Žemės ūkio naujienos: 2023-05-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai, prisiėmę įsipareigojimus tausoti aplinką, už tai gaus daug didesnes išmokas
Deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ūkininkai tiesioginių išmokų paraiškoje gali prašyti ir paramos už plotus. Viena tokių plotinių priemonių yra tęstinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šiemet šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai pakeitimų ir patikslinimų. Gera žinia ūkininkams ta, kad perskaičiavus išmokas, už prisiimtų aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymą jų sąskaitas pasieks gerokai didesnės paramos sumos.
Bus tęsiamos svarbios veiklos
Indeksavus išmokas, nauji jų dydžiai bus taikomi šiemet pateiktoms paraiškoms tų KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų, kurių analogų nėra Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP). Tokiu būdu siekiama pareiškėjų, pateikusių / teikiančių paraiškas pagal KPP 2014–2020 metų priemonę, ir pareiškėjų, teiksiančių paraiškas pagal SP intervencines priemones, lygiavertiškumo.
Naujosios taisyklės leidžia dar trejus metus tęsti veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ ir gauti indeksuotą išmoką – 270 Eur/ha, taip pat „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (277 Eur/ha).
Bus tęsiama ir ūkininkams labai aktuali veikla „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“. Jie galės gauti daugiau nei tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovius. Jeigu nušienauta žolė bus išvežama, išmokos sieks 589 Eur/ha, o nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 536 Eur/ha.
Už veiklą „Dirvožemio apsauga“ indeksuota išmoka sieks 250 Eur/ha. Ši penkis kartus didesnė išmoka skirta didesniuose plotuose auginantiems antros ir trečios grupės azotą kaupiančius augalus ir nenaudojantiems augalų apsaugos priemonių.
Norintieji ir toliau galės dalyvauti veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. Patikslinus taisykles, iki 70 ha (anksčiau buvo 50 ha) padidintas didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama. Išmokos dydis – 99 Eur/ha. Pareiškėjams, pirmą kartą teikiantiems paraiškas pagal šią veiklą, t. y. 2023 metais prisiimantiems naujus įsipareigojimus, nustatytas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis.
Pažymėtina, jog pagal kitas KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas bus priimamos tik tos paraiškos, kuriose ruošiamasi tęsti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus.
Nauja tai, kad iš KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių išbrauktas reikalavimas pareiškėjams neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRAI.
Pareiškėjai, tręšiantys savo laukus ne mėšlu, duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus galės suvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) ne per 5, bet per 20 darbo dienų.
Iki šiol Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo daug darbo vertindama mobiliąja programėle „NMA agro“ pareiškėjų pateiktas šlapynių nuotraukas, nes pareiškėjams reikėjo pateikti ir mažesnių nei 0,1 ha laukų, už kuriuos parama nėra mokama, nuotraukas. Dabar nustatyta, kad „NMA agro“ mobiliąja programėle privaloma siųsti tik didesnių kaip 0,1 ha laukų nuotraukas.
Patikslinti ir veiklos „Melioracijos griovių šlaitų tvarkymas“ reikalavimai, susiję su pakrančių apsauginės juostos priežiūra ir tvarkymu. Nustatyta, kad naujai deklaruojamuose melioracijos griovių šlaituose turi būti tvarkoma nebe 1 m, o 3 m pločio apsauginė juosta. Deklaruojami griovių šlaitai su 3 m apsaugine juosta atitinka 8 GAAB standartą. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvavimas šioje veikloje yra savanoriškas. Šiemet prie melioracijos griovių 3 m juosta dar nėra privaloma ir sankcijų nebus. Tačiau rudenį sėjant labai svarbu į tas pakrančių apsaugos juostas nesėti žieminių javų, nes tai jau būtų pažeidimas.
Šiemet deklaruojant 3 m apsaugos juostą prie pagal priemonę tvarkomų melioracijos griovių šlaitų, šie plotai nebus užskaitomi į 5 proc. negamybinių veiklų plotų, kurie reikalingi pareiškėjams, siekiantiems dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose.
Kiti priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimai
Pareiškėjams nebetaikomas reikalavimas daugiamečiams sodiniams sudaryti ir vykdyti, laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos, sėjomainos planą pagal veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“.
Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, deklaruojamiems pagal šią veiklą laukams kasmet turės sudaryti ir vykdyti tręšimo planą.
Taisyklėse numatyta, kad pareiškėjai, taikantys bearimę žemdirbystę, prieš pagrindinės kultūros sėją galės suvoluoti tarpinius pasėlius.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės patikslintos žemės ūkio ministro 2023-04-24 įsakymu Nr. 3D-272.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-19
Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planas: nauda turi išlikti ir ateinančioms kartoms
Žemės ūkio ministerija patvirtino Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. Jame numatytos konkrečios ilgalaikės priemonės iki 2030 metų, kurias įgyvendinant dalyvaus ir Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Planą parengė iš mokslininkų, ūkininkų ir ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų atstovų sudaryta darbo grupė.
Įgyvendinant planą bus siekiama spręsti žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimo, jo tvaraus naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio taršos mažinimo, jo teikiamos naudos žmonėms, gamtai ir klimatui vertinimo klausimus.
„Dirvožemiui palankaus ūkininkavimo plėtra ir skatinimas – tai vienas iš mūsų strateginių siekių, numatytas ir Vyriausybės programoje. Supratimas apie dirvožemio sveikatą ir jos palaikymo svarbą ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimui vis auga. Tikimės, jog pirmą kartą parengtas dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planas suteiks papildomą postūmį taikant tvaraus ūkininkavimo priemones, taip pat užtikrins tikslingesnį duomenų rinkimą ir jų naudojimą bei paskatins aktyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Netvari žemės ūkio veikla kelia pavojų derlingumui
Dirvožemis yra vienas svarbiausių nacionalinių gamtos išteklių. Siekiant, kad Lietuvos gyventojai galėtų sveikai ir kokybiškai maitintis, reikia didesnių pastangų išsaugoti, palaikyti ir atkurti biologinę įvairovę bei ekosistemas.
Derlingumui pavojų kelianti dirvožemio erozija jau dabar apima didelę Lietuvos teritorijos dalį. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje yra eroduota apie 19 proc. visų žemės ūkio naudmenų, iš jų net 61 proc. sudaro vidutiniškai eroduoti dirvožemiai. Stipriai eroduotiems dirvožemiams tenka 2 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Problemos, keliančios grėsmę dirvožemio būklei Lietuvoje, siejamos su netvaria žemės ūkio veikla – intensyviais ūkininkavimo metodais, nesubalansuotu trąšų naudojimu, sunkios žemės ūkio technikos naudojimu, monokultūrų auginimu arba nepakankamo įvairumo sėjomainų taikymu, dirvožemio pažeidimu cheminėmis medžiagomis (pvz., cheminiais augalų apsaugos produktais, sunkiaisiais metalais ir kt.). Dėl mažėjančio gyvulių skaičiaus augalų tręšimui naudojama vis mažiau organinių trąšų.
Lietuvoje dirvožemio stebėseną savais metodais atlieka ir Aplinkos ministerija, ir Žemės ūkio ministerija. Plane akcentuota, kad būtina numatyti vieningus rodiklius, kuriais vadovautųsi visi vykdytojai, bei naudoti vieną bendrą duomenų bazę, kurioje būtų talpinami visi dirvožemio tyrimų rezultatai. Nepakankamas duomenų kiekis neleidžia Lietuvoje kompleksiškai įvertinti dirvožemio sveikatos būklės, todėl stebėsenos sistemą reikėtų nuosekliai papildyti ir papildomais rodikliais, leisiančiais imtis tikslinių priemonių jo būklei gerinti. Labai svarbu užtikrinti, kad visi dirvožemio stebėsenos duomenys būtų ne tik susisteminami, bet ir prieinami žemės ūkio veiklos subjektams bei visuomenei.
Iniciatyvos turi imtis valstybės institucijos
Plano rengėjų nuomone, priemonės ir veiksmai, susiję su dirvožemio apsauga ir tvariu jo naudojimu, šiuo metu yra įgyvendinami nepakankamai koordinuotai. Būtinas ir holistinis požiūris, įtraukiantis daugiau institucijų – reikia atsižvelgti į tvarų dirvožemio valdymą priimant sprendimus ir kituose sektoriuose.
Institucijos turi teikti didesnį dėmesį dirvožemio naudotojų konsultavimui dėl tvaraus dirvožemio naudojimo, ypač aktualu didinti kompetencijas individualiu ūkio lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečias situacijas bei mokslines rekomendacijas. Būtina sukurti lengvai valdomus ir plačiai prieinamus technologinius bei skaitmeninius dirvožemio valdymo įrankius, taip pat šviesti visuomenę ir ūkininkus apie dirvožemio apsaugos reikšmę.
Kas numatyta plane?
Siekiant įgyvendinti planą, nustatyti šie uždaviniai:
-mažinti rūgščių dirvožemių plotus ir skatinti žemės ūkio produkcijos gamybos pritaikymą pagal dirvožemio pH;
-išsaugoti ir didinti dirvožemio humusingumą;
-mažinti dirvožemio taršą;
-užtikrinti kenksmingų organizmų ir ligų kontrolę;
-išsaugoti ir puoselėti dirvožemio biologinę įvairovę;
-plėtoti dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistemą įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus;
-sutelkti ir įtraukti valstybės institucijas, užtikrinant dirvožemio tvarų puoselėjimą;
-užtikrinti informacijos sklaidą, komunikaciją ir žinių atnaujinimą, įtraukiant mokslo ir studijų bei konsultavimo institucijas.
Sudarys darbo grupę
Plane detaliai numatytos ne tik priemonės, veiksmai, jų įgyvendinimo terminai, bet ir konkretūs atsakingi vykdytojai. Įgyvendinant planą bus siekiama kryptingos valstybinių institucijų veiklos ir suinteresuotų organizacijų įsitraukimo.
Už plano įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą atsakinga Žemės ūkio ministerija. Ji sudarys tarpinstitucinę koordinavimo darbo grupę dirvožemio tvaraus naudojimo, stebėsenos, mokslinių tyrimų, studijų programų ir mokymo, konsultavimo bei kitiems dirvožemio probleminiams klausimams spręsti. Darbo grupė bus tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-05-22
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2023 m. balandžio mėnesį
Informuojame, kad 2023 m. balandžio vidutinė natūralaus (4,30 proc. riebumo ir 3,41 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 379,24 Eur už t, t. y. 0,7 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2023 m. kovo mėn. – 381,87 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2023 m. balandžio mėnesį, palyginti su 2023 m. kovo mėn., padidėjo 1,2 proc. ir buvo 298,99 Eur už t. 2023 m. balandžio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 25,7 proc. mažesnė, palyginti su 2022 m. balandžio mėn. (2022 m. balandžio mėn. – 510,32 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. balandžio mėnesį už natūralų pieną (4,32 proc. riebumo ir 3,52 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 419,51 Eur už t. Palyginus su 2023 m. kovo mėn., ši pieno kaina sumažėjo 0,03 proc. (2022 m. balandžio mėn. ji buvo 560,79 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. balandžio mėn., palyginti su 2023 m. kovo mėn., padidėjo 1,0 proc. ir buvo 321,89 Eur/t Eur už t (2022 m. balandžio mėn. – 424,76 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2023 m. balandžio mėn.).
2023 m. balandžio mėn. buvo supirkta 100,12 tūkst. t pieno, 1,9 proc. mažiau, palyginti su 2022 m. balandžio mėn.
Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.
Šaltinis: vic.lt, 2023-05-19
Rusijos grūdų eksportas šiais žemės ūkio metais – rekordinis
Rusija nuo šių metų ūkio metų pradžios (praėjusių kalendorinių metų vidurio) iki praėjusio mėnesio pabaigos eksportavo rekordinį per tokį laikotarpį kiekį grūdų – 50,7 mln. tonų, skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama šalies žemės ūkio rinkos ekspertus. Bendrovės „Rusagrotrans“ analitikų skaičiavimais, vien tik kviečių eksportas per šį laikotarpį siekė 41 mln. tonų ir buvo 10,7 proc. didesnis nei prieš metus.
Rusijos ekspertų naujausiomis prognozėmis, per visus šiuos žemės ūkio metus šalis turėtų eksportuoti 59,3 mln. tonų grūdų, iš jų 48 mln. tonų turėtų sudaryti kviečiai.
Šių metų Rusijos bendro grūdų derliaus prognozė, pagerėjus gamtinėms sąlygos šalies pietinėje dalyje, pagerinta iki beveik 130 mln. tonų, o vien tik kviečių – iki ne mažiau kaip 81 mln. tonų. Nacionalinė statistikos tarnyba „Rossat“ skelbė, jog 2022-aiaisis šalyje buvo prikulta kiek daugiau nei 150 mln. tonų grūdų.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-05-19
Sudaryta priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (2023 m. I) paraiškų pirmumo eilė
Informuojame, kad anksčiau, nei numatyta teisės aktuose, sudarytos paraiškų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktų nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (2023 m. I) (Priemonė), prioritetinės eilės. NMA užbaigė pagal Priemonę pateiktų paraiškų prioritetinį atrankos vertinimą. Paaiškėjo, kad 372 paraiškos atitiko atrankos kriterijus. Prioritetinės eilės sudarytos pagal atskirus sektorius, kuriems buvo teikiamos paraiškos.
Norintys vykdyti kitų augalininkystės sektorių veiklą pateikė 105 paraiškas, kurioms finansuoti prašoma daugiau kaip 18,37 mln. Eur. Kadangi šiam sektoriui skirta 17,18 mln. Eur, prašomų lėšų užteks 91 paraiškai, surinkusiai 85–60 atrankos balų, 6 paraiškoms, kurios surinko 55 balus, lėšų pakanka iš dalies. 8 paraiškoms, surinkusioms 50 balų ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nebus vertinamos.
148 paraiškos, kurias pateikė pareiškėjai, numatę vykdyti mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių veiklą, buvo surikiuotos į pirmumo eilę. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 31,64 mln. Eur, tuo tarpu skirta daugiau kaip 17,38 mln. Eur. 63 paraiškoms, surinkusioms 85–56 atrankos balus, visiškai pakanka lėšų, 23 paraiškoms, kurios surinko 55 atrankos balus, lėšų pakanka iš dalies, 62 paraiškoms, surinkusioms 50 balų ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nebus vertinamos.
91 paraišką pateikė pareiškėjai, numatę vystyti pieninės galvijininkystės sektoriaus veiklą. Jų projektams finansuoti prašoma šiek tiek daugiau kaip 23,9 mln. Eur. Kadangi šiam sektoriui numatyta skirti 17,18 mln. Eur, prašomų lėšų užteks 60 paraiškų, kurios surinko 80–60 atrankos balų, 11 paraiškų, surinkusių 55 balus, lėšų pakanka iš dalies. 20 paraiškų, surinkusių 50 balų ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nebus vertinamos.
Paaiškiname, kad tuo atveju, kai įvertinus visų to paties kvietimo metu gautų paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams nustatoma, kad tik daliai vienodą atrankos kriterijų balų skaičių gavusioms paramos paraiškoms užtenka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, NMA kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo paramos paraiškoms finansuoti. Jeigu bus skirtos papildomos lėšos, paraiškos bus vertinamos toliau.
Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių projektus vykdyti nusprendę pareiškėjai pateikė 28 paraiškas, kurių prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 5 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 10 mln. Eur. Kadangi bendra prašoma paramos suma neviršija skirtosios, parama bus skirta visiems pareiškėjams, kurie atitiks tinkamumo skirti paramą reikalavimus.
Primintina, kad pagal Priemonę paramos galima buvo kreiptis dėl:
investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos);
investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui; paskolos dalis, skiriama apyvartinio kapitalo finansavimui, negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės;
lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui; tuo atveju, kai KPP laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, pareiškėjui jau yra skirta investicinė parama, pareiškėjas gali kreiptis lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, pateikdamas nustatytos formos prašymą suteikti lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui. Tokiu atveju pareiškėjo tinkamumo vertinimas pagal Taisyklių nuostatas neatliekamas.
Paramos dydis
Parama vienam projektui negali viršyti:
300 000 Eur, kai teikiama investicinė parama.
600 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir kai (pasirenkamas vienas iš nurodytų variantų):
– pateiktame projekte numatyta įgyvendinti kolektyvines investicijas;
– pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro daugiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM); kai statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM), paramos suma projektui negali viršyti 300 000 Eur.
500 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola, iš kurių:
– didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 300 000,00 Eur;
– didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 000 Eur.
800 000 Eur, kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola ir kai (pasirenkamas vienas iš nurodytų variantų):
– pateiktame projekte numatyta įgyvendinti kolektyvines investicijas;
– pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro daugiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM); kai statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM), paramos suma projektui negali viršyti 300 000 Eur.
Tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi ir investicinės paramos ir (arba) lengvatinės paskolos, didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti 200 tūkst. Eur, ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, o metinė palūkanų norma yra nustatoma Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) ir finansų tarpininko sudarytoje sutartyje dėl paskolų teikimo ir skelbiama ŽŪPGF interneto svetainėje www.garfondas.lt.
Atkreiptinas dėmesys. Kai įgyvendinant tą patį projektą kreipiamasi ir investicinės paramos, ir lengvatinės paskolos, bendras paramos dydis (sumine ir procentine išraiška) negali viršyti didžiausio leistino paramos intensyvumo ir didžiausios leistinos paramos sumos, nustatytos Taisyklėse. Paramos suma projektui apskaičiuojama sudedant investicinės paramos sumą (subsidiją) ir lengvatinės paskolos, apskaičiuotos kaip bendrasis subsidijos ekvivalentas (toliau – BSE), sumą. Taigi svarbu įvertinti, kad BSE suma yra minusuojama iš investicinės paramos sumos.
Šaltinis: nma.lt, 2023-05-19
Broliškas pieno ūkis – laiko užtenka ir atostogoms
Kalvarijos seniūnijoje, Mikalaukos kaime broliai Elegijus ir Svajūnas Skrupskiai prieš daugiau nei 20 metų, investavę po 4 karves įkūrė pieno ūkį. Šiandien jungtinis 50-ties karvių ūkis išsiskiria tvarka bei valdymo forma – broliai su šeimomis visomis atsakomybėmis ir pasiekimais dalijasi lygiai perpus. Svajūnas ir Eligijus Skrupskiai su žmonomis Daiva ir Nijole, dirbdami drauge atrado ne vieną sėkmingo bendradarbiavimo būdą.
Ūkių savininkų teigimu, sprendimas vystyti ūkį dviems šeimoms drauge yra neginčytinai geriausias. Daiva Skrupskienė pasakoja, kad toks ūkio valdymo modelis vystėsi natūraliai, be didelių apmąstymų, o jo pradžia – pradėjus modernizuoti ūkį, rašoma pranešime.
Į priekį vedantys sprendimai
„Iš pradžių visi keturi karves melždavome rankomis. Kai pasistatėme linijas ir pradėjome melžti aparatais, pastebėjome, kad nėra būtinybės vienu metu suktis keturiese, – sako D. Skrupskienė. – Taip pradėjome mainytis kas savaitę. Kiekvienas žino savo pareigas ir atsakingai jas vykdo“. Skrupskių ūkyje visi sprendimai priimami diskutuojant ir ieškant kompromisų.
Savininkai atvirauja, kad ūkio valdyme svarbi vertybė – lygybė. „Jei ūkio valdymą prilygintumėte orkestrui, tai čia griežiančio pirmu smuiku nerasite“, – šypsosi Elegijus Skrupskis. Vyras taip pat pamini, kad ūkininkavimo specifika išsiskiria ir griežta dienotvarke: „Kaip sakoma: Karas – karu, pietūs – laiku! Norint viską spėti ir neprarasti motyvacijos, svarbu laikytis dienos rėžimo. Atėjo pietų metas – laikas pasistiprinti“, – šypsosi Elegijus.
Vienu iš geriausių sprendimų šeimos įvardina ir šių metų vasarį pagaliau įtvirtintą norą prisijungti prie „Pienas LT“ kooperatyvo. „Dirbome ne su viena perdirbimo įmone ir iš šalies ilgai stebėjome kooperatyvą. Ilgainiui vis labiau vargino pasikartojančios derybos dėl pieno kainos. Kantrybei išsekus, vieningai priėmėme sprendimą pradėti pieną tiekti „Pienas LT“. Netrukus pajautėme, kad kooperatyvo vertybės atliepia mūsiškes, todėl nuoširdžiai džiaugiamės įgyta drąsa pakeisti perdirbėją“, – teigia D. Skrupskienė.
Daugiau privalumų, nei trūkumų
D. Skrupskienė priduria, kad su kooperatyvu sąžiningumo ir pasitikėjimo vertybėmis grįsti santykiai ne tik tausoja sveikatą, bet ir sutaupo laiko bei energijos, kurią anksčiau reikėdavo skirti deryboms. Pasidalinimas atsakomybėmis Skrupskiams taip pat suteikia daugiau laiko ir mažiems bei dideliems gyvenimo džiaugsmams. Daiva ir Svajūnas Skrupskiai neretai pasinaudoja galimybe keliauti, aplanko Danijoje gyvenančią dukrą. „Dabar gyvenime daug mažiau skubėjimo – galima neskubant išgerti kavos, ilgesniam laikui išvykti. Net susirgus žinome, kad yra į ką kreiptis pagalbos. Tai motyvuoja nesustoti ir judėti į priekį,“ – priimtais teisingais sprendimais džiaugiasi šeima.
Atsigręžus atgal
Pati ūkininkavimo pradžia, kaip atsimena Elegijus Skrupskis, siekia dar tarybinius laikus: „Man ūkininkavimas prasidėjo prieš daugiau nei 30 metų. Tuo metu gyvenome ūkyje, dirbome kolūkyje, užsiėmėme žemdirbyste, o brolis prisijungė kolūkiams sugriuvus“. Su kolūkio griūtimi atsirado naujų galimybių – Elegijus ir Svajūnas prisijungė prie kuriamos bendrovės, kurioje darbavosi penkiese. Tuo metu laukuose augintos įvairios grūdinės kultūros ir kiti augalai, o karvių abiejų brolių šeimos turėjo keletą.
Laikui bėgant, ūkis vis plėtėsi, daugėjo auginamų gyvulių. 2000-ųjų pradžioje iširus pirminei bendrovei, brolis Elegijus ir Svajūnas su žmonomis sujungė savo ūkius. „Ūkiui plečiantis auginome ir mėsinius galvijus, tačiau vis tik nusprendėme plėtoti pieno ūkį. Tuo metu šis sprendimas buvo pelningiausias, – atsimena Svajūnas. – Tikimės, kad nepaisant vis pasikartojančių krizių, pieno ūkių perspektyva išliks ir ateityje“.
