Žemės ūkio naujienos: 2023-07-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šienavimas dalgiu vieniems egzotika, kitiems – šeimos tradicijų puoselėjimas, sportas ir romantika
Daugelis didmiesčių gyventojų vasaros metu jau įpratę mėgautis ne paukščių čiulbėjimu, o girdėti erzinantį elektrinės žoliapjovės ar trimerio burzgimą. Tačiau šienavimo dalgiu entuziastai primena – dalgis – visiškai nepelnytai užmarštin keliaujanti tradicija, kuri ne tik naudinga pievai, bet ir žmogui. Intensyviai technika šienaujama pieva turi labai mažai gyvybės, nyksta jos biologinė įvairovė, vabzdžiai, o laukuose kyla grėsmė ten perintiems paukščiams. Negana to, dalgis, kitaip nei žoliapjovė, lengvai įveikia peraugusią žolę, sunkiai prieinamus šlaitus ir gali tapti puikia, raminančia mankšta.
Nenugalimas šienpjovys tęsia giminės tradicijas ir kviečia susirungti
Jau du metus iš eilės „Metų šienpjoviu“ Nacionaliniame šienpjovių čempionate tituluotas Kozmas Auškalnis teigia, jog šienavimas dalgiu jam artimas jau nuo ankstyvos vaikystės. „Tai būdavo mūsų pramoga – kai tėvai nematydavo – nusivogti dalgį ir bent kažkiek pašienauti. Nors tikrai dar nemokėjom jo pasigaląsti ir nežinojom, kaip tinkamai tai daryti. Normaliai šienauti pradėjau, kai dalgį gerai rankose nulaikiau – maždaug nuo dešimties. Šis amatas man tikrai į kraują įaugęs ir perduotas iš giminės“ – sako Šilutės rajone ūkininkaujantis vyras. K. Auškalnis pasakoja, jog šienavimas dalgiu – įdomių ir kiekvienam kraštui ar net giminei savitų bruožų kupinas užsiėmimas, jo senelis, pavyzdžiui, šienaudavo vilkėdamas kailinius.
Ūkininkas pasakoja, jog be dalgio kasdienybėje sunkiai išsiverstų: „gyvenu prie upelio, tad esu priverstas apsišienauti visus šlaitus, daubas, pakelius – o prisišienauju tiek, kad galėčiau karvę išmaitinti. Su žoliapjove čia nepasisukiosi. Man šienavimas dalgiu – dviguba nauda. Mes laikome gyvulius, tad turiu šieno pašarui, o ir pačiam tai – didelis malonumas. Atsikeli anksti ryte, nušienauji, šienas kvepia… O kai nupjauni su trimeriu, nėra to kvapo, o gyvuliai net neėda tokio šieno“. K. Auškalnis sako, kad nors mosavimas dalgiu išvargina fiziškai, nė už ką neatsisakytų šio amato, nes jam tai svarbi šeimos tradicija, teikianti pasitenkinimą. Jis visus šienavimo dalgiu entuziastus kviečia į rugpjūčio 5 d. Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vyksiantį nacionalinį šienpjovių čempionatą, kur norintys turės galimybę ne tik susirungti varžytuvėse, bet ir pasimokyti „Šienavimo mokykloje“, gauti patarimų ir pasidalinti gerąja praktika. Jau du metus geriausiu šiame čempionate tituluotas šienpjovys kviečia susitikti pradalgėse.
Svarbu perduoti šienavimo tradiciją ir jaunimui
Šienavimo dalgiu tradicija gyva ne ir kituose Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, Kėdainių rajone jau penkiolika metų vykstančioje šienavimo šventėje susirenka gausus būrys dalyvių. Vainotiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Vaida Čepienė pasakoja, jog šios šventės iniciatorius – vietinis gyventojas Alfonsas Maniokas, kuris ne tik pats aktyviai šienauja dalgiu savo valdose, bet noriai pamoko visus entuziastus. Praėjusių metų nacionaliniame šienpjovių čempionate vyras buvo pagerbtas specialia nominacija „Vyriausias šienpjovys“. A. Maniokas teigia, jog šienavimas dalgiu – jo aistra: „tai labai žmogui naudingas užsiėmimas, nes ir pasportuoji, galvą nuo kasdienių rūpesčių pravalai, o ir gerą darbą padarai“.
V. Čepienė sako, jog kasmet gausiai susirenkantys dalyviai ir smalsuoliai parodo, jog šienavimas dalgiu gyva, bet be reikalo, ypač didmiesčiuose, užmirštama tradicija. „Į šventę susirenka daug įvairių bendruomenių entuziastų, kurie į dalyvavimą šventėje žiūri itin atsakingai – nors tikrai gerai moka šienauti, prieš šventę aktyviai praktikuojasi, konsultuojasi su kitais šienpjoviais. O vainotiškis A. Maniokas į šią veiklą aktyviai įtraukė net ir savo anūkes. Viena jų praėjusiais metais dalyvavo Nacionaliniame šienpjovių čempionate, kita – šiemet mūsų šventėje“. V. Čepienė džiaugiasi, kad šienavimo amatu vis labiau susidomi ir jaunimas, tai teikia vilties, jog šis kultūrinis paveldas neišnyks. Todėl labai svarbu, kad tėvai ir seneliai šias tradicijas perduotų vaikams bei anūkams.
Nors daugelis galvoja, jog šienavimas dalgiu aktualus tik kaimuose ar regionuose, šis amatas gali būti kuo puikiausiai pritaikomas ir didmiesčiuose, kur naudodami žoliapjoves ar trimerius kenkiame pievoms ir jų gyventojams. Nacionalinis šienpjovių čempionatas siekia ne tik priminti apie dažnai primirštamą tradiciją, bet ir informuoti visuomenę apie nykstančių rūšių apsaugos būtinybę, gyvenimą santarvėje su gamta.
Norintys dalyvauti varžytuvėse, daugiau sužinoti apie šienavimo dalgiu amatą, kviečiami registruotis į Nacionalinį šienpjovių čempionatą užpildant registracijos anketą meldine.lt arba paskambinus telefonu Nr. 8 5 2138155.
Čempionato rėmėjai – „SBA Urban“, staliausirankiai.lt, Šilutės rajono savivaldybė. Čempionato draugai – Šilutės turizmo informacijos centras, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.
Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą rasite meldine.lt ir Nacionalinio šienpjovių čempionato feisbuke.
Šaltinis: Kamilė Breimelytė-Grajauskienė, VšĮ Baltijos aplinkos forumas, 2023-07-17
Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalus reikės pildyti nuo rugpjūčio 1 d.
Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai, apdorojantys per 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų, taip pat dalyvaujantys agrarinės aplinkosaugos priemonėse bei ekologinėse sistemose (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose), šių produktų naudojimo apskaitos žurnalą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turės pildyti nuo rugpjūčio 1 d.
Iki šiol visi augintojai Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą galėjo pildyti popieriuje, elektroninėje formoje arba PPIS.
Šiemet Žemės ūkio ministerija buvo atidėjusi terminą profesionaliems naudotojams, apdorojantiems per 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų. Jie žurnalą PPIS turėjo pildyti jau nuo 2023 m. balandžio 5 d., tačiau šis terminas buvo nukeltas – informacijos suvedimas į PPIS atidėtas iki pasėlių deklaravimo pabaigos.
Tai reiškia, kad iki šiol pildžiusieji popierinį ar kitokį žurnalą, purškimus, kurie bus atlikti po rugpjūčio 1 d., turės registruoti elektroniniame žurnale (nuoroda į PPIS).
Apdorojantys didesnius nei 150 ha plotus, šį žurnalą turės pildyti nuo 2024 m. balandžio 5 d., o per 100 ha – nuo 2025 m. balandžio 5 d. Apdorojantys žemės ūkio naudmenų ar kitus plotus nuo 1 ha, šį žurnalą turės pildyti nuo 2026 m. balandžio 5 d.
Reikalavimas pildyti žurnalą PPIS taip pat pradeda galioti ir augalų apsaugos produktų naudotojams, dalyvaujantiems agrarinės aplinkosaugos priemonėse, ekologinėse sistemose ir apdorojantiems žemės ūkio naudmenų ar kitus plotus nuo 1 ha.
Žemės ūkio ministerija liepos 26 d. 10 val. TEAMS platformoje rengia Augalų apsaugos produktų naudojimo elektroninio žurnalo pildymo pristatymą ir visus susidomėjusius kviečia į konsultaciją.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-07-20
Pasėti posėlį – iki rugpjūčio 15 d.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad Kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Tarpiniai pasėliai“ dalyvaujantyspareiškėjai, pasirinkę deklaruoti posėlį, jį privalo pasėti po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites.Tuo tarpu atsiuntusieji pasėto posėlio fotonuotraukas per mobiliąją programėlę „NMA agro“, neprivalės jo išlaikyti nustatytą laikotarpį.
Iki rugpjūčio 15 d. privaloma pasodinti žemės ūkio augalų mišinį, kurį turi sudaryti bent du iš šių žemės ūkio augalų: žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai, lęšiai, rapsai, garstyčios, ridikai, judros, linai, facelijos, grikiai, rapsukai, saulėgrąžos, dobilai, barkūnai, seradėlės, šunažolės, eraičinai, svidrės, motiejukai, miglės, eraičinsvidrės, dryžučiai (klasifikatoriaus kodai: ŽIR, PUP, SJO, LUB, VIK, AVN, LEŠ, RAV, RAŽ, GAB, GAJ, RID, ALR, JUD, LIN, FAC, GRI, RAP, SAU, DOB, BAR, SER, GPŽ).
Posėlis turi būti matomas lauke iki einamųjų metų spalio 10 d., tačiau jį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt ar mobiliąja programėle „NMA agro“ informuoja NMA apie sėją. Siunčiant fotonuotraukas per programėlę „NMA agro“ jos turi būti padarytos iš skirtingų to paties lauko vietų, matytis lauko paviršius, taip pat aprėptas bendras lauko vaizdas.
Informuojant NMA apie posėlį, būtina nurodyti valdos numerį, kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-20
Apie tvarias investicijas modernizuojant žemės ūkio valdas – tiesioginėje transliacijoje
Kitą savaitę, antradienį, liepos 25 d., bus vykdoma tiesioginė transliacija, kurioje bus pristatomos paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ galimybės. Transliaciją bus galima stebėti nuo 14 val. internetu Youtube platformoje, paspaudus šią nuorodą: https://youtube.com/live/itkGaCHoP-o?feature=share.
Jos metu NMA atstovė Jūratė Parachonkienė pristatys pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą NMA priimamų paraiškų teikimo galimybėmis, pristatys svarbiausias ir pareiškėjams aktualiausias priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatas, papasakos apie paramos gavimo sąlygas, reikalavimus ir įsipareigojimus teikiant paraiškas.
Transliacijos metu žiūrovai turės galimybę užduoti klausimus bei išgirsti atsakymus į juos. Atsakymai į užduotus klausimus po transliacijos bus įkelti NMA svetainės DUK skiltį.
Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.
Šaltinis: nma.lt, 2023-07-20
Maskvos šantažas ir Europos embargas – Ukrainos grūdų augintojai balansuoja ant išgyvenimo ribos
Ukrainos ūkininkai nuogąstauja, kad sustojus grūdų eksportui Juodąja jūra, daugeliui jų nuostoliai taps nebepakeliami. Rusijai pareiškus, kad ji saugaus kelio laivams nebeužtikrins, Baltieji rūmai perspėja, kad ši gali taikytis ir į civilių laivus. Prie nežinomybės prisideda ir vidurio Europos šalių pareiškimas, raginantis iki metų pabaigos pratęsti ukrainietiškų grūdų embargą, kad šie neatsidurtų jų vidaus rinkose.
Derlingi Ukrainos laukai traukia ne tik vietos žemdirbius. Prieš du dešimtmečius čia atsikraustė ūkininkas iš Nyderlandų, šiuo metu valdantis didžiulį plotą.
Pastaruosius metus 90 procentų jo pagaminamos žemės ūkio produkcijos užsienio rinkas pasiekdavo Juodosios jūros grūdų koridoriumi, kurio saugumą Rusija žadėjo užtikrinti.
„Jaučiuosi, tarsi maitinčiau visą pasaulį, o Rusija tai naikina. Naudoja maistą kaip ginklą. Neturiu žodžių“, – dalijasi ūkininkas Kees Huizinga.
Eksportui vėl sustojus, vyras sako, kad turimo finansinio rezervo mėnesiui ar dviem užteks. Bet tai menka paguoda – jei grūdams skirto jūros koridoriaus nebeliks, jam ir šimtams kitų tai reikš finansinį krachą.
„Ūkininkai, turintys daugiau rezervo, išsilaikys ilgiau. O turintieji mažiau greičiausiai bus priversti viską parduoti, uždaryti verslą arba perduoti jį kam kitam“, – sako K. Huizinga.
Rusijai atsisakius toliau dalyvauti susitarime, atgarsiai aidi ir Afrikos šalyse, esančiose tarp pagrindinių ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importuotojų, kai vietos derlius kenčia nuo sausrų.
„Manau Rusijos ir Ukrainos karas skatins šalis dėl maisto trūkumo skelbti nepaprastąją padėtį“, – tvirtina analitikas Muda Yusufas.
Bet ūkininkai ragina nepasiduoti Maskvos šantažui – sako, kad pasaulinėms rinkoms skirta produkcija turėtų ir toliau būti plukdoma.
„Turėtume grūdus eksportuoti bet kokiu atveju – patinka tai rusams ar ne. Pažiūrėkime, ką jie darys. Manau, jie blefuoja, žaidžia pokerį labai aukštu lygiu“, – įsitikinęs K. Huizinga.
Nepasiduoti nori ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, padėtį komentavęs į prezidento rūmus susirinkusiems žurnalistams iš Afrikos.
„Mes nebijome. Laivybos bendrovės pačios kreipėsi į mus ir sakė, kad yra pasiruošusios toliau plukdyti grūdus, jei Ukraina leis išplaukti iš uostų, o Turkija praleis juos pro Bosforo sąsiaurį“, – tvirtino V. Zelenskis.
Kol kas Kyjivas eksportuoti tikisi naudojant laikiną eksporto koridorių, vedantį per teritorinius Rumunijos vandenis. Tačiau būtina rasti tvarią išeitį, Ukrainos užsienio reikalų ministrui teigiant, kad jos galėtų būti ieškoma su Turkijos, padėjusios suderėti ankstesnį susitarimą, pagalba.
„Pasiūlymas labai paprastas. Jei bus politinės valios užtikrinti produkcijos tiekimą pasaulinėms rinkoms, rasime ir būdą tą daryti“, – akcentuoja Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Susiklosčiusi padėtis planų ruoštis naujam derliui nekeičia, sako Ukrainos laukuose plušantys ūkininkai.
„Bandysime ir toliau sėti. Yra daugybė pavyzdžių, kai ūkininkai netoli fronto sėja laukus dėvėdami neperšaunamas liemenes. Tai rodo, kokie jie ištvermingi. Ir tai tęsis“, – neabejoja ūkininkas K. Huizinga.
Europos Komisijai žadant, kad rems pastangas užtikrinti eksportą, vienybę temdo vakarykštis Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos pareiškimas, kuriuo Briuselis raginamas iki metų pabaigos pratęsti draudimą į jų teritoriją įvežti ukrainietiškus grūdus, esą šiems atsidūrus prekyvietėse būtų iškraipytos vietos rinkos.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Kivita, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2023-07-20
Lietuvoje 2023 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje kviečių ir rapsų supirkimo kaina padidėjo, o pašarinių miežių – sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2023 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje (26 savaitę (06 26–07 02) kviečius supirko vidutiniškai po 276,23 EUR/t – 10,38 proc. didesne kaina negu prieš savaitę, bet 28,59 proc. mažesne kaina negu2022 m. 26 savaitę (06 27–07 03). Rapsų vidutinė supirkimo kaina 2023 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje sudarė 451,77 EUR/t ir buvo 6,41 proc. didesnė negu prieš savaitę.
Pašarinių miežių (II klasės) supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,36 proc. (iki 164,22 EUR/t), Palyginti su 2022 m. tuo pačiu metu buvusia pašarinių miežių kaina, ji buvo mažesnė 51,86 proc.
