Žemės ūkio naujienos: 2023-07-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nauja technika nesudomino nė vieno ūkininko
Naujos kartos biometano dujomis varomas traktorius pristatytas „Agaro“ bendrovėje Biržų rajone. Tai akivaizdus pavyzdys ūkininkams, kaip pasistačius biodujų jėgainę galima sutaupyti degalams. Nors valdžia skatina aktyviau įsitraukti į žaliąjį kursą, pasižiūrėti naujojo traktoriaus neatėjo nė vienas ūkininkas, jie naujovėmis domėtis ir naudotis neskuba. Kol kas šis oficialiai registruotas traktorius – vienintelis šalyje.
Jis varomas ekologiškomis biometano dujomis ir yra analogas dyzelininiam, tačiau nekenksmingas aplinkai ir ne toks triukšmingas. Visgi, pasak „Lytagros“ komercijos direktoriaus, yra viena problema – Lietuvoje biometano dujos dar negaminamos pramoniniu būdu. „Vakarų Europoje tai – jau turtingas tinklas, o Lietuvoje kol kas yra tik kelios suslėgtų dujų kolonėlės. Matyt, reikėtų pasibelsti į valdžios duris, kad suaktyvintų, paskatintų infrastruktūrą, kad ji plėstųsi“, – teigė jis.
Traktorius „Agaro“ bendrovėje naudojamas jau daugiau nei 2 mėn. Biodujų jėgainėje gaminamos biometano dujos išgaunamos iš skerdyklos atliekų, mėšlo ir vandenį valant liekančio dumblo. Traktorius dujų pripildomas iš sumontuotos biometano gamybos įrangos specialiame konteineryje. Įmonė šias pačių pasigamintas dujas naudoja tik savo reikmėms ir džiaugiasi, kad toks veikimas – lyg uždaras ciklas, o ir dujų papildomai pirkti nereikia, tad net sutaupo.
Pasinaudoję europine parama ūkininkai gali statyti nedidelės galios biodujų jėgaines ir pasigaminti degalų. Juolab, kad biometano dujomis jau gali važinėti ne tik traktoriai, bet ir vilkikai. „Šiuo metu dujų kaina labai panaši į gamtinių dujų kainą. Tikimės, kad plečiantis projektams ir atsiradus didesnei paklausai kaina nukris“, – teigė Energetikos ministerijos atstovas Aurimas Talapeta.
Visgi šio traktoriaus pristatyme nedalyvavo nė vienas ūkininkas. Susirinkusieji tikino, kad ūkininkai imtis naujovių dar nesiryžta, sprendimus jie dažniau priima, kai įvairūs technologiniai sprendimai jau būna išbandyti. Šis traktorius dar naudojamas tik 2 mėn., tad galbūt todėl ūkininkų tai nesudomino ir jie rizikuoti dar nenori.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-07-17
Jaunųjų ūkininkų paraiškos – itin operatyviai sudarytoje pirmumo eilėje
Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) tik praėjusią savaitę paskelbus jaunųjų ūkininkų paraiškų teikimo rezultatus, jau skelbiama ir šių pareiškėjų pirmumo eilė – kviečiame susipažinti. Paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ NMA buvo priimamos iki birželio 30 d. Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.
Nors vadovaujantis teisės aktais paraiškų atitikties vertinimui atlikti skirta 30 darbo dienų, NMA specialistai šį darbą atliko itin sparčiai – paraiškų pirmumo eilė sudaryta triskart greičiau nei leidžia taisyklės.
Sudarytoje paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 1 022 jaunųjų ūkininkų, besikreipusių dėl dotacijos (vienkartinės išmokos), paraiškos – dalis paraiškų buvo atmestos, nes nesurinko privalomo balų skaičiaus, buvo išregistruotos dėl netinkamai užpildytų, nepateiktų ar nevisiškai užpildytų dokumentų, taip pat ūkininkams patiems išregistravus paraiškas. Visų pirmumo eilėje atsidūrusių paraiškų prašoma bendra paramos suma sudaro 61 mln. Eur, tuo tarpu dėl dotacijų besikreipiantiems pareiškėjams buvo skirta 15 mln. Eur paramos lėšų.
Sudarius paraiškų pirmumo eilę paaiškėjo, kad paramos visiškai pakanka 205 jauniesiems ūkininkams, surinkusiems 85 ir daugiau atrankos balų. Jau atliekamas šių paraiškų tinkamumo vertinimas.
Paramos lėšų iš dalies pakanka 96 pareiškėjams, surinkusiems 80 atrankos balų. Dėl papildomų lėšų šiems projektams bus kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją, kuri nuspręs, ar trūkstamos paramos lėšos jiems bus skirtos.
Jaunųjų ūkininkų paraiškoms, surinkusioms 75 ir mažiau balų, paramos lėšų nepakanka.
Primintina, jog priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjams, kurie kreipėsi paramos ir dotacijai, ir lengvatinei paskolai gauti, jei įvertinus paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams ir sudarius paraiškų pirmumo eilę paaiškėja, kad pareiškėjui gauti dotaciją neužteko žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, jis gali atsisakyti dotacijos ir gauti tik lengvatinę paskolą, jei užtenka lengvatinėms paskoloms skirtų paramos lėšų.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-14
Smulkieji ūkininkai jau gali susipažinti su paraiškų pirmumo eilėmis
Smulkiųjų ūkininkų, iki birželio 30 d. pateikusių paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“,galimybės gauti paramą išryškėjo itin greitai – jau sudarytos šių paraiškų pirmumo eilės. Su smulkiųjų ūkininkų, užsiimančių pienininkyste, pirmumo eile galima susipažinti čia. Su smulkiųjų ūkininkų, užsiimančių kita žemės ūkio veikla, pirmumo eile galima susipažinti čia.
Paraiškų atitiktis atrankos kriterijams NMA buvo įvertinta itin operatyviai – vos per dvi savaites nuo paraiškų surinkimo pabaigos smulkieji ūkininkai – tiek pienininkai, tiek atstovaujantys kitiems žemės ūkio veiklos sektoriams – jau gali susipažinti su šio vertinimo rezultatais.
Pienininkystės sektoriaus atstovų paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė visos NMA pateiktos 217 paraiškų, surinkusių nuo privalomojo 25 iki 75 atrankos balų. Visoms joms pakanka paramos lėšų ir toliau bus vertinamas šių paraiškų tinkamumas gauti paramą.
Smulkiųjų ūkininkų, užsiimančių kita žemės ūkio veikla, paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 1 253 pareiškėjų paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma sudaro 18,7 mln. Eur, tuo tarpu jiems skirta paramos suma yra 10,7 mln. Eur.
Paramos visiškai pakanka 236 šioje pirmumo eilėje esantiems pareiškėjams, surinkusiems nuo 80 iki 95 atrankos balų. 573 smulkiems ne pienininkyste užsiimantiems ūkininkams, surinkusiems 75 atrankos balus, paramos lėšų pakanka iš dalies, tad, ar šiems projektams finansuoti bus skirta papildomų lėšų, paaiškės Žemės ūkio ministerijai priėmus sprendimą dėl trūkstamų lėšų skyrimo arba neskyrimo.
Paraiškoms, surinkusioms 70 ir mažiau atrankos balų, paramos lėšų nepakanka.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-14
2023– 2024 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų padidėti 6,37 mln. t (iki 270,71 mln. t)
Didžiausias kviečių atsargų padidėjimas prognozuojamas Indijoje, Rusijoje ir ES šalyse. 2023 m. birželio mėn. USDA prognozės duomenimis, 2023–2024 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su gegužės mėn. prognoze, padidinta 3,76 mln. t – iki 1 513,29 mln. t. Didesnis kukurūzų derlius dėl didesnio pasėlių ploto prognozuojamas Ukrainoje. Gausesnio kukurūzų derlius laukiama Brazilijoje, bet mažesnio – Argentinoje.
Didesnis miežių derlius prognozuojamas Ukrainoje, ES šalyse ir Turkijoje, bet mažesnis Indijoje ir Irane.Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2023–2024 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 2,68 mln. t ir turėtų sudaryti 1 498,16 mln. t. Bendra 2023–2024 m. kitų grūdų eksporto prognozė analizuojamu laikotarpiupadidinta 3,0 mln. t (iki 237,91 mln. t), o importo – 3,0 mln. t (iki 226,05 mln. t).
Pagrindiniai pasaulinės grūdų prekybos pokyčiai 2023–2024 m. apima didesnį kukurūzų eksportą iš Ukrainos, o importą – iš ES šalių. Didesnis miežių eksportas prognozuojamas ES šalyse ir Ukrainoje.2023–2024 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargų prognozė padidinta 1,27 mln. t ir turėtų sudaryti 340,05 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė padidinta 1,08 mln. t (iki 313,98 mln. t). Didesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Paragvajuje ir Zambijoje. Kukurūzų atsargų padidėjimą iš dalies turėtų sumažinti numatomos mažesnės jų atsargos Meksikoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 11 (425) / 2023 m.
Aukšta aplinkos temperatūra – STOP ilgoms ūkinių gyvūnų kelionėms
Pastaruoju metu ne tik mūsų šalyje bet ir aplinkinėse, ypatingai pietinėse, šalyse vyraujanti aukšta oro temperatūra ir drėgmė kelia rimtą pavojų gyvūnams jų transportavimo metu. Planuojant keliones vasarą reikia atsižvelgti į prognozuojamas oro sąlygas ne tik gyvūnų pakrovimo į kelių transporto priemonę vietoje, bet ir visos planuojamos kelionės metu – iki gyvūnai pasieks paskirties vietą. Be to, būtina žinoti veiksmus kaip bus elgiamasi atsitikus nenumatytiems ar net ekstremaliems atvejams kelionėje – žinoti (turėti ir rašytinius) neatidėliotinų priemonių planus.
Gyvūnų pervežimai kelių transporto priemonėmis įprastai jiems kelia stresą, nes pasikeičia aplinka, neįprastos sąlygos, kitokie nei įprasti garsai, prižiūrintys asmenys ir t.t. Aukšta aplinkos temperatūra (30 laipsnių ir daugiau) – ypatingai didelis rizikos faktorius gyvūnams dėl jų galimo perkaitimo, o taip pat ir dėl žūties. Kaip žinia, judant transporto priemonei ventiliuojama ir transporto priemonės dalis, kurioje vežami gyvūnai. Tačiau, esant aukštai aplinkos temperatūrai, karšto oro srautas neatvėsina gyvūnų.
Siekiant išvengti neigiamų pasekmių gyvūnams – nevežti jų tomis dienomis, kai numatomame kelionės maršrute prognozuojama aukštesnė kaip 30 °C temperatūra – taip siūlo elgtis ir Europos Komisija.
Labai svarbu
– Karštuoju metų laiku vežant gyvūnus, transporto priemonėje juos laikyti kuo mažesniu tankiu bei pasirūpinti, kad kelionės metu nepritrūktų vandens, priklausomai nuo gyvūnų rūšies ir amžiaus.
– Vežėjai, gabenantys ūkinius gyvūnus ir arklius ilgesniais nei 8 val. trukmės maršrutais į Europos Sąjungos valstybes ar kitas šalis, turi užtikrinti ventiliavimo ir temperatūros monitoringo reikalavimų laikymąsi.
– Neatidėliotinų priemonių planai turi būti parengti kiekvienai kelionei, jie ypač svarbūs per karščius, nes prastovos, kurios normaliomis sąlygomis neturi didelės reikšmės, karštyje gali tapti kritinėmis.
– Kelionė turi būti kuo trumpesnė bei tinkamai suplanuotas maršrutas ir laikas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir galimus vėlavimus (pvz., nenumatyti trikdžiai kelionės metu: kelio darbai, spūstys kelyje, kt.).
„Jei gyvūnų vežėjas sustoja, pavyzdžiui, dėl kamščių ar kitų priežasčių, temperatūra transporto priemonėje gali greitai pakilti keliais laipsniais, dėl ko gyvūnams trūksta vėsaus oro – jie nuolat alsuoja, pakinta organizmo skysčių pusiausvyra, silpsta gyvūno jėgos ir gyvūnas gulasi ant grindų, kur oro srautas dar mažesnis. Be to, gyvūnai išskiria šilumą transporto priemonėse. Todėl automobilio viduje temperatūra beveik visada yra aukštesnė nei aplinkoje. Į šiuos aspektus privaloma atsižvelgti, planuojant ir priimant sprendimus dėl kelionės patvirtinimo. Kaip ir tai, kad sunkvežimiuose esantys ventiliatoriai geriausiu atveju gali tik palaikyti oro srautą, bet ne efektyviai sumažinti temperatūrą“, – priminė VMVT Giedrius Blekaitis VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas.
Taip pat pažymėtina, kad VMVT teritoriniuose padaliniuose dirbantys inspektoriai, netvirtins netinkamai suplanuotų kelionių dokumentų gyvūnų vežimui, jei nebus tinkamai įvertinta oro temperatūra planuojamos kelionės metu.
Šaltinis: vmvt., 2023-07-04
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė: žemės ūkio plėtra ir aplinkosauga nėra nesuderinami, būtina rasti balansą
Penktadienį Kupiškyje Tvaraus ūkininkavimo dienos proga surengtoje diskusijoje „Ar žemės ūkis sugebės prisitaikyti prie augančių aplinkosauginių reikalavimų“ ekspertai, politikai ir gyventojai dalijosi įžvalgomis, kokią įtaką augantys aplinkosauginiai reikalavimai turi ūkininkavimui, kokie iššūkiai kyla žemės ūkiui ir kaip tai gali atsiliepti galutiniams žemės ūkio produktų vartotojams.
Žemės ūkis pasaulyje po transporto ir energetikos yra vienas iš labiausiai mūsų aplinkai neigiamą poveikį darančių sektorių. Todėl ES mastu siekiama sumažinti neigiamą sektoriaus poveikį aplinkai reikšmingai mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, CO2 emisijas, užtikrinant bioįvairovės išsaugojimą. Kartu šis sektorius labai sparčiai transformuojasi – taikomi naujausi mokslo ir technikos laimėjimai, didėja efektyvumas pasitelkiant tiksliosios žemdirbystės ir tvaraus ūkininkavimo metodus.
„Žemės ūkio plėtra ir aplinkosauga nėra nesuderinami. Žemėje vietos užteks visiems, tačiau būtina rasti balansą. Matome, kas vyksta su globaliu klimato atšilimu ir tai skatina ieškoti inovacijų. Praėjusių metų viduryje EK pateikė Tausaus pesticidų naudojimo ir Gamtos atkūrimo reglamentus. Tai kelia daug iššūkių. Kyla klausimas, kiek ES gali diktuoti mums sąlygas. Ir ar visada turime joms paklusti? Šiuo metu toliau vyksta diskusijos. Valstybėms narėms kyla daug klausimų dėl EK nubrėžtų siekių. Taškas dar nepadėtas“, – diskusijoje kalbėjo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Aplinkos viceministrės teigimu, privalomas reglamentas turi atspindėti jau įdėtas ir planuojamas šalių pastangas, pasiektus rezultatus. Valstybės turi turėti savo planus, jie bus rengiami. Šiame procese reikia daugiau bendradarbiavimo, kalbėjimosi, diskusijų, reikia remtis analize, duomenimis, o ne emocijomis. Jei to nebus, draudimų bus sunku išvengti.
Vienas iš žaliojo kurso tikslų norint mažinti žemės ūkio keliamą taršą – skatinti ekologinę žemdirbystę. „Ekologinio ūkininkavimo nauda daugialypė. Džiugina, kad vis daugėja tokių ūkių, tačiau pažangių technologijų taikymo dar labai trūksta. Svarbu pažymėti, kad ES parama naujajame laikotarpyje numato virš 4 milijardų eurų žemės ūkio sektoriui, iš jų apie 30 proc. skirta aplinkosauginio tvarumo, poveikio mažinimo priemonėms. Svarbu, kad ūkiai suspėtų pasinaudoti šia parama“, – komentavo Raminta Radavičienė.
Pasak jos, ši transformacija būtina, nes žemės ūkio sektorius yra trečioje vietoje pagal taršumą po transporto ir energetikos. Reikia suprasti, kad tvarus žemės ūkis ne tik prisideda prie oro, vandens, dirvožemio taršos mažinimo, bet ir gamina aukštos kokybės produktus.
Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė akcentavo, kad valstybė turi investuoti į tai, kad ūkiai taptų tvarūs, kad nebūtų plečiami žemės ūkio plotai, o esami būtų panaudojami kuo efektyviau.
„Vilniaus universitetas įgyvendina projektą, kuriuo norime parodyti ūkininkams, kaip ūkininkauti tvariai ir kartu saugoti aplinką, bioįvairovę. Jo metu šalia purškiamų, tręšiamų laukų paliekamos natūralios pievų juostos, kurios padeda išsaugoti augalus ir gyvūnus. Geroji žinia, kad tai veikia. Pasitelkę mokslą parodome, kad galima ūkininkauti tvariai ir nėra reikalo supriešinti aplinkosaugos ir žemės ūkio.
Lyginant tradicinį ir ekologinį ūkininkavimą produkcijos požiūriu, ir vienu, ir kitu atveju iš natūralios aplinkos atimame buveines. Tačiau ekologinis ūkininkavimas nesunaikina šalia esančios gamtos. Tvariai ūkininkaujantys ūkininkai turi pamatyti pridėtinę vertę ir šalia esančioje gyvojoje gamtoje. Per šią prizmę išmokų ir kompensacijų tvarka turi keistis taip, kad jei ūkininkas ne toks sąmoningas, kad tai darytų iš idėjos, tai jam apsimokėtų“, – dalijosi įžvalgomis Grita Skujienė.
Ūkininkas Romualdas Kubaitis tvirtino, kad didesni ūkiai jau eina šiuo keliu ir įgyvendina daug inovacijų, tačiau mažesni neturi tam lėšų. Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, ūkininkas siekiant mažinti trąšų, pesticidų naudojimą ragino eiti ne draudimų, apribojimų keliu, o juos naudoti išmaniai, pasitelkus inovatyvias technologijas, dirbtinį intelektą. Šio principo turėtų būti laikomasi ir nustatant pakrančių apsaugos juostas, kuriose reikėtų ne drausti ūkininkauti, o leisti tai daryti pasitelkus mokslo pasiekimus. Tačiau tam reikia didelių investicijų, o finansinės paramos nesulaukiama, pažymėjo jis.
