Žemės ūkio naujienos: 2023-06-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
NMA pradeda plotinių priemonių patikras
Kitą savaitę Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradės tikrinti, kaip tvarkomos pievos ir ganyklos bei kaip pareiškėjai laikosi reikalavimų deklaruotuose laukuose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Reikalavimų laikymasis yra patikrinamas naudojantis automatine laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS), tačiau tais atvejais, kai norima patikrinti tam tikrų specifinių įsipareigojimų vykdymą, pvz., žolės smulkinimo, sodų tarpueilių šienavimo, NMA specialistai vyksta į laukus. Pareiškėjai gali patys dalyvauti patikrinimo procese – pranešti apie įvykdytus įsipareigojimus naudodamiesi „NMA agro“ programėle ir atsiųsdami dirbamo lauko nuotraukas, taip pat informuoti apie force majeure aplinkybes.
Kviečiame naudotis svarbiausių datų kalendoriumi, kuriame nurodyti reikalavimai ir jų terminai. Jį galite rasti NMA svetainės skiltyje „Naudinga informacija“ pasirinkę „Kalendorius“.
NMA specialistai patikrų metu tikrins, ar nėra smulkinama žolė, todėl primename pagrindinius pievų ir ganyklų tvarkymo reikalavimus:
-Jei pareiškėjo (kurio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) vienam pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje hektarui) pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti. Po ganymo lauke likę žolės likučiai nebus laikomi neatitiktimi reikalavimams. Tokiu atveju ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. deklaruojamuose šiuose laukuose yra būtini ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė) arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nušienauta žolė šiuose laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko ar supresuota, šienas sudėtas į kūgius arba susmulkinta ir tolygiai paskleista).
-Jei pareiškėjo laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG vienam pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje hektarui, tada šį reikalavimą atitinkantiems (1 SG atitinka 3,33 ha) pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotams arba šių pievų plotų sumai, siekiančiai 30 procentų pareiškėjo visų deklaruotų plotų sumos (taikoma pareiškėjui palankesnė sąlyga) galimas žolės smulkinimas arba po ganymo likęs nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas reikalavimų neatitikimu. Visas likęs pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotas ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkytas visame lauko plote – nušienauta žolė turi būti išvežta iš lauko ar supresuota, šienas sudėtas į kūgius, žolės susmulkinimas ir paskleidimas lauke yra draudžiamas.
– Kai pareiškėjas Ūkinių gyvūnų registre iki liepos 1 d. yra įregistravęs ne mažiau kaip 5 bičių šeimas, tada padengtuose bičių šeimomis (1 bičių šeima atitinka 0,59 ha) pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotuose susmulkintą žolę paskleisti lauke leidžiama, o visas kitas likęs pievų plotas ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkytas (žolę smulkinti ir paskleisti lauke draudžiama).
Šaltinis: nma.lt., 2023-06-13
Registrų centras: Lietuvoje mažėja apleistos žemės plotai
Per pastaruosius metus Lietuvoje mažėjo žemės sklypų su apleistais žemės plotais. Remiantis naujausiais duomenimis, žemės sklypų su apleista žeme skaičius per metus sumažėjo dešimtadaliu, o bendras apleistos žemės plotas juose – beveik šeštadaliu, skelbia Registrų centras. „Šiuo metu visoje šalyje esama beveik 39 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų, turinčių apleistų žemės ūkio naudmenų plotų. Bendrai šie žemės sklypai užima 257 tūkst. hektarų plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 20,4 tūkst. ha, arba 0,3 proc. viso šalies ploto.
Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 11 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas – net 16 procentų“, – sakė Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Iš viso Registrų centro šiuo metu yra įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,3 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 1,8 tūkst. ha apleistos žemės. Kaip ir praėjusiais metais, nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų, Zarasų, Utenos ir Trakų rajonuose.
Pasak Registrų centro, kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį – daugiausia tokių plotų Zarasų rajono savivaldybėje (3,3 proc.), Molėtų rajono savivaldybėje (2,8 proc.), Birštono ir Trakų rajono savivaldybėse (po 2,5 proc.).
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-14
2023–2024 m. pasaulyje kitų grūdų derliaus prognozė, palyginti su 2022– 2023 m. prognoze, padidinta
2023 m. gegužės mėn. USDA prognozės duomenimis, 2023–2024 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su 2022– 2023 m. prognoze, padidinta 68,20 mln. t ir turėtų sudaryti 1 509,53 mln. t. 2023–2024 m kukurūzų derliaus pasaulyje turėtų būti rekordinis ir sudaryti 1 219,63 mln. t. Didžiausias kukurūzų derliaus padidėjimas laukiamas JAV, Argentinoje, ES, Kinijoje ir Serbijoje. Mažesnis kukurūzų derliaus dėl mažesnių pasėlių plotų prognozuojamas Ukrainoje ir Brazilijoje.
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., padidinta 43,50 mln. t ir turėtų sudaryti 1 495,48 mln. t. Tikimasi, kad kukurūzų sunaudojimas pasaulyje gali padidėti apie 4,0 proc. Bendra 2023–2024 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiu padidinta 19,89 mln. t (iki 234,91 mln. t), o importo – 9,85 mln. t (iki 223,05 mln. t).
Prognozuojama, kad dėl mažėjančių kukurūzų kainų pasaulyje, importas turėtų padidėti šiek tiek daugiau nei 5 proc. Šį padidėjimą turėtų nulemti padidėjimas keliose šalyse, įskaitant Kiniją, Egiptą, Vietnamą, Alžyrą, Meksiką, ir Kolumbiją. Mažesnis kukurūzųimportas laukiamas ES ir Turkijoje.Kinijoje 2023–2024 m. bendras kitų grūdų importas gali sudaryti 38,4 mln. t, tai būtų 7,2 mln. t daugiau nei 2022–2023 m., bet mažesnis nei rekordinis 50,5 mln. t, pasiektas 2020–2021 m. Miežių importas Kinijoje analizuojamu laikotarpiu gali siekti 7,0 mln. t, o sorgo – 8,0 mln. t.
Kitų grūdų atsargos 2023–2024 derliaus metų pabaigoje, palyginti su 2022–2023 m. prognozuojamomis atsargomis, turėtų būti 14,05 mln. t didesnės ir galėtų sudaryti 338,78 mln. t. Iš jų kukurūzų atsargų prognozė padidinta 15,49 mln. t (iki 312,90 mln. t). Daugiausia kukurūzų atsargų prognozė padidinta JAV, kurias iš dalies gali sumažinti laukiamos mažesnės atsargos Brazilijoje ir Kinijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 9 (423) / 2023 m.
FNTT: žemės ūkio bendrovių vadovas galimai nesumokėjo beveik 85 tūkst. eurų mokesčių
Šešiose bendrovėse vadovaujančias pareigas ėjusiam panevėžiečiui gresia nauji nemalonumai su teisėsauga. Jau kartą teistas asmuo vėl siunčiamas į teismą – įtariama, kad jis galėjo imituoti grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sandorius tarp su juo susijusių bendrovių ir taip nesumokėti beveik 85 tūkst. eurų mokesčių. Kaip rašoma FNTT pranešime, anksčiau buvęs vienos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) direktoriumi, kaltinamasis galimai imitavo jos pajų pardavimą ir vadovo pakeitimą, tačiau įtariama, kad asmuo ir toliau galėjo neoficialiai jai vadovauti.
Teisėsaugos duomenimis, veikdamas kaip neoficialus ŽŪB, kuri nevykdė mokestinių prievolių (nemokėjo mokesčių), direktorius, jis į šios bendrovės apskaitą galimai įtraukė fiktyvų grūdinių kultūrų įsigijimo sandorį, kurio vertė – per 321 tūkst. eurų. Po to į tos pačios bendrovės apskaitą jis įtraukė galimai tikrovės neatitinkančius dokumentus apie parduotus grūdus, sandorio vertė buvo nurodyta daugiau nei 357 tūkst. eurų. Grūdai tariamai parduoti bendrovei, kurią valdė pats kaltinamasis.
Toliau galimai tęsdamas fiktyvių sandorių grandinę, kaltinamasis suorganizavo dar vieną, įtariama, fiktyvų sandorį – grūdų pardavimą už daugiau nei 186 tūkst. eurų uždarajai akcinei bendrovei, kurioje jis ėjo komercijos direktoriaus pareigas.
Įtariama, kad tokie sandoriai iš tiesų neįvyko, o į neva pardavusių ir tariamai pirkusių bendrovių finansines apskaitas buvo įtrauktos galimai suklastotos sąskaitos faktūros bei pirkimo-pardavimo sutartys.
Skaičiuojama, kad dėl tokių fiktyvių sandorių valstybei nebuvo sumokėta daugiau nei 61 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei beveik 24 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Panevėžiečiui pateikti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, bei dokumentų klastojimo.
Šiame tyrime Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija taip pat yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl valstybei nesumokėtų beveik 51 tūkst. eurų mokesčių.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-13
Lenkijos ūkininkai blokuoja sienos kirtimo punktą su Ukraina – mėgina stabdyti pigių produktų importą
Protestuodami prieš rinkos iškraipymus dėl pigių žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos, Lenkijos ūkininkai blokavo sienos kirtimo punktą su kaimynine šalimi. Dorohusko pasienio punktas šiuo metu yra nepravažiuojamas krovininiam transportui iš Ukrainos, penktadienį pranešė kelių direkcija. Organizatorių duomenimis, blokada truks iki sekmadienio vakaro.
Taip ūkininkai protestuoja prieš kainų kritimą, kurį lėmė grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos. „Daugelio žemės ūkio įmonių padėtis yra dramatiška“, – leidiniui „Super Tydzien Chelmski“ sakė organizatorius Bartlomiejus Szajneris iš iniciatyvos „Vieningas kaimas“. Jis pabrėžė, kad paveiktų ūkininkų dar nepasiekė ir Lenkijos vyriausybės pažadėta finansinė parama.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lenkija ir kitos regiono šalys pasiūlė padėti Kyjivui gabenti ukrainietiškus grūdus tranzitu į trečiąsias šalis, nes Rusija blokavo tradicinius prekybos maršrutus. Tačiau tolesnis produkcijos gabenimas įstrigo, nes, be kita ko, nepakako uostų pajėgumų. Dalis tranzitui skirtų grūdų, be to, pateko į Lenkijos rinką, tai šalyje sukėlė kainų kritimą. Jau balandį Lenkijos ūkininkai dėl to rengė protestus. Lenkijos vyriausybė pradžioje sustabdė importą, o vėliau susitarė su Ukraina grūdų tranzitą kontroliuoti taikant stebėsenos sistemą.
Šaltinis: Rasa Strimaitytė, delfi.lt, 2023-06-09
Nesitraukiant sausrai dar viename rajonų skelbiama ekstremalioji situacija
Dėl žemės ūkio augalų žūtį sukėlusios sausros nuo trečiadienio, birželio 14 d., visoje Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Tokiam siūlymui pritarė antradienį posėdžiavęs Kretingos rajono savivaldybės operacijų centras, pranešė savivaldybė. Sprendimas skelbi ekstremaliąją situaciją priimtas Kretingos rajono savivaldybės administracijos specialistams kartu su Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus atstovais atlikus dalies rajono žemės ūkio naudmenų pasėlių būklės faktinę apžiūrą bei nustačius apie 21 ha pažeistų žemės ūkio naudmenų plotų.
Anot savivaldybės, pasėlių būklės faktinė apžiūra buvo atlikta Vydmantų, Kretingos, Darbėnų ir Žalgirio seniūnijose. Iš viso buvo apžiūrėta 11 skirtingų žemės ūkio sklypų, vertinta įvairių kultūrų pasėlių apie 40 ha plote. Taip pat nustatyta, kad labiausiai dėl sausros buvo pažeisti vasariniai pasėliai – kviečiai, rapsai, žirniai. Operacijų centras taip pat pritarė siūlymui drauge su kitomis dėl sausros nukentėjusiomis regiono savivaldybėmis kreiptis į Nacionalinį krizių valdymo centrą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo.
Nurodoma, kad kartu bus kreipiamasi į Žemės ūkio ministeriją dėl ūkininkių patirtos žalos įvertinimo bei kompensacijų nuostolius patyrusiems ūkininkams skyrimo. Praėjusią savaitę Šilutės rajono savivaldybė informavo, kad skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai įpareigojami stebėti priešgaisrinę būklę seniūnijų teritorijose esančiuose miškuose, durpingose pievose, gyvenamosiose vietovėse, rengti reidus seniūnijų teritorijose, pasitelkiant seniūnaičius, gyventojus, policijos pareigūnus, priešgaisrinių tarnybų darbuotojus, aplinkos apsaugos darbuotojus. Miškų savininkams įrengti priešgaisrines juostas pagal Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 18 punkte nurodytus reikalavimus.
Skelbiama, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sausrą šiuo metu yra nustačiusi trijų Lietuvos savivaldybių – Kretingos rajono, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono – teritorijose. Pažymima, kad savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai dėl stichinių meteorologinių reiškinių pažeistas žemės ūkio naudmenų plotas savivaldybės teritorijoje siekia daugiau nei 10 ha.
