Žemės ūkio naujienos: 2023-06-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dėl sausros ūkininkai negali pasiruošti šieno, jis brangsta
Šių metų birželis yra vienas nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai– dėl šalto pavasario ir vėliau užklupusios sausros neaugant ar išdžiūvus žolei kai kurie ūkininkai nepasigamino nė pusės, o dalis – ir daugiau pašarų gyvuliams. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus BNS teigė turintis tik 10 proc. atsargų iš pirmosios žolės, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas skaičiuoja, kad palyginti su pernai, ūkiai vidutiniškai pasigamino tik apie trečdalį pašarų.
„Jeigu nebus antros žolės, tiek, aišku, neužteks. Dar neaišku, kada ta antra žolė bus ir kiek jos bus, neaišku, kiek lietaus bus, kad žolė augtų, reikia, kad normaliai kritulių būtų. Bloga situacija, visų nuotaikos blogos, visi į dangų žiūri“, – BNS teigė I. Hofmanas.
Pasak jo, sausra žemės ūkiui jau pakenkė: „Kad ir palis, augalininkystei, grūdininkams 30-40 proc. žala jau padaryta“.
A. Svitojaus teigimu, žolės augimą pavasarį stabdė šalnos, o atšilus nebuvo drėgmės: „Šaltis išgarina drėgmę“.
Anot jo, blogiausia situacija Žemaitijoje, tuo metu Aukštaitijoje geriau, bet ten nėra daug ūkininkų, auginančių gyvulius.
„Verkia ūkininkai. Katastrofa. Išsiparduos gyvulius, nes neturės kuo šerti. Sako, turi 50 karvių, o išmaitinti galės ne daugiau kaip 20. Neturės pašarų. O jie dar ir brangsta. Ūkininkai važiuoja per kaimynus ir pašo leisti nusišienauti jų pievas“, – BNS kalbėjo A. Svitojus.
Jis priminė, kad pernai žolės buvo daug, bet buvo sunku paruošti šieną dėl dažno lietaus. A. Svitojaus teigimu, pernai išlošė tie ūkininkai, kurie apdžiovintą žolę spėjo susivynioti į plėvelę, o dar labiau pasisekė, jeigu į rulonus surišto šienainio liko ir šiems metams.
„Kas turėjo rezervus, jie gelbsti, nes ne visur užtenka žolės gyvuliams jau ir dabar maitintis, todėl nėra kalbos apie šienavimą“, – pabrėžė jis.
A. Svitojus sako, kad pašarai jau pernai buvo brangūs – apie 20 eurų už šienainio ruloną, o dabar kaina jau kyla link 50 eurų: „Kaina nelogiška, bet 30 eurų tikrai bus“.
Vis dėlto Žemės ūkio rūmų pirmininkas tikisi, kad palijus žolė ataugs ir pasiruošti žiemai bus galima, bet iš peraugusios žolės šieno kokybė bus prastesnė.
Pasak A. Svitojaus, panaši situacija ir Lenkijoje: „Su lenkais kalbėjau, tai pusėje Lenkijos stichinė sausra paskelbta. Jie ieško valstybės paramos“.
Jau vėlu? Sausra sunkia paskutinius būsimo derliaus likučius, kai kur jis triskart mažesnis, ūkininkai kalba apie galvijų pardavimą
Dėl užsitęsusių sausų orų ūkininkai situaciją vadina labai liūdna ir įspėja, kad jau dabar aišku, kad šį rudenį bus menkas derlius ir augs galutinės produkcijos kainos. Kai kurios savivaldybės dėl sausros jau paskelbė ekstremalią situaciją. Į susiklosčiusią padėtį reaguoja ir centrinė valdžia, tačiau ekstremalioji situacija visos šalies mastu nepaskelbta. Skuodo rajono savivaldybė kol kas neatitinka kriterijų, kurie leistų skelbti ekstremaliąją situaciją dėl sausros, kaip jau padarė Klaipėdos, Kretingos, Vilkaviškio, Rokiškio, Plungės, Šilutės, Pakruojo ir Šakių rajonų savivaldybės.
Vis dėlto padėtis Skuodo valdžios atstovus ir ūkininkus labai neramina. Didesnio lietaus čia seniai nebuvo, todėl pradedami vertinti galimi nuostoliai.
„Skuodo rajonas yra žemės ūkio ir žemdirbystės kraštas, čia vyrauja gyvulininkystė ir augalininkystė, dažniausiai mišrūs ūkiai. Pastaruoju metu gauname ypač didelį susirūpinimą keliančių žemės ūkio veiklos subjektų užklausų dėl oro sąlygų. Ne vien dėl sausros, bet ir dėl šalnų. Tas išskirtinai žemas kritulių kiekis neigiamai veikia mūsų žemės ūkio veiklą“, – apibendrino Skuodo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Alina Anužienė.
Vertindami situaciją rajone valdininkai fiksuoja, kad kai kuriuose plotuose augalai dėl per sausų orų nė neišdygo, o kai kur jau pradėjo žūti ir tie, kurie buvo išdygę.
„Tai neramina ne tik ūkininkus, tačiau ir Žemės ūkio skyriaus darbuotojus, savivaldybės atstovus“, – akcentavo A. Anužienė.
Ūkininkams gali tekti parduoti galvijus
Skuodo rajono ūkininkai sako atvirai: situacija yra labai liūdna, nerimaujama dėl pašaro gyvuliams atsargų žiemai, o rudenį sausros padarinius pajus ir eiliniai vartotojai, raginama ruoštis tam, kad derlius bus menkas ir kainos augs.
„Pats turiu mėsinių galvijų, tai dabar intensyviai šienaujame, einame į pabaigą. Kur yra ankštiniai, dobilai, liucernos – derlius maždaug per pusę mažesnis, o kur varpinės žolės – triskart mažiau“, – sakė Skuodo rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Rokas Rozga.
Ūkininkas skaičiavo, kad įprastai iš vieno dobilų lauko prisukdavo apie 100 rulonų šieno, o šiemet iš to paties ploto tebus apie 60. Iš varpinių žolių lauko šiemet pavyks gauti tik apie 30 rulonų šieno, nors ankstesniais metais iš to paties ploto būdavo gaunama apie 100 rulonų.
„Tikrai labai liūdna. Ir kaip su kitais ūkininkais iš rajono pasikalbu, tai dabar išeitis kukurūzai. Kad būtų pašaro žiemai, kukurūzų masės arba avižų, kur esame pasisėję su įsėliu, ne grūdams kulti, o pašarui reikės. Kitaip tada rudenį reikės galvijus pardavinėti. Matome, kad pašaro visoje Lietuvoje niekur nenusipirksi jau. Ir už kosminę kainą nebus ko pirkti, o jeigu ir bus – tik šiaudų ir tik išgyventi“, – aiškino R. Rozga.
Vartotojų laukia kainų augimas
Dabartinė situacija signalizuoja apie brangsiančią galutinę produkciją. Ūkininko teigimu, už su javais susijusią produkciją tikrai teks mokėti daugiau.
„Matome ir pasaulyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose gaisrai, kur yra Kanadoje stambiausi grūdų augintojai, Ukrainoje karas. Tai dabar tie pagrindiniai javų eksportuotojai labai prastus derlius prognozuoja, tai čia Europoje irgi matome. Tai tikrai gali būti kainos išaugusios ženkliai, bet ir ūkininkams nebus to derliaus. Jau dabar matyti, grūdininkams labai liūdna, su pievomis – dar liūdniau. Dabar pats baigiu nušienauti pirmąją žolę, tai ten, kur varpinės žolės, raudonuoja išdegę plotai. Arba reikės arti ir atsėti, arba turi labai smarkiai palyti“, – dėstė R. Rozga.
Jau dabar kyla iššūkių ir dėl gyvuliams ganyti skirtų plotų, nes tos vietos, kur gyvuliai nuėdė žolę, dėl sausų orų neatželia.
„Viena išeitis – galvoju galvijus į tvartą uždaryti dviem ar trims savaitėms. Jeigu palytų ir žolė ataugtų, tada vėl būtų galima grąžinti“, – pridūrė ūkininkas.
Dėl sausros kenčia ir uogų ūkiai – šiemet uogos bus mažos, išlaidas didina ir būtinybė laistyti augalus.
Pasak pašnekovo, vienos ar poros dienų stiprus lietus situacijos jau neištaisys. Derliui gyvybiškai svarbus kritulių gausus ilgesnis periodas.
Svarstė apie ekstremaliąją padėtį visoje šalyje, tačiau kol kas šio sprendimo atsisako
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pranešė, kad ministerija kartu su ekspertais penktadienį spręs, ar paskelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje.
Anot ministro, dėl ilgos sausros Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žada palengvinimų ūkininkams: planuoja keisti stichinės sausros nustatymo kriterijus, netaikys sankcijų ir baudų Europos Sąjungos (ES) parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams.
Nukentėję ūkininkai turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir pateikti įrodymus apie nukentėjusius pasėlius. K. Navicko teigimu, dalis ūkininkų paraiškas galės teikti supaprastinta tvarka.
„Nelaukdami, kol visos savivaldybės paskelbs ekstremalią [situaciją], galime jau dabar teigti ir šiandien jau pasirašysiu aktą ir įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kad tose savivaldybėse, kur kritulių kiekis pasiekė kritinį lygį, ūkininkai galės teikti supaprastintus prašymus“, – sakė žemės ūkio ministras.
„Taip pat [ŽŪM] kreipiasi į Europos Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – pridūrė K. Navickas.
Daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijančio tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) padalinio Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika teigė, kad maksimali draudimo išmoka už žalą gali siekti daugiau nei 8 mln. eurų.
Paklaustas, ar paramos gali tikėtis ir neapsidraudę žemdirbiai, K. Navickas sakė, kad kol kas tokių diskusijų nėra, jis paragino žemdirbius draustis pačius.
Tiesa, penktadienį Nacionalinis krizių valdymo centras posėdyje išklausė Žemės ūkio, Finansų, Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės miškų urėdijos ekspertų vertinimus dėl poreikio skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.
Išklausęs ekspertų vertinimus, centras priėmė sprendimą šiuo metu nesiūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos. Toks sprendimas priimtas įvertinus esamą sausros poveikį žemės ūkiui, gaisringumui, vandens lygiui ir žuvingumui. Konstatuota, jog šiuo metu turimos priemonės ir finansiniai instrumentai šioms rizikoms valdyti yra pakankami.
Atsižvelgiant į orų pokyčius situacija gali keistis, todėl Nacionalinis krizių valdymo centras kitą savaitę vėl rinksis į posėdį ir įvertins rodiklių dinamiką. Situacijai keičiantis, į ją bus operatyviai reaguojama.
Neatmetama, kad prireiks Europos Sąjungos pagalbos
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė neatmetantis, kad, siekiant švelninti sausros padarinius, gali prireikti prašyti pinigų iš Europos Sąjungos žemės ūkio krizių rezervo fondo.
„Situacija turi būti įvertinta ir formaliai. Pripažinta, kad tai yra krizinė situacija, bet pinigai yra pinigai. Tai būtų pagalba išgyventi ūkininkams, bet maisto produktų nuo to nepadaugės. Čia turbūt yra didelis klausimas, kokios kainos įsivyraus pasaulinėse rinkose. Jeigu didelėje Europos dalyje yra sausra ir nėra derliaus, tai kas pakeis tą derlių. Ukrainos problemų irgi yra: Kachovkos užtvanka susprogdinta, daug laukų nebus laistoma, tai tos problemos plečiasi“, – dėstė V. Pranckietis.
Anot Seimo nario, reikia pripažinti, kad Lietuvą tikrai kamuoja sausra, o tokios sausros būna kartą ar dukart per dešimtmetį.
„Kalbėjau su ūkininkais ir su žemės ūkio specialistais seniūnijose, tai yra toks rezultatas, kad, pavyzdžiui, pievose, kur šienaujama, iš to paties ploto, kur praėjusiais metais prisukdavo 150 rulonų šieno, šiemet prisuko 30 rulonų. Antros žolės nėra. Tiesiog planuojama, kad gal dar žolės bus rudeniop. Tai su pašarais bus blogai. Dėl javų – tai jau dabar sako ūkininkai, kad tie, kurie planavo gauti 8 tonas, jeigu 4 tonas gaus, jau bus gerai, apie kviečius kalbant. O 4 tonos tai yra tokia riba, kur jau savikainos gali nepadengti“, – sakė V. Pranckietis.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-06-16, Radvilė Rumšienė
Kaip informuoti dėl įsipareigojimų nevykdymo esant ekstremaliai situacijai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad, jei pareiškėjai dėl ekstremalios situacijos konkrečioje vietovėje negali laiku įvykdyti nustatytų įsipareigojimų, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, turi informuoti NMA, pateikdami įrodymus. Pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų (sausros) negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per programėlę „NMA agro“, kuriose užfiksuoti ekstremalių oro sąlygų paveikti plotai.
Svarbu, kad, jei situacija nepasikeičia iki pat nustatyto įsipareigojimų įvykdymo termino, prieš pat termino pabaigą pareiškėjai turi dar kartą atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programėlę, kuriose būtų matoma, kad situacija laukuose nepagerėjo.
Situacijai pagerėjus, atidėtus įsipareigojimus reikia pabaigti įvykdyti.
Pareiškėjai, įgyvendinantys investicines priemones, kurios nėra susijusios su plotais, taip pat turės pateikti paaiškinimus, kaip sausra paveikė įsipareigojimų vykdymą, rodiklių nepasiekimą ir pan.
Šaltinis: nma.lt, 2023-06-16
Elektroninio pašto dėžutėje gali būti svarbių pranešimų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) įvairiais būdais padeda pareiškėjams ir paramos gavėjams laiku ir teisingai įgyvendinti projektus. Vienas iš tokių būdų – klientų paraiškose nurodytais elektroninio pašto adresais siunčiamos žinutės ir priminimai apie artėjančius terminus, įsipareigojimus ir pan. Todėl NMA ragina projektų vykdytojus nuolatos tikrinti nurodytas elektroninio pašto dėžutes.
Projektus įgyvendinantiems pareiškėjams ir paramos gavėjams paraiškoje nurodytais elektroninio pašto adresais yra siunčiama tik jiems aktuali informacija, žinotina įgyvendinantiems projektus tiek pagal investicines, tiek pagal plotines priemones. Norėtume atkreipti dėmesį, jog kartais NMA pranešimai nukeliauja į „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelį, todėl raginame paramos gavėjus peržiūrėti ir šiuos skyrelius bei atidžiai tikrinti visus gaunamus laiškus, o NMA siunčiamus laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą. Klientų patogumui NMA parengė Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukciją, kurioje detaliai rodoma, kaip NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.
Rengiami ir siunčiami pranešimai konkrečiam paramos gavėjui – tai pasiteisinusi prevencinė priemonė norint sklandžiai įgyvendinti projektą.
Šaltinis: nma.lt, 2023-06-19
Lietuvos grūdų augintojų padėtis – viena nepalankiausių Europoje
Dėl prastesnių klimato sąlygų nei Europoje bei žemų grūdų supirkimo kainų rinkoje didžiausiam Lietuvos žemės ūkio sektoriui šie metai gali būti itin prasti, o derlius susitrauks, sako ekspertai. Savo ruožtu Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) dėl sausros padarinių kreipsis į Europos Komisiją (EK). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gegužę fiksavo, jog mėnuo buvo sausas, vidutiniškai iškrito apie 16 mm kritulių. Nuolatiniai sausi ir saulėti orai kol kas vyrauja ir birželį, artimiausią savaitę lietaus kol kas dar neprognozuojama.
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis prisimena, kad panašaus masto sausra buvo 1992 metais.
„Kai lijo, rodos, buvo balandžio 17-ta, po to liepos 11-tą pakrapnojo. Net kai kurie krūmai tuomet buvo numetę lapus, visi žolynai buvo visiškai sausi“, – Eltai pasakojo parlamentaras.
Anot jo, ūkininkai, tęsiantis sausiems orams, planuoja beveik trečdaliu mažesnį javų derlių.
„Kalbėjau su ūkininkais, jie planuoja, kad jau negaus apie 30 proc. derliaus – kalbant apie javus, kas yra standartinis dalykas. 30 proc. yra didelis skaičius“, – kalbėjo politikas.
Išplėtoję augalininkystę
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, esą jau „akivaizdu“, kad javų ir rapsų – pagrindinių šalies žemės ūkio kultūrų – derlius bus mažesnis.
„Kas Lietuvai yra svarbiausia, iš ko ūkininkai gauna didžiausias pajamas ir į ką stipriai esame nuėję – tai augalininkystė, konkrečiai – javų ir rapsų auginimas. Matant, kiek per šiuos pusantro mėnesio Lietuvoje iškrito kritulių ir žiūrint į kitos savaitės prognozes, drėgmės labai trūksta“, – Eltai sakė T.Povilauskas.
„Dabar turbūt tik klausimas, kiek šiais metais javų ir rapsų derlius bus mažesnis nei prieš metus ir kokia bus jo kokybė“, – tęsė jis.
Paaiškės nuėmus derlių
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas kalbėjo, jog šie metai žemdirbiams bus sudėtingi ir prastesni nei 2022 m. Nors reali sausros žala dar nejuntama, tačiau ji neišvengiama, sako jis.
„Tiesiogiai dar nepajautėme. Padarinius pajusime, kai nuimsime derlių ir jį pardavinėsime. Dabar tik galime spėlioti, kokie nuostoliai dėl sausros bus. Kad jų bus – neišvengiama“, – Eltai teigė A.Macijauskas.
Tiek jis, tiek T.Povilauskas pažymi, kad šiuo metu biržoje laikosi gerokai mažesnės grūdų supirkimo kainos.
T.Povilauskas pabrėžė, kad Lietuvoje sąlygos išskirtinai nepalankios: kritulių didžiausiose rinkose – Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat Rumunijoje, Bulgarijoje – esą pakanka, o grūdai yra pigūs.
„Ten sąlygos geros, tad iš esmės mūsų ūkininkams susidaro nepalankiausia padėtis, kai kainos žemos, o klimato sąlygos Baltijos šalyse yra bene prasčiausios Europoje. Prasčiau turbūt yra tik Ispanijoje“, – dėstė analitikas.
„Jei pagrindinėse rinkose taip pat būtų blogos sąlygos, kviečių kaina sukiltų, tada galėtum atsiimti: taip, tavo derlius mažesnis, bet gauni didesnę kainą. Ir per pajamas išeina visai neblogai. Bet šiuo atveju tikėtinas gerokai mažesnis derlius, ir kainos yra stipriai mažesnės nei ankstesniais metais“, – kalbėjo ekonomistas.
T.Povilauskas dar pastebėjo, jog mažesnis derlius reikš mažesnes pajamas ne tik ūkiams, bet ir kitiems grūdų tiekimo grandinės dalyviams.
„Mažesnis derlius – tai ir mažiau darbo elevatoriams, transportininkams, vežantiems sausumos transportu, geležinkeliais. Mažiau darbo turi uostas, nes mažiau grūdų yra krauti“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak eksperto, 10 proc. mažesnis derlius galėtų lemti apie 0,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį trečiąjį metų ketvirtį.
Kreipsis į eurokomisarą
KRK praėjusio trečiadienio posėdyje aptarė galimybę dėl sausros padarinių prašyti EK pagalbos. Pasak V.Pranckiečio, parlamentarai ruošia kreipimąsi į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį, jau yra parengę rašto juodraštį.
Su žemės ūkiui nepalankių klimato sąlygų padariniais susiduria ir pietinės Europos šalys – Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Italija. Įtempta padėtis šiose valstybėse jau buvo aptarta Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje gegužės pabaigoje.
V.Pranckietis neatmetė, kad dėl sausros gali būti prašoma skirti lėšų iš ES Žemės ūkio krizių rezervo fondo.
Tikrieji ūkininkų nuostoliai dėl nesibaigiančios sausros, pasak A.Macijausko, paaiškės, „kai į laukus įvažiuos kombainai“ – antroje vasaros pusėje prasidėjus javapjūtei.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba penktadienį pranešė, kad stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – nustatyta Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų teritorijose.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-06-16
Lietuvoje šių metų gegužės pabaigoje – birželio pradžioje kviečių supirkimo kaina išliko stabili
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. 22 savaitę (05 29–06 04) kviečius supirko vidutiniškai po 247,04 EUR/t. Palyginti su kaina, buvusia prieš savaitę (21 savaitę (05 22–28), ji išliko panaši kaip ir prieš savaitę, bet buvo 29,49 proc. mažesnė negu prieš metus (2022 m. 22 savaitę (05 30–06 05). Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 188,66 EUR/t – 8,93 proc. didesne kaina neguprieš savaitę, bet 39,67 proc. mažesne kaina negu prieš metus.
Preliminariais duomenimis, rapsai šių metų gegužės pabaigoje – birželio pradžioje buvo superkami vidutiniškai po 376,62 EUR/t – atitinkamai 29,06 proc. ir 60,77 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus.
