Žemės ūkio naujienos: 2023-06-15

ES žemės ūkio ministrai kalbėjo apie būtinybę geriau panaudoti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių potencialą, užtikrinant apsirūpinimą tvariai pagamintu maistu ir energija. Daugelis jų akcentavo, kad vien Bendrosios žemės ūkio politikos lėšų tokio masto pertvarkai nepakanka, taip pat būtina lanksčiai atsižvelgti į skirtingas regionines ar nacionalines sąlygas. Ūkininkams ir miškininkams ypač svarbūs moksliniai tyrimai, inovacijos, skaitmenizavimas. Norint užtikrinti kartų atsinaujinimą, jie turi matyti savo veiklos perspektyvą.

Susitikime Švedijoje dalyvavusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, tvaresnių, klimatui ir aplinkai draugiškų, bioekonomikos principais paremtų praktikų nauda akivaizdi. Jos ne tik padėtų sumažinti žemės ūkyje išmetamą ŠESD kiekį, bet kartu sumažintų ūkininkų sąnaudas, priklausomybę nuo nestabilių tiekimo grandinių, suteiktų papildomų pajamų, užtikrintų efektyvesnį gamtos išteklių naudojimą.

Tačiau siekiant žaliųjų tikslų būtinas didesnis įvairių ES iniciatyvų nuoseklumas bei suderinamumas, papildomi finansavimo šaltiniai. Ūkininkams turi būti adekvačiai atlyginama už papildomas pastangas ir išaugusias gamybos sąnaudas dėl žaliųjų tikslų. Ne mažiau svarbi yra žinių sklaida ir keitimasis gerąja patirtimi.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-14

VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenys rodo, kad pasėlių deklaravimo tempas šiemet beveik nesiskiria nuo 2022 metų – iki birželio 13 d. jau patvirtinta 94,9 tūkst. paraiškų, deklaruotas 1,8 mln. ha plotas. Pernai tokiu pačiu metu, likus savaitei iki deklaravimo pabaigos, patvirtintas labai panašus skaičius paraiškų ir deklaruotas beveik toks pat plotas.

Ekologinėms sistemos – beveik 70 proc. suplanuotų lėšų

Deklaravimo metu teikiamoje tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos už plotus pagal įvairias tęstines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ir naujojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones.

Strateginiame plane ekologinėms sistemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. 2023 m. privalomas išmokėti minimumas – 22,5 proc. Už dalyvavimą SP numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose ūkininkams bus atlyginta papildomai.

Išankstiniai deklaravimo duomenys rodo, kad 2023 m. turėtų būti įvykdyta 69 proc. ekologinėms sistemos suplanuoto biudžeto arba 17,3 proc. punktų.

Absoliuti lyderė yra kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Šiai veiklai SP suplanuota skirti beveik 473 tūkst. ha, o deklaruotas didesnis kaip 658 tūkst. ha plotas, t. y. 139,2 proc. suplanuoto ploto.

Didelio ūkininkų susidomėjimo sulaukė ir kitos veiklos ariamoje žemėje: „Augalų kaita“ (105,7 proc.) ir „Tarpiniai pasėliai“ (93,6 proc.). Kompleksinę pievų ir šlapynių priežiūros schemos veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ rinkęsi pareiškėjai deklaravo 50,7 proc. suplanuoto ploto.

Mažiausio dėmesio sulaukė veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – 3,8 proc., „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – 2,6 proc., „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 4,5 proc. suplanuoto ploto.

Ūkininkai, siekdami dalyvauti ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, 5 proc. negamybinių plotų atitikčiai įskaityti daugiausia rinkosi ir deklaravo ne kraštovaizdžio elementus, bet žaliąjį pūdymą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-14

Ir „Rokiškio sūris“ supirkinės (pieną – BNS) tik per ten registruotą įmonę. Nukentės ir Vyriausybė, ir valstybė, ir mums atsiras ženkliai daugiau biurokratizmo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto diskusijoje dėl įstatymo teigė J. Sviderskis.

Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas ViIionis pasigedo prekybininkų veiksmų reguliavimo: „Prekybininkai pasiima 39 proc., valstybė – 17 proc., o visa kita – dalinkitės (…) Priedus (už superkamą pieną`– BNS) siūloma iki 20 proc., o kainos visai nereguliuojamos“.

Lobistų kontoros „Vento nuovo“, kuri atstovauja keturioms pieno perdirbimo įmonėms, savininkas Šarūnas Prolenka apgailestavo, kad projektas su rinkos dalyviais nebuvo suderintas: „Vienodo supratimo rinkoje dėl įstatymo būtinumo nėra“.

Pasak Š. Prolenkos, įstatymas neduos norimo pokyčio dar ir dėl „per didelio skaidrumo“.

„Modelis, kuris privers visus pirkėjus atskleisti savo konkurencinės veiklos sąlygas, ne tik priemokų logiką ir sritis, už ką jos mokamos, bet ir pasakyti konkrečius procentinius dydžius, reiškia konkurencijos sumažėjimą, tai yra visi vieni nuo kitų galės nusikopijuoti“, – tvirtino lobistas.

Įstatymo projektu siūloma nuo šių metų lapkričio pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.

Už pažeidimus perdirbėjams bauda siektų iki 1 proc. nuo supirkto pieno vertės per ankstesnius metus, bet ne mažiau kaip 200 eurų. Jei pažeidimai nebūtų nutraukti, būtų skiriama 200 eurų bauda už kiekvieną dieną.

Šiuo metu pieno gamintojai yra silpnoji visos pieno grandinės dalis – yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, o perdirbimo sektoriuje susiformavusi oligopolinė struktūra – pagrindinės penkios pieno perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso pieno Lietuvoje.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-06-14

Šis sezonas vienas iš tokių, kurie aiškiai parodo, kad drausti pasėlius verta. Jau dabar aišku, kad stichinė sausra padarys daug nuostolių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba birželio 9 d. pranešė, kad stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – nustatyta Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų teritorijose. Jei sausra tęsis, nelaimės apimtos teritorijos tik didės. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad 10 proc. mažesnis derlius galėtų lemti apie 0,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį trečiąjį metų ketvirtį.

Keičiantis klimatui stichija padaro tiek žalos, kad jos neįmanoma suvaldyti net moderniausiomis žemės ūkio technologijomis ir tuomet, norint išvengti milžiniškų nuostolių ar net bankroto, tenka pasitelkti finansines priemones, kaip, pvz., pasėlių draudimas, kuris bus itin svarbus šiais metais. Parama mokama nepriklausomai nuo to, ar buvo patirta žala.

Paramos draudimo nuo stichinės sausros įmokų kompensavimui gali prašyti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir savo vardu įregistravę valdą arba ūkininko ūkį. Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos, bet neviršijant atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų didžiausiųjų draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto.

Svarbu tai, kad kompensacija už draudimo įmoką skiriama, nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, t. y. ūkininkui parama mokama nepriklausomai nuo to, ar buvo patirta žala dėl nepalankių gamtos stichijų, ar jų nebuvo.

Jau aišku, kad derlius bus mažesnis

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėdamas apie šių metų derlių sakė, kad esą jau „akivaizdu“, jog grūdų ir rapsų – pagrindinių šalies žemės ūkio segmentų – derlius bus mažesnis. „Matant, kiek Lietuvoje per pastaruosius pusantro mėnesio iškrito kritulių bei žiūrint į kitos savaitės prognozes, kertiniu momentu drėgmės labai trūksta“, – tvirtino T. Povilauskas. „Dabar turbūt tik klausimas, kiek šiais metais grūdų ir rapsų derlius bus mažesnis nei prieš metus ir kokia bus kokybė“, – tęsė jis.

Stichiniai meteorologiniai reiškiniai gali parklupdyti modernius ir konkurencingus ūkius, kuriais Lietuva didžiuojasi. O tokie reiškiniai dėl klimato kaitos tik dažnėja ir stiprėja. Todėl vis daugiau žemdirbių supranta, kaip svarbu yra drausti augalus ir pasėlius, siekiant išvengti didžiulių ir pražūtingų nuostolių. T. Povilauskas dar pastebėjo, jog mažesnis derlius reikš mažesnes pajamas ne tik ūkiams, bet ir kitiems grūdų tiekimo grandinės dalyviams.

„Mažiau derliaus reiškia mažiau darbo elevatoriams, transportininkams, vežantiems sausumos transportu, geležinkeliais. Mažiau darbo turi uostas, nes mažiau teks grūdų krauti“, – pažymėjo ekonomistas. Rizikų valdymas Veiksmingai suvaldyti ūkininkų rizikas padeda 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ parama. Ja pasinaudoja tūkstančiai žemdirbių.

Atkreiptinas dėmesys, kad priemonė yra labai patraukli dėl kompensavimo intensyvumo. Štai analogiškų augalų ir pasėlių draudimo priemonių kompensavimo intensyvumas tokiose Europos Sąjungos valstybėse, kaip Slovakija Vokietija, Ispanija, Čekija, Slovėnija, siekia 50 proc., Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Vengrijoje šis rodiklis sudaro 65 proc. O Lietuvoje augalus ir pasėlius apsidraudusiems ūkininkams kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmonei sumokėtų draudimo įmokų.

Pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ buvo skirta 15,8 mln. Eur paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto, jau patvirtintos 5 228 paraiškos , išmokėta paramos suma – 16,8 mln. Eur.

Paraiškų skaičius neribojamas

Draudimo sutartis su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. Pareiškėjas savo produkciją nuo sausros rizikų turi būti apdraudęs šiomis sąlygomis: pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos; draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai.

Aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą (t/ha). Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje. Paramos paraiškos ir susiję dokumentai teikiami savivaldybei, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Galima siųsti elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus el. paštu, taip pat pristatyti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (kiekvienas lapas turi būti pasirašytas pareiškėjo parašu).

Paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas. Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Numatyta ir Strateginiame plane

Pasėlių, augalų ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė yra numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) – tam suplanuota 12 mln. Eur. Siekiant suvaldyti ne tik su klimato kaita ir stichiniais gamtos reiškiniais susijusias, bet ir dėl įvairių krizių – pavyzdžiui, energetikos, pieno ir kt. – iškylančias rizikas, iššūkius dėl žemės ūkio specifikos – sezoniškumo, žaliavų kainų kintamumo, nepakankamo verslo lankstumo ir kt., 2023–2027 m. Strateginiame plane išskirta priemonė, kuri turėtų paskatinti žemdirbius kurti Žemės ūkio rizikos valdymo (Savitarpio pagalbos) fondus. Apie tokių fondų reikalingumą ir svarbą aktyviai diskutuojama ir ES, ir Lietuvoje.

Tai yra savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. Jos paskirtis – nuostolius patyrusių fondo narių pajamų stabilizavimas, kompensuojant patirtų nuostolių dalį. Naudos gavėjai – rizikos valdymo fondui priklausantys ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), užsiimantys žemės ūkio veikla. Rizikos valdymo fondus gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Tai gali būti ir kooperatyvas, kuris įkurtų rizikos fondą kaip atskirą juridinį asmenį ir panaudotų jau turimą administravimo bei apskaitos patirtį.

Kokioms išlaidoms teikiama parama?

Pirmiausia remiamos tiesiogiai su fondo veikla susijusios administracinės išlaidos, kurios negali viršyti 200 000 Eur sumos per trijų metų laikotarpį (de minimis) bei 20 proc. sukauptų fondo lėšų, skirtų išmokėti fondo nariams kaip finansinės kompensacijos (atitiktis šiam kriterijui įvertinama praėjus trims metams po sprendimo skirti paramą), išmokamos pagal tokią tvarką: ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais, o trečiaisiais – ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur.

Taip pat parama teikiama iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 000 Eur vienam fondo nariui. Dar remiama iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų fondo nariams kaip finansinės kompensacijos tik tuo atveju, kai atskiro fondo nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas Fondo veiklos taisyklėse). Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą jau gautą paramą įnašui ir bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų įnašų į pasirašytąjį kapitalą bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.

Šaltinis: nma.lt, 2023-06-13

Paraiškos priimamos elektroniniu būdu

Pagal KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ šiuo paraiškų teikimo etapu pienininkystės sektoriaus atstovų projektams įgyvendinti skirta 5,5 mln. Eur, kitiems sektoriams – beveik 10,73 mln. Eur paramos lėšų. Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad pildant paramos paraišką joje turi būti pažymėta, kad paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės ar dėl kito sektoriaus. Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.

Vienam ūkininkui skiriama iki 15 000 eurų

Išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 Eur. Smulkiesiems ūkininkams, kuriems nėra lengva sukaupti daug savo lėšų investicijoms, taip pat ir skolintis iš kredito įstaigų, svarbu tai, kad tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 100 proc. Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir likusi 20 proc. dalis – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai.

Kas gali pretenduoti į paramą

Į paramą gali pretenduoti tokia veikla užsiimantys fiziniai asmenys, iki paraiškos pateikimo dienos savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus. Parama pagal KPP veiklos sritį skirta žemės ūkio produktų gamybai vykdyti, taip pat žemės ūkio produktams (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbti ir tiekti rinkai. Pareiškėjai turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus.

Svarbu tai, kad reikalavimai pareiškėjui, priklausomai nuo to, ar paramos kreipiamasi pieninei galvijininkystei, ar kitai žemės ūkio veiklai vykdyti, yra skirtingi. Pieno gamintojai, kai jų pateiktame verslo plane planuojama investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, dėl paramos gali kreiptis, kai valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius sudaro nuo 3 iki 9, ir kai produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro VED.

Kitų žemės ūkio sektorių ūkininkams kreipimosi dėl paramos sąlygos tokios: įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur; produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro VED. Pareiškėjams privaloma surinkti mažiausiai 25 atrankos balus, kitu atveju paraiškos bus atmestos. Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.

Viena populiariausių KPP priemonių

„Parama smulkiesiems ūkiams“ – viena populiariausių KPP priemonių. NMA birželio 23 d. duomenimis, smulkiems ūkiams remti jau išmokėta 101,4 mln. eurų, o parama skirta daugiau kaip 9100 ūkių. Tai rodo, kad rėmimo sąlygos jiems yra palankios. Teikiant paramą smulkiesiems ūkiams siekiama efektyvesnio ūkininkavimo modernizuojant ūkius ir didinant jų gyvybingumą. Taip pat skatinama užsiimti prekine gamyba ir įsilieti į rinką.

Strateginiame plane – atskiros paramos priemonės skirtingų dydžių ūkiams

Lietuvoje didžiąją dalį ūkių sudaro nedideli ūkiai, kurie reikšmingai prisideda prie kaimo gyvybingumo ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo, tačiau jiems stinga investicijų modernizacijai, plėtrai ir pažangiems sprendimams. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) smulkūs ūkiai investicijoms gali gauti iki 15 tūkst. eurų išmoką, o kiek didesni konkuruoja su stambiaisiais, ir tai – nelengva užduotis. Todėl platesnės galimybės ir tikslesnis rėmimas jiems numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas). Strateginiame plane labai smulkiems ir smulkiems-vidutiniams ūkiams remti sukurtos atskiros intervencinės priemonės, kurios orientuotos remti perspektyvių ūkių pajamas, skatinti tvarią gamybą ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas ir naujas technologijas.

Strateginiame plane smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai numatyta skirti 45 mln. Eur paramos, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. Eur. Priemonės tikslai apima inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą, tvarią plėtrą, aplinkos išsaugojimą bei klimato kaitos švelninimą. Labai smulkūs ūkiai toliau bus remiami pagal priemonę ,,Labai smulkių ūkių plėtra”, tam 2023–2027 m. numatyta 15 mln. Eur. Paramos lėšomis bus skatinama gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms, skaitmenizacijai, taip pat norima paskatinti bendradarbiavimą įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas.

Paramos galės prašyti ne tik žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose užaugintus ir jų pagamintus produktus. Svarbi dar viena naujovė – paramos galės kreiptis ir keli ūkio subjektai, įgyvendindami kolektyvines investicijas, tokiu atveju didėtų parama. 2023-2027 m. laikotarpiu labai smulkiems ūkiams numatyta didesnė parama – iki 25 000 Eur. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 000 Eur, jei 3 – iki 75 000 Eur, o jeigu dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 000 Eur.

Taip pat pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai – žemės ūkio valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Reikia atkreipti dėmesį, kad parama nebebus mokama išmokos forma, bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, o paramos intensyvumas sieks iki 85 proc.

Pagal SP intervencinę priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ paramos galės kreiptis ūkiai, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur. Pagal šią priemonę galima didžiausia paramos suma projektui – 200 000 Eur, didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paraiškų kvietimas pagal šią priemonę numatytas š. m. lapkričio – gruodžio mėnesiais.

Šaltinis: nma.lt, 2023-06-15