Žemės ūkio naujienos: 2023-06-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Išmokos už tarpinius pasėlius – jau ūkininkų sąskaitose
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams, kurie įvykdė įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, jau išmokėjo kompensacines išmokas. Nors pagal teisės aktus kompensacinės išmokos turi būti išmokėtos iki birželio 30 d., NMA 12,7 tūkst. pareiškėjų iš viso išmokėjo beveik 4,8 mln. Eur kompensacinių išmokų. 2022 m. patvirtintas kompensacinės išmokos dydis – 134 Eur už ha.
Primename, kad išmokos mokamos pareiškėjams, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Vykdantys KPP priemonės veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ įsipareigojo po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius pasėti per savaitę (ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.), juos išlaikyti ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d., pagal veiklą deklaruotuose plotuose neganyti gyvulių, neruošti pašaro ir nešienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose. Taip pat šią veiklą vykdantys ūkininkai turėjo įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją.
Šaltinis: nma.lt, 2023-06-05
Šienavimo terminai pagal „Natura 2000“ veiklą
Ūkininkai, vykdantys veiklas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, gali šienauti pievas nuo birželio 15 dienos.Deklaruoti plotus pagal KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ galima pagal dvi veiklos sritis – „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Parama „Natura 2000“ miškuose“. Šienauti leidžiama pradėti ne anksčiau kaip birželio 15 d.
Ūkininkai, vykdantys veiklas pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, pievas (kodai GPŽ, DGI, DGP, DGA), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje nušienauti ir sutvarkyti (išvežti iš lauko, smulkinti ir paskleisti draudžiama) turi bent 1 kartą per metus nuo birželio 15 d. iki spalio 30 d.
Jei konkrečioje teritorijoje nėra nustatyta šienavimo ar ganymo terminų, šienauti pradedama ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir užbaigiama iki spalio 30 d. Jei ganomi gyvuliai – ganiavos terminas nenustatomas.
Jei pareiškėjo einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) hektarui (vertinamas pagal KPP priemonę deklaruojamų pievų plotų (Klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGI, DGP, DGA) ir Ūkinių gyvūnų registre registruotų žolėdžių ūkinių gyvūnų, nurodytų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 3 priedo lentelės 1–9 eilutėse, santykis), pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likęs nedidelis nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas neatitikimu reikalavimams.
Nupjautą žolę smulkinti ir paskleisti yra draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjo einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG hektarui.
Pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas deklaruojamuose plotuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas, pareiškėjas privalo laikytis priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų taisyklėse nurodytų šienavimo ir ganymo terminų.
Šaltinis: nma.lt, 2023-06-02
Įmonės bando pasipelnyti: siunčia laiškus dėl nesutvarkytų sklypų ir grasina baudomis
Daliai sklypų savininkų sulaukus laiškų su įspėjimais, kad už nesutvarkytą žemės plotą gresia baudos, Nacionalinė žemės tarnyba sako atsiribojanti nuo minėtų laiškų. Specialistas įžvelgia žemę tvarkančių įmonių norą pasipelnyti. Geodezininkas Bartoszas Jachimowiczius LRT.lt aiškina, kad laiškus siunčia ne valstybinės institucijos, o įmonės, kurios dėl darbo stygiaus siūlo paslaugas ir kelia nerimą gyventojams, įsitikinusiems, kad tai – valstybinės institucijos laiškas.
Laiškų sulaukę gyventojai įspėjami, kad už netvarkingą žemę gyventojai gali gauti baudas.
B. Jachimowicziaus pabrėžia, kad laiškų siuntėjai nesiekia sukčiauti, o taip siūlo paslaugas.
„Neturime duomenų, kad užsakytos paslaugos nebūtų suteiktos. Iš esmės galima įsivaizduoti situaciją, jei autoservisai pradėtų siųsti reklaminius laiškus vairuotojams, kurių techninės apžiūros laikotarpis baigiasi“, – pavyzdį pateikia specialistas.
Anot B. Jachimowicziaus, gavę panašų laišką turėtų kreiptis į policiją ir Registrų centrą dėl asmens duomenų vagystės.
„Tai yra Asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimas. Registrų centras tokiu atveju turėtų peržiūrėti sutartis su tokią informaciją gaunančiomis įmonėmis ir patikrinti, ar nepažeidžiamos sutarties sąlygos. Nesąžininga, kad vienos įmonės turi laikytis taisyklių, o kitos – ne“, – apgailestauja pašnekovas.
B. Jachimowicziaus kartu paaiškina ir schemą, kaip įmonės sužino, kam priklauso konkretus nesutvarkytas žemės sklypas.
„Norint kam nors išsiųsti laišką, reikia žinoti asmens adresą. Bendrovės sudariusios sutartį su Registrų centru. Jų atstovai eina į portalą regia.lt, ten patikrina, kur nesutvarkyti sklypai ir pažiūri, kam priklauso sklypas. Žinodami vardą, pavardę ir gimimo datą Registrų centre jie užsako konkretaus piliečio adresą, kuriam siunčia laišką. Mano nuomone, tai neteisėtas asmens duomenų naudojimas. Registrų centro sutartyse pabrėžiama, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik iš anksto numatytai paslaugai atlikti. Draudžiama naudoti asmens duomenis reklamos tikslais, nebent iš anksto būtų numatyta kitaip“, – pabrėžia jis.
Įmonė sako nieko blogo nedaranti
Savo ruožtu vienos iš laiškus siuntusių įmonių UAB „Geodezijos centras“ direktorius Antanas Balnis atsisakė plačiau komentuoti, tačiau teigė, kad situacija priklauso nuo konkretaus adreso.
„Iš esmės tik informuojame apie savo projektus ir paslaugas. Kai atliekame darbus šalia esančiame sklype, žinome adresą, todėl žinome, kaip atrodo kitos netoliese esančios teritorijos“, – sakė A. Balnis.
Jis pridūrė, kad bendrovė dažniausiai tiesiog įmeta į pašto dėžutę šabloniškus laiškus.
„Asmuo, radęs tokį laišką namuose, neprivalo į jį atsakyti. Jei jis jaučia grėsmę dėl galimo asmens duomenų pažeidimo, gali paprasčiausiai kreiptis į teisininkus. Žinome, kad pažeidimų nedarome“, – akcentavo įmonės direktorius.
Jis pabrėžė, kad asmens duomenys negali būti pažeisti, nes laiškai siunčiami sklypo adresu, kuris viešai prieinamas. „Dažniausiai ant voko net nebūna užrašytas vardas ir pavardė. Taigi nėra taip, kad turėtume kokių nors blogų ketinimų ir norėtume pakenkti“, – pabrėžė jis.
NŽT ir Registrų centas pateikia savo poziciją
Registrų centro LRT.lt pateiktame atsakyme akcentuojama, kad įstaiga užtikrina, jog visi archyvuose ir informacinėse sistemose esantys duomenys būtų tvarkomi, saugomi ir prieinami pagal galiojančius teisės aktus. Nekilnojamojo turto duomenys tvarkomi Nekilnojamojo turto registre, o objektų adresai – Adresų registre.
„Teisės aktai apibrėžia ir subjektus, kurie gali gauti duomenis, ir informacijos, kurią jie gali teikti, apimtį. Visais atvejais subjektai, kuriems reikalingi duomenys iš registrų, pirmiausia turi pateikti teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodyti aiškų jų naudojimo tikslą. Įvertinus visas aplinkybes ir perdavus informaciją, tai galima padaryti vieną kartą arba pasirašant daugkartinį dalijimosi duomenimis susitarimą“, – teigiama komentare.
Duomenų gavėjas, anot Registrų centro, įsipareigoja naudoti duomenis tik sutartyje su Registrų centru nurodyta apimtimi ir tikslu. Gavus nusiskundimų, kad informacija buvo naudojama ne prašyme nurodytu tikslu, gali būti pradėtas vidinis tyrimas aplinkybėms nustatyti. Prireikus tyrimas gali būti perduotas kompetentingoms institucijoms. Nustačius pažeidimų, sutartis gali būti sustabdyta arba nutraukta, taip pat gali būti taikomos kitos atitinkamų institucijų sankcijos.
Savo ruožtu Nacionalinė žemės tarnyba sako atsiribojanti nuo gyventojams siunčiamų grasinimų.
„Pastaruoju metu kai kurie žemės sklypų savininkai gauna privačių įmonių (asociacijų) laiškus, kuriais įspėjami dėl gresiančių NŽT patikrinimų ir galimų baudų už žemės ūkio paskirties žemės apleidimą.
NŽT pabrėžia, kad neturi jokių ryšių su tokius laiškus siunčiančiomis įmonėmis (asociacijomis), o visi planuojami žemės naudojimo patikrinimai kiekvieno metų ketvirčio pradžioje yra skelbiami viešai“, – informuoja NŽT.
Tarnyba kviečia gyventojus pasitikrinti, ar jų naudojamas žemės sklypas priskirtas prie apleistos žemės ir ar yra įtrauktas į numatytų tikrinti sklypų sąrašą; pasitvirtinus – kuo skubiau patiems imtis būtinų priemonių galimiems pažeidimams pašalinti, taip išvengiant už žemės apleidimą numatytų baudų.
Šaltinis: lrt.lt, Evelina Knutovič, 2023-06-02
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. balandžio mėnesį eksportavo 2,7 karto didesnį grūdų kiekį negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų balandį eksportavo 348,807 tūkst. t grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (89,41 proc. arba 311,866 tūkst. t) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Šveicariją, Nigeriją, Keniją, Senegalą ir PAR (vidutinė kaina – 277,31 EUR/t).
Miežiai (33,483 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Estiją ir Tunisą (vidutinė kaina – 219,92 EUR/t), avižos (2,999 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Lenkiją ir Nyderlandus (vidutinė kaina – 244,52 EUR/t).
2023 m. balandžio mėnesį eksportuota 11,876 tūkst. t ankštinių augalų grūdų (žirnių ir pupų) – tai 31,41 proc. didesnis kiekis negu 2022 m. balandžio mėnesį. Jie buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Nyderlandus ir Norvegiją (vidutinė kaina – 298,36 EUR/t).
Rapsų eksportas 2023 m. balandžio mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo didesnis beveik 2 kartus (sudarė 22,394 tūkst. t). Jie buvo išvežti į Latviją, Belgiją, Suomiją ir Didžiąją Britaniją (vidutinė kaina – 458,94 EUR/t).
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (423) / 2023 m.
Seimas linkęs leisti dabartinėmis sąlygomis statyti ūkininko sodybą jau pradėjusiems tvarkytis dokumentus
Seimas po svarstymo pritarė iniciatyvai patobulinti anksčiau prezidento vetuotą, o vėliau priimtą pataisytą įstatymą apriboti ūkininkų sodybų statybas. Kad nuo liepos įsigaliojanti nauja tvarka būtų pakoreguota, parlamentas turi jai pritarti dar vieną kartą.
Patobulinimais siekiama suteikti pereinamąjį laikotarpį ūkininkams, kurie jau pradėjo ruošti ūkininko ūkio statybos projektus, laukia statybos leidimų, tačiau gali nespėti iki liepos dokumentų susitvarkyti.
„Tie, kurie nori dar senomis sąlygomis, t. y., ant 50 arų susiformuoti ūkininko sodybą, pasistatyti gyvenamąjį namą, jiems dar bus galimybės – atsiveria langelis dar mėnesį tuos dokumentus pasitvarkyti“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete sakė viena pataisų iniciatorių, komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Kovą Seimas pritarė Ūkininko ūkio įstatymo pataisoms po Gitano Nausėdos veto: nuo liepos 1 d. ūkininko sodybos gyvenamąjį namą su priklausiniais galės statyti ūkininkas, ne mažiau kaip 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, tačiau reikalavimas nebus taikomas kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
Jau priimtame įstatyme taip pat nustatyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio pastatais galės būti statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai. Tuo tarpu kitus ūkininko veiklai reikalingus pastatus leidžiama ir nuosavame bent 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties sklype – išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Šiuo metu norint statyti ūkininko sodybos pastatus būtina parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą statinių vietai patvirtinti, po to dar turi būti parengtas sodybos statinių projektas, išduotas statybos leidimas. Po svarstymo iniciatyvą palaikė 95, susilaikė 4 parlamentarai.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-06-01
„Delfi agro“. Kiek laiko užtrunka rankomis pamelžti karvę
Kelias karves laikantys ir jas rankomis melžiantys žmonės vis rečiau aptinkami kaime. Mažylė duoda 12 litrų du kartus per dieną. Šeima laiko tris karves. Tačiau tokie ūkiai vis retesni Lietuva – filmuota Pagramančio apylinkėse. Kaip viskas vyksta – patys žiūrėkit.
Ypatingai sparčiai juos šienauja dabartinė pieno krizė. Tokiems žmonėms perdirbėjai už kilogramą moka keliolika centų. keletą kartų mažiau nei stambiems ūkiams. Kibiras, arba 12 litrų, kiek duoda Mažylė, tai mažiau nei du eurai per vieną melžimą, arba keturi jei skaičiuosime rytinį ir vakarinį. iš šių pinigų gyvuliui reikia ruošti pašarą žiemai ir bent du kartus per dieną – jokių išeiginių – prie jo ateiti. Jaunimas tokio darbo purtosi kaip velnias kryžiaus.
Buvęs viceministras Paulius Astrauskas yra apibūdinęs, kaip turi atrodyti pelningas lietuviškas pieno ūkis: „Tai modernus ūkis, kuriame reikėtų kuo mažiau žmogaus darbo ir energetinė dedamoji. Iš mėšlo galima gauti šilumą, elektros energiją, perdirbtas mėšlas puiki trąša. Tokie ūkiai labai konkurencingi. Kalbant apie idealų ūkį, tai šeimos ūkis 100-200 karvių, ne didesnis. Tokiam prižiūrėti užtenka vieno žmogaus, kuris kontroliuotų automatizuotą bandos valdymo sistemą.
Automatizuotomis linijomis galima melžti, išplauti linijas. Joms didelės priežiūros nereikia. Tokios fermos yra Švedijoje, Danijoje, o fermos veikia automatiškai ir kuria papildomas pajamas šeimai. Ten dirba tik šeimos galva. Norint augti reikia daugiau technologijų pašarų ruošimo technologijose, nes mūsų ūkininkai neišnaudoja viso tiek trąšų, tiek grūdinių kultūrų potencialo.“
