Žemės ūkio naujienos: 2023-06-23

ūkininkai ir visi kiti verslai, patiriantys sunkumų dėl sausros sukeltų padarinių, gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas.

„Nenugalimos jėgos sąlygos nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, teritoriniams prekybos, pramonėms ir amatų rūmams išnagrinėjus asmens prašymą. Force majeure pažymos gali būti sutarties šalių panaudotos kaip įrodymas, kai viena iš sutarties šalių negali vykdyti savo įsipareigojimų ir tai pagrindžia dokumentais. Tuomet ji atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą“, – galiojančią tvarką primena dr. Almantas Danilevičius, Vilniaus PPAR direktorius, rašoma pranešime spaudai.

Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

„Pirmiausia, ką turi padaryti ūkininkas, įmonė ar kitas komercinę veiklą vykdantis subjektas, susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis, tai informuoti kitą sandorio šalį apie tokių aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties vykdymui. Jei kita sandorio šalis tokio pranešimo per protingą laiką negauna, tai sutarties neįvykdžiusi šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

Antra, ką svarbu atlikti sunkumų dėl sausros patiriantiems ūkio subjektams, – rinkti kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Šiuo atveju tai būtų nustatyta tvarka fiksuoti stichinės sausros padarinius“, – pažymi rūmų advokatė Jūratė Radzevičienė.

Komercine veikla užsiimantiems asmenims taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, kokios Force majeure aplinkybės nustatomos pačioje sutartyje, ar yra nustatytas konkretus pranešimų apie aplinkybių atsiradimą terminas ir būdas.

Advokatė J. Radzevičienė pabrėžia, kad visi asmenų prašymai vertinami individualiai, kruopščiai nagrinėjant subjektų pateiktą informaciją, sutartis, kitus dokumentus, siekiant, kad force majeure aplinkybės būtų įvertintos kokybiškai, o pažyma tiktų pagrįsti subjekto negalėjimą vykdyti įsipareigojimų. Vilniaus PPAR turi išnagrinėti asmens prašymą per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, tačiau sieks tai padaryti kaip galima greičiau.

Papildoma informacija

Nenugalimos jėgos (Force Majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka:
1. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zoną, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Pažymos išduodamos asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine – ūkine veikla.
3. Asmuo, norintys gauti pažymą, pateikia šiuos dokumentus:
a) prašymą rūmų generaliniam direktoriui. Prašymą pasirašo administracijos vadovas ar savininkas ar jų įgalioti asmenys;
b) sutartį bei jos lydimuosius dokumentus, pagal kuriuos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių neįvykdė savo įsipareigojimų;
c) kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą;
d) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nedelsdamas pranešė apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai;
e) dokumentus, įrodančius sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių mastą;
f) dokumentą apie rūmams sumokėtą rinkliavą;
g) prireikus – kitus papildomus dokumentus.
4. Rūmai turi išnagrinėti asmens prašymą per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, tačiau sieks tai padaryti kaip galima greičiau.
5. Rūmai išduoda pažymą, jeigu asmens pateikti dokumentai įrodo aplinkybes ir sąlygas nuo atleidimo ir atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure).
6. Asmens prašymu rūmai gali imtis veiksmų, padedančių nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą.
7. Jeigu asmenų pateikti dokumentai ar rūmų nustatyti faktai neįrodo šios tvarkos 5 punkte numatytų aplinkybių ir sąlygų, rūmai išduoda asmeniui motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą.
8. Pažyma įforminama firminiame rūmų blanke. Joje nurodoma numeris, data, pateikusio prašymą asmens vardas ir pavardė (arba pavadinimas) ir adresas, sutarties šalys, sutarties sudarymo vieta, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, jų egzistavimo laikotarpis ir pateikti dokumentai.
9. Pažyma pasirašoma rūmų direktoriaus ar jo įgalioto asmens ir patvirtinama antspaudu.

Šaltinis: www.delfi.lt, 2023-06-22

„Tokie procesai niekada nebūna be jokių problemų, neatsimenu, kada būtų nebuvę jokių problemų ir dėl pačių problemų buvimo ar klausimų, čia yra natūralus dalykas. Visą procesą norėtųsi vertinti ne iš atskirų epizodų, o per visą laiką ir tikrai tą padarysiu ir jus būtinai informuosiu“, – Seime atsakydama į parlamentaro Kęstučio Mažeikos priekaištus dėl deklaravimo metu kilusių nesklandumų ketvirtadienį sakė premjerė.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad jau deklaruota 96,8 proc. pasėlių ploto, įbraižyti plotai siekia 99,8 proc., tačiau svarbiausia, anot jo, kad privalomos ekoschemos sulaukė populiarumo.

„Svarbiausia, ir kur turėjome didžiausią nerimą, populiarumas privalomųjų ekologinių schemų. Šitą rodiklį pasiekėme ir tai manau, kad deklaravimas yra sėkmingas“, – sakė ministras.

I. Šimonytė ne kartą yra sakiusi, kad ministro likimas priklausys ir nuo pasėlių deklaravimo sėkmės ar nesėkmės. Ji anksčiau taip pat teigė, kad apie tai bus galima spręsti birželį, deklaravimui pasibaigus.

Opozicija K. Navickui balandį surengė interpeliaciją dėl padėties žemės ūkio sektoriuje, tačiau jam postą pavyko išsaugoti.

Pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 20 dienos, tačiau ministerija nusprendė, kad pavėluotai paraiškas galima teikti iki birželio 30 dienos ir už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma nebus mažinama 1 proc.

Šaltinis: www.lrt.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2023-06-22

Viktoras Pranckietis sakė, kad yra nustebęs, nes vieną dieną Žemės ūkio ministerija sakė, jog deklaravimo nepratęs, kitą paskelbė, kad pratęsė.

Egidijus Giedraitis, viceministras, sakė, kad žurnalistai suklydo. Deklaravimas nėra pratęstas, tiesiog sureaguota į asociacijų prašymus ir pratęstas deklaracijų pateikimas netaikant sankcijos – 1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Deklaravimo pabaiga birželio 30 d. nesikeičia. Trečiadienio ryto duomenimis, optimizmas laimėjo. 2,81 mln. ha patvirtinta. Tai 96,8 proc. 86 tūkst. ha įbraižyta ir dar nepatvirtinta. Dar 113 tūkst. įbraižyta ir, panašu, viršysim 2,9 mln. žemės. Turėsime 2,92 mln. žemės.

„Prisidėjo kraštovaizdžio elementai, kurie buvo nedeklaruojami. Populiariausia buvo neariminė veikla, 250 proc. daugiau, augalų kaita 206 proc. tarpiniai augalai 170 proc. planuotų, sertifikuota sėkla 52 proc. planuotų. Negamybinės veiklos žaliasis pūdymas 76 tūkst. ha, nors būdavo keliolika tūkstančių. Išliko ir juodasis pūdymas. Kraštovaizdžio elementai tik 7 proc. nuo planuotų, perėjimas prie ekologinių 27 proc. bus sumažėjimas ir ūkininkaujančių ekolgiškai“, – vardino E. Giedraitis.

Viceministras sakė, kad ES ūkininkai taip pat nesureagavo į kraštovaizdžio ir gamtos saugojimo ekologines sistemas. Taip nutiko Danijoje. Pas mus padėti kiek kita. Pas mus 123 proc. ekoschemų pinigų jau paprašyta. Jos, skirtingai nei Vokietijoje ar Danijoje suveikė. Laukia sprendimas, ar dėl to bus mažinamos bazinės tiesioginės išmokos.

Kas bus su tiesioginėmis išmokomis Žemės ūkio ministerija planuoja diskutuoti rugsėjį.

Seimo narys Kęstutis Mažeika sakė, kad deklaravimo rezultatai liūdni. Absurdas, kai deklaruojamos akmenų krūvos ir pavieniai medžiai, o leidžiama pasirinkti tik užmirkusios pievos. Be to, nyksta ekologiniai ūkiai.

Šaltinis: www.delfi.lt, 2023-06-21

Per 6 600 ūkininkų ir žemės ūkio įmonių jau pasirašė paramos sutartis, o pareiškėjams išmokėta apie 450 mln. Eur investicinių lėšų.

Visiems kvietimams sulaukiama daug paraiškų

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus mentorė Milda Jusienė atkreipė dėmesį, kad KPP priemonė „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra svarbi siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos tikslus. Pirmiausia – tai didinti ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Ji pabrėžė, kad šios priemonės parama yra investicinė ir skirta ūkiams modernizuoti.

2014–2020 m. laikotarpiu KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ skirta beveik 708 mln. Eur, patvirtintos 6 603 paraiškos, patvirtinta paramos suma – apie 616,2 mln. Eur, išmokėta – beveik 450 mln. Eur.

Šiemet jau buvo vienas kvietimas teikti paraiškas (nuo kovo 1 iki gegužės 2 d.), kuris buvo labai produktyvus. „Pagal šią priemonę visada gaunama daug paraiškų. Per šių metų pavasarinį kvietimą buvo pateikta 412 paraiškų už 87 mln. eurų, o šiam kvietimui skirta 62 mln. eurų. Taigi, konkurencija tarp pareiškėjų tikrai nemenka. Aktyviausi buvo gyvulininkystės sektoriaus pareiškėjai. Vien tik iš mėsinės galvijininkystės sektoriaus paraiškų buvo gauta vos ne dvigubai daugiau, nei skirta lėšų“, – teigė M. Jusienė.

Pretenduoti į paramą investicijoms į žemės ūkio valdas galėjo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Minėtam kvietimui pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 17 180 tūkst. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17 384,823 tūkst. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams – 10 000 tūkst. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 17 180 tūkst. Eur, o lengvatinėms paskoloms – 12 003,937 tūkst. Eur paramos lėšų.

Daugiausia lėšų teko gyvulininkystei

ŽŪM Paramos verslui skyriaus mentorė plačiau apžvelgė investicinę paramą į žemės ūkio valdas: „Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų iš viso pagal tokią priemonę yra suteikta daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis yra paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų vertė, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą, modernizuojant ūkius.“

Pasak M. Jusienės, ūkių modernizavimui pareiškėjai galėjo įsigyti naujos žemės ūkio technikos, naujos įrangos, statyti gamybinius pastatus, įsirengti infrastruktūrą: įrengti, remontuoti ir rekonstruoti kelius, susitvarkyti vandentiekį, kanalizaciją, įsirengti vandens gręžinius.

„Įsigyjant naują tvarią žemės ūkio techniką sudaromos visos prielaidos padidinti ūkio konkurencingumą, paskatinti jo ekonominį gyvybingumą, mažinti gamybos savikainą ir didinti pelningumą. Tai tikrai svarbi priemonė žiūrint visos KPP kontekste“, – pabrėžė ŽŪM atstovė.

M. Jusienė teigė, kad vertinant pagal sektorius didžiausia paramos suma nuo 2000 metų iki 2021-ųjų buvo skirta gyvulininkystei – daugiau kaip 500 mln. Eur arba 51 proc. nuo visos šiai priemonei skirtos paramos sumos, apie 38 proc. paramos teko augalininkystei ir apie 10 proc. – sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei.

Strateginio plano parama ūkių plėtrai

Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas lėšos numatytos ir artimiausiems metams, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Jame šiai paramai numatyta skirti 230 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur suplanuota paskoloms.

Parama ūkių plėtrai bus teikiama pagal SP intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“.

Rugpjūčio – rugsėjo mėn. numatoma priimti paraiškas paramai tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Į paramą galės pretenduoti ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis (VED) bus nuo 30 001 Eur. Bus remiamas mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimas, biodujų jėgainių įrengimas gyvulininkystės ūkiuose, ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijų įdiegimas.

Numatoma teikti investicinę paramą dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikyti išlaidų kompensavimo būdą, taip pat teikti lengvatinę paskolą. Parama galės dengti nuo 20 proc. iki 65 proc. projekto išlaidų, o kiaulininkystės projektams – iki 80 proc. Planuojama vidutinė paramos suma projektui – 250 tūkst. Eur, paskola – iki 200 tūkst. Eur.

Spalio – lapkričio mėn. ūkininkaujantieji galės pretenduoti į SP numatytą paramą ,,Investicijoms į žemės ūkio valdas“. Norinčių gauti paramą ūkių VED turės būti nuo 30 001 Eur, bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose.

Parama bus teikiama dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikomas išlaidų kompensavimo būdas, taip pat teikiama lengvatinė paskola. Parama galės dengti nuo 20 proc. iki 50 proc. projekto išlaidų, jauniesiems ūkininkams, kurie paramos pagal šia priemonę kreipiasi pirmą kartą, – iki 70 proc. Planuojama vidutinė paramos suma projektui sieks 500 tūkst. Eur, paskola – iki 200 tūkst. Eur. Prioritetą planuojama teikti žemės ūkio produktų perdirbimui, inovacijų diegimui, jauniesiems ūkininkams, kolektyvinėms investicijoms, ekologiniams ūkiams.

Spalio – gruodžio mėn. į „Smulkių – vidutinių ūkių plėtrai“ numatytas lėšas galės pretenduoti ūkiai, kurių VED bus nuo 16 001 Eur iki 30 000 Eur. Bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose. Bus teikiama investicinė parama dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikomas išlaidų kompensavimo būdas.

Parama gali kompensuoti nuo 20 proc. iki 65 proc. projekto išlaidų, jauniesiems ūkininkams, kurie paramą pagal šią intervencinę priemonę gauna pirmą kartą, – iki 80 proc. Planuojama vidutinė paramos suma projektui – 200 tūkst. Eur. Prioritetą skiriant papildomus balus numatyta teikti kolektyvinėms investicijoms, jauniesiems ūkininkams, inovacijoms diegti, ekologiniams ūkiams.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt

Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2023-06-22

Taip pat žemės savininkai raginami kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą dėl pastebėtų duomenų netikslumų.

Informaciją, ar valdomuose žemės sklypuose nuotoliniais kartografavimo metodais nėra nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų, žemės sklypų savininkus gali rasti atnaujintame Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinyje.

Šio duomenų rinkinio informacija yra skelbiama Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/az) ir Paraiškų priėmimo informacinės sistemos interneto svetainėje (http://paseliai.vic.lt).

Šiose svetainėse žemės sklypų savininkai Žemės ūkio duomenų centrui gali pateikti pranešimus apie netikslumus ir pasikeitimus. Pranešimus taip pat galima teikti atvykus į Žemės ūkio duomenų centrą arba išsiuntus registruotą laišką.

Išsamios rekomendacijos, kaip pasitikrinti ir sutvarkyti apleistos žemės plotus, pateiktos interneto svetainėje https://www.vzf.lt/?naujienos=del-apleistu-zemiu-plotu-tinkamo-sutvarkymo.

Pagal pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus bei pasikeitimus, gautus iki liepos 1 d., bus tikslinamas Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys, kuris naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti.

Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams gali būti taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas (iki 4 procentų žemės mokestinės vertės), kurį tvirtina savivaldybių tarybos.

Atkreipiame dėmesį, kad pranešimai apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų duomenų netikslumus, gauti po liepos 1 d., bus naudojami tik kitų metų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų duomenims atnaujinti ir žemės mokesčiui apskaičiuoti.

Apleista žemė – tai sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės plotai. Šie plotai nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais.

Šių metų gegužės 1 d. duomenimis, Lietuvoje nustatyta 31 580 ha apleistos žemės (apie 0,9 proc. šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto), tai yra beveik 4 200 ha mažiau nei 2022 m.

Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje – iki 3,3 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto.

Šaltinis: https://nzt.lt, 2023-06-22

Jis pastebėjo, kad apie tai, jog sparti maisto kainų infliacija Lietuvą atneš prie ES vidurkio, pernai buvo daug kalbėta.

„Neseniai paskelbti Eurostato duomenys tai užtvirtino, – feisbuke parašė jis. – Vidurkis slepia skirtingų maisto prekių grupių kainų lygius. Pavyzdžiui, pernai pieno produktų ir aliejų bei riebalų kainos Lietuvoje ūgtelėjo iki 119 proc. ES kainų vidurkio, nealkoholinių gėrimų net iki 126 proc. ES vidurkio. Mažiausios liko mėsos kainos – 77 proc. ES vidurkio. Tai, kas pernai labiausiai brango, šiemet pinga – pieno produktai ir aliejai. O mėsa priešingai – brangsta“, – dėstė ekonomistas.

T. Povilauskas pridūrė, kad kol kas šiemet Lietuvoje maisto kainos padidėjo mažiau negu vidutiniškai ES šalyse.

„Tai stiprus ženklas, kad 2023 metais Lietuvoje maisto kainų lygis, palyginti su ES, truputį sumažės. Suprantu, kad pamačius tokius skaičius norisi visiems sakyti, kad Lietuvoje juk gyventojų pajamos dar nesiekia 97 proc. ES lygio, bet priminsiu, kad išlaidos maistui yra lygios pajamoms, kurias gauna maisto grandinėje dalyvaujantys vietos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys (ūkininkai, perdirbėjai, prekybininkai, valdžios biudžetas, paslaugas ir prekes jiems teikiantys gyventojai ir verslas)“, – komentavo SEB ekonomistas.

Šaltinis: www.lrt.lt, Elta, 2023-06-22