Žemės ūkio naujienos: 2023-06-16

Anot jo, dėl ilgos sausros ŽŪM žada palengvinimų ūkininkams: planuoja keisti stichinės sausros nustatymo kriterijus, netaikys sankcijų ir baudų Europos Sąjungos (ES) parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams.

Nukentėję ūkininkai turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir pateikti įrodymus apie nukentėjusius pasėlius. K. Navicko teigimu, dalis ūkininkų paraiškas galės teikti supaprastinta tvarka.

„Mes nelaukdami, kol visos savivaldybės paskelbs ekstremalią (situaciją – BNS), galime jau dabar teigti ir šiandien jau pasirašysiu aktą ir įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kad tose savivaldybėse, kur kritulių kiekis pasiekė kritinį lygį, kad ūkininkai galės teikti supaprastintus prašymus“, – sakė žemės ūkio ministras.

„Taip pat (ŽŪM – BNS) kreipiasi į Europos Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – pridūrė jis.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijose jau paskelbė Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės ir Šilutės rajonų savivaldybės.

Klaipėdos ir Kretingos rajonų vadovai BNS anksčiau sakė, kad paskelbus ekstremalią situaciją tikimasi Vyriausybės pagalbos atlyginant žemdirbiams dėl sausros patirtus nuostolius.

Šaltinis: lrt.lt, Goda Vileikytė, BNS, 2023-06-15

„Esame susirūpinę dėl užsitęsusios sausros, matome iššūkius, su kuriais susiduria žemdirbiai. Esama situacija mums kelia didelį nerimą dėl sausros pasekmių bei masto, vis labiau pastebimo klimato kaitos poveikio žemės ūkio sektoriui. Šie metai žemdirbiams yra itin sudėtingi, jie prasidėjo pieno krize, vėliau užsitęsusios neįprastai didelės šalnos, remiantis mūsų ministerijos skaičiavimais, sunaikino iki 80 proc. sodų ir uogynų būsimo derliaus, dabar turime užsitęsusią sausrą, kuri, jeigu nesikeis oro sąlygos, gali virsti stichine sausra, padarysiančia daug nuostolių žemdirbiams“, – sako Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šiuo metu 8 rajonų savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas, tačiau situacija blogėja daugelyje Lietuvos savivaldybių.

Pasak Žemės ūkio ministro, ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai, švelninama kontrolė, taip pat nebus taikomos sankcijos prisiimtų įsipareigojimų negalintiems įvykdyti ūkininkams. „Birželio mėnesio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc. Mes, kaip valstybė pasinaudosime galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus pilna apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgiant į pašarų gyvuliams trūkumą, taip pat kreipiasi į EK dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose, leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – teigia K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie apie sausros padarinius pateiks informaciją individualiai. Nukentėjęs nuo sausros ūkininkas turės informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir pateikti savo nukentėjusių pasėlių nuotrauką per ,,NMA AGRO” mobilią programėlę faktui įrodyti. Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis.

„Ieškome būdų kaip dar labiau supaprastinti tvarką kaip pranešti apie sausros padarinius. Aktyviai stebime situaciją ir, jeigu ji negerės ir sausra stiprės, artimiausiu metu svarstysime ir apie kitas galimas pasekmių mažinimo priemones, apie konkrečius mūsų planuojamus veiksmus informuosime atskiru pranešimu“, – sako Žemės ūkio ministras.

Pasak. K. Navicko, akivaizdu, kad dabartinius sausros nustatymo kriterijus reikia tobulinti, nes jie nebeatitinka šiandienos realijų. „Kartu su hidrometeorologais ir draudikais tariamės, kokius papildomus veiksnius turime įsivertinti nustatydami sausros mastą. Keičiantis klimatui, ekstremalių reiškinių daugėja ir toliau daugės. Suprantama, kad turime pagelbėti Lietuvos ūkiams čia ir dabar, tačiau ilgainiui būtina peržiūrėti visus sausros įvertinimo kriterijus, nes dabar galiojantys nebeatliepia realybės. Manome, kad turi būti vertinami ne tik tokie fiziniai parametrai kaip temperatūra ir kritulių kiekis, bet ir atliekamas vizualus vertinimas, nustatant pasėlių žuvimo atvejį, todėl inicijuojame naują sausros kriterijų nustatymo standartą, kad būtų galima lengviau ir greičiau priimti sprendimus dėl sausros padarinių“, – sako K. Navickas.

Pasak žemės ūkio ministro, labai svarbu, kad daugiau Lietuvos ūkių pasinaudotų galimybe apsidrausti nuo sausros padarinių. Draudikų duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, taikomos vienos didžiausių draudimo išmokų apsidraudusiems ūkiams, kai išmokama net 60 proc. siekianti išmoka žalai kompensuoti, tačiau Lietuvoje nuo stichinės sausros padarinių yra apsidraudę vos 40 ūkių.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-15

Savo ruožtu iniciatyvos kalbintas klimatologas atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje sausros greičiausiai stipriai nedažnės, jos smogs kur kas staigiau, bus stipresnės ir truks ilgiau.

Lietuva nėra vienintelė šalis, kurią alina užsitęsusi sausra, Pietų Europa, kaip praneša užsienio žiniasklaidos priemonės, taip pat ruošiasi klimato kaitos sukeltai žiauriai sausrai – kai kuriuose regionuose jau dabar trūksta vandens, o ūkininkai prognozuoja blogiausią derlių per paskutinius dešimtmečius.

Dalyje teritorijų – pavojinga stichinė sausra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika sako, kad vis didesnėje šalies teritorijoje fiksuojamos pavojingos, stichinės sausros.

„Visur labai sausa. Nereikia jokių žemėlapių, sausros padariniai aiškiai matyti ir gamtoje – žolinė danga yra išdžiūvusi, auga miškų gaisringumas (…). Jeigu ir toliau bus sausesnių dienų, situacija tikrai blogės“, – teigia jis.

G. Valaika atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje toliau tebesilaikant sausiems orams kritulių deficitas auga visoje šalyje. Vis dėlto, anot jo, lietaus trūkumas šalyje gana nevienodas.

„Mažiausias kritulių deficitas yra pietiniame ir pietrytiniame šalies pakraštyje. Blogiausia situacija fiksuojama Vakarų Lietuvoje, kur skaičiuojant nuo balandžio 1-osios trūksta net >85 mm kritulių (lyginant su daugiamete norma). Šiuo metu pavojinga stichinė sausra fiksuojama Šilutės, Klaipėdos, Kretingos ir Vilkaviškio rajonuose, taip pat Klaipėdos, Palangos bei Neringos sav.“, – vardija specialistas.

Vis dėlto meteorologas pabrėžia, kad sausrai panaikinti užtektų ir mažesnio kritulių kiekio, tačiau viskas, anot jo, priklausys nuo lietaus pobūdžio.

„Jei labai didelis kritulių kiekis iškristų staiga, daug vandens tiesiog nutekėtų sausu žemės paviršiumi, nesusigertų gilyn į žemę. Šiuo metu reikalingiausias visą parą ar dvi trunkantis vidutinio intensyvumo, ramus lietus. Trumpalaikė ir intensyvi liūtis nebūtų palanki augalijai, kadangi galėtų pridaryti dar daugiau žalos, nei jau pridarė sausra“, – atkreipia dėmesį specialistas.

G. Valaika akcentuoja ir tai, kad šią savaitę sausrą pagaliau bandys susilpninti lietus, mat savaitės antroje pusėje gausesni krituliai prognozuojami daugiausia pietinėje, prietvakarinėje šalies dalyje. Vis dėlto, anot jo, skaičiavimų rezultatai tarp skirtingų orų modelių kol kas – nevienodi.

„Situacija nėra lengvai prognozuojama, nes drėgmė atslenka ne su vakarine pernaša (nuo vandenyno), bet iš pietų. Dėl šios priežasties prognozės savaitgaliui vis dar nemažai pakinta kaskart atliekant naujus skaičiavimus orų modeliuose. (…). Vis dėlto išėjimo iš šios situacijos prošvaisčių dalyje regionų yra“, – sako meteorologas.

Miškų gaisringumas šalyje siekia aukščiausią lygį: miškininkai prašo miške poilsiauti atsakingai

Valstybinių miškų urėdija praneša, kad sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys Lietuvoje pradėta fiksuoti gegužės 9 d., vėliau ji plito ir atskirose regionuose iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai, o valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus.

Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 15 d., Lietuvos miškuose užregistruota 109 miško gaisrai 35,73 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 40 miško gaisrų 41,05 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 242 kartus.

Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sako, kad nors turimi ištekliai ir technologijos leidžia operatyviai pastebėti kilusį gaisrą ir suvaldyti, kad jis neišplistų iki nekontroliuojamos ugnies, tačiau saugiai jaustis negalima.

„Artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia V miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja. (…). Nekontroliuojamai plintančių miško gaisrų, o ypač viršūninių miško gaisrų sustabdyti beveik neįmanoma. Išplitus tokiam miško gaisrui, kiltų didelis pavojus miškuose įsikūrusių vienkiemių ir pamiškių gyventojų gyvybei, sveikatai ir turtui. Taip pat dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis kiltų pavojus ir pavėjui nuo gaisro esančioms gyvenvietėms, įvykis gali peraugti į ekstremalią situaciją“, – sako specialistas.

ELTA jau rašė, kad Vilniaus rajono savivaldybė dėl didelio miško gaisrų pavojaus, laikinai uždraudė lankytis „Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio“ teritorijos miškuose. Savivaldybė pažymi, kad draudimas yra laikinas – jis bus atšauktas pasikeitus oro sąlygoms ir sumažėjus gaisrų skaičiui.

Taip pat siekiant suvaldyti išaugusią riziką, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasirašė potvarkį, kuriuo nuo 2023 m. birželio 13 d., esant dideliam miško gaisrų kilimo pavojui, laikinai uždraudžia fizinių asmenų lankymąsi visuose Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių rinkimą iki šio draudimo atšaukimo.

R. Juknevičius: sausra daugiau mažiau pakenks visiems augalams

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad su kiekviena diena plotas, kuriame fiksuojami stichinės sausros parametrai, vis labiau plečiasi.

„Sausra mažina derliaus potencialą, o stichinė sausra kai kuriuos augalus tiesiog visiškai pražudo“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Anot jo, labiausiai nuo stichinės sausros kenčia vasarojai, daržovės, kurios įprastai sodinamos pavasarį.

„Taip pat išdegė cukrinių runkelių plotai. Yra tokių plotų, kur žuvo 100 proc. derliaus“, – pabrėžia jis.

Anot R. Juknevičiaus sausros poveikis bus stiprus, tačiau kiek kviečių pražus, pasakyti sunku.

„Vėlgi perspektyvoje matome lietų. Akivaizdu, kad ir kviečių yra įvairių veislių – ankstyvesnių, vėlyvesnių. Ko gero, priklausomai nuo to skirtingi bus ir pažeidimai, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos primininkas ir priduria, – bus tokių laukų, kur bus prarastas šių metų derlius, juose reikėtų viską atsėti, tačiau dabar jau ne laikas tai daryti, tad teks tuos laukus palikti žiemkentėms kultūroms. Aišku, sausra daugiau mažiau pakenks visiems augalams.“

Tokios negandos toli gražu ne kasmet aplanko ūkininkus

„Tvari Lietuva“ pašnekovas taip pat pabrėžia, kad stichinė sausra nebūtų tokia baisi, jei prie jos nebūtų prisidėjęs dar vienas veiksnys – mažesnis trąšų naudojimas šiais metais.

„Ūkininkai šį derlių augino stengdamiesi maksimaliai taupyti trąšas, nes jos buvo pabrangusios 3–6 kartus, trąšų buvo panaudota mažiau, o atitinkamai silpnesni pasėliai yra mažiau atsparūs ir sausrai“, – sako specialistas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiemet labiau nei sausra kai kurių ūkininkų derliui pakenkė pavasarinės šalnos.

„Šalnos kai kur eliminavo 100 proc. derliaus, kai kur jį reikšmingai sumažino. Birželio mėnesį turėjome tokias šalnas, kurios nepaliko šansų. (…) Netgi obelų viršūnėse žiedai sugebėjo nušalti, – sako jis ir apibendrina, – taip jau sukrito, kad turime tris veiksnius, kurie šiais metais labai stipriai mažins derlių – tai ūkininkų mažiau panaudotos trąšos, šalnos ir sausros. Tokios negandos tikrai toli gražu ne kasmet aplanko ūkininkus.“

Savo ruožtu Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) dėl sausros padarinių kreipsis į Europos Komisiją (EK), anksčiau skelbė ELTA.

„Rašome tokį laišką eurokomisarui, klausdami, kaip būtų galima panaudoti galimybes, kada yra force majeure situacija. Yra speciali direktyva, kurioje numatyta ir karas, ir (…) sausros dalykai. (Klausiame – ELTA) kaip galima įjungti tuos rodiklius“, – teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo narys neatmetė, kad dėl sausros gali būti prašoma skirti lėšų iš ES Žemės ūkio krizių rezervo fondo.

„Geriau paramos nereikėtų, bet kai yra bėda, matyt, reikės kažkaip spręsti ir šitą klausimą“, – pažymėjo jis.

Stebima tendencija: vasaros šiltės ir bus sausesnės

Lietuvos hidometeorologijos tarnybos meteorologas G. Valaika sako, kad nors apie ilgalaikes prognozes yra sudėtinga kalbėti, tačiau galima remtis bendromis tendencijomis.

„Iš esmės vasara prognozuojama šiltesnė ir sausesnė už daugiametę normą. (…). Kaip ir ankstensėmis vasaromis, taip ir šiemet, tikėtina, bus labai stiprių lokalių liūčių, taip pat pasitaikys ir karštų dienų, kai termometro stulpeliai kils iki 30 laipsnių, ir tropinių naktų, kai temperatūra bus aukštesnė nei 20 laipsnių. Tropinės naktys – įdomus reiškinys, kuris Lietuvoje pastaraisiais metais jau tampa įprastu“, – teigia specialistas.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas, klimatologas doc. dr. Justas Kažys teigia, kad tokie reiškiniai kaip dabartinė sausra Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse kartosis vis dažniau, o dėl klimato kaitos poveikio reiškinių ekstremalumas didės – jie taps vis stipresni, ilgesni ir mažiau prognozuojami.

„Stiprių sausrų būdavo ir anksčiau. Be to, Lietuvoje didelio sausringumo ateityje, net ir per visą 21 a. nėra laukiama, jų bus panašus skaičius kaip ir pastaruosius keletą metų, tačiau aiškiai matyti, kad keičiasi savybės, kaip sausra pasireiškia. Ji gali būti labai staigi, ilgai trukti arba smogti labai stipriai. Po to gali staigiai prasidėti liūtys, kurios tik dar labiau pablogina situaciją, nes kai po sausros iškrenta stiprios liūtys, vanduo nėra sugeriamas, o nuplaukia paviršiumi ir nuplauna derlingo dirvožemio likučius bei mažai įsitvirtinusius šaknimis į sausą dirvą augalus“, – paaiškina klimatologas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nedėkingiausias klimato kaitos sukeltas efektas yra tas, jog ekstremalius reiškinius darosi vis sunkiau prognozuoti.

„Iš mokslininko perspektyvos liūdniausia tai, kad negaliu pasakyti, jog kiekvienais metais bus vienodai. Tai ir yra pati nedėkingiausia situacija. Staiga gali būti labai lietingi, vėsūs metai (…), bet gali būti ir tokie, kokia buvo šių metų vasaros pradžia – su stipria sausra ir vandens trūkumu pirmiausia gyvajai gamtai bei žemės ūkiui“, – įžvalgomis dalijasi J. Kažys.

„Europos laukia dar viena siaubinga vasara“

Savo ruožtu „Reuters“ praneša, kad Pietų Europa ruošiasi klimato kaitos sukeltai žiauriai sausrai. Kai kuriuose regionuose jau dabar trūksta vandens, o ūkininkai prognozuoja blogiausią derlių per paskutinius dešimtmečius.

Dėl klimato kaitos regione darosi vis karščiau ir sausiau, o dėl kelerius metus iš eilės besitęsiančių sausrų išseko požeminio vandens atsargos. Ispanijoje ir pietų Prancūzijoje dirvožemiai – ypač sausi. Be to, žemas upių ir rezervuarų lygis kelia grėsmę šios vasaros hidroenergijos gamybai.

Mokslininkai įspėja, kad kylant temperatūrai, po praėjusių karščiausių per visą istoriją metų ir didžiausios per maždaug 500 metų sausros, Europos laukia dar viena siaubinga vasara.

Prancūzija bando atsigauti po sausiausios žiemos nuo 1959 m., o keturiuose departamentų prefektūrose jau paskelbti „sausros krizės“ pavojaus signalai, ribojantys neprioritetinį vandens naudojimą, taip pat ir žemės ūkyje, skelbiama vyriausybės interneto svetainėje.

Portugalija taip pat susiduria su ankstesnėmis nei įprastai sausromis. Maždaug 90 proc. žemyninės šalies teritorijos kenčia nuo sausros, o stipri sausra yra apėmusi penktadalį šalies teritorijos, t. y. beveik penkis kartus didesnį plotą nei prieš metus.

Ispanijoje, kurioje iki šių metų balandžio mėn. iškrito mažiau nei pusė vidutinio kritulių kiekio, tūkstančiai žmonių geriamojo vandens gauna iš sunkvežimių, o kai kuriuose regionuose, įskaitant Kataloniją, įvesti vandens tiekimo apribojimai.

Dažnesnės ir stipresnės sausros Viduržemio jūros regione, kur vidutinė temperatūra šiuo metu yra 1,5 °C aukštesnė nei prieš 150 metų, atspindi mokslininkų prognozes dėl klimato kaitos poveikio šiam regionui.

„Didelė sausra Pietų Europoje kelia ypač didelį nerimą ne tik dėl ten gyvenančių ūkininkų, bet ir dėl to, kad dėl jos gali padidėti ir taip jau labai aukštos produktų kainos, jei ES produkcija bus gerokai mažesnė“, – sakė EK atstovė Miriam Garcia Ferrer.

Pietų Europa nėra vienintelis regionas, kuriame šiais metais labai trūksta vandens. Afrikos Kyšulyje vyrauja didžiausia per pastaruosius dešimtmečius sausra, o Argentinoje dėl istorinės sausros nukentėjo sojų ir kukurūzų pasėliai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-06-15

Bendrovei nuosavybės teise priklauso pastatų kompleksas (sandėlis, stalių dirbtuvės, 3 bulidės, žemės ūkio technikos sandėlis, kiti inžineriniai statiniai) Armalėnų kaime, Šilutės rajone, nuomojamame 2,7 ha valstybinės žemės sklype (nuoma iki 2040 m.). Bendrovė taip pat nuomojasi dar penkis valstybinės žemės sklypus, esančius Šilutės rajone (nuomos terminai – 2025 ir 2038 m.).

Dokumentų rinkinius (tiek elektroninius, tiek popierinius) galima įsigyti nuo 2023 m. birželio 16 iki birželio 30 d. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina – 145 eurai. Jie neparduodami fiziniams ar juridiniams asmenims, bet kokiai kitai organizacijai arba fizinių ar juridinių asmenų grupei ir (ar) organizacijų grupėms, kurioms viešai prieinamais duomenimis taikomos tarptautinės sankcijos.

Potencialių pirkėjų, įsigijusių dokumentų rinkinius, paraiškos priimamos nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. liepos 3 d.

Aukcionas vyks 2023 m. liepos 4 d. 10 val. Laimėtoju bus pripažintas tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlys didžiausią kainą už akcijas. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-15

Apie tai „Dienos temoje“ – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkė Daiva Šileikienė ir Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis.

– Pone Bukanti, per pastaruosius dešimt metų sausros Lietuvoje, ko gero, buvo kas antrus metus. Stichinė sausra pastarąjį kartą fiksuota prieš penkerius metus. Ar tai galima vadinti anomalija?

A. Bukantis: Jau dabar sausros darosi įprastas reiškinys. Jeigu skaičiuotume visą teritoriją apimančias sausras, jų būtų mažiau. Aišku, per dešimt metų būtų dvi ar trys, bet kad dalį Lietuvos apimtų sausros, mes dabar priskaičiuojame per pastaruosius šešerius metus net penkis kartus. Šiemet sausra ypatinga tuo, kad ji prasidėjo pavasarį ir dar iš esmės apima visą Lietuvą.

– Ponia Šileikiene, kol kas Žemės ūkio ministerija siūlo ūkininkams imti kompensacijas arba drausti pasėlius. Ar, jūsų manymu, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai yra vieninteliai ir patys tinkamiausi sprendimai?

D. Šileikienė: Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tikrai reikėtų daugiau saugiklių. Manau, kad žemės ūkyje, naudojantis šiuolaikiniais mokslo pasiekimais, atliekamais labai įvairiapusiais tyrimais, į ūkininkavimo technologijas tikrai būtų galima įtraukti įvairius novatoriškus sprendimus. Bet, aišku, sausra, lietaus trūkumas yra šiandien, o tokius dalykus, manau, reikia planuoti ir ieškoti sprendimų, nes tik jų paieška gali duoti gerų rezultatų.

– Pone Bukanti, ką jūs manote? Kokie galimi sprendimai, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą? Ar tokių apskritai yra, nes su klimato kaita, jo daromais pokyčiais susiduria ne tik Lietuva?

A. Bukantis: Žinoma, yra sprendimai, apie juos yra žinoma jau daugybę dešimtmečių. Noriu paminėti, kad, pavyzdžiui, yra Europos Komisijos bendroji vandens politikos direktyva, įpareigojanti kiekvieną valstybę turėti savo sausros valdymo komitetą, suformuoti sausros valdymo politiką, nes tai yra reiškiniai, kurie jau nėra retenybė ir apima tai vieną, tai kitą regioną Europoje kasmet. Noriu pabrėžti, kad Lietuvoje ši direktyva kažkodėl beveik nėra vykdoma. Kai kurios yra labai entuziastingai vykdomos, kai kurių stengiamasi net nepastebėti. Mes šiandien iš esmės neturime jokios šiuolaikinės sausrų monitoringo politikos, monitoringas nevykdomas. Mes matuojame tik temperatūrą, kritulius ir pagal juos mėginame prognozuoti, kokie yra sausros mastai, koks intensyvumas, apimama teritorija, bet visiškai nėra matuojama dirvožemio drėgmė.

Pavyzdžiui, jeigu vertintume žemės ūkiui padarytą žalą, čia yra esminis klausimas, nes kiekvienai žemės ūkio kultūrai reikalingas tam tikras drėgmės kiekis: vieniems ariamajame sluoksnyje, t. y. 20 cm sluoksnyje, kiti 50 cm sluoksnį naudoja, kiti ir iki metro. Ir štai šitos informacijos nesant, mes negalime įjungti vadinamųjų agrometeorologinių prognozių, negalime modeliuoti jų ateities ir netgi negalime įvertinti padarytos žalos. Jos įvairiuose regionuose yra spėliojamos. Kiekviena savivaldybė dabar vertina iš lubų, galima sakyti, kokia yra padaryta žala.

– Jūs esate minėjęs, kad Lietuva gyvena tarsi 19-ame amžiuje, kalbant apie tuos matavimo prietaisus, kurie, kaip jūs sakote, leistų numatyti žalą. Taip pat daugiau negu 20 metų dūla strategija, kuri galėtų padėti rasti sprendimą. Kaip jūs manote, kodėl taip yra? Ar iki šiol nematoma, kokio masto tai yra problema, ar yra kitos priežastys?

A. Bukantis: Aš manau, kad čia yra ir institucijų nesusikalbėjimas, nes hidrometeorologijos tarnyba yra pavaldi Aplinkos ministerijai, o žemės ūkio reikalai yra Žemės ūkio ministerijos interesų sritis. Ir štai čia atsiranda dvi institucijos, kurios dažnai tiesiog, matyt, neranda sutarimo, kuri turėtų investuoti daugiau į šitą monitoringo, technikos stebėjimų tobulinimą. Prieš kokius penkerius metus buvo šiokia tokia drėgmės matavimo sistema, dabar jos apskritai nėra. Pasaulyje ji egzistuoja, prietaisai egzistuoja, mes jų neturime, reikia jų nusipirkti. Dabar už kokias lėšas? Čia prasideda tokios, matyt, diskusijos, kurios duoda visiškai nulinį rezultatą, nes jos stabdo bet kokį šiuolaikinį tokių pavojingų sausros reiškinių įvertinimą ir, pirmiausia, rizikos įvertinimą. Kas yra rizika? Tai yra pavojus, daugintas iš nuostolių. Vadinasi, mes negalime tiksliai įvertinti, negalime prognozuoti derliaus. Dabar spėliojame, ar jisai sumažės per pusę, ar trečdaliu sumažės – tai yra grynos spėlionės.

– Ponia Šileikiene, profesorius Bukantis sako, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos kol kas nesusikalba, kam ir kur reikėtų investuoti ir kokią strategiją suformuoti? Ką šiuo atveju galėtų daryti ūkininkas, kuris kiekvienais metais dėl vienokios ar kitokios anomalijos dažniausiai skaičiuoja nuostolius?

D. Šileikienė: Ūkininkas yra pirmas asmuo, kuris labiausiai ir pajaučia sausros nuostolius. Ant jo pečių gula sugalvoti, kaip išspręsti tas problemas. Todėl manau, kad visapusiška pagalba pirmiausiai turėtų remtis paties žmogaus supratimu, jo žinių poreikiu, ką galima padaryti. Bet, aišku, to be pagalbos padaryti negalima. Aš manau, kad Žemės ūkio ministerijos bendroji žemės ūkio politika turėtų labiausiai atitikti konkrečių sprendinių priėmimą, palengvinimą, kad žmonėms būtų lengviau išspręsti žemės ūkio produkcijos nuostolius.

– Ką turite omenyje „ieškoti sprendimų“ ir apie kokius sprendimus jūs kalbate, ponia Šileikiene? Ar tai yra kokios nors technologinės naujovės, kurios padeda klimato atšilimą įdarbinti ūkininko naudai? Ar kalbama apie tai, kad reikėtų keisti ūkininkavimo kryptis, gal reikėtų keisti kultūras?

D. Šileikienė: Nežinau, kaip dėl krypčių. Lietuva nuo seno yra žemės ūkio kraštas. Aš manau, kad mūsų ūkininkai tikrai turi labai daug patirties pasirinkti, ką ir kaip auginti. Iš tikrųjų mokslo technologijų pažangos kontekste naujas technologijas reikia įgyvendinti, ieškoti naujų sprendimų būtent veislių paieškos, taip pat logistikos, transporto, infrastruktūros srityje. Dabar reikia sugerti labai daug informacijos, įsisavinti, kad ūkininkavimas nebūtų nuostolingas. Kadangi sistemoje funkcionuoja tikrai labai daug naujų technologijų, jų perpratimas žmonėms yra gana sunkus. Norisi per mokslą ir žinias kaip nors žmonėms tą informaciją perduoti, kad ji būtų suprantama. Mokslinius tyrimus mes atliekame, kad jie būtų įgyvendinami praktikoje būtent kiekvieno ūkininko laukuose.

– Profesoriau, ponia Šileikienė sako, kad ūkininkas turi nuostolių, bet ūkininko nuostoliai reiškia skurdesnį arba prastesnį derlių, mažiau maisto ant mūsų stalo. Ar tai reiškia, kad vieną dieną į akis gali pažiūrėti badas?

A. Bukantis: Badas nepažiūrės, bet sausros apima ne vien tiktai žemės ūkį. Mes čia tik dabar apie jį kalbame. Bet iš tikrųjų tai yra kartu didžiulė ir socialinė, ir ekonominė problema. Sausros paliečia ir vandens nuotėkį, ir vandens lygį upėse, ir turizmo, ir rekreacijos sektorius. Netgi prasideda vandens vartojimo ribojimas ir pagaliau brangsta maisto produktai. Gali sumažėti jų pasiūla, tai netgi gali atsiliepti infliacijai. Taip šitas kamuolys vyniojasi ir galiausiai paliečia kiekvieną iš mūsų, todėl čia reikėtų labai rimtų priemonių ir jų yra.

Kalbant apie kiekvieną ūkininką, konkrečiai apie kiekvieno ūkio būklę, tos priemonės yra žinomos ir jau pasaulyje išrastos. Tai yra ir naujos veislės, atsparesnės sausrai, plius laistymo sistemos, tik jokiu būdu ne purškimas iš viršaus, kuris turi labai mažą efektą, o sunaudoja labai daug vandens. Yra lašelinis, kapiliarinis laistymai. Ūkininkai, auginantys uogakrūmius ar daržoves, šias sistemas naudoja, tik, matyt, reikia gerai apskaičiuoti, kokį plotą mes galime laistyti, kiek mes galime pasiruošti būtent laistymui skirtų vandens išteklių. Teorija, kad geriamąjį vandenį galime pilti ant laukų ir laistyti šimtus hektarų, yra visiška fikcija. Požeminiai vandenys, nors ištekliai ir didžiuliai, yra skirti ne laistymui. Tas pats, kas mes šampanu indus plautume.

– Pone Bukanti, gegužės pabaigoje buvo paskelbta apie Nacionalinio klimato kaitos komiteto suformavimą, kurį sudarys mokslininkai, kuris bus nepriklausomas, savarankiškas ir patarinės Aplinkos ministerijai. Jūs esate to komiteto pirmininkas. Ar per tą mėnesį jau spėjote išsigryninti darbų sąrašą? Ką būtina padaryti šiandien?

A. Bukantis: Šis komitetas yra patariamasis, galima sakyti, jo funkcija yra patariamoji – mes dirbame visuomeniniais pagrindais. Buvo vienas posėdis, aptarėme, kokias veiklas pirmiausiai reikėtų nagrinėti. Mano manymu, tai būtų visuomenės informavimas apie klimato kaitos grėsmes, apie priemones, kurios reikalingos švelninant poveikį klimatui. Svarbiausia, kad žmonės suvoktų šių priemonių ekonominę naudą ir efektyvumą, kad tai nėra vien kažkoks pinigų įsisavinimas, bet tai kartu yra ir proveržis, ir ekonominis, ir technologinis, ir darbo vietų kūrimas.

– Dėkoju.

Šaltinis: Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt, 2023-06-15

Parodos atidarymo ceremonijoje dalyvavę Taivano Ekonomikos reikalų viceminstras Chern-chyi Chen, Taivano užsienio prekybos plėtros tarybos (TAITRA) pirmininkas James C. F. Huang ir kiti Taivano pareigūnai lankėsi ir Lietuvos įmonių stende, bendravo su mūsų šalies verslininkais.

Atidarydamas mūsų šalies stendą, Lietuvos delegacijos vadovas žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus pasidžiaugė, kad pamažu žengiami vis tvirtesni žingsniai stiprinant Lietuvos ir Taivano prekybinį bendradarbiavimą, o įmonių plėtojami verslo ryšiai parodo, kad bendras darbas duoda rezultatų. „Bendros demokratinės vertybės ir bendra kova su šių dienų iššūkiais leis dar labiau suartėti abiejų šalių ekonomikoms, o augantys abipusės prekybos skaičiai ir toliau iliustruos stiprėjančią bendrystę“, – sakė viceministras.

TAITRA pirmininkas James C. F. Huang pastebėjo, kad per pusantrų metų nemažai nuveikta pristatant Lietuvos produkciją Taivano vartotojams ir prekybininkams. Įvairių lietuviškų produktų žinomumo skatinimo iniciatyvų dėka atsiranda vis daugiau verslo kontaktų tarp Taivano ir Lietuvos verslo bendruomenių. Abi šalys ketina ir toliau stengtis, kad Taivano vartotojai atrastų vis daugiau ir įvairesnių lietuviškų maisto produktų.

Dvišaliai susitikimai Taivane

Lietuvos delegacijos dvišaliuose susitikimuose su viceministru Chern-chyi Chen ir TAITRA atstovais buvo detaliai nagrinėjami maisto saugumo ir tiekimo grandinių stiprinimo, lietuviškų produktų propagavimo klausimai, jautienos bei kitų maisto produktų perspektyvos Taivano rinkoje. Delegacijos pasidžiaugė, kad tarpinstituciniam bendradarbiavimui įgavus pagreitį, verslui suteikiamos didesnės galimybės ir stiprinamas verslo bendruomenių pasitikėjimas vieni kitais.

Taivaniečiai informavo, kad šį rugsėjį į Lietuvą ruošiasi atvykti Taivano verslo atstovų delegacija. Į delegaciją norima pritraukti kuo daugiau maisto produktų importuotojų ir distributorių, kurie galėtų išsamiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės galimybėmis tiekti aukščiausios kokybės produkciją Taivano rinkai.

Plėtojant Lietuvos ir Taivano prekybinį bendradarbiavimą žemės ūkio ir maisto produktų srityje, dvišalių verslo kontaktų užmezgimui ir stiprinimui skiriamas itin didelis dėmesys. Vizito metu viceministras V. Tomkus atidarė dvišalių verslo susitikimų renginius, kuriuose Taivano importuotojų ir eksportuotojų asociacijos bei Taivano prekybos rūmų atstovai bendravo su Lietuvos įmonių delegacija. Tikimasi, kad Lietuvos verslininkų dalyvavimas „Food Taipei Show 2023“ padės į Taivano rinką ateinančioms įmonėms išplėsti naujų verslo kontaktų ratą.

Žemės ūkio ministerijos delegacijos dar laukia susitikimai su Taivano žemės ūkio tarybos (ministerijos) vadovybe, žemės ūkio tyrimų ir inovacijų sričių atstovais bei abipusio bendradarbiavimo memorandumo pasirašymas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-06-15