Žemės ūkio naujienos: 2023-06-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
AEI bendrijos, įmonės ir ūkininkai kviečiami teikti paraiškas – teikiama parama saulės elektrinėms įsirengti
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį paskelbė kvietimą iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. teikti paraiškas atsinaujinančių išteklių energijos (AEI) bendrijoms įmonėms ir ūkininkams gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti, rašoma agentūros
„Ši finansavimo priemonė orientuota į smulkaus verslo poreikį savo reikmėms pasigaminti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, turint galimybę parduoti iki 50 proc. pasigamintos energijos.
Be to, sudaroma unikali galimybė juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems kyla sunkumų įsirengti savo elektrines, jungtis į bendrijas ir gauti didesnį finansavimą elektrinei, kuri skirta bendrijos narių poreikiams, įsirengti“, – pabrėžia LEA direktorius Virgilijus Poderys.
Saulės elektrinės įrengimo projekto suma bus skaičiuojama pagal fiksuotojo vieneto įkainį – 896,72 Eur/1kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Įmonės, ūkininkai ir bendrijos, kurių bent vienas dalininkas yra įmonė arba ūkininkas, galės gauti finansavimą, siekiantį iki 35 proc. nuo pagal įkainį paskaičiuotos sumos, kitos bendrijos – iki 45 proc. nuo pagal įkainį paskaičiuotos saulės elektrinės įrengimo išlaidų sumos.
Paraiškos finansavimui bus atrenkamos konkurso būdu, pirmumo balai bus teikiami bendrijoms, tiems pareiškėjams, kurie prie projekto prisidės didesniu nuosavu įnašu, tai yra prašys mažesnio nei galima maksimali 35 proc. arba 45 proc. finansavimo dalis, taip pat pareiškėjams, kurie paraiškos teikimo metu jau turės elektros tinklų operatoriaus išduotas elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygas arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paraiškos teikimo metu dar neprivaloma turėti elektros tinklų operatoriaus išduotas elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygas arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus: šių dokumentų gavimui numatomas papildomas terminas – per 3 mėnesius nuo informacijos iš LEA gavimo, kad paraiška atrinkta finansavimui.
Taip pat atkreipiamas dėmesys dėmesį, kad bus finansuojami tik gamintojų projektai, tai yra tų pareiškėjų, kuriems elektros tinklų operatoriaus išduotos elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygos skirtos gamintojui. Sąlygos, išduotos gaminančiam vartotojui, šioje priemonėje nėra tinkamos.
Planuojančius kurti bendrijas kviečiame susipažinti su LEA svetainėje pateiktomis rekomendacijomis dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.
LEA svetainėje patalpintame Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapyje pateikiama reikalinga informacija apie galimybes vystyti projektus bet kurioje Lietuvos teritorijoje. Žemėlapis yra informacinio pobūdžio. Jame pateikiami sluoksniai su informacija apie saugomas teritorijas, kultūros paveldo teritorijas ir objektus, vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio arealus ir panoramų apžvalgos taškus, kur gali būti ribota arba draudžiama AEI elektrinių statyba.
Žemėlapyje taip pat pateikiama informacija apie elektros perdavimo ir skirstymo tinklą – laisvus linijų pralaidumus ir galias transformatorių pastotėse.
Šaltinis: www.lrt.lt, 2023-06-23
Gera žinia pateikusiems paraiškas dėl ūkio modernizavimo
Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skyrė papildomą finansavimą paraiškoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (2023 m. I) (Priemonė), kurioms paramos lėšų pakako iš dalies.
Daugiausiai – 148 paraiškas pateikė pareiškėjai, numatę vykdyti mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių veiklą. Prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 31,64 mln. Eur, tuo tarpu skirta daugiau kaip 17,38 mln. Eur. Visiškai pakanka lėšų 63 paraiškoms, surinkusioms 85–56 atrankos balus, 23 paraiškoms, kurios surinko 55 atrankos balus, lėšų pakako iš dalies, 62 paraiškoms, surinkusioms 50 balų ir mažiau, lėšų nepakanka, todėl jos toliau nevertinamos.
ŽŪM priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams, 23 projektams, surinkusiems 55 atrankos balus, papildomai skirta 666 953 Eur.
Mėsinės galvijininkystės ir kitų gyvulininkystės sektorių prioritetinę eilę rasite nma.lt.
Norintys vykdyti kitų augalininkystės sektorių veiklą pateikė 105 paraiškas, kurioms finansuoti prašoma daugiau kaip 18,37 mln. Eur. Kadangi šiam sektoriui skirta 17,18 mln. Eur, prašomų lėšų visiškai užteko 91 paraiškai, surinkusiai 85–60 atrankos balų, 6 paraiškoms, kurios surinko 55 balus, lėšų pakako iš dalies. 8 paraiškoms, surinkusioms 50 balų ir mažiau, lėšų neužteko ir jos nevertinamos.
Kitų augalininkystės sektorių veiklai papildomai skirta 542 632 Eur, taigi šeši 55 atrankos balus surinkę projektai bus vertinami toliau.
Kitų augalininkystės sektorių prioritetinę eilę rasite nma.lt.
91 paraišką pateikė pareiškėjai, numatę vystyti pieninės galvijininkystės sektoriaus veiklą. Jų projektams finansuoti prašoma šiek tiek daugiau kaip 23,9 mln. Eur. Kadangi šiam sektoriui numatyta skirti 17,18 mln. Eur, prašomų lėšų užtenka 60 paraiškų, kurios surinko 80–60 atrankos balų, 11 paraiškų, surinkusių 55 balus, lėšų pakako iš dalies. 20 paraiškų, surinkusių 50 balų ir mažiau, lėšų nepakanka, jos toliau nevertinamos.
Pieninės galvijininkystės sektoriaus veiklai papildomai skyrus 664 966, Eur, toliau vyksta 11 paraiškų, surinkusių 55 balus, tinkamumo vertinimas.
Pieninės galvijininkystės sektoriaus prioritetinę eilę rasite nma.lt.
Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, tuo atveju, kai paramos paraiškoms, pateiktoms gauti investicinę paramą (negrąžintiną subsidiją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui (pateiktoms pagal 9.2 formą), finansuoti nepakanka investicinei paramai skirtų lėšų arba kurios nesurinko mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, pareiškėjas gali atsisakyti investicinės paramos ir gauti tik lengvatinę paskolą, jei lėšų užtenka.
Pažymėtina, kad tokiu atveju projekto dalį, kurią sudaro investicinė parama, pareiškėjas turėtų įgyvendinti iš nuosavų lėšų. Primintina, kad šiam kvietimui lengvatinei paskolai skirtų lėšų pakanka, nes pusę prašomos paskolos sumos suteikia finansų tarpininkas.
Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių projektus vykdyti nusprendę pareiškėjai pateikė 28 paraiškas, kurių prašoma bendra paramos suma sudaro daugiau nei 5 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui skirta 10 mln. Eur. Kadangi bendra prašoma paramos suma neviršija skirtosios, parama bus skirta visiems pareiškėjams, kurie atitiks tinkamumo skirti paramą reikalavimus. Sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektorių prioritetinę eilę rasite nma.lt.
Primintina, kad pagal Priemonę paramos galima buvo kreiptis dėl:
– investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos);
– investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui; paskolos dalis, skiriama apyvartinio kapitalo finansavimui, negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės;
– lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui; tuo atveju, kai KPP laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, pareiškėjui jau yra skirta investicinė parama, pareiškėjas gali kreiptis lengvatinės paskolos tik apyvartiniam kapitalui, pateikdamas nustatytos formos prašymą suteikti lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui. Tokiu atveju pareiškėjo tinkamumo vertinimas pagal Taisyklių nuostatas neatliekamas.
Šaltinis: nma.lt, 2023-06-23
Sausra jau pasiglemžė nemenką dalį planuoto derliaus
Šiemetės sausros padariniai grūdinėms kultūroms jau akivaizdūs, tik ūkininkai dar negali suskaičiuoti padarytos žalos dydžio. Tad ir taip lauktas lietus, nors kažkiek ir pagirdė žemę, bet, anot žemdirbių, stebuklo jau nepadarys – iš esmės derliaus nepakeis.
Navasodų kaime (Marijampolės sav.) brolių Pauliaus ir Ąžuolo Gvazdaičių ūkių žemė apsėta grūdinėmis kultūromis, tik 5 procentus jie palikę pūdymui. Pasak Marijampolės krašto ūkininko P.Gvazdaičio, ir pas juos augmenija išgyvena sunkų periodą. „Džiūsta, labai džiūsta, kaip ir visur. Kiek išdžius, kiek derliaus gausime – sunku pasakyti. Kombainas per javapjūtę viską parodys“, – teigė P.Gvazdaitis.
Anot jo, į dirvą subertos sėklos sudygo beveik visur. Kai šiemet anksti pavasarį pupas pasėjo, tai ir jos sudygo, bet dabar nuo sausros jų pupos labai užskurusios. Ūkininko pastebėjimu, ten, kur yra priesmėlis, žemės šiek tiek lengvesnės, ten žieminės kultūros yra beveik išdžiūvusios, nugeltusios – nelabai kas belikę.
Ankstesniais metais, jeigu nors kiek palydavo, ten dar užaugdavo, o šiais metais, pasak P.Gvazdaičio, laukuose atsirado tiesiog „plikės“, o kitose vietose, kur dar yra gyvybės, jo prognozėmis, varpose – ne kas. „Pavyzdžiui, žieminiai miežiai jau gelsta, o grūdas – smulkus ir dar išdžius, tai bus labai smulkūs žieminių miežių grūdai“, – atviravo ūkininkas iš Suvalkijos.
Ūkininkams birželio mėnesį pati džiugiausia naujiena – sinoptikų prognozuojamas lietus. Kartu ir nusivylimo akimirkos, kai po lietaus matuoja ir mato, kad palyta apie 1–2 mm. Išdžiūvusiems laukams tai gaidžio ašaros. P.Gvazdaičio teigimu, kol kas lietaus buvo per mažai, kad būtų ištaisyti sausros padariniai.
„Po tokios sausros toks lietus – kaip bandymas negyvą pagirdyti. Nors kai kas ir tikino, kad esą kviečiai ar pupos atsibus, atsigaus, bet, manau, kad taip jau nebus. Nebent gali tik šiek tiek pratęsti augalo vegetaciją, išsaugoti tai, ką jis dar galėtų duoti šeimininkui. Pagal esamą situaciją laukuose, net jei mėnesį lytų dieną ir naktį, toks derlius, kokio ūkininkas tikėjosi, šiais metais jau neužaugs“, – susitaikydamas su realybe kalbėjo Marijampolės krašto grūdinių kultūrų augintojas.
Rekordų nebus
Jurbarko rajono ūkininkas Raimondas Jovarauskas VL teigė, kad lietus sunkiai ką bepakeistų, nes pas juos derliaus praradimai jau garantuoti. „Grūdinių kultūrų pasėliai atrodo labai prastai. Žinoma, galutinius rezultatus bus galima pasakyti, kai nuiminėsime derlių, bet lietus kai kurioms kultūroms jau tikrai nepagelbės – pupos ir žirniai jau džiūsta.
Vargu, ar atsigaus, o jei ir atsigaus, apčiuopiamo derliaus jau tikrai nebus. Kviečių derlius irgi, abejoju, ar bus didelis, nes yra išdegusių plotų. Vasarinių grūdinių kultūrų iš viso turbūt vienetai tiktai turės ką kulti, nes situacija visai tragiška. Mažiau nervų kainuoja, kai nesilankom laukuose“, – prisipažino jurbarkietis ūkininkas.
„Pas mus, Aukštaitijoje, sausra grūdinėms kultūroms irgi jau padarė didelę žalą, ypač lengvesniuose dirvožemiuose. Lietus žieminiams gal šiek tiek dar pagelbės, bet vasarojus jau nėra pakankamai išsivystęs ir vargu ar jam lietus bepagelbės“, – VL kalbėjo kito Lietuvos regiono – Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Kasčionis.
Jo pastebėjimu, tiek jo ūkyje, tiek ir kaimyniniuose, kur lengvos žemės, situacija itin prasta. Žieminių kviečių derliaus, galima sakyti, nebus, nes jie jau stovi nugeltę ir vargu ar suformuos varpose grūdus. Žieminiai rapsai šiek tiek geriau laikosi, bet jiems pakenkė šalnos.
„Turėsime turbūt 30–40 proc. mažesnį rapsų derlių. O žieminių kviečių – net 50 proc. mažiau. Įvertinus užauginimo savikainą ir praėjusių metų brangias prekes, metai bus labai nuostolingi“, – gana liūdnomis prognozėmis dalijosi Panevėžio r. ūkininkas.
Kas auga, kas – džiūsta
Prienų rajono Strielčių kaimo ūkininkas Julius Akelaitis rūpinasi beveik 300 ha žemės, plėtoja augalininkystės ūkį, iš kurio jo šeima ir pragyvena. Kaip ir daugelis, šiemet šis ūkininkas augina žieminių kviečių bei rapsų, sėjo žirnių. J.Akelaičio teigimu, jų krašte lijo labai senai ir jau verkiant reikėjo gausesnio lietaus, tik jis – jau kiek pavėluotas. „Iš ūkininkavimo galima išgyventi, jeigu metai palankūs“, – teigė ūkininkas.
Anot jo, laukuose birželio mėnesį beveik jau nieko nepadarysi – kiek yra, tiek yra. „Kas auga, kas – džiūsta. Ruošiamės javapjūtei. Sunku, žinoma, dar pasakyti, kada ji priartės, laiko dar yra, bet jeigu sausra laikysis ilgiau, ji netruks ateiti“, – svarstė ūkininkas.
Jo laukuose prasčiausiai atrodo grūdinės kultūros, augančios lengvesnėse žemėse. Matyti daug vietų, kur ryškūs džiūvimo ženklai. Ir nesvarbu, kokia kultūra auga. Tad neabejoja, jog dalis derliaus jau bus žuvusi. Bet ūkininkas prisipažino, pernelyg dažnai po savo laukus nevaikščiojantis, kad nereiktų pergyventi dėl sausros pasekmių.
J.Akelaitis gana atsargiai ir skeptiškai vertina šiuo metu į ūkius atkeliaujančias naujoves. „Laikysimės to, ko reikalaujama, bet tie reikalavimai kai kada yra nelogiški. Tarkime, atsėliavimas. Privalome pasėti tarpinius augalus, kad galėtume vėl sėti kviečius. Bet jei susivėlina javapjūtė, tai po tarpinių augalų jokių žieminių nespėsi pasėti – pas mus ne toks klimatas, kaip Lenkijoje ar Vokietijoje. Be to, jau ne vienerius metus Lietuvoje kartojasi sausros, tad pasėjęs vasarojų gali nieko iš jo negauti – esame priklausomi nuo gamtos“, – pastebėjo augalininkystės ūkio šeimininkas.
Kuls senu kombainu
Broliai ūkininkai Gvazdaičiai iš Marijampolės krašto stengiasi žvelgti plačiau. Sako, kad nors Lietuvoje šiemet ūkininkų laukia nederliaus metai, bet pasaulyje ūkiai priaugins javų ir prikuls grūdų. Be to, anot P.Gvazdaičio, dar nuo ankstesnių metų likę didelės grūdų atsargos, todėl gerų supirkimo kainų, ko gero, nebus.
„Yra trys faktoriai, kurie labai daug ūkių gali nuvaryti į bankrotą. Rudenį nusipirktos trąšos, už salietrą mokant po 800–850 Eur/t. Antra – pasaulis turi sukaupęs didelį rezervą grūdų ir dar šiemet užaugins ir prikuls daug naujo derliaus, tai kaina bus maža, o pas mus, Lietuvoje, – sausra, mažas derlius, maža supirkimo kaina ir brangios trąšos.
Ūkininkai arba dirbs, kad dirbtų, arba net ir bankrotai nuvilnys, jeigu prisiėmę paskolų, prisipirkę technikos. Mes irgi galvojome, kad laikas pirkti naują kombainą. Bet nutarėme dar palaukti, pažiūrėti, kokie bus derliai – nenoriu dar labiau užsiveržti kilpą ant kaklo“, – VL pasakojo Navasodų kaimo ūkininkas.
Jeigu būtų nusimatę dideli derliai, naujas kombainas broliams Gvazdaičiams būtų labai parankus pirkinys darbymečiui. Kai situacija pasikeitė – derliai bus kuklūs, tai ir senasis kombainas nesunkiai laukus nukuls, jis puikiausiai tarnaus ir per artėjančią javapjūtę.
„Šiaudai trumpi. Mūsų kviečiai šiais metais labai žemi. Gali būti labai ankstyva javapjūtė. Jau dabar spėliojama, kad jei dabar nelyja, per javapjūtę, kai reikės kulti – lis. Tad didžiausias rūpestis, kad ir to menko derliaus kokybė nebūtų sugadinta. Bet kaip bus, pamatysim“, – svarstė P.Gvazdaitis, tikindamas, jog net ir nepalankiomis aplinkybėmis stengiasi išlikti optimistu.
Jis prisiminė, kad trejus metus iš eilės (2017, 2018 ir 2019 m.) patyrė įvairių gamtos išbandymų. Vieną sezoną derlius supuvo, kitą – sudžiūvo, trečiąjį – sėklos net nedygo. Jo teigimu, tie treji metai juos šiek tiek pamokė, davė gerų pamokų ateičiai ir užgrūdino. Nuo tada broliai Gvazdaičiai žino, kad to neišvengs. Tiesa, pernykščiai, užpernykščiai metai jų ūkiams buvo geri, dėl to supranta, kad taip ilgiau nesitęs – atėjo nuostolių metas.
„Dvejus metus atsikvėpėm, pajamas ir nuostolius išsilyginom, tikėjomės šiemet dirbti „į pliusą“, naują kombainą pirkti. Gerai, kad neskubėjau to daryti – supratau: neskubėk gyventi, per anksti neužriesk nosies, kantriai dirbk, nes ūkyje reikia didelės kantrybės. To mus moko pati gamta“, – pastebėjo P.Gvazdaitis.
Gamta išimčių nedaro niekam
Kokia konkreti sausros padaryta žala grūdinėms kultūroms ir ūkiams – dar neaišku, bet tuo, kad žala yra, abejoti jau neverta. Tai laukuose matyti vizualiai. Lietus gal kažkur dar gali pagelbėti, bet kai kur – jau nebe. Labai įvairiai, labai nevienodai per Lietuvą yra nusiritusi sausra – vienur žala jau yra akivaizdi, ypač vasariniams augalams, vasariniams pasėliams.
Žieminiams dar kol kas ne tokia didelė žala, bet ji kiekvieną dieną vis labiau ryškėja. Yra ūkininkų, kurie pasėlius aparė, nes šie dėl sausros nunyko – tas vietas pavertė pūdymais, nes šiemet reikia palikti 5 proc. negamybiniams plotams. Tad ūkininkai ir palieka tokius plotus, kur jau mato, kad ar taip, ar taip to derliaus ten jau nebebus.
Tad žala bus, tik koks jos mastas – dar neaišku. Be abejonės, lietus labai laukiamas visoje Lietuvoje. Mano ūkis – ne išimtis. Grūdinė kultūros taip pat prastai jaučiasi – džiūsta, nes dirvoje – didžiulis drėgmės trūkumas. Gamta niekam nedaro išimčių. Lengvesnėse žemėse ta žala bus didesnė, sunkesnėse – kol kas mažesnė, bet situacija blogėja kiekvieną dieną.
Šaltinis: www.valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-06-26
Įspėja ūkininkus nepamiršti šios pareigos: štai kaip turite pjauti žolę
Prasidėjus ankstyvajai javapjūtei, dirbamuose laukuose dažnai slepiasi ir jauniklius veda stirnos, kiškiai ar paukščiai. Kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti nuo sužalojimų ar žūties, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, kaip elgtis.
Gyvūnai atviruose plotuose apsigyvena tik vasarą, nes ten mažiau įkyrių kraujasiurbių vabzdžių, gausesnis maisto pasirinkimas, lengviau pastebėti pavojų, o stirnos ir kiškiai čia veda jauniklius.
Atviruose plotuose ir pievose peri kurapkos, griežlės, putpelės, daug žvirblinių paukščių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus šių gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui.
„Norint išsaugoti šias gyvybes, reikalingos paprastos apsaugos priemonės. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinktus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas“, – pataria Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė Dalia Černevičienė.
Pasak aplinkosaugininkės, pjaunant javus nuo lauko pakraščio ratu, gyvūnai susirenka lauko viduryje ir dažniausiai žūsta ar būna sužalojami. Prieš šienaudami žemės plotų savininkai daugelį gyvūnų gali išgelbėti tiesiog prieš tai atidžiai apžiūrėję pievą.
Taip pat svarbu nepamiršti, jei pieva ribojasi su keliu, galima pradėti pjauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi ir tada pjauti nuo jo toliau, kad pabaidyti laukiniai gyvūnai nepakliūtų po automobilio ratais.
„Labai efektyvios yra prie šienapjovių įrengtos pačios paprasčiausios atbaidančios priemonės: prieš dalgį žole velkamos grandinės, virvės. Atstumas tarp baidymo įrenginio ir šienapjovės dalgio turėtų būti ne mažesnis kaip 2–2,5 m. Kuo toliau nuo dalgio bus velkama grandinė ar virvė, tuo geriau, nes iš guolio pašokęs žvėrelis ar iš lizdo pakilęs paukštis spės išvengti žūties“, – sako D. Černevičienė.
Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdant ūkinę veiklą nebūtų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis būtų minimalus.
Primename, kad medžioklės plotų vienete rastus per susidūrimą su transporto priemonėmis ar žemės ūkio technika žuvusius medžiojamuosius gyvūnus savavališkai pasisavinti draudžiama.
Apie medžiojamų gyvūnų susidūrimą su žemės ūkio technika reikia pranešti Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Šaltinis: www.tv3.lt, 2023-06-24
Grūdų ir pieno lietuviams nebepakanka – reikia bandelių ir sūrių
Pieno supirkimo kainos, kilusios keletą mėnesių, vėl pradėjo pamažu smukti. Už grūdus, kuriuos pernai teko kulti itin nepalankiomis sąlygomis, supirkėjai mokėjo 47 proc. mažiau nei pastarųjų 5 metų vidurkis.
Skaičiai – gana niūrūs
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais bendra žemės ūkio produkcijos vertė (gamintojų kainomis) siekė beveik 2,132 mlrd. eurų. Tai kur kas mažiau nei 2015-aisiais (2,407 mlrd.), o ką ir kalbėti apie 2012 metus (2,57 mlrd.).
Pernai buvo pagaminta 1,323 mlrd. eurų vertės augalininkystės produkcijos, nors dar užpernai šios šakos ūkių pajamos siekė per 1,588 mlrd., o rekordiniais 2012-aisiais – 1,65 mlrd. eurų. Gyvulininkyste besiverčiančių ūkių pernykštė produkcijos vertė vos persirito per 800 mln. eurų, nors 2013 metais buvo priartėjusi prie milijardo – 988,3 mlrd. eurų.
Lietuviai prikulia milijonus tonų grūdų, bet jie netrunka atsidurti laivuose, išgabenančiuose juos į Iraną ar Alžyrą. Vos paauginti veršeliai lėktuvais skraidinami į Turkiją – Lietuvoje taip ir nesukuriant pridėtinės vertės. Ką daryti, kad ne žaliavos, bet produktai taptų eksporto prekėmis?
Reikia kepti bandeles
„Ne grūdus reikia eksportuoti, bet riestainius ir bandeles, – aiškino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. – Juokas juokais, bet iš tiesų blogai, kad grūdai ne perdirbami, o eksportuojami.“
Vienas būdas pridėtinei vertei didinti būtų gausinti gyvulių ūkių. Tuomet iš grūdų būtų gaminama daugiau pašarų. Kitas – apskritai stiprinti gyvulininkystę, nes ji kuria daug didesnę vertę. Trečias – pačių grūdų daugiau perdirbti į kitus produktus. Tai jau vyksta – gaminamas ir kviečių glitimas, ir spiritas, ir pašarai. Tačiau tenka nusigręžti nuo biokuro gamybos.
Mat Europoje dabar siekiama, kad biokurui gaminti nebūtų naudojama maistui tinkanti žaliava. Dėl to kyla problemų, kurias teks kuo skubiau aptarti su grūdų ir rapsų augintojais. Dar viena grimasa – tai, kad iš Lietuvos per metus eksportuojama apie 100 tūkst. gyvų gyvulių, dauguma – veršelių.
„Bet kad ūkininkams būtų finansiškai pravartu juos užauginti, turi kilti jautienos supirkimo kainos Lietuvoje. Apie tai kalbėjome ir su mėsos perdirbėjais“, – užsiminė ministras. Juoba kad atsivėrė eksporto keliai į Japoniją, Kiniją. „Ir pats buvau Dubajuje – susitikome su pirkėjais iš Jungtinių Arabų Emyratų. Jų norai geri, kainos – taip pat.
Didės jautienos produktų eksportas, kils ir gyvulių supirkimo kainos“, – sakė ministras.
Nišos – jau nebe nišos
Dar viena išeitis žemdirbiams – ieškoti įvairių nišų, kuriose veikti būtų pelningiau, nei tiesiog sėti javus ar melžti karves. Viena išeičių yra ekologinis ūkininkavimas, nes tokios produkcijos paklausa tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje auga sulig kiekvienais metais. Tiesa, dauguma Lietuvos ekologinių ūkių yra nedideli, o kooperacijos pavyzdžių mažoka.
Tačiau pastaraisiais metais į šį verslą nusprendė pasukti „Baltic Champs“ įsigyta bendrovė „Agrowill Group“, neseniai pakeitusi pavadinimą ir tapusi „Auga Group“. Lietuvos parduotuvėse jau pasirodė šiuo prekės ženklu pažymėtų daržovių. Ateityje produkcijos gausės, nes ekologinio ūkininkavimo nuspręsta imtis milžiniškuose – net 24 tūkst. hektarų plotuose.
Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus Antano Maziliausko, Lietuvoje ekologinės žemdirbystės keliu mėginama eiti jau porą dešimtmečių, tačiau kad būtų pasiektas proveržis, reikia kritinės masės.
„Tai, kad didelė įmonė ėmėsi tokio verslo, gali pritraukti ir daug partnerių į šią sritį. Tuomet jungtųsi ir kiti ūkininkai, perdirbėjai ir taip būtų pasiekta rezultatų. Tiesiog reikia didelio kiekio ekologiškų produktų, o jų paklausa tikrai didelė“, – aiškino A.Maziliauskas.
Išmokos tikrai išliks
Ūkininkams neramu ir dėl to, kaip keisis žemės ūkio finansavimas po 2020-ųjų, kai baigsis dabartinis ES finansinės paramos periodas. „Jau buvo vienas žemės ūkio ministrų posėdis Briuselyje, kuriame kalbėta dėl paramos. Visos šalys trokšta, kad ji išliktų, ir nenori kardinalių permainų. Visoms svarbu, kad ūkininkų derybinė galia stiprėtų. Yra siūlymų skirti išteklių ir kylančiai rizikai valdyti. Visi trokšta, kad išliktų ir tiesioginės išmokos, ir struktūrinė parama“, – kalbėjo B.Markauskas.
Jis užsiminė, kad Estijoje neseniai buvo susitikę Baltijos šalių ministrai, – rengiama bendra strategija deryboms dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo. Tai – svarbiausias tikslas. Pastarieji metai Lietuvos žemės ūkiui tikrai nebuvo stebuklingi, pavyzdžiui, kaip 2012-ieji. Tačiau dar daugiau nerimo šalies žemdirbiams kyla tuomet, kai susimąstoma apie ateities perspektyvas.
Šaltinis: www.valstietis.lt, 2023-06-23
Nauji postūmiai dėl laboratorijose auginamos mėsos: ar greitai jos galėsime įsigyti parduotuvėse?
Jungtinėse Valstijose dviem Kalifornijos įmonėms šią savaitę suteiktas leidimas tiekti dirbtinę mėsą. Amerikoje iš gyvūninių ląstelių auginamos mėsos bus galima paragauti restoranuose, o ateityje įsigyti ir parduotuvėse.
O čia – taip pat vištienos gabaliukas, tik jo mėsa atkeliavo ne iš ūkio, bet laboratorijos.
„Skonis gardus. Tekstūra traški“, – paragavęs komentuoja šefas Jasonas Hullas.
Pirmasis vadinamosios dirbtinės mėsos mėsainis Nyderlandų mokslininkų pristatytas 2013-aisiais. Dabar bendrovės visame pasaulyje plėtoja alternatyvius mėsos gaminimo būdus, kurie ne tik padeda išvengti gyvūnų skerdimo, naudoja mažiau išteklių, bet ir gelbsti kovojant su tarša. Jungtinių Tautų duomenimis, beveik 15 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmeta gyvulininkystės pramonė.
Dirbtinė mėsa gaminama plieninėse talpyklose, naudojant gyvūnines ląsteles, paimtas iš gyvūno apvaisinto kiaušinėlio arba specialios ląstelių saugyklos.
Talpyklose jos tūno apie porą savaičių, iki kol derlius užauga. Šiuo atveju tai – vištienos filė.
„Tai – tikra mėsa. Biologiškai ji tokia pati, kaip ir ta, kurią valgome jau dešimtis tūkstančių metų, tik sukurta visiškai nauju būdu“, – teigia „Upside Foods“ atstovė Amy Chen.
Šiuo metu dirbtinė mėsa parduodama Singapūre, o nuo šios savaitės – ir Jungtinėse Valstijose, kur mėsos pramonė antra pagal dydį pasaulyje.
„Viskas, kas nauja, ar tai būtų elektromobilis, ar „ChatGPT“, iš pat pradžių atrodo keistai, bet po kurio laiko visur paplinta ir pasidaro įprasta. Toks ir augalinės mėsos likimas“, – sako „Eat Just“ vadovas Joshua Tetrickas.
Bet ši naujovė maisto prekių parduotuvėse pasirodys dar ne greitai. Laboratorijose auginama mėsa – daug brangesnė nei ta, kuri atkeliauja iš ūkių. Leidimą gavusios dvi amerikiečių įmonės kol kas dirbtinę mėsą tieks tik restoranams.
„Tikimės, kad galiausiai sveikesnė, tvaresnė dirbtinė mėsa bus pardavinėjama visose maisto prekių parduotuvėse, tačiau tam reikia sukurti daug didesnę infrastruktūrą“, – teigia „Eat Just“ vadovas.
O tai užtruks mažiausiai porą metų. Šiuo metu dirbtinę mėsą auginančios bendrovės per metus gali pagaminti vos kelias dešimtis tonų mėsos. Tai menkniekis Jungtinėse Valstijose, kur vien vištienos per metus pagaminama per 20 milijonų tonų.
Europa atsilieka dar labiau. Dirbtinės mėsos gamybą plėtoja virš 30 įmonių. Kol kas nė viena jų neprašo leidimo tiekti produkciją vartotojams.
Šaltinis: www.lrt.lt, Agnė Toločkaitė, 2023-06-23
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
