Žemės ūkio naujienos: 2023-07-19

Kalbėdamas apie 2014–2020 m. KPP laikotarpį, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas išskyrė tokias jaunųjų ūkininkų kūrimosi tendencijas: „ Į grūdininkystės ir gyvulininkystės sektorius juos pritraukti sunku, nes reikia turėti daug žemės. Nebent jų yra tėvai ūkininkai, kurie skiria jaunajam ūkininkui ar ūkininkei didesnį plotą žemės ir suteikia galimybes kurtis.

Matome tokias tendencijas: jeigu yra ūkio tęstinumas, tada renkasi grūdininkystę, gyvulininkystę. Kitu atveju imasi nišinių veiklų, stengiasi dalyvauti trumpose tiekimo grandinėse. Yra grybų, uogų, daržovių augintojų, kurie savo produkciją tiekia tiesiai vartotojams, kavinėms, restoranams ir pan. Neturėdami daug žemės, jaunieji ūkininkai stengiasi mažesniame plote sukurti didesnę pridėtinę vertę, todėl renkasi braškių, šilauogių ar kitų uogų, daržovių auginimą, stato šiltnamius, augina riešutmedžius, sraiges ir kt.“ Šiemet paraiškas pirmą kartą galėjo teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriuos valdo ne vyresni nei 40 metų fiziniai asmenys bei atitinkantys kitus reikalavimus gauti paramą. Iš visų pareiškėjų dėl paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kreipėsi 25 juridiniai asmenys.

Jaunimas ryžtasi kurti ūkius

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, labai aktuali ūkininkų senėjimo problema, todėl tiek Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP), tiek ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos lėšomis yra remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Birželio 30 d. pasibaigus paraiškų kvietimui pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, paaiškėjo, kad buvo gautas rekordinis skaičius paraiškų – paramos paprašyta dukart daugiau, nei skirta šiam paraiškų teikimo etapui.

V. Buivydas pripažino, kad kaime opi problema dėl kartų atsinaujinimo ir ūkininkų senėjimo, tačiau pastebėjo, jog vis tik yra kuo ir pasidžiaugti – jauni žmonės ryžtasi ūkininkauti ir kurti ūkius. Jo manymu, KPP parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui suteikė didelį impulsą, dar daugiau tikimasi iš SP, kur iškeltas tikslas, kad jaunųjų ūkininkų Lietuvoje turėtų daugėti. „Smagu ir šaunu, kad jaunimas ryžtasi ūkininkauti, nebijo prisiimti iššūkių ir įsipareigojimų, kuria verslo planus, tikėdamiesi, kad juos pavyks įgyvendinti ir sėkmės atveju gauti paramą. Reikia tik pasidžiaugti tokiu jaunųjų ūkininkų aktyvumu“, – teigė LJŪJS pirmininkas.

„Smagu, kad jaunieji ūkininkai renkasi ir bitininkystę. Neretai pasitaiko, jog jauni žmonės apsisprendžia tęsti senelių ar prosenelių tradicijas ir veiklas, pavyzdžiui, bitininkavimą, gaivina senas sodybas. Apskritai bitininkystės sektoriaus plėtra būtina Lietuvai, nes pasaulyje kyla problemų dėl bičių mažėjimo. Bitininkystė svarbi ne tik ūkininkas, bet tai yra didelis tvarumo potencialas“, – aiškino V. Buivydas.

Kurtis paskatino pandemija

Pasak jo, yra gerų pavyzdžių, kai Lietuvos kaime ima kurtis jaunieji ūkininkai, įgiję patirties užsienyje. Tai yra puiki gerosios patirties sklaida. Jaunųjų ūkininkų organizacijos vadovas pastebėjo, kad tam tikrų pokyčių įnešė pandeminis laikotarpis – daugiau žmonių atrado privalumų kaimuose. „Jaučiame, kad pandemija privertė kitaip pasižiūrėti į kaimą, vienkiemį. Suaktyvėjo sodybų pirkimas. Aišku, tai nėra jau toks masinis reiškinys, bet judėjimas šioks toks yra. Gali būti, kad kai kas sugalvojo ūkininkauti ir savo ateitį susieti su kaimu“, – kalbėjo V. Buivydas.

Jis atkreipė dėmesį ir į vieną neraminančią aplinkybę – pasitaiko atvejų, kai paramą gavusių jaunųjų ūkininkų prisiimti įsipareigojimai yra neįgyvendinami. „Labai svarbu, kad ūkininkai, kurie dalyvauja jaunųjų ūkininkų priemonėje, turėtų reikalingų kompetencijų, bent jau minimaliai žinotų, kas yra ūkininkavimas. Nes vienas dalykas yra noras kažką kurti, o kitas – galimybės, todėl svarbu, kad jauni žmonės turėtų ir galimybes, ir kompetencijas, ir norą nuolat tobulėti bei mokytis. Tai sėkmingo ūkininkavimo požymis“, – apibendrino LJŪJS pirmininkas.

Kokia parama numatyta Strateginiame plane

„Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo viena populiariausių KPP priemonių. Parama pasinaudojo ir jau įsikūrė apie 2 700 jaunųjų ūkininkų, kuriems išmokėta apie 98,5 mln. eurų. Iš viso 2014–2022 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta daugiau kaip 102 mln. eurų. Strateginiame plane 2023–2027 m. laikotarpiui jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų – 20 mln. Eur teks paskoloms.

Jiems bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP jie gaudavo 40 tūkst. eurų. Dabar jie papildomai galės pasinaudoti ir lengvatine paskola. Bendra įsikūrimo išmokos ir paskolos suma sudarys 100 tūkst. eurų. 2023–2027 m. jaunieji ūkininkai gaus gerokai didesnes išmokas jaunajam ūkininkui. Anksčiau jie už pirmuosius 90 ha gaudavo po 87 Eur/ha, o dabar už pirmuosius 70 ha jiems bus mokama 137 Eur/ha. Be to, įgyvendinant kai kurias kitas („Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“ ) intervencines priemones jauniesiems ūkininkams yra numatytos palankesnės paramos sąlygos.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-07-18

„Uostas yra pasiruošęs, visa problema yra šito krovinio atvežimas į Klaipėdą. Čia yra milžiniška problema, susijusi su daugeliu dalykų, su skirtingomis valstybėmis, su skirtingom tvarkom, skirtingais interesais ir panašiai. Šitą klausimą išsprendus Klaipėda šiandien gali užtikrinti šimtaprocentinį aptarnavimą dalies ukrainietiškų grūdų, kadangi Ukraina turi jų labai daug“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Jo teigimu, dabartiniai uosto pajėgumai siekia 10–15 mln. tonų grūdų kartu su maždaug 3,5 mln. tonų siekiančiu Lietuvos grūdų augintojų eksportu.

„Klaipėdos uostas turi absoliučiai visas galimybes perkrauti ar tai Ukrainos grūdų, ar tai mes kalbėtume apie kitus grūdus, žymiai daugiau. Skaičiai gali būti 10–15 milijonų (tonų – BNS) ir panašiai. Suprantame, kad grūdų Lietuvos ūkininkai, matyt, užaugins tiek, kiek ir paprastai kiekvienais metais – per Klaipėdą kasmet perkraunama 3,5 milijono tonų grūdų, tai Klaipėda šiandien tikrai gali perkrauti 15 milijonų“, – teigė A. Latakas.

Anot jo, dalį grūdų yra pasiruošęs priimti ir Birių krovinių terminalas, iki pernai kovo krovęs Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas: „Terminalas yra, žinoma, sustojęs su kalio trąšomis, terminalas yra pusiau paruoštas grūdų krovai“.

Rusijai pirmadienį nutraukus susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto jūra, prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Briuselyje sakė, kad grūdų išvežimui bus ieškoma alternatyvų Baltijos jūroje.

Pernai Ukrainoje prasidėjus karui ir Rusijai blokavus šalies uostus Juodojoje jūroje ukrainietiški grūdai laikinai buvo eksportuojami per kitas Europos Sąjungos šalis, Klaipėdoje nedaug jų kompanija „Bega“. Jos vadovas Laimonas Rimkus balandį BNS sakė, kad „Lietuva geležinkeliams“ nevykdant anksčiau duotų pažadų dėl žemės ūkio produkcijos pervežimų, jų krova uoste smarkiai sumažėjo.

susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad ukrainietiškus grūdus geležinkeliu į Lietuvą per Lenkiją sklandžiai gabenti trukdo eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje, tačiau ieškoma sprendimų, kaip grūdų srautą padidinti.

Bendrovės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė pernai BNS yra sakiusi, kad įmonė į uostą galėtų vežti daugiausia apie 3 mln. tonų Ukrainos grūdų per metus – šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą.

Šaltinis: lrt.lt, Valdas Pryšmantas, 2023-07-18

ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. gegužės mėnesį vidutinė natūralaus (4,16 proc. riebumo ir 3,39 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su 2023 m. balandžio mėn., sumažėjo 5,7 proc. ir siekė 357,80 Eur, o, palyginti su 2022 m. gegužės mėn., ji buvo 32,1 proc. mažesnė.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. gegužės mėnesį už natūralų pieną (4,22 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 402,48 Eur už t. Palyginus su 2023 m. balandžio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 4,06 proc. (2022 m. gegužės mėn. ji buvo 582,49 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. gegužės mėn., palyginti su 2023 m. balandžio mėn., sumažėjo 1,8 proc. ir buvo 316,14 Eur/t Eur už t (2022 m. gegužės mėn. – 450,00 Eur už t).

Šaltinis: vic.lt, 2023-07-18

Bendrovei nuosavybės teise priklauso sandėliavimo, gamybos, fermų pastatų kompleksas (sandėlis, stalių dirbtuvės, 3 bulidės, žemės ūkio technikos sandėlis, kiti inžineriniai statiniai), Šilutės r. sav., Šilutės sen., Armalėnų k., nuomojamame 2,7042 ha valstybinės žemės sklype (terminas iki 2040 m.). Valstybinės žemės sklypų nuomos pagrindais bendrovė taip pat valdo dar penkis žemės sklypus, esančius Šilutės r. sav. (nuomos terminai iki 2025 ir 2038 m.).

Įmonės dokumentų rinkinius (tiek elektroninius, tiek popierinius) galima įsigyti 2023 m. liepos 27 – rugpjūčio 4 dienomis. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina – 145 eurai.

Potencialių pirkėjų vokų su paraiškomis dalyvauti aukcione registravimas vyks 2023 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 7 d.

Aukcionas vyks 2023 m. rugpjūčio 8 d. 10 val. Laimėtoju bus pripažintas tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlys didžiausią kainą už akcijas. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.

Detaliau su privatizavimo procesu bei akcijų paketo privatizavimo sąlygomis galima susipažinti Turto banko paskelbtame informaciniame biuletenyje

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-18

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų priėmimas vyko sklandžiai. Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginį planą, ūkininkai ir paramos priemones įgyvendinančios institucijos susidūrė su daug iššūkių – nuo naujų paramos priemonių reikalavimų aiškinimo ūkininkams iki paraiškų priėmimo organizavimo ir administravimo. Reikšmingą vaidmenį atliko savivaldybės, kurios padėjo ūkininkams užpildyti ir patvirtinti paraiškas.

Paraiškų priėmimo informacinės sistemos paruošimas paraiškoms priimti

Žemės ūkio duomenų centras per itin trumpą laiką atnaujino Paraiškų priėmimo informacinę sistemą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklių ir kitų paramos priemonių įgyvendinimo reikalavimus.

Lauko informacijos lentelė papildyta naujais dalyvavimo paramos priemonėse sutartiniais kodais, žymimaisiais langeliais. Atnaujintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius, taip pat paramos priemonių ir kitų požymių suderinamumo matrica, kuri neleidžia deklaruojamam laukui pasirinkti nesuderinamų su reikalavimais paramos priemonių sutartinių kodų, kitų augalo auginimo paskirtį žyminčių požymių. Taip pat atnaujinti esami ir sukurti nauji automatiniai patikrinimai, kurie užtikrina paraiškos duomenų tikslumą ir teisingumą.

Elektroniniame žemėlapyje įdiegti nauji erdvinių duomenų sluoksniai: saugotinų kraštovaizdžio elementų, durpžemių, vandens telkinių pakrančių apsauginių juostų (įskaitant 3 metrų palaukių prie melioracijos griovių), ariamųjų durpžemių, eroduotos žemės, Europos Bendrijos svarbos pievų, šlapynių bei rūšių buveinių, laukinių paukščių apsaugos už „Natura 2000“ ribų ir kt.

Į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą integruota Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos reikalavimų skaičiuoklė, kuri pagal paraiškoje įvestus duomenis įvertina atitikimą paramai pagal kompleksinę ekologinę sistemą „Veiklos ariamojoje žemėje“ gauti.

Sukurtas naujas kraštovaizdžio elementų įbraižymo funkcionalumas, kurio pagalba naudotojas galėjo pagrindiniam laukui įbraižyti plotinį, linijinį ir (arba) taškinį kraštovaizdžio elementą.

Atnaujintas naujos paraiškos formos generavimo algoritmas, taip pat atlikti kiti svarbūs Paraiškų priėmimo informacinės sistemos atnaujinimo darbai.

Žemės ūkio duomenų centras šiuo metu atlieka pareiškėjų ir savivaldybių darbuotojų apklausą, kurios metu bus identifikuotos Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimo problemos, taip pat gauti pastebėjimai ir pasiūlymai dėl tobulinimo.

Konsultavimas Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimo klausimais

Pakankamai daug dėmesio Žemės ūkio duomenų centras skyrė pareiškėjų ir savivaldybių darbuotojų konsultavimui Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimo klausimais.

Paraiškų priėmimo laikotarpiu veikė atskiras Žemės ūkio duomenų centro informacijos teikimo telefono numerio (8 5) 266 0620 pasirinkimas, skirtas teikti konsultacijas dėl Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimo. Nuo paraiškų priėmimo pradžios atsakyta į daugiau nei 8 tūkst. skambučių. Kilus neaiškumams, pareiškėjai ir savivaldybių darbuotojai rašė paklausimus socialiniuose tinkluose, el. paštu, į kuriuos Žemės ūkio duomenų centras operatyviai reagavo. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Pasėlių deklaravimas“ bendrintos nuotraukos ir vaizdo įrašai, paaiškinantys Paraiškų priėmimo informacinės sistemos elektroninių paslaugų naudojimą. Paskutines dvi paraiškų priėmimo savaites naudotojai buvo konsultuojami po darbo valandų ir savaitgaliais. Žemės ūkio duomenų centro atstovai taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos organizuotose nuotolinėse konsultacijose, kurių metų pareiškėjams ir savivaldybių darbuotojams buvo teiktos konsultacijos dėl Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimo.

Džiaugiamės, kad pagal preliminarius pareiškėjų ir savivaldybių darbuotojų apklausos rezultatus, pareiškėjai ir savivaldybių darbuotojai suteiktų konsultacijų aiškumą ir naudingumą, bendravimą su klientais, paslaugumą įvertino labai gerai (vertinimas skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 – labai blogai, 10 – labai gerai).

Paraiškų priėmimo rezultatai

Šiemet iš viso pateiktos 116,2 tūkst. paraiškos, deklaruotas apie 2,9 mln. ha plotas. Didžioji paraiškų dalis (110,4 tūkst.) pateikta su savivaldybių darbuotojų pagalba.

Didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių r., o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės r. savivaldybėse.

Palyginti su 2022 m., padidėjo žieminių miežių, vasarinių kvietrugių, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, agurkų, salotų, cukinijų, lęšių, mišrių sodų ir uogynų, šparagų, kalendrų, vikių, avižų plotai, o sumažėjo – ‚Spelta‘ kviečių, pluoštinių kanapių, rapsų, rapsukų, brokolių, grikių, pomidorų, pašarinių runkelių, moliūgų, ridikėlių plotai. Kadangi šiemet žaliasis pūdymas užskaitomas kaip negamybinė veikla, šis plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc. – deklaruota 79,5 tūkst. ha. O juodojo pūdymo, atvirkščiai, net 82 proc. sumažėjo – deklaruota 24,9 tūkst. ha.

Šaltinis: vic.lt, 2023-07-17

Apyvartinis kapitalas – tai įmonės ar ūkininko lėšos, kurios lieka atmetus einamąsias išlaidas ir yra būtinos kasdienei veiklai vykdyti. Apyvartinio kapitalo lėšos padeda plėsti veiklą, gerina bendrą pelningumą bei užtikrina sklandžius darbo procesus. Ir priešingai, susiduriant su likvidumo problemomis iškyla pavojus ūkio veiklai, apsunkinamos galimybės supirkti žemės ūkio produktus ar atsiskaityti su darbuotojais.

„Ūkininkų gaunami pinigų srautai nėra pastovūs, nepaisant to – išlieka būtini sėkmingam ūkiui gyvuoti. Laimei, šiandien rinkoje yra ne vienas inovatyvus finansinis įrankis, padedantis kovoti su laikinai ištinkančiais finansiniais įsipareigojimais, tarp kurių ir paskola apyvartiniam kapitalui. Šis paskolos tipas yra ypač svarbus mažesniems ar pradedantiesiems ūkininkams, kurių veiklos sėkmė priklauso nuo gebėjimo atsilaikyti prieš trumpalaikius finansinius iššūkius. Kita vertus, ne visi ūkininkai gali džiaugtis vienodai geromis sąlygomis: didžiuosius gelbėja kredito paslaugos bankuose, tačiau daliai pradedančiųjų ūkininkų ši privilegija nėra prieinama. Todėl stengiamės spręsti šią problemą ir užtikriname trumpalaikį kreditavimą visų tipų ūkiams, reaguojantiems į naujus kapitalo poreikius“, – teigia vyriausioji kreditų specialistė Ligita Dikšienė.

Kaip papildo bendrovės atstovė, žemės ūkio sektoriuje vyrauja akivaizdus produktų ir prekių kainų sezoniškumas, todėl ūkio priežiūros prekės yra brangiausios būtent tada, kai jų reikia labiausiai: vasaros metu netikėtai išaugus darbo apimtims ar sugedus turimai technikai. Todėl į ūkininkus orientuotos kredito paslaugos gali pateikti daugelį privalumų: sektoriaus išmanymą ir orientaciją į svarbiausių problemų sprendimą, suteikiamas galimybes pasinaudoti specialiais partnerių pasiūlymais. Tai ypač svarbu, kai lėšų reikia skubiai, o subsidijos, pelnas už derlių bus prieinamas tik sezono pabaigoje.

Apyvartinis kapitalas būtinas reaguojant į staigiai atsiradusias problemas

Nenumatytos išlaidos ūkyje – jokia retenybė, todėl paskola apyvartiniam kapitalui yra dažnas pasirinkimas, padedantis reaguoti greitai.

„Ruošiamės naujam sezonui ir norėjome papildomai įsigyti trąšų ir sėklų, todėl pasirinkome paskolą apyvartiniam kapitalui. Šis pasirinkimas gali praversti tvarkantis su visada šokinėjančiomis grūdų kainomis, neleidžiančiomis tiksliai įvertinti savo finansinės ateities. Pavyzdžiui, kai kurie ūkininkai ne iš karto parduoda visus savo grūdus tikintis geresnės supirkimo kainos ateityje, tačiau jos nepasiekus – parduodama pigiau. Todėl paskola apyvartiniam kapitalui išsprendžia trumpojo laikotarpio finansinius sunkumus bei leidžia efektyviai pratęsti ūkio darbus. Be to, į ūkininkus orientuotose bendrovėse galima pasiskolinti ir užstatyti žemės ūkio techniką, kai kitose finansų įmonėse pagrindinis užstatas yra pati žemė“, – dalijasi ūkininkas iš Šiaulių rajono.

Šaltinis: Rokas Stankevičius, 2023-07-18