palyginti su ankstesniais rezultatais, šis yra blogesnis, nes prieš trejus reikalavimus atitiko net 98,6 proc. produkcijos. Tam , anot Z.Varanavičienės, yra svari priežastis.
„Šiemet labiausiai prasikalto Turkijos greipfrutų augintojai – net kas dešimtame greipfrute (9,9 proc.) buvo viršytos leistinos pesticidų normos. Greipfrutų tyrimai iškreipė bendrąją statistiką, o apie tai kalbama ir ataskaitos autorių išvadose.
Atmetus turkiškus greipfrutus, 2021 m. ir 2018 m. tyrimams imtų mėginių rezultatai būtų identiški ir abiem atvejais pesticidų likučių normas būtų viršytos vos 1,4 proc. mėginių“, – sakė Z.Varanavičienė.
Mokslu grįstas ūkininkavimas
„Joks ūkininkas nėra suinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų nei reikia, taip pat, kaip joks gydytojas šiaip sau neskiria dvigubų normų vaistų. Europos ūkiai eina modernios tiksliosios žemdirbystės keliu, grįstu mokslo skaičiavimais ir rekomendacijomis, tad „iš akies“ augalų apsaugos produktų juose nepurškiama“, – sakė Z.Varanavičienė. Pasak jos, Europos ūkiuose investuojama į tiksliosios žemdirbystės sprendimus, nes žemdirbystė visų pirma yra verslas. Kiekvienas ūkininkas yra suinteresuotas užauginti kokybišką, konkurencingą derlių, tausodamas išteklius.
„Augalų apsaugos produktai yra brangūs, todėl jų naudojama tik tiek, kiek būtina apsaugoti derlių nuo ligų ir kenkėjų. Tvarus ūkininkavimas yra ne vien gamtosauginė sąvoka, bet apima ir pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę, išteklių taupymą, įskaitant augalų apsaugą nuo juos puolančių ligų ir kenkėjų bei piktžolių. Diskutuojant apie ekologinį ir tradicinį žemės ūkį svarbiausia nepamiršti esminės žemės ūkio misijos – auginti saugų ir sveiką maistą bei išmaitinti nuolat augančią populiaciją“, – teigė Z.Varanavičienė.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-05-15
Ar visi ūkininkai suspės laiku deklaruoti pasėlius
Lietuvoje tęsiantis pasėlių deklaravimui, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai abejoja proceso sklandumu ir pastebi riziką, jog ūkininkų paraiškos nespės būti patvirtintos laiku. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis savo ruožtu sako, kad nukelti deklaravimą galima, tačiau tuomet vėluotų ir pirmosios išmokos ūkininkams. „Jei matysime, kad dėl kažkokių priežasčių vėluoja, tikrai pratęsti galima.
Aišku, ūkininkai turėtų suprasti, kad pratęsti deklaravimą galima, jokių problemų nėra, bet tuomet gali prasitęsti ir avansų išmokėjimas, ko ūkininkai visiškai nenori“, – trečiadienį KRK posėdyje teigė E.Giedraitis.
Anot viceministro, Nacionalinė mokėjimų agentūra pirmąsias patikras ir išmokų mokėjimą pradės tik pasibaigus deklaravimui. „Ar paskui (…) ūkininkai nesiskųs, kad vėluoja avansai“, – svarstė jis.
Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.
Naujovės lėtina procesą
KRK narys Jonas Gudauskas kalbėjo, kad deklaracijų patvirtinimas, tikėtina, vėluos, nes pirmąsias dvi savaites jų nebuvo galima tvirtinti. Be to, iki gegužės 2 d. neveikė kraštovaizdžio elementų skaičiuoklė.
„Ūkininkai ar žemės ūkio specialistai nori, kad tikrai būtų pratęsta iki birželio 30 d. be sankcijų. Nes deklaracijose yra nemažai naujovių“, – posėdyje teigė J.Gudauskas.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad reiktų svarstyti deklaracijų teikimo termino pratęsimą, pavyzdžiui, dviem savaitėmis – siekiant užtikrinti, jog visi ūkininkai gautų tinkamas išmokas.
„Reikėtų pagalvoti apie terminų pratęsimą, negalvojant apie tai, kad pinigus reikės išmokėti vėliau, jei dviem savaitėmis nusikels. Nežinau, ar tai bus blogai, jei žmonės jų gaus daugiau arba išvis galės gauti“, – pažymėjo V.Pranckietis.
Tuo tarpu kitas komiteto narys, Kęstutis Mažeika, kalbėjo, jog, pavyzdžiui, Marijampolės rajono savivaldybėje iš visų 2,2 tūkst. pasėlius deklaruojančių ūkininkų kol kas tą padarė apie 10 proc. Jis pabrėžė, kad savivaldybės žemės ūkio skyriaus darbuotojai padėdami vienam ūkininkui deklaruoti pasėlius užtrunka bent porą valandų.
„Man matematiškai skaičiuojant, iki tos birželio 30 d. fiziškai niekaip neįmanoma, kad visi ūkininkai galėtų deklaruoti pasėlius. (…) Chaosas tikrai didžiulis, žmonės pasipiktinę. Ministerijai siūlau padaryti išvadas, atšaukti reikalavimus, kur jums ir patiems neaišku, nes realiai procesas yra visiškai nesklandus“, – deklaravimo procesą kritikavo K.Mažeika.
E.Giedraitis savo ruožtu atsakė, jog padėtis nėra tokia bloga, tačiau patikino, esą deklaravimas tikrai vėluos, jei savivaldybių specialistai daug laiko skirs ūkininkų konsultacijoms.
„Kalbamės su ūkininkais, susitikimai vis dar vyksta ir taip blogai tikrai nėra. Seniūnijų darbuotojai tikrai gali ir nekonsultuoti ūkininkų, jie turi įbraižyti laukus. Jei seniūnijų darbuotojai konsultuos ūkininkus, jei tą daro Marijampolėje ir sugaišta tam labai daug laiko, deklaravimas tikrai vėluos“, – aiškino žemės ūkio viceministras.
Anot Žemės ūkio ministerijos atstovo, per pirmąją savaitę, kuomet sistema veikia pilnu pajėgumu, patvirtinta jau 12 tūkst. pasėlių deklaracijų. Antradienio ryto duomenimis, patvirtintų paraiškų skaičius išaugo iki 16 tūkst.
„Aišku, kaip ir ankstesniais metais, pirmosios patvirtintos paraiškos apima nedaug hektarų. Jei pačioje pradžioje visada būdavo 7 hektarai vienoje paraiškoje, šiuo metu vidurkis artėja prie 10 hektarų. Po truputį deklaruojamas plotas didėja“, – teigė E.Giedraitis.
Jau tvirtina deklaracijas
Lietuvoje tęsiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip praėjusią savaitę pranešė ŽŪM, savo dirbamų plotų deklaracijas užpildžiusiems ūkininkams nuo praėjusio antradienio jau leidžiama jas patvirtinti. To nebuvo galima padaryti pirmąsias dvi deklaravimo savaites.
E.Giedraitis trečiadienį patikino, kad iki tol buvę trūkumai pašalinti ir sistema veikia visu pajėgumu.
„Kas buvo suplanuota iki gegužės 2 d., padaryta – tai klaidų sutikrinimas deklaracijoje ir veiklos ariamoje žemėje skaičiuoklė, kuri turi sutikrinti, kad ūkininkas surinktų 5 proc. negamybinių veiklų. Visa tai veikia“, – sakė viceministras.
Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų nelieka žalinimo išmokos. Vietoje to ūkininkai tiesiogines išmokas gali pasididinti dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų. Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų, įvedami kiti reikalavimai.
E.Giedraitis yra sakęs, kad proceso pradžioje žemdirbių aktyvumas deklaruojant pasėlius buvo itin didelis, pavyzdžiui, vien pirmą dieną laukų įbraižyta beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
Ministerija kiekvieną ketvirtadienį rengia ūkininkams nuotolines konsultacijas, jų įvyko jau trys. Pasak viceministro, į jas prisijungia apie 420–520 žemdirbių.
Dar anksti vertinti
Anksčiau teigusi, jog žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ateitis poste priklausys nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo sklandumo, premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad dar anksti vertinti, ar ministras išsaugos pareigas.
„Kol kas procesas vyksta labai intensyviai. Manau, kad ministerija labai intensyviai bendrauja, bendradarbiauja, daro daug mokymų, atsakymų į klausimus ir tiesiog įvairiai reaguoja į iškylančias problemas. Tad aš tikrai neskubėčiau su išvadomis dabar“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė patikino atidžiai sekanti, kaip sekasi K.Navickui ir jo vadovaujamai ministerijai užtikrinti pasėlių deklaravimo proceso eigą. Galutinis ministro darbo įvertinimas esą paaiškės birželio gale – pasibaigus deklaravimui, sako ji.
Jau šį mėnesį prasideda ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atrinktų ūkio subjektų (pareiškėjų) patikros, kurias atliks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai. Specialistai lankysis visuose NMA atrinktuose ūkiuose ir tikrins kaip Europos Sąjungoje įteisintų reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, pieno medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai. Bus tikrinama ar ūkinių gyvūnų laikytojai teisingai rūpinasi gyvūnų sveikatingumu ir gerove, taip pat ar tinkamai ir racionaliai naudoja veterinarinius vaistus, laikosi jų išlaukos, tvarkingai veda apskaitą.
Galvijų ūkių patikrų metu bus tikrinamas ūkinių gyvūnų ženklinimo, bei duomenų perkėlimą ir kaitą Ūkinių gyvūnų registre registravimo reikalavimų laikymasis.
Šiais metais taip pat startuoja nauja su aukštesnių gyvūnų gerovės standartų įgyvendinimu susijusi paramos priemonė – parama už galvijų ganymą ganyklose, išleidimas laisvai vaikščioti diendaržiuose, mocionui (laisvam judėjimui) skirtose aikštelėse.
„Šiemet, pirmą kartą dalies patikrų metu šiltuoju metų periodu vertinsime ar galvijų laikytojai sudaro sąlygas laikomiems galvijams pasiganyti natūralioje gamtoje, kur jie galėtų gauti įvairesnių rūšių augalų pašaro, pabūti gryname ore. Tai ūkinių gyvūnų laikytojams įprasta, kasdienė praktika, tačiau siekiant dar labiau skatinti laikytis aukštesniųjų gyvūnų gerovės standartų, šiemet nuspręsta remti galvijų ganymą natūraliose gamtos sąlygose.
Buvimas gamtoje gyvūnams turi teigiamos įtakos jų sveikatai, imunitetui, elgsenai ir be abejo gerovei. Tuo pačiu raginame pareiškėjus ir visus ūkininkus bei gyvūnų laikytojus ne tik prieš prasidedant patikroms, tačiau bet kuriuo atveju, trūkstant žinių ar iškilus klausimui pasikonsultuoti su VMVT specialistais ir atsakingai prižiūrėti savo gyvūnus“, – primena VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
LR Žemės ūkio ministro patvirtintų atitinkamų kompleksinės paramos, susietosios paramos už ūkinius gyvūnus reikalavimų ir aukštesniųjų gyvūnų gerovės standartų laikymasis, tai papildomos ūkio pajamos bei platesnės galimybės investicijoms į ūkio modernizavimą, aukštesnio lygio ūkinių gyvūnų gerbūvį, pašarų saugą, pirminę maisto gamybą ir jo kokybę.
