Žemės ūkio naujienos: 2023-07-11

Kauno rajono, kaip ir visos Lietuvos, žemdirbiai jau susigyveno su trumpalaike sausra. Nauju iššūkiu šiemet tapo ilgalaikė sausra, kai per du mėnesius, pradedant nuo vasarinių augalų sėjos, kai kur iškrito vos vienos paros kritulių norma.

Aptarė gausybę klausimų

Kauno ir aplinkinių rajonų ūkininkai birželio 29 dieną susirinko pasitarti dėl sausros padarinių, galimų prevencijos priemonių bei kompensacijų, dėl pasėlių draudimo nuo sausros ir kitų negandų, dėl būtinybės keisti draudiminio įvykio įjungimo tvarką, netobulos metodikos nustatant sausros rodiklius, prieš skelbiant ekstremalią situaciją, dėl maksimalaus lankstumo administraciniuose nurodymuose bei sankcijų netaikymo, dėl force majeure aplinkybių, atsiradusių dėl sausros ir šalnų.

Susirinkimas organizuotas moderniai: Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Aplinkos ministerijos (AM), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHM) ir kitų institucijų atstovai diskusijai jungėsi nuotoliniu būdu.

Įvardija kaip ekstremalų reiškinį

Du mėnesius trukusią stichinę sausrą Kauno rajono ūkininkai vadina ekstremaliu reiškiniu. Net derlingiausiose žemėse ir šiandien matomi augalų pakenkimai: nors laukas žaliuoja, vasarinių miežių varpose – vos trys grūdeliai, kai jų turėtų būti 50, iššūkių yra ir su cukriniais runkeliais, žieminiais augalais, nukentėjo smulkieji ūkininkai, ypač uogininkai, kai didžiąją dalį ar net visą derlių sunaikino pavasarinės šalnos.

„Mano sūnus sako: kai sudaugini du minusus, gauni pliusą. Toks ir valdžios požiūris. Ūkininkų nuomone, du minusus reikėtų sudėti, nes šalnos ir sausra išties davė dar didesnį minusą. Kauno rajone nespėta paskelbti ekstremalios situacijos, šiemet ką nors apskaičiavimo metodikoje pakeisti turbūt nepavyks, bet tai būtų naudinga ateičiai, nes anomalijos užklups vis dažniau. Vis dėlto mums svarbiausia galimos kompensacijos ir tai, kad nebūtų taikomos NMA sankcijos“, – pradėdamas susirinkimą kalbėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Pasekmės paaiškės vėliau

Pirmininkas pabrėžė: Kauno rajonas yra savotiškas Dievo užantėlis, palyginti su kai kuriais kitais regionais, itin didelių bėdų nepatirta. Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas teigė, kad pasekmės greičiausiai paaiškės vėliau, tačiau akivaizdu, kad gero pupų derliaus tikėtis nerealu, nes jo bus neįmanoma surinkti: po lietaus, nors ankštys jau susiformavusios iki 30 cm, augalai vėl pradėjo žydėti ir nesunoks. „Tas pats su žirniais ir kitais vasariniais augalais: jie prastai sudygo, o žieminiai pasėliai – išretėjo. Palijus neįmanoma apsiginti nuo kenkėjų, nes insekticidų nėra, bandėme purkšti alumi, kokakola, bet nepadėjo. Kad pasekmės bus, jau aišku, o ar bus kompensacijos – ne. Labai gerai, kad mes čia diskutuojame“, – kalbėjo R.Majauskas.

Dano Laurinavičiaus, ūkininkaujančio Čekiškės seniūnijoje, nuomone, palyginti su pernai metais, sausra padarė 30 proc. nuostolių. „Dalis žieminių augalų prastesnėse dirvose yra nurudę, ten net nebus subrandintų grūdų. Liūdna, kad rajone nepaskelbta stichinė sausra. Netenkina dabartinė stichinės sausros vertinimo metodika. Matome, kad rajone trūksta meteorologinių stotelių, įžvelgiame trūkumų jų išdėstyme“, – sakė D.Laurinavičius.

Kolegoms antrino ir Alšėnų seniūnijos ūkininkas Tomas Dirmeikis: lengvesnėse žemėse augalai žuvo, yra plotų, iš kurių derliaus tikėtis nerealu. „Norėtųsi force majeure, kad galėtume nevykdyti įsipareigojimų“, – vylėsi ūkininkas. Toje pačioje seniūnijoje šilauogių plantaciją turinti Daiva Šinkevičienė apgailestavo, kad pavasarinės šalnos, trukusios 11 naktų, suniokojo derlių. Norėtume, kad mums tarpininkautų savivaldybė, ŽŪM“, – kalbėjo uogininkystės ūkio savininkė.

Dar slogesnėmis nuotaikomis gyvena Regina Bernotienė iš Babtų seniūnijos: pirmoji žolė buvo palyginti gera, o antrosios turbūt bus tik stiebai, nes pritrūko drėgmės. Atnaujintose sėtinėse pievose nesudygo niekas, net piktžolės, nebus ir įsėlio, tik avižos, ir tos pačios – palei žemę. Dalis ūkio galvijų ganomi lauke, kiti tvartuose šeriami pernykščiais pašarais.

Smeigs raudonas vėliavėles

„Nors indeksas TPI (temperatūros ir kritulių indeksas – red. pastaba) siekė 1,58 (stichinė sausra skelbiama, kai jis – 1,7), miežių laukas praktiškai žuvęs, skaičiuojame, kad gausime 1,5 t/ha derlių. Indeksas kelia abejonių“, – tvirtino Jonavos rajone ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas. Jis laiko apie 250 mėsinių galvijų ir nuogąstauja dėl pašarų. Šiemet iš 70 ha susuko 450 ritinių, kai ankstesniais metais susukdavo 900–1 000. „Blogiausia, kad neleidžiama nušienauti žaliųjų pūdymų, nors tai kompensuotų pašarų stygių“, – konstatavo R.Kubiliūnas.

„Kaip danguje, taip ir ant žemės. Ir pas mus tos pačios problemos, – patikino Audrius Banionis iš Taurakiemio seniūnijos. – Pernai rudenį sėjome medingųjų augalų: liucernų, baltųjų dobilų. Gal NMA padarytų išimtį ir leistų iš jų pasiruošti pašarų?“

Viešai skelbiama, kad sankcijos negali būti taikomos ir išmokos neprarandamos, jei reikalavimų nesilaikoma dėl force majeure ir išimtinių aplinkybių. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė patikino: jokios išlygos nenumatytos, jei ūkininkai taip pasielgtų, būtų „įsmeigtos raudonos vėliavėlės“ ir grėstų sankcijos. Force majeure būtų taikomas, jei ūkininkams pavyktų pristatyti pažymas, kad jų galvijų į skerdyklas nepriėmė, nes jos perkrautos.

Pasak M.Maciulevičiaus, valdžia neturi metodologijos, nėra politinio suvokimo, kas vyksta, nors aišku, kad tai – force majeure, šalyje bręsta didžiulė tragedija: kas bus su galvijais, jei ūkininkai neturės iš ko paruošti jiems pašarų? Kad žemės ūkis valstybei nėra strateginis tikslas, apgailestavo ir susirinkime dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius.

Galbūt pakeis metodiką

ŽŪM atstovė Virginija Žostautienė patikino, kad padariniai žemės ūkyje skaičiuojami šiek tiek vėliau, nei fiksuota situacija. ŽŪM iniciatyva buvo atliktas mokslinis darbas ir 2020 m. pakeistas aplinkos ministro įsakymas, deja, situacija vėl keičiasi, tikriausiai reikia kokių nors naujų sprendimų. Birželio 28 d. buvome susitikę su AM, LHT atstovais ir sutarėme, kad AM mokslininkų taryba įvertintų šiandieninę situaciją pateiktų išvadas dėl kriterijų, pagal kuriuos skelbiama stichinė sausra. Šiuo metu yra keičiamas Vyriausybės nutarimas, mes siūlysime įdėti išplėstinį sausros apibrėžimą. Jis apimtų ir pavojingą reiškinį, ir stichinę sausrą“, – pabrėžė V.Žostautienė.

ŽŪM atstovė žemdirbiams suteikė vilties, kad galbūt bus įvestas naujas kriterijus– dirvos drėgmės koeficientas, o skaičiavimo metodika – pakeista.

Pakaunės ūkininkai įsitikinę: TPI indeksas, pagal kurį nustatoma sausra, nėra pats geriausias, jį vertėtų pakeisti. LHT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas patikino, kad indeksas turi mokslinį pagrindą. Pasak D.Valiuko, Lietuvai jis tinkamiausias: „būtų kitas indeksas, atsirastų kitų problemų. Uždengtume vieną skylę, bet kitoje vietoje atsirastų kita“, – tvirtino klimatologas. D.Valiukui antrino ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

Pirktų savo lėšomis

Esama metodologija nepatenkinti Kauno rajono ūkininkai sutiktų kooperuotis ir pirkti meteorologinių stotelių. Nors šiuo metu jų tinklas pakaunėje vertinamas kaip geras, kad būtų galima tiksliau įvertinti situaciją, jų nepakanka tiek dėl išdėstymo, tiek dėl aprėpties. Tiksliausius duomenis stotelės pateikia 10–13 km spinduliu. Dvi stotelės yra Babtų seniūnijoje: pačiuose Babtuose ir Gaigalų kaime, trečioji – Akademijoje, o ketvirtoji – Ilgakiemyje. Skaičiuojama, kad Kauno rajone dar reikėtų 3–4 tokių stotelių.

Vienos kaina kartu su programa – apie 10 tūkst. eurų, šią finansinę našta prisiimtų stambesni ūkininkai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) teiktų ŽŪM paraišką dėl apmokėjimo už jų aptarnavimą: vienai stotelei per metus apie 1 tūkst. eurų.

„Stotelės, įvertinus kelerių metų duomenis, leistų valdyti rizikas, parinkti besikeičiančiam klimatui tinkamesnius augalus ir priežiūros priemones. Tačiau savivaldybė pagal deleguotas funkcijas negali prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų dėl jų priežiūros ir skirti lėšų“, – teigė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Pasak V.Žostautienės, iniciatyva sveikintina, tik ji neturėtų būti trumpalaikė. Taip pat reikėtų tartis su LŽŪKT ir LHT dėl racionalaus jų išdėstymo, kad nebūtų įrengiamos stichiškai, kad dengtų esamas baltas dėmes. Pasak direktoriaus Sauliaus Cironkos, LŽŪKT Lietuvoje jau yra įrengusi 67 meteorologines stoteles, prijungtas prie bendro LHT tinklo. Jos leidžia stebėti ne tik temperatūrą, kritulių kiekį, bet tarnauja ir augalų ligų prevencijai.

LŽŪKT pristatė ALNSIS (Automatinę laukų nuotolinio stebėjimo sistemą). Tai įrankis, leidžiantis reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės dangą bei žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai gauti tinkamuose plotuose visoje šalyje.

Ragino drausti

Pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovas Martyno Rusteika tvirtino, kad dauguma pakaunės žemdirbių gaus draudimo išmoką už sausros padarytą žalą, jei žala bus didesnė nei 20 proc.

Keletas ūkininkų, tarp jų – D.Laurinavičius ir R.Kubiliūnas, pabrėžė, kad be draudimo nematą prasmės ūkininkauti. O štai smulkieji nemato galimybės draustis, nes jiems – per brangu. M.Maciulevičius sakė ieškosiąs galimybių, kad kofinasavimas nuo 50 proc. būtų padidintas iki 70 proc. – tai draudimą padarytų prieinamesnį ir patrauklesnį.

„Gal būsiu nelabai populiarus, bet pasakysiu savo nuomonę: draudimas yra solidarumo mokestis, ir nereikia galvoti, kad apsidraudęs gausiu tiek, kiek sumokėjau. Matėme skaidrę, kurioje dalis šalies teritorijos yra nukentėjusi (ruda), o kita – ne (balta). Apsidraudusieji iš baltos negauna nieko, o ruda – ir dalį baltos įmokų. Tai yra draudimo principas. Draudimas – tai verslas, kur riziką turi įvertinti ir prisiimti abi pusės“, – sakė A.Nesteckis.

Jis tvirtino, kad savivaldybė vertina, kas, kiek ir kokių žalų patyrė, ir spręs, kiek kompensuoti. „Savivaldybė nėra labdaros ir paramos fondas, mes turime aiškiai deleguotas funkcijas ir turime surasti būdą, kaip padėti žemdirbiams, pirmiausia tiems, kurie nukentėjo ir nieko negavo iš niekur kitur. Norėtume, kad jūs tarpusavyje sutartumėte, kam iš pakaunės ūkininkų šiemet reikia daugiausia pagalbos“, – pabrėžė vicemeras.

Šaltinis: valstietis.lt, Jolanta Liobytė, 2023-07-10

„Esame Lietuvos valdžios institucijų aplaidumo, neįsiklausymo ir nekompetencijos liudininkai. Lietuvoje ekologiniai ūkiai vietoje planuoto proveržio sparčiai traukiasi. Tokį rezultatą lėmė paramos priemonės ūkininkams, rengtos Žemės ūkio ministerijos, kuri nenorėjo girdėti socialinių partnerių, ypač Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, faktais ir patirtimi grįstų pasiūlymų“, – teigia Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius.

Europos Sąjungos „Žaliajame kurse“ pažymėta, kad iki 2030 m. ES šalys narės bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus.

Lietuva išsikėlė tikslą naudoti 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui iki 2027 m., o iki 2030 m. – 15 proc. Tačiau vietoje planuoto augimo ekologinių ūkių plotas 2023 m., lyginant su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė tik apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto.

„Dabartinė situacija neprimena proveržio. Pagrindinė to priežastis – dabartinės paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą. Būtent todėl jau šiandien matome, kad reikšminga dalis Lietuvos ekologinio ūkio atstovų, vidutiniai ir didesnieji, gamybinę veiklą vykdantys ūkiai, kurie ne tik parduoda savo produkciją Lietuvoje, bet ir eksportuoja ją į užsienį ir kuria pridėtinę vertę Lietuvos valstybei, pasitraukė iš šios veiklos“, – teigia M. Petkevičius. Rezoliucijoje ministerijai skelbiama, jog ekologiniams ūkiams, dirbantiems daugiau nei 200 ha, išmokos yra mažinamos 30 proc. Tuo metu ekoschemose dalyvaujantiems chemizuotiems ūkiams jokie ribojimai nėra taikomi.

Todėl, pasak M. Petkevičiaus, ūkininkams ekonomiškai labiau apsimoka rinktis ne tvariausią, ekologišką žemės dirbimo būdą, bet chemizuotą, kuriame išmokos nėra ribojamos, taip pat nėra griežtos kontrolės, ūkiai nepatiria sertifikavimo kaštų. Jis taip pat pažymi, kad nuo 2014 m. iki 2023 m. chemizuotiems ūkiams buvo sukurta ne viena nauja paramos priemonių programa, o tai ūkiams leido kompensuoti augančius veiklos kaštus.

Per tą patį laikotarpį ekologiniams ūkiams išmokų dydžiai padidėjo vos 20 eurų už ha, o tai niekaip nekompensuoja per šį laikotarpį išaugusių veiklos kaštų ir pajamų praradimo dėl mažesnio nei chemizuotų ūkių derliaus. Ministerijai adresuotoje rezoliucijoje teigiama, kad ekologiniams ūkiams taikomi tarpusavyje prieštaraujantys teisės aktai ir tvarkos, pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo, atrankos kriterijų į paramos programas, gyvūnų laikymo ir pan.

Ekologiniai ūkiai diskriminuojami ir kitais būdais – jiems dalyvaujant ekoschemų paramos programose yra numatytas didesnis gamybinių veiklų apribojimas nei chemizuotiems ūkiams. Šios ir kitos problemos išryškėjo jau per pirmuosius Strateginio plano įgyvendinimo metus, tačiau, anot M. Petkevičiaus, į asociacijos teiktas rekomendacijas atsižvelgta nebuvo.

Asociacijos rezoliucijoje Žemės ūkio ministerijai pabrėžiama, kad pokyčiai yra būtini, siekiant išvengti ekologinių ūkių išnykimo Lietuvoje. Ministerijos prašoma atsižvelgti į parengtus pasiūlymus ir koreguoti esamas paramos priemonių programas, kurios leistų įgyvendinti Lietuvos užsibrėžtus tikslus auginti ekologinių ūkių skaičių.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-07-07

Kviečių sunaudojimaspasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti794,5 mln. t ir tai būtų 0,5 mln. t daugiau neiankstesnėje prognozėje, bet 0,1 mln. t mažiau,palyginti su 2022–2023 m.

Kviečių sunaudojimas2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., maistuigali padidėti 1,0 proc. (iki 553,7 mln. t), pramonei– 5,1 proc. (iki 24,8 mln. t), o pašarams – sumažėti 3,7 proc. (iki 146,7 mln. t).IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2023 m. gegužės mėn. prognozė padidinta 0,9 mln. t, o 2023–2024 m., palyginus su 2022– 2023 m., gali būti mažesnė 5,6 mln. t ir sudaryti 194,0 mln. t.

Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 6,0 mln. t. 2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., kviečių atsargos gali būti 11,9 mln. t mažesnės ir sudaryti 271,0 mln. t.

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 10 (424) / 2023 m

Pašarinių grūdų derliaus prognozė „šiek tiek sumažinta“ iki 1,512 mlrd. tonų. Tačiau tai vis tik būtų 2,9 proc. daugiau nei pernai. Tuo tarpu ryžių derliaus prognozė buvo „šiek tiek padidinta“ iki 523,7 mln. tonų, derlius pernykštį viršytų 1,2 procento.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-07-07

Pavėluotai paraiškas buvo galima teikti iki birželio 30 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie metai yra pirmieji įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (Strateginis planas), pavėlavusiems išmokos nebus mažinamos, avansiniai mokėjimai taip pat bus išmokami laiku. Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių r., o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės r. savivaldybėse. Vidutinis paraiškoje deklaruotas plotas šiemet sudaro 24,9 ha ir jis nuolat didėja: 2010 m. – 15,6 ha, 2015 m. – 20,6 ha, 2020 m. – 23,5 ha.

Deklaravimo ypatybės

Jolanta Ašmonienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja paneigia mitą, kad žemdirbiams buvo sudėtinga dėl to, jog deklaravimo metu keistos taisyklės: „Deklaravimo metu taisyklių nekeitėme, toks buvo mūsų principinis sutarimas. Pirmasis taisyklių variantas buvo patvirtintas vasario mėnesį, iš karto po to, kai buvo patvirtintas ir pats Strateginis planas. O kitas taisyklių keitimas įvyko balandžio pradžioje prieš patį deklaravimą. Taisyklės buvo stabilios ir tokios išliko visą deklaravimo laikotarpį.“

Žemdirbių bendruomenėje buvo gana dažnai užduodamas ir klausimas, kam Lietuvai tiek ekologinių sistemų? Skelbiama, kad mes jų turime 16, belgai – 13, o danai – tik 3. „Reikėtų žiūrėti giliau, mes negalime lyginti vien tik atskirų šalių priemonių skaičiaus. Pas mus galima rinktis daug įvairiausių veiklų, bet jos sukurtos tam, kad ūkininkai galėtų kuo daugiau prisidėti, įgyvendindami klimato kaitą stabdančias priemones ir naudos kūrimą mums visiems galėtų pasirinkti iš kuo daugiau ekologinių sistemų ir taip gauti kompensacijas už vykdomas veiklas“, – sakė J. Ašmonienė.

Tačiau išryškėjo ir tam tikri niuansai, kuriuos ūkininkams dar reikės įvertinti. Žmonės rinkosi „pelningas“ ekologines sistemas, tačiau kartais neįvertino tos aplinkybės, kad tai ne tik išmokos, tačiau ir keleriems metams prisiimami įsipareigojimai.

Gedas Špakauskas, Pakruojo r. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, konsultavęs ūkininkus, pripažįsta, kad nebuvo lengva:

„Klausimų iš ūkininkų sulaukdavau nuolat, kiekvieną dieną, telefonas netilo. Bendromis jėgomis bandėme aiškintis, nes vieniems ūkininkams buvo gana sudėtinga susigaudyti, kaip ką deklaruoti. Dabar jau sutinku nemažai ūkininkų, kurie yra deklaravę pasėlius ir džiaugiasi, kad viskas vyko gerai, tačiau kai su jais daugiau pasikalbi, aiškėja, kad ir jie patys ne visiškai žino, ką deklaravo, kokių prisėmė įsipareigojimų, kiek metų ir kaip jų reikės laikytis.

Gal ūkininkai susigundė gana didelėmis plotinėmis išmokomis, bet dabar, kai viešojoje erdvėje jau pradėta kalbėti apie galutinius skaičius, apie tai, kiek procentų deklaravusiųjų pretenduoja, tarkim, į neariminės technologijos, augalų kaitos ar tarpinių pasėlių ekosistemas, jie ėmėsi skaičiuoti, gilintis ir abejoti, ar tikrai norėjo prisiimti tiek įsipareigojimų, nes neaišku, kokios bus išmokos, nes preliminariosios išmokos juk dalysis iš dviejų ar net iš trijų“.

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos (LJŪS) pirmininkas, pritaria, kad nebuvo lengva.

„Šiemet jau pradėtas įgyvendinti Strateginis planas, tad naujos ir deklaravimo taisyklės, ir reikalavimai. Aišku, didžiausias iššūkis buvo tas, kad daug nežinomybės, nors iš tikrųjų viešojoje erdvėje buvo daug informacijos. Tai buvo didelis darbas savivaldai, savivaldybių darbuotojams, kurie padėjo žemdirbiams deklaruoti pasėlius ir naudmenas, aiškino ūkininkams viską, apie ką šie teiravosi. Bet buvo ir tokių ūkininkų, kurie atėjo deklaruoti pasėlių ir naujosios taisyklės jiems buvo visiška staigmena, nieko apie tai nebuvo girdėję.

Didžiausias iššūkis yra nuspėti, koks bus tas galutinis deklaravimo rezultatas. Šiandien mes dar negalime pasakyti, kiek eurų už 1 ha atneš vienas ar kitas prisiimtas įsipareigojimas, bet galime aiškiai konstatuoti, kad menksta gyvulininkystė ir mažėja pievų. Mes jau anksčiau kėlėme šią problemą, nes gyvulininkystė yra ir ministerijos pasirinktas prioritetas“.

Pasak V. Buivydo, pasirodė, kad smulkiems ir vidutiniams ūkiams taisyklės pernelyg sudėtingos, per daug yra ekosistemų, mažam ūkiui be galo sudėtinga į visas jas įsigilinti, juolab, kad kai kurie prisiimti įsipareigojimai yra tęstiniai – ne vieniems metams. Pavyzdžiui, deklaravus augalų kaitą, šios veiklos reikia laikytis 4 metus, ekstensyvus pievų tvarkymas – 3 metai, šlapynių tvarkymas – irgi. Norisi, kad būtų kiek įmanoma paprastesnė sistema, todėl LJŪS siūlo smulkiems ir vidutiniams ūkiams taikyti paprastesnes taisykles, o pramoniniams ūkiams, kurie yra gamybiniai, taikyti aukštesnius standartus. Jei visiems ūkiams taikomi vienodi reikalavimai, smulkiesiems tampa per sudėtinga susigaudyti“.

Jolanta Ašmonienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja, pažymi, kad „skaičiai tebėra išankstiniai, bet jau matytis, kad turime daugiau kaip 99 proc. patvirtintų paraiškų. Prasidėjo naujas finansinis laikotarpis, pradėtas įgyvendinti 2023-2027 m. Strateginis planas, deklaravimo (paraiškų priėmimo) sistemoje daug naujovių, tačiau tiek institucijoms, dalyvaujančioms deklaravimo procese, tiek ūkininkams pavyko rasti bendrą kalbą.

Šių metų didžiausia naujovė, kad atsirado ekologinės sistemos, nebeliko praėjusį laikotarpį visiems jau įprastomis buvusios žalinimo išmokos. Daugiausia nerimo ir buvo dėl to, kaip pavyks dalyvauti naujose ekologinėse sistemose. Kaip mes ir tikėjomės, populiariausios buvo gamybinės ekologinių sistemų veiklos. Pagal tai, kas suplanuota Strateginiame plane, lūkesčius viršijo tiek deklaruoti neariminių technologijų plotai, tiek augalų kaita ar tarpiniai pasėliai. Tarpinių pasėlių deklaruota 160 proc., palyginti su plane numatytais plotais, o kai kurių kitų – net ir per 200 proc.“.

J. Ašmonienė vardija ir priemones, kurios buvo nepopuliarios. Tarp jų – kraštovaizdžio elementų priežiūros ekologinė sistema. Kol kas neaišku, kodėl taip nutiko – kraštovaizdžio elementų deklaruota tik 7 proc. planuoto ploto, nors buvo tikimasi, kad ši priemonė taps viena iš svarbiausių pasirenkamų ekologinių sistemų. Galbūt sudėtinga, ypač Vidurio Lietuvoje, rasti kraštovaizdžio elementų. Be to, kaip alternatyvą daugiau ūkininkų rinkosi žaliąjį pūdymą, kuris irgi užskaitomas, norint gauti paramą gamybinėms veikloms, todėl žaliojo pūdymo plotai deklaruoti didesni, nei turėjome praėjusiais metais.

Visgi, deklaravimas šiek tiek strigo. Pasak G. Špakausko, daugiausia buvo stringama būtent dėl atskirų ekologinių sistemų detalių. Ūkininkams buvo sunku suvokti, kad 5 proc. ploto reikia atidėti ne gamybai, ir kaip susirinkti tuos 5 proc. per kelias leidžiančias tą padaryti priemones: per kraštovaizdžio elementus, per žaliąjį pūdymą, medingus augalus, daugiamečių žolių juostas ir keletą kitų mažiau populiarių priemonių. Ūkininkai visaip vertėsi per galvą, kaip su kuo mažesniais nuostoliais „surinkti“ tuos 5 proc. ploto.

Sudėtingiausia žemdirbiams buvo suprasti, kaip „atsirakinti“ ekologines sistemas (norint dalyvauti gamybinėse ekologinės sistemos veiklose dalį (5 proc.) savo ariamos žemės privaloma skirti negamybiniams plotams), o „atsirakinus“ pradėta aiškintis detales – kada, kas, kaip, kur. Ypač sudėtinga ūkininkams buvo susigaudyti “Augalų kaitos“ priemonėje, reikėjo jiems daug pasakoti, kas yra tas atsėliavimas. Daug kas klausdavo, ar tikrai per 4 metus toje ekosistemoje galima tik vieną kartą sėti žieminius kviečius? Iš tikrųjų, tai ne, negalima sėti tik dvejus metus iš eilės, trečiais – vėl galima.

Dėl žaliojo pūdymo ir dabar dar gaunu klausimų, kada jį jau galima įterpti į žemę. „Kadangi deklaravimo taisyklės visiškai naujos, buvo daug naujų, dar nepažįstamų dalykų, todėl kilo įvairiausių klausimų dėl techninių detalių – man pačiam tekdavo klausti kitų konsultantų iš ministerijos, kartais ir viceministro klausdavau, ir net jam būdavo sunku atsakyti į kai kuriuos ūkininkų klausimus“, – patirtimi dalijasi G. Špakauskas.

J. Ašmonienė: „Sudėtinga? Turbūt taip, nes pirmi metai, visiškai nauja sistema. Klausimų tikrai kyla labai daug. Deklaravimo metu mes organizavome tokią aktyvią ir neįprastą konsultavimo kampaniją. Kiekvieną ketvirtadienio rytą dvi valandas skirdavome laiko ūkininkų klausimams, jungdavomės gyvai, galėdavo prisijungti ūkininkai, seniūnijų specialistai ir visi kiti, kam tai įdomu. Deklaravimas šiemet visiems buvo didžiulė naujovė – nauji reikalavimai, naujos sistemos, tad kildavo ir įvairių klausimų.

Į taisykles visko surašyti neįmanoma, nes kiekvieno ūkininko situacija individuali, todėl kiekvienas jų užduodavo sau rūpimus klausimus, kaip konkrečiai jų individualiame ūkyje deklaruoti pasėlius ir naudmenas. Seniūnijų darbuotojams, kurie padėjo ūkininkams deklaruoti, tai irgi buvo nauja informacija, todėl visiems dalyvaujantiems iššūkių kilo daug, bet kažkaip susitelkėm, viską padarėm ir žiūrėsim, vertinsim.

Pagal preliminarius rezultatus ekologinėms sistemoms deklaravusieji paprašė daug lėšų, bet Strateginiame plane ekologinėms sistemoms turime privalomus 25 proc. nuo visų tiesioginių išmokų voko išnaudoti. Dabar jau matome, kad pagal ekologines sistemas paprašyta apie 30 proc. Po administravimo tas skaičius mažės ir mes skaičiuosim, žiūrėsim, dėliosim“. J. Ašmonienė prognozuoja, kad pagal šiuo metu jau turimus deklaravimo rezultatus išmokų drastiškai mažinti nereikės. Tikėtina, kad ūkininkus jos pasieks tokios, kokios numatytos Strateginiame plane.

Kaimo plėtros programos indėlis kovojant su klimato kaita

Lietuvos Strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. Kovoti su klimato kaita, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.

Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai kartu galėjo teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP 2014-2020 m. priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ (veiklos sritis „Miško veisimas“) ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Parama už ūkinius gyvūnus teikiama pagal tęstinės KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-07-07