Žemės ūkio naujienos: 2023-07-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvai išskirtinė ES parama – daugiau kaip 10 mln. eurų
Europos Komisija (EK) iš Europos Sąjungos žemės ūkio rezervo Lietuvai skyrė išskirtinę finansinę paramą – 10,66 mln. eurų. Pirmadienį Briuselyje buvo pritarta reglamento projektui dėl neatidėliotinos ES finansinės paramos žemės ūkio sektoriams, susidūrusiems su konkrečiomis gamintojų ekonominį gyvybingumą veikiančiomis problemomis.
Parama pasieks 22 valstybių narių ūkininkus, kuriuos neigiamai paveikė nepalankios oro sąlygos ar specifiniai sunkumai atskiruose sektoriuose. Lietuvai skirta 10,66 mln. Eur, Latvijai – 6,8 mln. Eur, Estijai – 1,72 mln. Eur. Skiriant lėšas buvo atsižvelgta ir į Lietuvos pateiktus argumentus dėl pieno sektoriaus patiriamų ekonominių sunkumų.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne sykį ragino ES žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski skirti Lietuvai išskirtinę ES finansinę paramą.
„Daugkartinis kreipimasis į EK ir žemės ūkio komisarą davė vaisių ir Lietuvos ūkininkus pasieks daugiau kaip 10 mln. eurų pagalba. Šie metai ūkininkams buvo nelengvi, tad ši finansinė parama labai laukta“, – teigia žemės ūkio ministras.
Kiekviena šalis narė turi iki rugsėjo 30 d. informuoti Europos Komisiją, kuriuos ekonominių sunkumų patyrusius šalies sektorius ir ūkius parems bei kokiais kriterijais remiantis bus skiriama parama. Parama turi būti teikiama pagal objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus, kurie neiškreiptų rinkos bei konkurencijos.
ES parama turės būti išmokėta ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 31 d.
Reglamentas artimiausiu metu bus paskelbtas oficialiai.
Žemės ūkio ministerija parengs teisės aktų projektus, kurie bus derinami su socialiniais partneriais bei visuomene teisės aktuose nustatyta tvarka.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-10
Teismas patenkino „Lietuvos veislininkystės“ prašymą: nesąžininga konkurencija įtariamos bendrovės „Gencentras“ veikla apribota
AB „Lietuvos veislininkystė“ teisme pasiekė pirmąją pergalę prieš buvusių darbuotojų įsteigtą įmonę „Gencentras“. Šiaulių apylinkės teismas valstybės valdomos „Lietuvos veislininkystės“ prašymu uždraudė UAB „Gencentras“ parduoti genetinę medžiagą „Lietuvos veislininkystė“ klientams. „Lietuvos veislininkystė“ į teismą kreipėsi po to, kai paaiškėjo, kad šių metų sausį pradėjusi veikti įmonė „Gencentras“ užsiima ta pačia veikla ir galimai naudojasi „Lietuvos veislininkystės“ sukaupta patirtimi bei intelektiniu turtu.
AB „Lietuvos veislininkystė“, kurios akcijų valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, daug metų yra pirmaujanti Lietuvoje genetinės medžiagos pieno ūkiams tiekėja. Šių metų kovą, kai įmonei pradėjo vadovauti naujas direktorius Audrius Karnišauskas, vidiniai tyrimai atskleidė galimai kenkėjišką įmonės darbuotojų veiklą. Kilo įtarimų, kad ankstesnis ilgametis įmonės vadovas netinkamai administravo bendrovės turtą, taip pat, tikėtina, neužtikrino tinkamo bendrovės veiklos dokumentų parengimo, sutarčių įforminimo ir jų išsaugojimo.
Įtarimų sukėlė ir visiškai naujai įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Gencentras“, anksčiau nevykdžiusi veislininkystės veiklos. Jos steigėjų sąraše dominuoja buvę AB „Lietuvos veislininkystė“ darbuotojai (ir su jais susiję asmenys), turėję tiesioginių ryšių su genetinės medžiagos tiekimo klientais, taip pat turėję prieigą prie klientų duomenų bazių bei informacijos apie parengtus veisimo planus.
Teismas įvertino šias aplinkybes ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždraudė UAB „Gencentras“ naudoti AB „Lietuvos veislininkystė“ sukauptus duomenis apie klientus ir parduoti jiems genetinę medžiagą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-10
Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reforma – Žemės ūkio paskolų garantijų fondas bus reorganizuotas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu kuriant konsoliduotą nacionalinę plėtros įstaigą UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kartu su kitomis nacionalinėmis plėtros įstaigomis tapo naujai suformuotos įmonių grupės nare, patronuojančia bendrove paskiriant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Visa ŽŪPGF veikla tęsiama įprastai, įsipareigojimai klientams ir partneriams išlieka.
Nuo rugpjūčio 1 dienos ŽŪPGF reorganizavimo būdu bus prijungta prie INVEGOS. Pasibaigus šiam procesui INVEGA perims visas ŽŪPGF teises ir pareigas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-11
2023 m. birželio mėn. viduryje kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 24 savaitę (06 12–18) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 259,48 EUR/t. Palyginti su prieš savaitę (20a23 m. 23 savaitę (06 05–11) buvusia kaina, ji buvo didesnė 14,72 proc., pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina padidėjo 7,82 proc. (iki 186,65 EUR/t), o rapsų – 2,13 proc. (iki 402,00 EUR/t).
Jei palyginti 2023 m. 24 savaitę buvusias kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainas su 2022 m. analogišku laikotarpiu, jos buvo atitinkamai 27,76 proc. ir 40,04 proc. mažesnės.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 11 (425) / 2023 m.
Nacionalinis Šienpjovių čempionatas sugrįžta: kviečia šienavimo dalgiu entuziastus į įspūdingas varžybas
Jau trečią kartą vyksiantis Nacionalinis Šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Didelį būrį šio seno amato entuziastų suburiančios varžytuvės vyks rugpjūčio 5 d., jau tradicinėje vietoje – Nemuno deltos pievose Rupkalvių kaime, Šilutės rajone.
Šis nepaprastas renginys išskirtinis, nes jame susipina azartas ir tradicijos. Atvykę dalyviai ne tik varžosi su geriausiais ir greičiausiais šienavimo entuziastais, bet gauna galimybę pagilinti žinias ar net išmokti šio amato. Net nedrįstantys į rankas griebti dalgio kviečiami atvykti stebėti įspūdingų varžytuvių ir praleisti smagią dieną su šeima kerinčioje Nemuno deltos gamtoje.
Čempionatas vyks rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietėse
„Nemuno deltos pievos čempionatui pasirinktos neatsitiktinai – šis regionas garsus dėl ypatingos pievininkų kultūros, nuo seno gyvos šienavimo tradicijos. O šienpjoviai, kurie pievų šienavimui pasitelkia dalgius, ženkliai prisideda prie paukščių įvairovės išsaugojimo. Jie, laiku pastebėję paukščių lizdą, gali jį apeiti ar pabaidyti paukščius, taip juos apsaugodami nuo sužalojimų ar net sunaikinimų. Šios Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – namai“, – pasakoja čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.
Čempionato organizatoriai teigia, jog šis renginys yra ne tik iniciatyva populiarinti kultūrinį paveldą, bet ir proga atkreipti ūkininkų bei visuomenės dėmesį į nykstančių rūšių apsaugos būtinybę, ūkininkavimo darnoje su gamta naudas.
Sulaukiama vis didesnio dalyvio būrio
Praėjusiais metais čempionate dalyvavo net 47 šienavimo dalgiais entuziastai. Dalyvius iš visos Lietuvos atlydėjo gausus būrys palaikančiųjų – kėdainiškių sirgaliai atvyko užpildytu autobusu. Taip pat buvo užfiksuotas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, kurioje dalgiu darbavosi net 32 šienpjoviai, vyrai ir moterys, vienu metu bei vienu ritmu šienavę tą pačią pievą.
„Be galo džiaugiamės, jog susidomėjimas renginiu kasmet ženkliai auga. Tikime, kad diena, praleista entuziastų būryje, skatina dalintis ir perimti gerąją praktiką, puoselėti šienavimo dalgiais tradiciją bei neapleisti šio ypatingo amato“, teigia Ž. Morkvėnas.
Jam pritaria ir čempionatą remiančios įmonės „SBA Urban“ bendrovės „Vėjo miestelį“ Svencelėje vystančios kompanijos direktorius Arnas Bušmanas.
„Kartu su Baltijos aplinkos forumo komanda, tikiu, palaikome svarbų ir nepelnytai į užmarštį keliaujantį kultūrinį paveldą – mūsų visų istoriją. Mūsų kompanijai taip pat gera augti kartu su Šienpjovių čempionatu ir matyti, kaip kiekvienais metais renginys sutelkia vis daugiau dalgio entuziastų. Be tradicijų palaikymo svarbu suprasti ir tai, kad pievų šienavimas dalgiu, o ne visa naikinančiais traktoriais ar robotais padeda mums saugoti gamtą, pievose perinčius paukščius, medžiojančius smulkius gyvūnus, net ir ekosistemai svarbius vabalus. Su „SBA Urban“ komanda kuriame nekilnojamojo turto projektus, tačiau santarvės su gamta, ekologinių idėjų ir tvarumo principų įkvėpimo semiamės iš tokių išskirtinių partnerysčių“, – sako A. Bušmanas.
Rungtį sau ras kiekvienas
Čempionato organizatoriai kviečia dalyvauti visus norinčius – vyrus ir moteris, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar patirties šienavime dalgiu. Renginyje patyrę šienpjoviai gali varžytis pagrindinėje varžybų rungtyje, kurioje vertinamas greitis ir kokybė ir kurioje kaunamasi dėl pagrindinių metų šienpjovių titulų, arba išbandyti jėgas dailiojo šienavimo rungtyje, kurioje svarbus tikslumas ir estetinis pajautimas.
Nesidrovėti kviečiami ir patirties neturintys entuziastai – čempionate veiks didelio populiarumo susilaukianti šienpjovių mokykla, kurioje pramokę dalyviai galės savo jėgas išbandyti specialioje pradedančiųjų rungtyje „Dalgio debiutas“.
Norintys dalyvauti varžytuvėse kviečiami registruotis užpildant registracijos anketą meldine.lt arba paskambinus telefonu Nr. 8 5 2138155.
Šaltinis: Kamilė Breimelytė-Grajauskienė, VšĮ Baltijos aplinkos forumas
Svarbu tinkamai vykdyti įsipareigojimus – įsigyti tinkamas investicijas
Tam, kad parama pasiektų investicinio projekto vykdytoją, būtina laikytis įsipareigojimų, vienas jų – įsigyti tai, kas būtų tinkama finansuoti bei numatyta paraiškoje ar verslo plane. Įsigyti, kas planuota, – būtina. Vykdomo projekto esmė – įsigyti investicijas, kurios būtų kompensuojamos Europos Sąjungos paramos lėšomis. Investicijos turi būti tinkamos finansuoti, tai yra būtinos projekte numatytai veiklai įgyvendinti.
Tik įsigijus visas paraiškoje numatytas investicijas projektas gali būti laikomas tinkamai įgyvendintas, priešingu atveju iškyla rizika, kad nebus tinkamai vykdoma projekte numatyta veikla bei nebus pasiekti galutiniai projekto tikslai ir uždaviniai.
Taip pat projektas gali būti laikomas netinkamai įgyvendintu, kai vietoj paraiškoje (verslo plane) numatytų investicijų įsigyjamos kitos arba kitokių parametrų investicijos. Taigi, neįsigijus visų planuotų investicijų bei būtent tokių, kokios buvo numatytos įsigyti, projektas gali būti laikomas nebaigtu įgyvendinti arba netinkamai įgyvendintu.
Pasikeitus aplinkybėms būtina informuoti NMA
Pasitaiko atvejų, kai įgyvendinant projektą vietoj numatytos investicijos iškyla būtinybė įsigyti kitą arba kitokių techninių parametrų. Svarbu žinoti, jog visais atvejais apie pokyčius būtina informuoti NMA ir gauti NMA sutikimą pokyčius įgyvendinti.
Iškilus poreikiui vietoje numatytos investicijos įsigyti kitą, privalu įvertinti naujos investicijos būtinumą ir tinkamumą finansuoti – jos turi būti būtinos vykdyti projekto veiklą, būti atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklių tinkamų finansuoti išlaidų sąraše bei patekti į tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, išlaidų parametrai turi būti atitinkantys planuojamos ar vykdomos veiklos apimtis.
Įsigyjant numatytas investicijas labai svarbu, kad išlaidų kainos neviršytų vidutinių rinkos kainų, todėl privaloma NMA pateikti po tris kiekvienos įsigyjamos investicijos komercinius pasiūlymus arba jau atliktų pirkimų dokumentaciją. Komerciniuose pasiūlymuose planuojamos įsigyti investicijos nurodyti techniniai parametrai negali skirtis vieni nuo kitų daugiau nei 10 proc.
Raginame bendradarbiauti
Atsakingas projekto parengimas, vykdymas ir priežiūra projekto vykdytojui garantuoja paramą. Vis dėlto, kilus klausimų ar abejonių dėl projekto vykdymo, NMA pataria aktyviai bendradarbiauti, bendrauti su projektą administruojančiu NMA specialistu arba kreiptis į NMA bendraisiais telefono numeriais, el. pašto adresais bei susisiekti kitais būdais, kaip nurodyta NMA svetainės skiltyje „Susisiekite“.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-11
Ūkininkams – dar palankesnės sąlygos įdarbinti saulę
Vis daugiau ūkininkų renkasi tapti gaminančiais elektros vartotojais. Saulės elektrines vis dažniau matome ne tik ant privačių namų stogų, bet ir ant fermų ar kitokių ūkinių pastatų stogų, stoginių ar net tvorų. Dabar atsivėrė dar daugiau galimybių investuoti į saulės energiją. Nuo šių metų birželio startavo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) organizuojamas kvietimas labai mažoms ir mažoms įmonėms, ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijoms teikti paraiškas investicinei paramai gauti saulės elektrinėms. Saulės elektrinių projektams įgyvendinti skirta 67 mln. eurų.
Prieš teikiant paraišką būtina gauti ESO sąlygas
Kaip nurodo LEA, finansuojami bus tik gamintojų projektai, t. y. tų pareiškėjų, kuriems elektros tinklų operatoriaus išduotos elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygos bus skirtos gamintojams. Gaminančio vartotojo turimos ESO prijungimo sąlygos šiuo atveju nebus tinkamos. Todėl jau dabar rekomenduotina kreiptis dėl sąlygų gavimo. Tai paprasčiausia padaryti užpildant formą ESO savitarnos svetainėje.
Reikalavimai norint gauti paramą
Labai mažos, mažos įmonės ir ūkininkai, registruoti ne trumpiau kaip vienerius metus, turi galimybę įsirengti mažos galios (iki 500 kW) saulės elektrines ir gauti finansavimą, siekiantį iki 35 proc. nuo pagal įkainį paskaičiuotos sumos. Ši parama bus teikiama gamintojams savo ar ūkio poreikiams, o ne gaminantiems vartotojams.
Kartu su paraiška taip pat turės būti pateiktas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba ESO prijungimo sąlygos. Jei šių dokumentų neturima, nuo paraiškos patvirtinimo bus suteikiamas 3 mėn. laikotarpis juos gauti. Paraiškas finansavimui gauti bus galima teikti iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., užpildant elektroninę formą.
Inovatyvūs būdai įsirengti saulės elektrinę
Daugiau nei dešimtmetį tvarius energetikos sprendimus namams ar verslui taikančios įmonės „Viasolis“ pirkimų vadybininkas Mantas Sereika sako, kad šiandieną ūkininkai gali paraiškas dėl paramos saulės elektrinėms gali ir patys, ne vienam jų ne tik teikė konsultacijas, padėjo parengti projektus, bet ir atliko visus saulės elektrinės montavimo bei pajungimo darbus. Anot pašnekovo, dažniausiai ūkininkai renkasi saulės elektrines montuoti ant namo ar ūkinių pastatų stogų dėl mažesnių įrengimo išlaidų, greitesnio įrengimo ir neužima žemės ploto. Tačiau vis daugiau dėmesio sulaukia ir kiti elektrinių įrengimo būdai. Vis dar labai populiarios antžeminės saulės elektrinės, kurios yra efektyvesnės, nes didesnis tarpas tarp modulių ir žemės dėl vėjo geriau aušinasi, taip yra pasiekiamas dar didesnis efektyvumas lyginant su saulės elektrinėmis įrengiamomis ant stogo. Antžeminėms saulės elektrinėms rekomenduojama montuoti dvipusius modulius ir taip net iki 7 proc. išgauti daugiau elektros.
„Dar vienas naujas, inovatyvus antžeminės saulės elektrinės montavimo būdas, atsiradęs rinkoje prieš maždaug 3 metus – tvora, kuri atlieka dvigubą funkciją: gamina elektrą ir žymi teritorijos ribas. Šio sprendimo esminis privalumas yra tas, kad apima efektyvų žemės naudojimą, aplink saulės paneles kada auginami pasėliai arba ganosi mažesni gyvūnai, pavyzdžiui, avys.
Taip pat galime saulės elektrinę įrengti ir stoginėje, kur, tarkime, laikote savo automobilį ar žemės ūkio techniką. Tai būtų ne tik parkavimo, bet ir elektros generavimo vieta. Pastogei suteikiama 15 metų garantija. “ – dėsto įmonės „Viasolis“ atstovas.
Mažesnė kaina net 25 metams
Ūkininkams, svarstantiems apie nuosavą saulės elektrinę, tai ypač gera proga žymiai sumažinant jos įrengimo išlaidas ir pagreitinti atsiperkamumą per 3-4 metus. Kitaip tariant, saulės elektrinės investicija yra tarsi elektros kainos fiksavimas 25 metams į priekį už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą nei yra šiuo metu. Pasak M. Sereikos, turint nuosavą saulės elektrinę gaminiesi pats sau energijos ir tampama mažiau priklausomu nuo elektros tiekėjo. Saulės elektrinių pagalba prisidedama prie tvarumo, nes mažinamas CO2 kiekis.
Ir ant namo, ir ant fermos stogo
Sutaupyti ir ūkyje gaminti žalią energiją prieš kelerius metus pasiryžo Kėdainių rajono pieno ūkio šeimininkė Erlenda Turskienė. Ūkininkė šiandieną melžia 150 karvių, fermoje kiekvieną dieną veikia melžimo įranga, pieną vėsina šaldytuvai, veikia daugybė kitų elektros įrengimų, todėl sąskaitos už elektrą ūkininkę privertė ieškoti alternatyvos. Šį pavasarį, bendradarbiaujant su „Viasolis“ įmone, ant jos fermos stogo iškilo 13 kW saulės elektrinė.
„Visiems rekomenduoju investuoti į saulės elektrinę, ypač dabar, kai pamatėme, kokias aukštumas gali pasiekti elektros kainos. Saulės elektrinę turime ne tik ant fermos, bet ir ant namų stogo. Abu projektus mums įgyvendinti padėjo „Viasolis“. Jie man pasirodė patikimi, jie vietoje įvertino mūsų stogo nuolydį, aukštį ir kitus parametrus. Be to, kai kreipiesi dėl atsinaujinančios energijos, pats esi „žalias“, nesupranti visų įstatymų ar pasinaudojimo parama plonybių, o reikia žinoti tiek daug: kur, kada, kam ir kaip pateikti paraišką, kokius dokumentus gauti. Šios įmonės atstovai profesionaliai atliko savo darbą, jie man tikrai daug padėjo, aiškiai atsakė į visus klausimus“, – sakė patenkinta E.Turskienė ir pridūrė, kad netolimoje ateityje jos fermos stogas bus dar labiau įdarbintas gaminant elektrą. Jos planuose – saulės elektrinės plėtra.
Pasiteiravus, kiek laiko užtruko visas procesas nuo dokumentų parengimo iki saulės elektrinės paleidimo, ūkininkė tvirtino, kad tai neužtruko ilgai. Žiemą pradėjus tvarkyti dokumentus, pavasarį ji jau gamino elektrą. Dabar saulėtomis dienomis saulės elektrinė ant fermos stogo pagamina 80–90 kWh per parą.
