Žemės ūkio naujienos: 2023-08-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Agrarinės aplinkosaugos veiklų šienavimo terminai
Ūkininkai, dalyvaujantys kai kuriose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, iki rugsėjo pabaigos turi užbaigti šienavimo darbus. Ūkininkai, dalyvaujantys veiklose „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, iki rugsėjo 30 d. turi baigti šienavimą ir išvežti iš lauko nušienautą žolę.
Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje
Pareiškėjai, vykdantys veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, gali tęsti prisiimtus įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ arba „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“.
Pasirinkę vykdyti įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, birželio 1–30 d. turėjo nupjauti pusę ploto, o visą likusį plotą turi nupjauti nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. Taip pat iki rugsėjo pabaigos visą nupjautą žolę būtina išvežti iš lauko. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti yra draudžiama.
Vykdantys įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ galėjo pradėti šienauti ne anksčiau kaip nuo liepos 15 d., o visa nupjauta žolė iš lauko turi būti išvežta iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.
Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje
Vykdydami veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ pareiškėjai galėjo pradėti šienauti nuo liepos 1 d., o baigti šienavimą privalo iki rugsėjo 30 d. Taip pat iki rugsėjo 30 d. nušienauta žolė turi būti pašalinta, ją paskleisti ir smulkinti draudžiama.
Ūkininkai ganyti gyvulius gali nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d. Laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) hektarui ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG hektarui pagal veiklą deklaruoto ploto.
Melioracijos griovių šlaitų priežiūra
Pareiškėjai, vykdydami veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, galėjo pasirinkti melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą:
Jei pasirinktas būdas, kai nušienauta žolė yra išvežama:
-melioracijos griovio šlaitą ir 3 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
-pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 3 m pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.;
-išvežti nušienautą žolę, išskirstus krūmus ir jų ataugas iki rugsėjo 30 d.;
išvežti nušienautą (nesusmulkintą arba susmulkintą) žolę.
Jei pasirinktas būdas, kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito:
-melioracijos griovio šlaitą ir 3 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
-nušienautą žolę susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., nesmulkintą žolę išvežti;
-pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 3 m pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.
„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas
Pareiškėjai, vykdydami įsipareigojimus pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, antrą kartą pjauti žolę gali pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., o šienauti baigti ir žolę išvežti iki rugsėjo 30 d.
Deklaruotuose laukuose ganant gyvulius, ganiavos laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.) ganyti gyvulius galima ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG hektarui, o nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iš lauko iki spalio 30 d.
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-17
IGC padidino 2023–2024 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę, bet kviečių – sumažino
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2023 m. liepos 20 d. duomenimis, 2023–2024 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 4,6 mln. t (iki 2 296,5 mln. t), ir tai būtų 37,6 mln. t daugiau nei 2022–2023 m. Grūdų derliaus prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio kukurūzų ir sorgo derliaus pasaulyje, bet kviečių, miežių ir avižų derlius pasaulyje laukiamas mažesnis.
Bendras grūdų sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu prognozuojamas 0,4 mln. t mažesnis ir turėtų sudaryti 2 306,1 mln. t. 2023– 2024 m., palyginti su 2022–2023 m., grūdų sunaudojimas pasaulyje turėtų būti didesnis 36,6 mln. t. 2023–2024 m. grūdų prekybos apimtys pasaulyje 2023 m. liepos mėn. duomenimis, turėtų sudaryti 408,1 mln. t ir tai būtų 0,3 mln. t daugiau nei buvo prognozuota 2023 m. birželio mėn. bet 14,3 mln. t mažiau, palyginti su 2022–2023 m.IGC naujausios prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2023–2024 derliaus metų pabaigoje numatomos didesnės 3,8 mln. t ir turėtų sudaryti 581,2 mln. t, bet tai būtų 9,6 mln. t mažiau, palyginti su 2022–2023 derliaus metų pabaigos atsargomis.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 14 (428) / 2023 m.
Grūdų perdirbėjai ir prekybininkai pataria: kilus klausimams verta kreiptis į Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą
Kaip užtikrinti tinkamas prekybos žemės ūkio produktais sąlygas, kaip bendradarbiauti su augintojais ir kokių situacijų išvengti keičiantis teisės aktams – šiais ir kitais klausimais tiek pardavėjus, tiek pirkėjus gali konsultuoti Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija ne kartą į Agentūrą kreipėsi patarimų ir išaiškinimų ir dabar pasidalino savo patirtimi, kuo naudingos buvo konsultacijos ir kokių atsakymų Asociacijos nariai gavo.
Poreikį konsultacijoms Asociacijos nariai pajuto tuomet, kai Lietuvoje įsigaliojo naujas prekybos žemės ūkio produktais rinką reguliuojantis įstatymas. Problema dėl galimos nesąžiningos prekybos yra aktuali visoje Europoje, dėl to nuspręsta imtis priemonių jai užkardyti. 2019 metais Europos Komisijai priėmus direktyvą, visos Europos Sąjungos valstybės narės privalėjo į savo teisinę sistemą perkelti ir taikyti apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos minimalųjį Sąjungos standartą ir Lietuvoje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymas.
Tiekėjai, kai jų atžvilgiu taikoma nesąžininga praktika, gali kreiptis ne tik konsultacijų, bet ir pagalbos, kad jų pažeistos teisės būtų apgintos. Kreiptis į Agentūrą konsultacijų yra naudinga ne tik žemės ūkio ir maisto produktų pardavėjams, bet ir pirkėjams, nes dažnu atveju, vertinant praktiką Europos Sąjungos šalyse, atsakomybė už draudžiamų veiksmų atlikimą taikoma būtent jiems.
„Įsigaliojus Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymui ir su juo susipažinus, Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos nariams kilo klausimų, kaip taikyti vieną ar kitą įstatymo nuostatą, kaip turėtų būti traktuojamas konkretus grūdų supirkimo praktikos atvejis. Tada ir kreipėmės į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą konsultacijų, kaip kontroliuojančios institucijos traktuos reguliaraus ir nereguliaraus grūdų tiekimo atskyrimo klausimus bei kitas minėto teisės akto nuostatas“, – pasakoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė.
Asociacijos vadovė sako, kad nariai turėjo klausimų dėl įvairių jų versle pasitaikančių situacijų, tad norėjo išsiaiškinti, kaip naujasis įstatymas apibrėžia iki tol buvusias praktikas. „Nepaisant to, kad įstatymas priimtas neseniai ir gausios įstatymo taikymo praktikos dar nėra, Agentūra, atsižvelgdama į konkrečias pateiktas situacijas bei jų svarbą, stengėsi išaiškinti minėto įstatymo taikymo aplinkybes, kad jos būtų vienodai suprastos tiek kontroliuojančios institucijos, tiek verslo subjektų“, – dėsto D. Ruščiauskienė.
Dėl to su Agentūros atstovais bendrauta buvo ne kartą: tiek susitikus Agentūroje, tiek ir nuotoliniu būdu. D. Ruščiauskienė džiaugiasi, kad Asociacijos nariai nesibaimino kreiptis į Agentūrą su įvairiausiais klausimais, nes buvo įsitikinę, kad patarimą ar išaiškinimą gaus operatyviai. Tai lemia ir gera jau esama patirtis konsultuojantis su valstybės institucijomis.
„Mūsų Asociacijos nariai dažnu atveju konsultuojasi su institucijomis tiesiogiai, o, esant poreikiui, arba, jei klausimai yra svarbūs daugumai asociacijos narių, tada nariai kreipiasi pagalbos per asociaciją, kuri suorganizuoja susitikimus su institucijomis aktualiomis sektoriui temomis“, – komentavo ji. Vis tik pašnekovė pasidžiaugė, kad prekybos grūdais rinkoje sąžiningas ir konkurencingas sąlygas leidžia sukurti ir pakankamai stipri rinka, vis tik keičiantis teisiniam reguliavimui, patarimai iš Agentūros – itin naudingi.
„Grūdų sektoriuje tarp grūdų pirkėjų yra didelė konkurencija, todėl kiekvienas grūdų pardavėjas gali rinktis pirkėją, tuo pačiu pasirinkdamas ir užsitikrindamas tinkamiausias grūdų pardavimo sąlygas. Prevencinė Agentūros veikla – konsultacijos, metodinė pagalba, gali padėti išvengti nesusipratimų keičiantis teisės aktų reikalavimams“, – apibendrino D. Ruščiauskienė.
Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė primena, kad Agentūros tikslas pirmiausia yra teikti konsultacijas ir bet kokią kitą reikalingą pagalbą žemės ūkio rinkos dalyviams. „Siekis yra konsultuoti ir padėti, o ne kuo daugiau bausti ir nustatyti pažeidėjus“, – sakė Ž. Abelienė. Nors verslo rizika yra neatsiejama bet kokios ekonominės veiklos dalis, tačiau žemės ūkio produktų gamybai būdingas itin didelis nepastovumas, o nepastovumą dar labiau didina tai, kad šios srities pagaminami produktai yra daugiau ar mažiau gendantys ir sezoninio pobūdžio.
Tad pastebima, kad nesąžiningos prekybos praktika gali daryti neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui. Agentūros tikslas yra padėti užtikrinti lygiavertes ekonominės veiklos sąlygas tiek žemės ūkio produktų tiekėjams, tiek pardavėjams, kad Lietuvoje žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygis nenukentėtų, o praktikos, kuri gali daryti neigiamą poveikį žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygiui, atvejų būtų kuo mažiau. Turintys klausimų ar įtariantys galimai nesąžiningą veiklą raginami kreiptis į agentūrą konsultacijai.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-17
ESO ragina ūkininkus per javapjūtę elgtis itin atsakingai
Nepaisant praėjusią savaitę audros pridarytų nuostolių, dalis ūkininkų rugpjūčio antroje pusėje kaip ir kasmet pradės javapjūtę. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiuo laikotarpiu kasmet fiksuoja pažeidimų, kai kliudomos elektros oro linijų atramos. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ragina žemės ūkio technikos vairuotojus elgtis atsakingai.
„Įsibėgėjus javapjūtei ir į laukus išvažiavus kombainams ir kitai didelių gabaritų žemės ūkio technikai, vis dar pasitaiko elektros atramų kliudymo atvejų. Todėl dirbant laukuose svarbu rūpintis ir savo, ir aplinkinių saugumu, taip pat laikytis saugaus atstumo nuo elektros atramų, aplink jas manevruoti lėčiau ir itin atsargiai“, – primena ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Ir nors raginimai elgtis atsakingai skelbiami kasmet, pažeidimų kiekis stipriai išaugo. Šiemet per pirmas dešimt rugpjūčio mėnesio dienų, vykdant žemės ūkio darbus (ariant, kuliant ar pan.) nulaužtos net šešios atramos bei nutraukti laidai. Toks neatsargus ūkininkų elgesys kelia didelį susirūpinimą. Pernai metų duomenimis, ESO užfiksavo aštuonis atvejus, kai technika kliudė elektros oro linijų atramas. Daugiausiai nelaimių nutiko Kėdainių ir Biržų rajonuose.
ESO atstovė atkreipia dėmesį, kad ūkininkai naudoja didelių gabaritų techniką, todėl manevruodami greta elektros oro linijų atramų, dažniausiai neįvertina technikos gabaritų, apsisukimo spindulio ir tokiu būdu kliudo infrastruktūros elementus. Įvykus pažeidimui ir žemės ūkio technikai kliudžius elektros oro linijų atramas, įvykio kaltininkai raginami apie tai kuo skubiau pranešti ESO, sulaukti atvykstančių ESO darbuotojų, kurie įvertins pažeidimą ir imsis visų priemonių, kad pažeidimai būtų kuo greičiau likviduoti ir nekeltų pavojaus aplinkiniams.
Prireikus, bendrovės darbuotojai kartu su pažeidėju užpildo reikiamus dokumentus vietoje. Surašius deklaraciją, siunčiama informacija dėl nuostolių atlyginimo. Svarbu prisiminti, jog pažeidus elektros laidus ar atramas, jokiu būdu negalima artintis prie jų, leisti artintis kitiems asmenims ar jų liesti.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-08-17
Naujas tyrimas parodė lietuvių požiūrį į ūkininkus
Lietuvos gyventojai pastebi teigiamus pokyčius žemės ūkio sektoriuje – vis daugiau jų ūkininkus vertina kaip pažangius, diegiančius inovacijas bei ūkininkaujančius tvariai. Tokius duomenis rodo asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas. Bendrovės „Spinter“ atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad daugiausia – net 57 proc. – gyventojų ūkininkams priskiria darbštumo savybę (prieš dvejus metus – 63 proc.).
Tačiau per pastaruosius dvejus metus net 32 proc. padaugėjo manančiųjų, kad Lietuvos ūkininkai yra pažangūs bei diegiantys inovacijas (nuo 22 proc. iki 29 proc.). O manančių, kad ūkininkai dirba tvariai, dalis per dvejus metus išaugo net 110 proc. (nuo 10 proc. iki 21 proc.).
„Galime drąsiai sakyti, kad Lietuvos ūkininkai šiandien žengia pirmyn su visa Europa – vis aktyviau įdarbina naujausias technologijas, duomenų sprendimus, dirbtinį intelektą bei imasi proaktyvių veiksmų rūpinantis aplinka. Lietuvoje ūkininkai yra linkę remtis mokslu pagrįstomis tvaraus ūkininkavimo praktikomis, taikyti tiksliosios žemdirbystės principus, kurie leidžia sumažinti trąšų ir pesticidų naudojimą ūkiuose, kontroliuoti sąnaudas ir tuo pačiu išsaugoti gausų derlių, tausoti aplinką bei bioįvairovę. Smagu matyti, kad visuomenė pastebi ir teigiamai vertina šiuos ūkininkų vykdomus pokyčius“, – sako direktorė Zita Varanavičienė.
Pasak jos, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ūkiuose atsirado autonomiškumu pasižymintys kombainai ir traktoriai, dronai vaizdų analizei, azoto jutikliai, pradėtas taikytis duomenimis ir dirvožemio tyrimais grįstas išberiamų trąšų bei augalų ligų prognozėmis paremtas augalų apsaugos produktų naudojimas.
„Sąrašas nėra baigtinis, o ūkininkai nuolat ieško būdų maistą auginti efektyviau ir tvariau, o išteklius naudoti tausiau, – sako Z. Varanavičienė. – Žinoma, pažanga galėtų būti ir dar spartesnė, jeigu žemės ūkio politika, siekiant ES Žaliojo kurso tikslų, būtų labiau orientuota į inovacijų prieinamumo didinimą – remtų technologinių įrankių įsigijimą, dirbtinio intelekto įdarbinimą, „genų žirklių“ panaudojimą augalų selekcijoje, pagreitintų jau sukurtų modernių biologinių ir cheminių produktų patekimo į rinką terminą ir t.t. Labai svarbu, kad šios inovacijos būtų prieinamos visiems ūkiams, ypač – smulkiems ir vidutiniams. Tai leistų didinti šalies ūkių efektyvumą ir konkurencingumą auginant pakankamai sveiko ir saugaus maisto be žalos aplinkai.“
Ragina skatinti jaunąją kartą
Asociacijos vadovės teigimu, prie pozityvių ūkininkų įvaizdžio pokyčių prisideda ir tai, kad viešojoje erdvėje vis dažniau matome istorijas apie pažangius ūkius ir jų šeimininkus, kurie juos vysto kaip skaidrų, tvarų ir modernų verslą. Ūkininkauti imasi ir jaunimas, kuris užaugo su technologijomis ir todėl entuziastingai diegia inovacijas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto profesorius Zenonas Dabkevičius mano, kad siekiant sudominti jauną žmogų žemės ūkio karjera ir tematika, reikia skleisti dar daugiau pozityvios informacijos apie ūkininko darbą, vengti Lietuvos skirstymo į provinciją ir didmiesčius, skatinti rinktis žemės ūkio pakraipos studijas.
„Naudinga būtų rasti daugiau galimybių skirti skatinamąsias stipendijas, dalį jų jau skiria Žemės ūkio ministerija, tačiau to nepakanka. Be to, būtų naudinga leisti, kad ir mokamai studijuoti ir kiek mažesnius egzaminų balus surinkusius, bet turinčius pagrįstų ketinimų ūkininkauti jaunuolius“, – teigia Z. Dabkevičius. Žemės ūkio akademijos Agronomijos bakalauro studijos kasmet surenka apie 50, o magistro – apie 30 studentų, didžioji dalis jų – būsimi jaunieji ūkininkai.
„Studijuodami magistrantai jau dirba savo ūkiuose, yra samdomi didelių ūkių ar bendrovių, taip pat dirba konsultavimo srityje, arba privačiose agrofirmose. Studentai yra aktyvūs, domisi naujovėmis, turi praktinio patyrimo, todėl diskusijos su jais ir jiems kylantys klausimai yra profesionalūs“, – sako Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto profesorius Zenonas Dabkevičius.
Būtina griauti mitus Atlikta apklausa taip pat parodė, kad šalia pozityvių pokyčių ūkininkų įvaizdyje yra ir gajų klaidingų stereotipų. Pavyzdžiui, kad ūkininkai nuolat skundžiasi ir prašo išmokų bei kad per daug tręšia ir purškia pesticidais augalus. „Nors išmokos yra skiriamos ūkininkams, iš tiesų jų tikslas yra apsaugoti galutinius vartotojus, gyventojus nuo per didelių produkcijos kainos šuolių ar maisto trūkumo.
Ūkininkų derlius yra labai priklausomas nuo klimatinių sąlygų, tad išmokos tarnauja kaip saugiklis, kad duona, burgerio bandelės ar kiti produktai po derlių nuniokojančios liūties nepabrangtų neadekvačiai. Iš tiesų, jeigu nebūtų išmokų ir kainos parduotuvėse priklausytų nuo ūkininkų gamybos savikainos, tai produktai būtų kai kuriais atvejais ir keletą kartų brangesni. Taigi išmokos yra kaip kompensacinis metodas sureguliuoti, kad dėl klimato reiškinių kainos būtų stabilesnės ir gyventojai galėtų įsigyti bazinį krepšelį produktų“, – aiškina ūkininkė iš Prienų r. Rasa Rasimaitė.
Beje, Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išskirtinė – tokia praktika yra visose ES šalyse, deda papildomas pastangas ir skiria finansavimą, kad užtikrintų ūkių veiklos tęstinumą, produkcijos kainų stabilumą ir apsaugotų mažus bei vidutinius ūkius nuo užsidarymo ar susitraukimo, kuomet klimatas yra nepalankus. Be to, Lietuvoje išmokos ūkininkams yra vienos mažiausių Europoje ir siekia vos 70% ES vidurkio. Mūsų šalies ūkininkai nuo pat Lietuvos įstojimo į ES gauna mažesnes tiesiogines išmokas nei jų kolegos Vakarų Europos šalyse.
Komentuodama antrąjį mitą – apie neva besaikį purškimą pesticidais, vadovė teigia, kad pesticidai, arba kitaip – augalų apsaugos produktai, ūkininkams kainuoja, todėl jie kaip tik suinteresuoti jų naudoti minimaliai, kiek reikia išsaugoti derlių ir jo kokybę. „Be to, didesnis augalų apsaugos produktų naudojimas didesnio poveikio neduos.
Čia kaip vaistai žmogui – paprastai yra nurodyta, kokį kiekį ir kada naudoti. Taip ir su augalų apsaugos produktais, ūkininkui juos pakanka ir apsimoka naudoti tik tada, ten ir tik tiek, kiek reikia augalui nuo ligų apsaugoti“, – sako Z. Varanavičienė. Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. balandžio mėnesį. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
