Žemės ūkio naujienos: 2023-08-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalus reikės pildyti nuo rugpjūčio 1 d.
Augalų apsaugos produktų (AAP) profesionalieji naudotojai, apdorojantys per 200 ha žemės ūkio naudmenų ar kitų plotų, taip pat dalyvaujantys agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir kai kuriose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose), šių produktų naudojimo apskaitos žurnalą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turės pildyti nuo rugpjūčio 1 d.
Profesionalūs AAP naudojai, apdoroję žemės ūkio naudmenas ir (ar) kitus plotus nuo 200 ha, PPIS žurnalą turės pildyti nuo rugpjūčio 1 d.
Ūkio subjektai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, augalų apsaugos naudojimo žurnalą privalės pildyti būdais, nustatytais Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse.
Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse nustatytais būdais AAP naudojimo žurnalą privalės pildyti ir klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) dalyvaujantys ūkio subjektai – profesionalūs naudotojai, apdorojantys žemės ūkio naudmenų ir (ar) kitų plotų iki 200 ha. Jie galės pasirinkti, kokia forma pildyti AAP žurnalą: popieriuje, elektronine forma ar PPIS. O štai Tręšiamųjų produktų panaudojimo žurnalą PPIS pildyti privalu nuo pirmojo patręšto hektaro.
Nuotoliniame susitikime aptarti AAP žurnalo pildymo klausimai
Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijos surengtame nuotoliniame susitikime ūkininkams buvo pristatyta Paraiškų priėmimo informacinės sistemos AAP naudojimo apskaitos žurnalo versija ir aptarti svarbiausi klausimai, susiję su jo pildymu.
Ūkininkai daugiausia domėjosi, kas turi žurnalą pildyti, ką jame nurodyti, jeigu sėkla tik beicuojama, ar ražienos apdorojamos po derliaus nuėmimo.
Konsultacijų metu paaiškinta, kad tuo atveju, jei buvo suteikta apdorojimo profesionaliajam naudojimui skirtais AAP paslauga, šį žurnalą pildys paslaugos gavėjas, t. y. tas, kas dirba žemę ar deklaruoja pasėlius.
Jei sėkla apdorojama beicais, žurnalas pildomas nurodant sėklos kiekį, AAP pavadinimą, panaudotą AAP kiekį, apdorojimo datą.
Jei purškiamos ražienos (lauke prieš tai augo pvz., kviečiai), žurnale pažymimas kviečių kodas, nurodomas augalų apsaugos produkto pavadinimas ir kviečių derliaus nuėmimo data (ji bus ankstyvesnė nei purškimo data). Pastabose galima nurodyti, kad tai ražienos po derliaus nuėmimo. Šiuo ir kitais atvejais siūloma aktyviai naudoti langelį „Pastabos“, į kurį galima įrašyti įvairius paaiškinimus.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad iš popierinio žurnalo, kurį ūkininkai pildė iki rugpjūčio 1 d., duomenų apie profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimą į PPIS perkelti nereikės.
Šaltinis: www.zum.ltv.lt, 2023-07-31
Pertvarkoma Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūra, dalis etatų – savivaldybėms ir VTPSI
Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta nauja Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) administracijos struktūra, kuria numatoma, kad 154 pareigybės bus perkeltos į savivaldybes, 84 – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Šie struktūriniai pokyčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, praneša Aplinkos ministerija.
Savivaldybėms perduodamos pareigybės, skirtos funkcijų, susijusių su miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esančios valstybinės žemės valdymu patikėjimo teise, vykdymui, o VTPSI – žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų valstybinės priežiūros funkcijų vykdymui.
Pasak ministerijos, NŽT struktūroje mažėja skyrių, nuo 65 iki 19. Taip pat teritorinių skyrių skaičius mažėja nuo 50 iki 5.
Nauji Žemės tvarkymo ir administravimo skyriai steigiami apskričių pagrindu. Jų tikslas – įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse ir atlikti valstybinės žemės patikėtinių funkcijas kaimiškosiose teritorijose.
NŽT struktūroje lieka 2 direktoriaus pavaduotojų pareigybės, atsakingos už specialiosios veiklos srities struktūrinių padalinių veiklos koordinavimą ir steigiama nauja kanclerio pareigybė, atsakinga už bendrosios veiklos srities padalinių veiklos koordinavimą.
Steigiami padaliniai, kurie centralizuotai atliks jiems priskirtas funkcijas: tikrins ir tvirtins žemės sklypų kadastro duomenis, užtikrins NŽT rengiamų teisės aktų kokybę ir atstovavimą teismuose, vykdys matininkų, geodezininkų ir žemėtvarkos planavimo specialistų veiklos priežiūrą, pažymima Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Taip pat steigiamas naujas Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyrius, kuris administruos valstybinių erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius. Žemės patikėtinių valstybinės priežiūros skyrius centralizuotai vykdys valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą, o Žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros skyriaus specialistai bus atsakingi už žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.
Šaltinis: www.delfi.lt, ELTA, 2023-07-31
Keičiasi mokėjimo prašyme trūkstamos informacijos pateikimo terminas
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos kai kurios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (Administravimo taisyklės) nuostatos.
Siekiant laiku įvertinti mokėjimo prašymus, žemės ūkio ministro įsakymu buvo dvigubai sutrumpintas trūkstamos informacijos pateikimo terminas. Tuo atveju, kai paramos gavėjo pateiktame mokėjimo prašyme trūksta duomenų, reikalingų įvertinti padarytų išlaidų tinkamumą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paprašo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje.
Prašyme nurodyti papildomi dokumentai ir (arba) informacija, priklausomai nuo prašomos pateikti informacijos apimties, turi būti pateikti per 3–5 darbo dienas – anksčiau šis terminas buvo 10 darbo dienų. Nurodytas terminas gali būti pratęstas vieną kartą, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, jeigu pareiškėjas dėl prašomų dokumentų ir (arba) informacijos turi kreiptis į trečiuosius asmenis (anksčiau šis terminas buvo 20 darbo dienų ir pratęsimų skaičius nebuvo ribojamas).
Administravimo taisyklėse išliko nuostata, kad tuo atveju, kai paramos gavėjas nepateikia reikiamų dokumentų ar nepatikslina duomenų, mokėjimo prašymas yra vertinamas pagal turimus duomenis. Jei per nustatytą terminą paramos gavėjas nepateikia prašomos informacijos dėl išlaidų tinkamumo arba jo pateikta informacija ir (arba) NMA atliktos patikros vietoje išvados nepagrindžia išlaidų tinkamumo, tokios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti.
Administravimo taisyklės papildytos nauju terminu neigiamai įvertintoms ataskaitoms – tuo atveju, kai užbaigto projekto metinė ataskaita vertinama neigiamai, sprendimai dėl sankcijų taikymo / netaikymo turi būti priimti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d.
Primintina, jog išliko nuostata, kad per 10 darbo dienų nuo galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos arba užbaigto projekto metinės ataskaitos vertinimo pabaigos NMA vertinimo rezultatus paskelbia Informaciniame portale.
Šaltinis: www.nma.lt, 2023-07-31
Keičiasi administratorius
Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlymui nauja Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo administratore paskirti ministerijai pavaldžią viešąją įstaigą – Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą (KVRPA).
Projektu norima tęsti fondo veiklą po to, kai nuo rugpjūčio dabar fondą administruojanti įmonė „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ bus prijungta prie nacionalinės plėtros įstaigos (NPĮ) „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
ŽŪM pažymi, kad INVEGA negalėtų užtikrinti Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo veiklos.
„Jo (Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo – ELTA) administravimas nėra NPĮ būdinga funkcija, t. y. ši funkcija nepatenka į Nacionalinių plėtros įstaigų atliekamų funkcijų sąrašą“, – rašoma ŽŪM parengto nutarimo projekto pažymoje. KVRPA fondo veiklą perims nuo rugpjūčio 1 d.
Licencijuotu sandėliu laikoma Lietuvos įmonė ar užsienio bendrovės filialas, taip pat ūkininko ūkis, kuris turi licenciją vykdyti sandėlio veiklą. Įkeitę licencijuotuose sandėliuose laikomus grūdus, grūdų gamintojai ir perdirbėjai gali iš kredito įstaigų gauti vidutinės trukmės paskolas apyvartinėms lėšoms.
Kompensacinis fondas skirtas kaupti lėšas kreditų įstaigų reikalavimo teisėms užtikrinti, neatlygintiems sandėliuojamų prekių savininkų nuostoliams, patirtiems netekus prekių ar joms sugedus, kompensuoti. Fondo lėšomis taip pat padengiami sandėliavimo liudijimų turėtojų patirti nuostoliai.
Pažymoje ŽŪM pabrėžia, kad fondo veikla nevyksta, nes per 2002 m. įsteigto fondo veiklos metus ūkio subjektai nerodė suinteresuotumo jame dalyvauti.
Šiuo metu licencijas verstis sandėlio veikla turi tik 2 bendrovės, kurios savo produkcijos finansų įstaigoms nėra įkeitusios, įsipareigojimų joms neturi, akcentuoja ministerija.
