Žemės ūkio naujienos: 2023-06-07

Visiems, norintiems gauti išmokas už deklaruotus plotus bei gyvulius, privaloma laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Taigi viename iš NMA parengtų lankstinukų glaustai išdėstyti visų devynių 2023–2027 m. GAAB standartų aprašymai ir aktualūs terminai, nurodant sankcijų už jų nesilaikymą dydžius. Tame pačiame lankstinuke pateikti ir įsipareigojimai pagal ekologines schemas bei nurodomi preliminarūs įkainiai už deklaruotus plotus, taip pat ir įsipareigojimų laikotarpiai.

Atskira atmintinė skirta 2023–2027 m. žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimams. Joje pateikta vienuolikos žemės ūkio valdytojams privalomų laikytis reikalavimų ir terminų suvestinė bei taikytinų sankcijų dėl jų nesilaikymo dydžiai.

Naudingas bus ir QR kodų lankstinukas, kuriuo naudojantis bus lengva rasti NMA internetines svetaines, NMA laikraštį ir socialinius tinklus, kuriuose nuolat skelbiamos aktualiausios naujienos.

Nuo šių metų visoje Lietuvos teritorijoje privalomai naudojama Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema ALNSIS, todėl NMA parengė lankstinuką, kuriame paaiškinami ALNSIS įsipareigojimų dėl paramos už plotus stebėjimo rezultatai ir reikšmės, įvardijamos rezultatų rodymo Informaciniame portale datos. Ūkininkai naudodamiesi Informaciniu portalu galės iš anksto pasitikrinti, ar yra nustatyta neatitikimų ir, jų esant, – laiku ištaisyti.

„NMA agro“ programėlei skirtame lankstinuke ūkininkai galės daugiau sužinoti apie programėlės naudojimo privalumus bei kokie aktualūs duomenys joje gali padėti ūkininkauti efektyviau ir tvariau.

Siekiame, kad svarbi informacija mūsų klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, ji būtų aiški ir suprantama, klientai žinotų, kokiais būdais ją galima rasti. Todėl informacinius lankstinukus, atmintines, kitus NMA klientams svarbius leidinius numatoma nuolat atnaujinti.

Šaltinis: nma.lt, 2023-06-06

Taikant IKOK, pirmenybė teikiama necheminiams augalų apsaugos metodams, jei jie apsaugo nuo kenkėjų ir (ar) juos sunaikina. Be to, kruopščiai išnagrinėjami visi galimi kontrolės būdai ir AAP naudojami tik tuomet, kai kitos priemonės neužtikrina pakankamos kenkėjų kontrolės. Tinkamai parenkant ir naudojant IKOK priemones, maiste, pašaruose ir aplinkoje būna mažiau AAP liekanų, gerėja pusiausvyra tarp ekosistemų.

Kuo remiantis ir kas privalo laikytis reikalavimų?

IKOK reikalavimai nenauji, jie įtvirtinti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) Nr. 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų pagrindus, siekiant tausiai naudoti pesticidus. Direktyvoje nustatyta, kad IKOK bendrųjų principų Europos Sąjungos valstybių profesionalieji AAP naudotojai turi laikytis nuo 2014 m.

Europos Komisija 2019 m. Lietuvoje atlikto auditą dėl tausaus pesticidų naudojimo ir pateikė rekomendaciją, kuri buvo susijusi su nepakankamu IKOK bendrųjų principų taikymo ir priežiūros reglamentavimu. Atsižvelgus į tai, 2022 m. buvo pakeistas Augalų apsaugos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 „Dėl augalų apsaugos plano patvirtinimo“, kurio 3 priede išsamiai išdėstyti IKOK bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, įsigalioję 2022 m. liepos 1 d. Profesionaliesiems AAP naudotojams jų laikytis privaloma.

Kokie yra bendrieji IKOK principai?

Pagrindinę IKOK priemonių dalį sudaro prevencinės priemonės:

· tinkama augalų kaita (tame pačiame lauke augalai negali būti auginami ilgiau nei vienus metus ir (arba) dvejus metus su posėliu);

· geras dirvos paruošimas sėjai (sėja reikiamu gyliu, palankiais terminais, rekomenduotina norma ir (arba) juostinis žemės dirbimas su sėja, ir (arba) beariminis žemės dirbimas, ir (arba) arba tiesioginė sėja);

· bent dalis pasėlių apsėjama sertifikuota sėkla arba auginamos veislės, įrašytos į Nacionalinį veislių sąrašą http://www.vatzum.lt/lt/veiklos-sritys/augalu-veisles/;

· tręšimas ir (arba) kalkinimas pagal dirvos agrocheminę sudėti ir auginamų augalų poreikį;

· žemės dirbimo, sėjos ir derliaus nuėmimo įrangos ir agregatų priežiūra (plauti, valyti ir kt.);

· naudingųjų organizmų apsauga, naudojant nechemines technologijas ar augalų apsaugos priemones (tarpiniai pasėliai ir (arba) žydinčių augalų juostos, ir (arba) piktžolių naikinimas mechaniniu būdu, ir (arba) kraštovaizdžio elementai).

Kenkėjų stebėsena, jų prognozavimas:

· stebėsena (savarankiškai vadovaujantis ir (arba) naudojantis sprendimus teikiančių sistemų informacija, arba naudojantis kvalifikuotų konsultantų paslaugomis);

· sprendimų dėl AAP naudojimas priėmimas, remiantis stebėsenos duomenimis (feromoninės gaudyklės ir (arba) sprendimus teikiančios sistemos informacija, ir (arba) dalyvavimas tausaus AAP naudojimo mokymuose).

Tinkamų kontrolės metodų parinkimas:

· biologinių, fizinių ar necheminių metodų taikymas (entomofagai, plėšriosios erkės, bakterijos ir kt. ir (arba) kenkėjus atbaidantys augalai, ir (arba) piktžolių naikinimas mechaniniu būdu, arba kt.);

· kuo mažiau aplinkai ir žmogui kenkiančių AAP ar apdorojimo jais būdų parinkimas (AAP naudojimas pagal poreikį ir (arba) mažos rizikos AAP naudojimas, arba dulksną mažinančios įrangos naudojimas);

· AAP naudojimas neviršijant būtinybės (AAP normų (kai nedraudžiama etiketėje) mažinimas ir (arba) AAP naudojimas ne visame plote (atsižvelgiant į kenkėjų paplitimą);

· kenkėjų atsparumo atsiradimo rizikos mažinimas (skirtingų cheminių grupių AAP naudojimas ir (arba) skirtingo veikimo būdo AAP naudojimas).

Ar IKOK bendrieji principai taikomi tinkamai, išsamią informaciją rasite plano II skyriuje šiuo interneto adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E94F072A30D8/asr.

Labai svarbu, kad ūkininkai pasirinktų ir taikytų IKOK veiksmingas priemones, kasmet jas įsivertintų (naudodami plano 6 priede nurodytą anketą arba užpildydami laisvos formos įsivertinimą). Įsivertinimo rezultatai turi būti saugomi penkerius metus.

Mokslininkai, remdamiesi atliktų tyrimų duomenimis, yra parengę IKOK gaires pagrindiniams lauko, sodo ir daržo augalams. Jose pateikta medžiaga gali padėti pasirinkti tinkamiausią auginimo technologiją, mažinančią derliaus priklausomybę nuo cheminių AAP naudojimo. Jas galite rasti internete adresu https://www.lammc.lt/lt/pagrindiniu-lauko-darzo-ir-sodo-augalu-integruotos-kenksminguju-organizmu-kontroles-ikok-gairiu-parengimas/2738.

Kas kontroliuoja ir kokios sankcijos numatytos?

IKOK bendrųjų principų taikymo reikalavimų priežiūrą pavesta atlikti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Klausimyną, taikomą reikalavimams patikrinti, galite rasti šiuo internetiniu adresu:

https://www.vatzum.lt/uploads/documents/tps_20220426_ikok_klausimynas_eimin.pdf.

Už IKOK bendrųjų principų laikymosi pažeidimus taikoma LR administracinių nusižengimų kodekso 3427 straipsnyje numatyta atsakomybė (bauda fiziniams asmenims – 30–100 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 60–150 eurų. Nusižengus pakartotinai, bauda fiziniams asmenims – 100–200 eurų, o juridinių asmenų vadovams, ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų).

Daugiau aktualios ir naudingos informacijos rasite Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt, „Facebook“ ir „LinkedIn“ paskyrose.

Šaltinis: vatzum.lt

Broliai ėmėsi runkelių

Vis daugiau Šakių rajono jaunųjų ūkininkų įsilieja į cukrinių runkelių augintojų gretas. Darius Stonkus savame ūkyje šiemet dar tik pradėjo auginti cukrinius runkelius. Jam šis sezonas – pirmasis. Tuo tarpu jo broliui Jauniui Stonkui tai jau trečiasis sezonas, kai augina cukrinius runkelius. Po ilgos pertraukos broliai Stonkai atgaivino savo tėvų šeimos ūkio tradicijas – grįžo auginti šią kultūrą.

Ūkininkas J.Stonkus „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad tokį pasirinkimą priėmė įžvelgęs šios kultūros auginimo ekonominius privalumus. Todėl šiemet J.Stonkaus ūkis cukrinių runkelių auginimo plotus išplėtė iki daugiau nei 500 hektarų.

Broliai Stonkai išaugintus cukrinius runkelius pagal susitarimą pristatys į abu Lietuvos cukraus fabrikus. Iš J.Stonkaus ūkio didžioji dalis išaugintų saldžiųjų šaknų keliaus į Marijampolėje veikiantį fabriką. Jam šiuo maršrutu saldžiąsias šaknis pristatyti esą būsią patogiau. Mažesnę jų dalį planuoja vežti į Kėdainių cukraus fabriką. „Ne dėl apsidraudimo toks dvigubas apsisprendimas. Paprasčiausiai, taip jau išėjo. Lėmė tai, kad abu fabrikai sulygino žaliavos supirkimo kainą“, – aiškino J.Stonkus.

J.Stonkaus ūkis cukrinių runkelių auginimo plotus išplėtė iki daugiau nei 500 hektarų. Cukriniai runkeliai Stonkams nėra jokia naujiena. Mat juos prieš kelis dešimtmečius kasmet augindavo jų tėveliai. Nors anksčiau augino, bet atotrūkis padarė savo. Anot ūkininko Jauniaus, per tą laiką, kai šeimos ūkis buvo atsisakęs juos auginti, daug kas pasikeitė – keitėsi veislės, modernėjo technika. Todėl ūkininkui teko viską pradėti iš naujo – nusipirkti ir sėjamąsias, ir kasamąsias.

Jaunas Šakių krašto ūkininkas nesigaili į savo ūkį įsileidęs šią kultūrą. Pasak J.Stonkaus, yra iš to didelis pliusas – rudenį ilgam įdarbinami žmonės, jie visada turės darbo vos ne iki žiemos vidurio. Be to, kai stabilizavosi runkelių supirkimo kaina, parduoti derlių bus ekonomiškai naudinga. Anot jo, ūkiui turėtų būti pliusas, ypač, jeigu ir toliau išliks geros cukrinių runkelių supirkimo kainos. Tad J.Stonkus beveik neabejoja, kad runkelių plotai jų ūkiuose turėtų dar didėti.

Jis VL minėjo, kad cukriniai runkeliai pasitarnauja ir ūkio sėjomainoje bei žengiant kartu su žaliuoju kursu. „Daugiau einame į vasarinių kultūrų auginimą. Dabar, kai įgyvendinamos žaliojo kurso idėjos, vasarinių reikia auginti daugiau, o įsileidus cukrinius runkelius, mums labai gerai susidėlioja sėjomaina. Ypač, kad kito pasirinkimo net ir neturime“, – sakė jis.

Šiemet cukriniai runkeliai Vidurio Lietuvos ūkiuose kai kur dar nesudygę – gegužės mėnesį lietaus beveik nebuvo. J.Stonkaus ūkyje, be cukrinių runkelių, šiemet iš vasarinių dar po nedaug auginama pupų, žirnių, kukurūzų. Didžiausią dalį tarp vasarinių užima cukriniai runkeliai ir dar vieną dalį užima žaliasis pūdymas, nes pagal žaliąjį kursą ir jis ūkyje reikalingas.

Sėja buvo vėlyva

Šakių r. ūkininko J.Stonkaus laukuose cukriniai runkeliai šiemet pasėti gana vėlai – juos sėti pradėjo tik po Velykų, apie balandžio 15 dieną. Anksčiau sėti negalėjo – buvo per šlapia. Ankstesniais metais cukrinių runkelių sėja Zanavykijoje būdavo užbaigiama iki balandžio 5 dienos. Šis ūkininkas atkreipė dėmesį, kad ten, kur dirvos šiek tiek sunkesnės, kad runkeliai sudygtų tvarkingai, tolygiai, gražiai, trukdė drėgmės stygius.

J.Stonkaus ūkyje iš viso priskaičiuojama netoli 2 tūkst. ha dirbamos žemės, iš jų – daugiau nei 500 ha šiemet apsėta cukriniais runkeliais.

Dar labiau šiemetė cukrinių runkelių sėja vėlavo pas tuos ūkininkus, kurie neturėjo savo sėjamųjų ir laukė, kol galės jas išsinuomoti. Kai daug ūkininkų Marijampolės regione vėl ėmėsi auginti cukrinius runkelius, o darbus reikėjo atlikti tuo pačiu metu, pritrūko sėjamųjų. Ne visi jauni ūkininkai turi galimybių taip greitai įsigyti techniką. O tie, kurie įsigiję, pirmenybę teikia saviems darbams – visus spaudė laikas. Tad kai kuriuose šalies ūkiuose cukrinių runkelių sėjos darbai prasitęsė ir į gegužės pirmąją savaitę.

Ūkininkams – viltingi metai

ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šiemet kooperatyvo nariai sezoną pasitiko kur kas stabilesnėmis nuotaikomis. Mat augintojams abu cukraus fabrikai skyrė gana gerą, konkurencingą runkelių supirkimo kainą. Jo duomenimis, tiems, kurie pernai augino runkelius, mokės po 51 eurą už 1 toną bazinio cukringumo (16 proc.) runkelių, o tiems, kurie pernai neaugino ir pradėjo auginti kaip nauji augintojai, mokės po 50 eurų už 1 toną bazinio cukringumo runkelių. „Šiais metais kaina tikrai gera. Esame patenkinti, už tai ir cukrinių runkelių plotai šiais metais pas mus gerokai padidėjo“, – kalbėjo A.Pališkis.

Kalbinto ŽŪK vadovo duomenimis, išsiplėtė auginimas hektarais, todėl Marijampolės cukraus fabrikas perdirbimui turėtų turėti apie 260–270 tūkst. tonų sutartinių runkelių. Anot jo, palyginti su ankstesniais metais, tai gana nemažas kiekis.

Augintojų lūkesčiai sugrįžo į vietas. Būtų labai didelis noras, kad supirkimo kaina būtų sutariama ne vieneriems metams, kad ir toliau išliktų pakankamai patraukli, o ūkininkai norėtų ir galėtų auginti šią kultūrą, iš jos pakankamai uždirbtų, galėtų atsinaujinti techniką, kuri yra jau labai sena. Tai tikrai tikimės, kad šis kainos pakėlimas bus ne vienkartinis reikalas“, – lūkesčiais pasidalino ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas.

Šiuo metu ŽŪK „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ vienija apie 63 narius augintojus.
Kai buvo nerentabilu auginti cukrinius runkelius, dalis augintojų buvo pasitraukę, dalis – išėjo dėl pensinio amžiaus, bet dabar ateina nemažai jaunų augintojų. „Šiemet nemažai naujų veidų ir dalis žada stoti į kooperatyvą. Todėl manau, kad mūsų ŽŪK narių skaičius kažkiek dar padidės“, –kalbėjo A.Pališkis, priminęs, kad plotai didėja ir be paraginimo – jei anksčiau suvalkiečiai ir zanavykai noriau augindavo grūdines kultūras, tai dabar ir vėl sugrįžta prie runkelių.

Besidžiaugdami gera kaina, ūkininkai stebi laukus. Mat kenkėjų antplūdžiai būna ir cukriniuose runkeliuose. „Pas mus runkelių sudygimas gegužės 3 savaitę buvo geras, tik su žolėmis reikėjo kovoti. Yra pavojus, kad gali užpulti runkelinė muselė, kaip visada, kai augalėliai bus išleidę pirmuosius 4–8 lapelius. Tuomet, kaip kiekvienais metais, purkšime. Jeigu gerai seksis, kaip galima spręsti dabar, turėtų būti neblogas derlius“, – viltingai į vasarą žvelgė A.Pališkis.

Iššūkių netrūksta

ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas VL tikino, jog, nepaisant gan neblogų supirkimo kainų, šie metai runkelių augintojams yra sunkūs, pilni iššūkių. „Gal kaina ir įspūdinga, bet reikia atsižvelgti, kad brango trąšos, degalai, darbo jėga, bus brangesnės ir kasimo paslaugos“, – pastebėjo pirmus metus kėdainiečių kooperatyvui vadovaujantis M.Garuckas.

Jo teigimu, gegužei baigiantis pas juos cukrinių runkelių laukams labai trūko lietaus. Cukriniai runkeliai dygo sunkiai ir buvo vietų, kur jie dar nebuvo prasikalę. „Kai ilgai nebūna lietaus, išlenda neplanuotos problemos – dirvos įdirbimo, technologinių procesų, o pati svarbiausia – kaip išsaugoti dirvoje drėgmę. Paprastai lietus ištaiso technologines klaidas. Anksčiau ar vėliau subertos sėklos tolygiai sudygdavo, bet šiemet cukriniai runkeliai Vidurio Lietuvos ūkiuose kai kur dar nesudygę – gegužės mėnesį lietaus beveik nebuvo. Kai kur jau gresia net ir stichinė sausra“, – atkreipė dėmesį ŽŪK vadovas.

Kai runkeliai sudygsta, anot M.Garucko, ūkininkai susiduria su kitu iššūkiu – šalnomis. Šiemetės buvo itin aktyvios. Šalnos skirtinguose regionuose paveikė skirtingai. Pavyzdžiui, suvalkiečiai jomis nesiskundžia, bet kai kur nušniokštė pavasarinės trumpos, bet gausios liūtys, kurios kai kur tiesiog nuplovė pasėtus ar pradėjusius dygti cukrinius runkelius. Tad kai kam juos teko net atsėti.

„Dar atėjo naujas iššūkis – šiemet ES buvo sėjamos nebeicuotos cukrinių runkelių sėklos, nes nebuvo galima naudoti įprasto beico, kuris apsaugodavo nuo cukrinių runkelių lapus graužiančių vabalų – po beicavimo atsikandęs lapo jis žūdavo. Beicuoti „Force 20“, kurių sudėtyje nėra neonikotinoidinio insekticido, nes ES uždraudė naudoti beicus su šiuo insekticidu. Naujasis beicas nesuteikia apsaugos nuo rapsinių spragių ir minamusių. Tad vabalai runkelių lapus grauš, o ūkininkas, kovodamas su kenkėjais, turės purkšti visą lauką. Purškimas pakenks visiems vabalams, nesvarbu, ar jie kelia pavojų runkeliams, ar ne. Toks sprendimas – nelabai suprantamas“, – naują problemą aiškino pašnekovas. Tiesa, anot jo, kol kas cukrinių runkelių pasėliuose rapsinių spragių ir minamusių antplūdžio dar nestebima – šie kenkėjai dar nebuvo pasirodę. Bet apsiraminti negalima – ūkininkai turi nuolat stebėti dygstančių cukrinių runkelių būklę. Jeigu randa – imtis priemonių.

Anot M.Garucko, nors kova su kenkėjais – ateities, kad ir netolimos, reikalas, bet dabar didžiausią galvos skausmą cukrinių runkelių augintojams kelia kritulių stygius ir nusistovėjusi sausra.

„Ne pirmą dešimtmetį ūkininkai puikiai žino, kad cukrinių runkelių sudygimas – pirmoji sąlyga, kad jie užaugtų, bet dar reikia, kad ir gamta juos pamylėtų. O ir pačiam negalima padaryti klaidų, nes tai jautrus augalas“, – kalbėjo ūkininkų atstovas iš Kėdainių.

Jis pastebėjo, kad šiemečiai cukrinių runkelių pasėliai labai priklauso nuo konkretaus ūkio – yra tokių, kurie sugeba laikytis technologijų, geba „nepaleisti“ drėgmės iš dirvos, kad sėjant cukrinio runkelio sėkla „atsigultų“ į drėgną žemę, drėgna žeme būtų ir užklojama. Gavusi drėgmės, luobelė skyla ir prasideda dygimo procesas. Bet jei sėkla nugula į „pelenus“ – perdžiūvusią dirvą, tuomet sėklai jokio skirtumo, ar ji guli sandėlyje, ar tokioje žemėje.

ŽŪK „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininko pastebėjimu, cukrinių runkelių supirkimo kainai pašokus į viršų, jų auginimo griebėsi labai daug naujų, nepatyrusių augintojų arba sugrįžo neauginusieji ilgus metus. „Technologinės klaidos rodo, kad rudenį nebuvo ruoštasi runkelių auginimui. Jei rudenį purškei chemikalais, tai pavasarį sodinant cukrinius runkelius jie tą jaučia ir gali nutikti taip, kad toje dirvoje gali neaugti“, – aiškino M.Garuckas.

Pasak pašnekovo, neužtenka runkelius užauginti, dar reikia sugebėti juos tinkamomis sąlygomis nukasti, susandėliuoti ir geros kokybės pristatyti į fabriką. Tada augintojas gali šiek tiek pailsėti. Bet neturi prarasti ir budrumo, domėtis, kas vyksta cukraus rinkoje.

„Žaliavinio cukraus kaina yra aukšta, dabar cukraus kaina rinkoje yra pašokusi į viršų, o pati rinka – gal net kaistanti, nes jaučiamas žaliavinio cukraus deficitas. Galima pastebėti net stagnacijos požymių – stojo prekyba žaliaviniu cukrumi. Mat gali būti, kad į ES šalis žaliavinio cukraus bus atvežta iš Ukrainos, nes importuojamam cukrui nėra keliami tokie dideli kokybiniai reikalavimai, kaip gaminamam ES – galutiniame produkte neturi būti tam tikrų cheminių medžiagų pėdsakų, ir tai griežtai kontroliuojama, turi būti auginimo procesų atsekamumas“, – analizavo M.Garuckas.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-06-06

Siekiant kuo daugiau žemdirbių paskatinti auginti pluoštines kanapes, įstatymas papildytas nuostata, leidžiančia pluoštines kanapes auginti kaip tarpinius pasėlius. Tarpinio pluoštinių kanapių pasėlio sąvoka apibrėžta įstatyme ir ji skamba taip: „Tarpinis pluoštinių kanapių pasėlis yra tarp dviejų pagrindinių pasėlių sėjomainos lauke po tam tikrų metų birželio 30 d. pasėtas pluoštinių kanapių pasėlis.“ Tokie pasėliai gali būti auginami iki pluoštinių kanapių vegetacijos pabaigos. Ūkininkai, auginantys tarpinius pluoštinių kanapių pasėlius, turi laikytis Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. pluoštines kanapes auginti atvirame grunte, rinktis veisles, kurios įtrauktos į Bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą, sėti tik sertifikuotas sėklas, Augalininkystės tarnybai nustatyta tvarka teikti pranešimus apie pasėtus plotus, informuoti apie žydėjimą, deklaruoti pasėlius.

Pastaba. Augalininkystės tarnybos specialistai ima pluoštinių kanapių mėginius THC nustatyti. Jei kanapės auginamos kaip tarpiniai pasėliai, nesant moteriškų žiedynų, tyrimui imama 30 cm ilgio viršutinė augalo stiebo dalis. Tokiu atveju mėginys imamas prieš pat vegetacijos periodo pabaigą, kai lapai pradeda gelsti, tačiau ne vėliau kaip iki numatyto šalnų laikotarpio pradžios.

Naujovės tiekėjams

2023 m. sausio 3 d. pakeitimai atlikti ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakyme „Dėl pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame koreguota deklaruoto pluoštinių kanapių produktų sandėlio sąvoka – nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas ar jo patalpa. Jei šiame pastate ar patalpoje numatoma saugoti pluoštinių kanapių produktus, apie ją oficialiai turi būti pranešta Augalininkystės tarnybai.

Išsamiau apie teisės aktų pasikeitimus galite pasiskaityti:

čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.449687/asr

čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/be8b1730723011e3bd0ecaffd80c672a/asr

Šaltinis: vatzum.lt, 2023-06-06

Vykdantiems tęstinius įsipareigojimus

Ekologiškai ūkininkaujantys tęstinius įsipareigojimus vykdys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklose: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. KPP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ nustatyta 16 kompensacinių išmokų dydžių. Tai 8 kompensacinės išmokos pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“: už javus 218 – Eur/ha; už javus pašarams – 232 Eur/ha; už javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur/ha; už daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur/ha; už daugiametes žoles – 176 Eur/ha; už daržoves, bulves – 525 Eur/ha; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur/ha; už uogynus ir sodus – 518 Eur/ha.

Kitos 8 kompensacinės išmokos mokamos pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“: už javus – 238 Eur/ha; už javus pašarams – 247 Eur/ha; už javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur/ha; už daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur/ha; už daugiametes žoles – 182 Eur/ha; už daržoves, bulves – 525 Eur/ha; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur/ha ir už uogynus ir sodus – 534 Eur/ha.

Reikia atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai pareiškėjas prašo paramos daugiau nei už 200 ha, plotas iki 200 ha, laikantis paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes, yra remiamas 100 proc., o plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes, – 70 proc.

Reikalavimai

Žinotina, kad lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal minėtos KPP priemonės veiklas, turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, o bendras sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus tinkamas paramai naudmenų plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, – ne mažesnis kaip 1 ha. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 2 metai. Taigi pareiškėjai 2022 m. prisiėmę įsipareigojimus privalės juos tęsti ir 2023 m.

Pareiškėjai, 2021 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklas „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ arba „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, gali nutraukti ekologinio ūkininkavimo praktiką arba vykdyti tęstinę veiklą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ arba ekologinę sistemą „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.

Jei pareiškėjai prisiėmė įsipareigojimus po 2022 m. birželio 6 d. pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, jie privalės tęsti ekologinio ūkininkavimo veiklą pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ arba ekologinę sistemą „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“.

Ekologiškai ūkininkaujančių plotai didėja

Parama, taip pat augantis visuomenės poreikis vartoti kokybišką maistą, atsižvelgti į tvarią gamybą ir švarią aplinką, skatina žemdirbius plėsti ekologinę gamybą. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2022 m. pagal 2014–2020 m. KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ buvo deklaruota apie 259 251,23 ha, palyginti su 2021 m., deklaruoti plotai išaugo 11 134,04 ha. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo ir tęstiniais įsipareigojimais) skirta 318,6 mln. Eur, išmokėta – 289,6 mln. Eur.

Yra kur augti

Europos Sąjungą (ES) pagal Žaliąjį kursą yra užsibrėžusi ambicingą siekį – iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės turėtų būti skirta ekologiniam ūkininkavimui. Ir Lietuvoje tam skiriamas prioritetinis dėmesys – siekiama, kad ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) 2027 m. būtų naudojama 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė pabrėžė, kad siekiant stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei didinti ekologinių ūkių skaičių, pala Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą (SP) startuoja trys intervencinės priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, kuriose ekologiniams ūkiams nustatytos kompensacinės išmokos yra didesnės nei 2014–2020 m. laikotarpiu.

Strateginio plano intervencinei priemonei „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ įgyvendinti skirta 292,6 mln. Eur. O ekologinėms sistemoms: „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) – 32,5 mln. Eur, „Perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ – 77,7 mln. Eur.

Ekologinės sistemos

Pažymėtina, kad lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal 2023–2027 m. laikotarpio intervencines priemones, taip pat turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, o bendras sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus tinkamas paramai naudmenų plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, – ne mažesnis kaip 1 ha.

Pasak ŽŪM atstovės, 2023–2027 m. laikotarpiu lieka 6 kompensacinių išmokų dydžiai ekologiniams ūkiams. Išmokos sugrupuojamos į 3 kategorijas: už javus; daugiametes žoles; daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles ir prieskoninius augalus. Ekologinė sistema „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ numatyta pereinantiems nuo įprastinės prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir (arba) deklaruojantiems pereinančius prie ekologinės gamybos plotus pareiškėjams, auginantiems vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles, prieskoninius augalus, javus, daugiametes žoles, daugiametes žoles sėklai.

Ekologinėje sistemoje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ yra trys išmokų kategorijos: už daugiametes žoles – 206 Eur/ha; už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles ir prieskoninius augalus – 652 Eur/ha; už javus ir daugiametes žoles sėklai – 280 Eur/ha. Įsipareigojimų trukmė 2–3 m. Jei deklaruojamame plote auginami vienmečiai žemės ūkio augalai arba daugiametės žolės, didžiausias galimas pereinamojo laikotarpio baigties terminas yra 2 m., jei deklaruojamame plote auginami daugiamečiai žemės ūkio augalai – 3 m.

Pareiškėjai, deklaruojantys ekologinės gamybos plotus, praėjusius perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį, gali dalyvauti: ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, skirtoje ekologiškus vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus auginantiems; intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas.

Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, skirtoje deklaruojantiems javus, daugiametes žoles bei daugiametes žoles sėklai. Ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ yra viena išmoka už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles ir prieskoninius augalus – 560 Eur/ha.

O intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ yra dvi išmokų kategorijos: už javus ir daugiametes žoles sėklai – 239 Eur/ha ir už daugiametes žoles – 198 Eur/ha. Įsipareigojimų trukmė – 5 m. Tęsiantiems ekologinio ūkininkavimo praktiką, į 5 m. įsipareigojimų laikotarpį įsiskaičiuojami ir pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ įvykdyti įsipareigojimai, tuomet įsipareigojimų laikotarpis sutrumpėja iki 3 m.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-06-06

Skaičiuoja nuostolius

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys Ignas Hofmanas sakė, kad ūkininkai jau mato sausros padarinius.

„Labiausiai kenčia vasariniai javai ir rapsas, pupos. Mažiau kenčia žieminiai javai. Vizualiai matome pasekmes, augalai nebeauga, keičiasi jų spalva. Nebevyksta vandens apytaka, nebeužtenka drėgmės, kad augalai galėtų pasiimti reikalingas medžiagas. Vasariniai javai jau merdi, jeigu sausa tęsis ir toliau ims merdėti ir žieminiai javai“, – įspėjo grūdų augintojas.

Anot jo, žieminių rapsų derliaus tikriausiai nebebus. „Matome, kad jis nėra aukštas, neišsišakojęs, koks turėtų būti. Rapsas suvargo nuo pavasarinių šalnų. Nespėjo nuo jų atsigauti ir atėjo sausra. Padėtis yra įtempta. Žinoma, jeigu palis, situacija pasikeis, bet jeigu ir toliau tęsis sausra, viskas eis tik blogyn. Didelio derliaus ūkininkai nebeturės, tai matome jau dabar. Nors ir palytų, bet šalnos ir sausra savo pasekmes jau paliko. Derlius šiemet bus mažas“, – sakė I. Hofmanas.

Netrukus bus skelbiama oficiali sausra?

Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ grūdų supirkimo-pardavimo vadybininkas Tadas Černiavskis taip pat teigė, kad sausra ūkininkams nuostolių jau padarė. „Vyraujant sausiems be kritulių orams, drėgmės kiekis dirvožemyje mažėja. Ypač dirvos paviršiuje. Ši aplinkybė lemia nepalankias sąlygas augalų augimui ir vystymuisi tiek žieminiams, tiek vasariniams lauko augalams. Artimiausios orų prognozės taip pat nežada kritulių. Tikriausiai pagal kritulių kiekį savivaldybės artimiausiu laiku pradės skelbti – sausras.

Dėl sausros javų derlius mažėja ir bus mažesnis, nei tikėtasi. Daugiausia įtakos ji turės vasariniams javams (vasariniai kviečiai, pupos, žirniai, miežiai). Kokie derliaus nuostoliai bus, kol kas sunku pasakyti, nes neaišku kiek ilgai nebus lietaus. Javų derliaus nuostoliai gali būti iki 30 proc. mažesni, jeigu ir toliau nelis – nuostoliai didės“, – komentavo žemės ūkio specialistas.

Grūdų kainos kritusios

I. Hofmanas skaičiavo, kad grūdų kainos šiuo metu yra kritusios beveik per pusę, palyginti su buvusiomis Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje. „Kainos nukrito 40 proc. Tačiau grūdai yra biržinė prekė, vien lietuvių ūkininkai jų kainos nelemia. Girdime, kad Amerikos, Europos regionuose, kurie užaugina daug grūdų, irgi sausra. Todėl kaina gali kilti. Tačiau kol kas kainos žemumose. Sunku pasakyti, kaip keisis kainos. Tačiau Lietuvos ūkininkams šie metai bus labai sunkūs. Jie auginamų grūdų labai aukšta savikaina, nes jie pirko trąšas 4 kartus didesnėmis kainomis. Jeigu jie už trąšas mokėjo 900 eurų, dabar jos kainuoja apie 250 eurų“, – komentavo I. Hofmanas.

Anot T. Černiavskio, dėl sausros bus ne tik mažesnis javų derlius, bet nukentės ir kokybiniai rodikliai. „Blogesnė kokybė mažins grūdų kainas. Grūdų kainą lemia pasaulinės grūdų kainos. Kainos pasaulyje šiemet, palyginti su prieš metus buvusiomis, yra sumažėjusios perpus. O šiuo metu Lietuvoje esanti sausra, grūdų kainai įtakos neturės, arba turės labai mažai. Ūkininkams šiuo metu yra labai sudėtinga situacija, nes investicijos į pasėlius padarytos didelės (dėl buvusių brangių trąšų ir augalų apsaugos priemonių, brangaus dyzelino ir kt.), grūdų kaina nukritusi, o derlius bus mažesnis“, – komentavo T. Černiavskis. Anot I. Hofmano, dabar kainų atžvilgiu kyla daug klaustukų.

„Gal kainos pakils, gal sausra baigsis. Labai daug klaustukų. Be to, neaišku kokie orai bus derliaus nuėmimo metu. Dabar sausra, o rudenį gali prasidėti lietingas periodas. Šis scenarijus būtų pats blogiausias. Žemės ūkis yra tokia sritis, kuri priklausoma nuo gamtos aplinkybių. Žmonėms, kurie su tuo nesusiduria, atrodo, kad ūkininkai visą laiką skundžiasi. Tačiau labai retai sukrenta tinkamos oro sąlygos, kai reikia lietaus – saulė šviečia, o kada reikia saulės – lyja“, – grūdų augintojas.

Nuo sausros kenčia visi, ne tik grūdininkai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikino, kad sausra jau pakenkė tiek pasėliams, tiek daržovėms ir kitiems augalams. „Šiuo metu imamas pats pirmasis žolės derlius, ūkininkai pradėjo ruošti pašarus. Kai kuriose Lietuvos regionuose pirmoji žolė yra mažesnė net 70 proc., palyginti su normalių metų žole. Žolei įtaką padarė ne tik sausra, bet ir ilgas bei šaltas pavasaris. O kokią įtaką derliui darys šiuo metu prasidėjusi sausra, sunku pasakyti. Priklausys nuo to, ar sulauksime kažkiek lietaus, ar ne.

Tačiau jau dabar matome, kad sausra labiausiai pakenks vasarinėms kultūroms. Kai pavasarį vyko sėja, saulė ir vėjas išgarino vandenį, be to, tuo laikotarpiu augalų šaknų sistema yra silpnesnė“, – komentavo ūkininkų atstovas. Anot jo, ūkininkai skaičiuoja, kad šiemet derlius bus 20 proc. mažesnis nei buvo tikėtasi. „Nuostolių patirs ne tik javų, bet ir daržovių augintojai. Ypač tie, kurie neturi laistymo sistemų. Ankstyvųjų daržovių derliui sausra tikrai pakenks“, – pastebėjo.

R. Juknevičius. Jis skaičiavo, kad sausra turės įtakos derliaus savikainai. „Tačiau tendencijas matome kitokias. Išaugus savikainai, kainos krenta dėl to, kad pragyvenimo lygis nedidėja ir žmonės ima taupyti. Todėl pirkėjai vietoje brangesnių produktų renkasi pigesnius. Geras pavyzdys braškių derlius, atvežtinės dvigubai pigesnės nei lietuviškos. Įsibėgėjus braškių sezonui, galėsime palyginti, ką renkasi pirkėjai brangesnes lietuviškas, ar pigesnes atvežtines“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.

Šaltinis: tv3.lt, Vilija Mačiulskytė, 2023-06-06