Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2023-05-19

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2023-05-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pasėlių deklaravimas: jau kitą savaitę bus galima tikslinti pateiktų paraiškų duomenis

Kiekvieną ketvirtadienį Žemės ūkio ministerijos organizuojamose nuotolinėse konsultacijose ūkininkai gali sužinoti pačią naujausią informaciją apie žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą bei gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki gegužės 18 d. jau patvirtintos 40 766 paraiškos, deklaruotas 510 117,5 ha plotas. Svarbu tai, kad jau nuo kitos savaitės, jei prireiks, bus galima tikslinti pateiktų deklaravimo paraiškų duomenis.

Dalyvaujantiems ekologinėse sistemose

Ūkininkai, siekiantys gauti papildomas išmokas, šiemet pirmą kartą gali rinktis ir savo veikloje pritaikyti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei skirtas ekologines sistemas.

Dėl galimybės dalyvauti įvairiose ekologinėse sistemose ministerijos surengtose konsultacijose sulaukiama nemažai klausimų.

Į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) yra integruota automatinė skaičiuoklė, kuri, naudodama paraiškoje suvestus duomenis, pagal Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos reikalavimus suskaičiuoja atitikimą kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“.

Ši metodika pradedama taikyti tada, kai pareiškėjas dalyvauja ekologinėse sistemose ir pasirenka dalyvavimą gamybinėse veiklose („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“). Pagal šią metodiką reikia pasirinkti mažiausiai tris veiklas, iš kurių bent viena turi būti negamybinė ir bent dvi veiklos – gamybinės. Ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai turi pasirinkti ne daugiau kaip 2 gamybines veiklas ir negali rinktis veiklos „Sertifikuotos sėklos naudojimas“. Svarbu paminėti, kad ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, kurie pasirinko dalyvauti gamybinėse veiklose, turi rinktis ir negamybines veiklas.

Pagal metodiką pareiškėjas turi skirti ne mažiau kaip 5 proc. nuo deklaruotos ariamosios žemės iš tokių negamybinių veiklų kaip „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, iš ekologinių sistemų – „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, taip pat žaliojo pūdymo.

Veiksmingumo ir efektyvumo metodika netaikoma, kai deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės; daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas, ankštiniai augalai; daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra pievos iki 5 m. ir daugiametės pievos.

Renkantis tik negamybines veiklas, gamybinių veiklų rinktis neprivaloma.

Konsultacijose atkreiptas dėmesys, kad tie, kuriems ši metodika netaikoma, gali dalyvauti tiek gamybinėse, tiek negamybinėse veiklose (pasirenkamų veiklų skaičius neribojamas).

Jei pareiškėjui yra taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika (kai privaloma rinktis gamybines ir negamybinę veiklas), tačiau jis pasirinks tik vieną gamybinę veiklą, nors turi rinktis bent 2 gamybines veiklas (jei pareiškėjas nėra ekologiškai ūkininkaujantis) ir bent vieną negamybinę veiklą, PPIS bus matomas įspėjimas dėl neatitikimo metodikos reikalavimams. Nereaguojant į šį pranešimą ir pateikus paraišką, bus laikoma, kad jis neatitiko šios metodikos reikalavimų ir parama už pasirinktą gamybinę veiklą nebus skiriama.

Ūkininkai domėjosi, ar vienu metu galima dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose:

„Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „Gyvūnų gerovė“
„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Gyvūnų gerovė“
„Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ ir „Gyvūnų gerovė“

Žemės ūkio ministerijos specialistai atsakė, kad dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose galima, jei dalyvaus su skirtingais ūkiniais gyvūnais, kurie ganomi skirtinguose plotuose.

Konsultacijos – kiekvieną ketvirtadienį

Nuotolinės Žemės ūkio ministerijos konsultacijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 iki 10 val.

Kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt.

Informacija teikiama ir VĮ Žemės ūkio duomenų centro bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis e. paštu e-ibraizymas@zudc.lt.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-18

Ūkiui vietą išsirinko bedę pirštu į žemėlapį

Šilavoto krašto (Ingavangio k., Prienų r.) ūkininkai Odeta ir Vytautas Liesioniai plėtoja mišrų ūkį – augina mėsinių galvijų bandą, 200 vištų dedeklių, sėja grūdinių kultūrų. Abu sutuoktiniai triūsia ūkyje, bet nenutolsta ir nuo savo profesijų: Odeta yra Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja, karė savanorė, o jos vyras Vytautas yra mokslų daktaras – Vytauto Didžiojo universiteto bei Kauno kolegijos docentas, karys savanoris ir Akademinės kredito unijos paskolų komiteto pirmininkas.

Tikslas – gyvybingas ūkis

Įdomią patirtį sukaupęs ūkininkas V.Liesionis savęs, kaip asmenybės, nesureikšmina, sako esąs žmogus kaip žmogus – toks, kaip ir visi. Tiesiog jam taip gyvenimas susidėliojo, kad turi įvairių patirčių. Odeta ir Vytautas ūkininkauti pradėjo visiškai atsitiktinai ir, kaip patys sako, netyčia. Po vestuvių 2007 metais gyvendami Kaune pajautė, kad dideliame mieste gyventi toliau nebegali.

„Apsibrėžėme veiklos vietas apskritimu žemėlapyje, nusprendėme, kur bus centras, ten kursimės. Tai ir buvo Prienų rajonas, Šilavoto apylinkės. Liko tik susirasti čia parduodamą sodybą, ją nusipirkome. Greta buvo truputėlį daugiau kaip 4,5 ha žemės, kurią čia veikianti žemės ūkio bendrovė pasiūlė išsinuomoti. Pamąstėme – juk galime dirbti žemę patys… Taip 2010–2011 metais ir prasidėjo mūsų šeimos ūkis“, – pamena sutuoktiniai.

Ūkis buvo nedidelis, bet jį Liesioniai augino kaip skruzdės savo namą – šapelis po šapelio. Šiandien jie rūpinasi 90 ha žemės. Ūkis yra mišrus. Prieš 6–7 metus pradėjo nuo nedaug – trijų mėsinių (mišrūnų) telyčiukių, o šiai dienai jų bandoje vaikšto jau dvidešimt galvijų. Dirbamos žemės plotuose augina grūdinių kultūrų – sėja kviečių, rapsų. Saviems galvijams užsiaugina žirnių, avižų ir kitų pašarinių kultūrų.

Liesioniai nepabijojo gyvulininkystės, sakydami, kad abiejų šaknys kaime – kilę iš miestelio, vaikystės metai prabėgę Seirijuose (Lazdijų r.). Abiejų tėveliai, kaip ir daugelio, tuo metu turėjo nedidelius ūkelius – valdė trihektarius. „Mes nuo žemės, ne nuo asfalto“, – patikino V.Liesionis.

Pamažu, lyg netyčia, pradėję ūkininkauti, jie gana sklandžiai per neilgą laiką sulipdė ūkį. Vis įsigydavo po gabaliuką žemės. Dabar nuosavos žemės Liesioniai skaičiuoja apie 50 ha, kitą dalį nuomojasi iš valstybės, dalį – iš privačių žemės savininkų. Sako, kad anksti teisingai pajautė, jog kai ūkis nedidelis, jis gyvybingas gali būti tik tada, kai yra mišrus, ir ta kryptimi eina.

Ūkininko V.Liesionio teigimu, jeigu jie būtų norėję gyventi tik iš augalininkystės, tada būtų turėję galvoti apie šimtus, o gal net ir tūkstančius hektarų dirbamos žemės. Tokį planą Prienų rajone realiai nebūtų įmanoma įgyvendinti, todėl jiems tiko kitas planas – į ateitį „žengti“ laikant gyvulių.

Įsišaknijo ir naujoje vietoje

Ūkio planavimui šeimininkui pravertė ir dėstytojo patirtis, įgyta dirbant Vytauto Didžiojo universitete. V.Liesionis yra pasirinkęs verslo administravimo sritį, kuri apima nuo ekonomikos iki valdymo dalykų.

„Ko gero, reikėtų sakyti, kad tai yra antras lemiamas veiksnys po žemės, meilės ir to, kas atsinešama genuose“, – taikliai palygino ūkininkas, kuriam profesiniai įgūdžiai taip pat pagelbėjo ryžtantis iš miesto kraustytis gyventi į kaimą ir dar imtis ūkininkavimo.

V.Liesionis pamena, kuomet jie apie 2010 metus pradėjo žengti į rimtesnį ūkininkavimo kelią, jiems daugelis pasukiodavo pirštu prie smilkinio, sakydami, kad nepavyks. „Esą pasaulis jau yra padalintas, laisvos žemės nėra ir mes nieko nepadarysime. O aš sakiau, kad vis tiek bandome“, – VL sakė ryžtingas ūkininkas.

Šiandien jie nesigaili pasirinkę Ingavangio kaimą. Žinoma, besirenkant vietą kaime, buvo pagalvoję ir apie tėviškę – Dzūkiją. „Viena vertus, būtų buvę per toli nuo darbų, nors ten yra tiek tėvų, senelių iš mano ir iš žmonos pusės žemės, tiek ūkiui kurtis reikalinga infrastruktūra, bet iš kitos pusės, aplinkui Seirijus žemės našumas yra prastesnis. Be to, kur kas toliau nuo pagrindinių mūsų veiklų, kas ir lėmė, kad mes čia, Ingavangyje, įsikūrėme“, – aiškino mišraus ūkio šeimininkas.

Laikas, tempas ir pajamos

Ūkininko dalia Lietuvoje – ne iš lengvųjų. Kiekvienais metais tenka patirti įvairiausių netikėtumų, sunkumų, tačiau Prienų rajone ūkininkaujantis V.Liesionis į visa tai žvelgia savaip.

„Kiekviena diena yra iššūkis. Mūsų specifika gal yra, kaip padalinti laiką ir spėti su visais darbais, kuriuos privalai atlikti ne vėliau, o tada, kada reikia – nuo žemės arimo, tręšimo iki paskutinio purškimo. Viskas turi būti padaryta laiku ir vietoje. O kada yra devynios galybės veiklų, tai išeina, kad pataikyti su darbais reikalingu laiku yra labai sunku. Aišku, daugiau mažiau visada pavyksta, bet tai mums didžiausias iššūkis – tas laikas ir tempas“, – mąstė jis.

Nors yra labai užimti, šiandien Liesioniai pagalbininkų ūkyje nesamdo. Savo laiku yra turėję pagalbininkų. Bet tai buvo anksčiau. Dabar visus darbus šeimos ūkyje nudirba tik dviese. „Man šiuo atveju labai pasisekė, nes žmona sėda ir į traktorių, ir į sunkvežimį grūdams vežti. Tad per javapjūtę aš kombainu kuliu javus, o žmona veža grūdus“, – gera komanda džiaugėsi ūkininkas, teigdamas, kad pats sau gali pavydėti, kad taip „paėjo“ ūkiškame gyvenime, sutapo požiūriai ir norai.

V.Liesionio nuomone, dabar jau gali pasakyti, kad žemės ūkis, palyginus jį su kitomis veiklomis, nėra kažkuo labai ypatingas. Jo teigimu, gal išskirtinumas yra tik tas, kad per metus darbai pasiskirsto labai netolygiai. Kartais turi dirbti po 14–16 valandų per dieną, bet yra ir laikas, kada gali viską susitvarkyti per 1–2 valandas. Būtent tas netolygumas, anot V.Liesionio, yra iššūkis, kuris ūkininkavimą daro sunkesnį.

„Aišku, žvelgiant iš verslo pozicijų, verslo ciklas – labai lėtas. Pavyzdžiui, metinis augalininkystės ciklas turi savo „žavesio“ – dedi į taupyklę visus metus ir tada esi priklausomas nuo krūvos kintamųjų ir nuo kainos, kuri bus tą konkrečią dieną, kai parduosi derlių. Bet jos negali prognozuoti, nebent būsi fiksavęs išankstine sutartimi. Bet tai yra labai ilgo apyvartumo verslo ciklas.

Mūsų atveju, kai laikome dar ir gyvulių, jie visiškai kompensuoja netolygumus (nors gyvulininkystės ciklas dar ilgesnis), be to, laikome kelis šimtus vištų, kurios duoda nuolatinių pajamų – kiekvieną dieną deda kiaušinius. Todėl tai lengvina situaciją. Jei ūkis būtų vien augalininkystės, finansinis planavimas, pajamų bei išlaidų paskirstymas taptų rimtu iššūkiu“, – aiškino Prienų krašto mišraus ūkio įkūrėjas.

Ateitis – be „baudžiavos“

Prienų kraštui V.Liesionis prognozuoja galvijininkystės ateitį, nors tai nėra lengvas kelias, ypač kai kalbama apie šiandieninę situaciją pieno ūkiuose bei pieno rinkoje. Jis neslėpė abejojęs, jog tikrai sėkmingai vystysis visa galvijininkystė, bet mėsinių galvijų auginimas yra kur kas perspektyvesnis, ypač Prienų rajone. Todėl, anot V.Liesionio, didelė tikimybė, kad dalis veiklos sritį keičiančių pienininkų mesis į mėsinę galvijininkystę, nes kito kelio tuo užsiimantiems paprasčiausiai nėra.

„Pasakysiu vieną frazę. Lietuvoje už ūkininkavimą, ypač už užsiėmimą gyvulininkyste, žmonės yra nubausti – lyg būtų atėję baudžiavos laikai. Nes jie negali keisti veiklos srities. Daugiamečių pievų arti negali – ir kas tada lieka?“ – retoriškai klausė Ingavangio ūkininkas.

„O pievų niekam nereikia, nes pieno sektorius traukiasi. Nei pievų, nei jos produktų – šieno, šienainio ar siloso – niekam nereikia. Tad žmonės įspeisti į kampą, kuriame pasirinkimas labai menkas – tik mėsinė galvijininkystė (arba smulkesnių gyvūnų auginimas). Baudžiava nesibaigia draudimu pereiti į kitą veiklos sritį. Baudžiava – kai už tave sprendžia, ką ir kaip gaminti. Kai už kiekvieną dažnai abejotinų taisyklių pažeidimą baudžia. Kai ES paramos lėšos yra ne paramos, o kontrolės instrumentas ir t.t.“ – apibendrino V.Liesionis.

Produktyvus laisvalaikis

Ūkininkaujantys ir į darbus skubantys sutuoktiniai suranda laiko atsipūsti nuo įsipareigojimų ūkiui. Anot šeimos tėčio, kitaip negali būti, tad kiekvieną vakarą leidžia kartu su vaikais. Plačiąja prasme ir jam pačiam, ir jo žmonai Odetai savanoriška tarnyba kariuomenėje irgi yra savotiškas laisvalaikis.

„Ten sutinki žmonių, gali pasireikšti, randi terpę gyvenimui įprasminti ir ženklui po savęs palikti. Galų gale saugumui, kiek nuo tavęs vieno priklauso, užtikrinti. Žodžiu, mūsų laisvalaikis labiau toks, aišku, dar yra tvenkinys, žvejyba ir kt., kas įprasta kiekvienam žmogui ir kiekvienai šeimai“, – mintimis pasidalino ūkininkas.

Artimiausių planų, svajonių Liesioniai taip pat turi, be jų būtų neįdomu gyventi. Anot V.Liesionio, ūkyje norisi optimizuoti išsiskaidžiusius žemių gabaliukus, vienokiu ar kitokiu būdu sujungti, atsinaujinti žemės ūkio technikos parką, auginti produktyvesnę gyvulių bandą. Tačiau tai jis vadina tiesiog rutininiais dalykais, kartu ir siektinais tikslais.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2023-05-19

Žalų ekspertai baigė vertinti situaciją po žiemos: pažeistų pasėlių kompensacijos viršija 2,5 mln. eurų

Žalų ekspertai baigė vertinti iššalimo pažeistus pasėlių laukus ir nustatė, kad šią žiemą pasėliams padaryti nuostoliai siekia daugiau kaip 2,5 mln. eurų – tiek draudimo išmokų Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung“ filialas „VH Lietuva“ iki birželio 1 dienos išmokės šalies žemdirbiams.

Daugiausiai nukentėjo Kelmės ir aplinkinių rajonų žemdirbiai: Šiaulių, Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonų. Iš viso dėl iššalusių pasėlių kreipėsi beveik 500 žemdirbių. Augalų iššalimas užfiksuotas 25 tūkst. hektarų pasėlių plotuose.

9 iš 10 visų pranešimų apie šaltuoju metų laiku pažeistus pasėlius sudaro pranešimai apie pažeidimus žieminių rapsų laukuose. Kai kur nukentėjo ir žieminiai miežiai bei kvietrugiai, Švenčionių rajone – iššuto žieminiai rugiai.

Pasak ekspertų, ši žiema paneigė mitą, kad žiemą augalams pavojingiausia yra didelė minusinė oro temperatūra.

„Nors šią žiemą ir nebuvo didelių šalčių, bet augalams pakenkė orų kaita, permainingas kritulių kiekis: iš pradžių augalai gavo daug sniego, paskui – atšilo, atleido, palijo, pašalo, pūtė stiprūs vėjai, vėl prisnigo ant šlapios žemės ir augalai iššuto. Lyginant su keliais ankstesniais metais, kai daugiausiai nukentėdavo javai arba šaltis iškilnodavo rapsus, tai šiemet augalai užduso nuo storo kiekio sniego“, – pasakoja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.

Pasak jos, nuo tokių meteorologinių sąlygų padeda apsisaugoti laiku ir tinkamai paruoštose dirvose pasėti bei gerai išsivystę augalai ir pasėlių draudimas.

„Turime pagirti žemdirbius, jog dauguma jų tikrai iš rudens stengėsi, kad augalai būtų kuo geriau pasiruošę žiemojimui. Augalai buvo stiprūs, bet tiesiog jų šaknys supuvo nuo permainingų kritulių ir šalčio“, – pasakoja žalų ekspertė.

Pagrindinė dilema, kurią, anot T. Rickevičienės, šį pavasarį sprendė žemdirbiai – atsėti ar neatsėti pažeistus augalus.

„Kai kurie žemdirbiai pasiliko pažeistus augalus, bet didžioji dalis pabandė atsisėti naujus, nes nenorėjo silpnų, po žiemos nušalusių ir bandančių vėl atsprogti augalų. Žemdirbiai nori susiplanuoti optimalius derlius“, – pasakoja T. Rickevičienė.

Apie situaciją po žiemos – iššalimo žalas – žemdirbiai galėjo pranešti iki gegužės 1 dienos. Anot „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovės, šiuo metu jau prasideda kitas žalų vertinimo etapas – pasėlių savidraudos fondo telefonas netyla nuo registruojamų šalnos pažeistų pasėlių.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 žemdirbių, apima 96 proc. visos Lietuvos pasėlių draudimo rinkos ir pernai buvo apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvos pasėlių hektarą.

Šaltinis: Toma Rickevičienė, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ informacija

Viceministras: pasėlių deklaravimas vejasi praėjusių metų tempą

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiųmetis pasėlių deklaravimas su nedideliu atotrūkiu vejasi praėjusių metų tempą. Viceministro duomenimis, antradienį buvo 35,1 tūkst. patvirtintų paraiškų, jose deklaruotas plotas – 412 tūkst. hektarų, taip pat pradėta pildyti 11,3 tūkst. paraiškų su daugiau nei 1 mln. ha.

„Kadangi viena savaite anksčiau startavome, o kitą savaitę dar nebuvo galima patvirtinti (paraiškų – BNS), atsilikimas yra, bet atotrūkis mažėja, lyginant su 2022 metais“, – Seimo Kaimo reikalų komitete sakė E. Giedraitis. „Apie pusę ploto jau yra deklaruota arba ruošiamasi. (…) Per parą yra apie 3 tūkst. paraiškų patvirtinama, ilgametis tempas“, – sakė jis.

Pasak viceministro, vidutinis vienos paraiškos plotas palaipsniui auga ir šiuo metu siekia 12 tūkst. hektarų. Vidutinis ūkis pagal deklaracijas iki šiol būdavo apie 17 hektarų.

Tuo metu parlamentaras, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigė, kad praėjus pusei deklaravimo termino pasėlius deklaravo tik ketvirtadalis ūkininkų. „Tai reiškia, kad dar trys ketvirtadaliai kabo ir tai yra tie, kurie yra didieji ūkiai ir kurie turi daugiausiai problemų. Situacija per savaitę nieko nepasikeitė, tik pablogėjo“, – posėdyje sakė K. Mažeika. Viceministras E. Giedraitis pabrėžė, kad situacija yra stebima ir jeigu reikės, deklaravimui bus pridedama papildomo laiko.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-17

Ankstesnės žemės ūkio naujienos