Žemės ūkio naujienos: 2023-08-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tręšiamųjų produktų naudotojams nuo rugsėjo 1 d. reikės pildyti elektroninį žurnalą
Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo rugsėjo 1 d. nebelieka popierinio Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalo varianto – visi naudotojai privalės pildyti elektroninį, kuriame reikės suvesti duomenis apie mineralinių ir organinių trąšų naudojimą. Popierinio žurnalo atsisakoma siekiant užtikrinti patikimesnių duomenų apie sunaudojamas trąšas rinkimą, tiksliau įvertinti esamą aplinkos būklę (pvz., ŠESD emisijas, paviršinių vandens telkinių taršą bei jų šaltinius), priimti efektyvesnius, duomenimis pagrįstus sprendimus, tuo pačiu nesukeliant ūkininkams papildomos administracinės naštos.
Svarbu tai, kad iš popierinio žurnalo, kurį žemės ūkio subjektai pildė iki rugsėjo 1 d., duomenų apie panaudotus tręšiamuosius produktus į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) perkelti nereikės.
Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalas yra integruotas į PPIS, trąšų naudojimo apskaitos posistemę. Žurnale privaloma įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotas ne tik mineralines, bet ir (arba) organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas. Žurnale taip pat prašoma pateikti duomenis apie panaudotą tręšiamųjų produktų kiekį, nurodyti, koks konkrečiai buvo naudotas tręšiamasis produktas, tręšimo datą ir tipą.
Ūkininkai turėtų jungtis tuo pačiu adresu (https://paseliai.vic.lt), kaip ir deklaruodami pasėlius, per elektroninius valdžios vartus. Žurnalą PPIS reikia pildyti ne rečiau kaip du kartus per metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d.
Jei žemės ūkio subjektas dalyvauja agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir kai kuriose klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose,) žurnalą reikia užpildyti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų produktų panaudojimo.
Žurnale reikia suvesti kiekviename ūkio lauke, kiekvienos rūšies pasėliuose naudotų mineralinių ir organinių trąšų duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos ir zonos, kuriose negalima tręšti arba galima naudoti mažesnes trąšų normas, kaip numatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, automatiškai neišskiriamos, todėl žemėlapiuose reikės pačiam ūkininkui įsibraižyti plotus, kuriuose buvo tręšiama.
Žurnalą privalo pildyti žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys 10 ha ir didesnį plotą, o tręšiantys gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo azoto, fosforo ir kalio normos hektarui. Per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo – 90 kg, kalio – 240 kg hektarui. Kai sudarytas tręšimo planas, gali būti naudojamas ir didesnis šių trąšų kiekis: azoto, įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti didinamas iki 250 kg, fosforo – iki 150 kg, kalio – iki 300 kg hektarui.
Tręšiamaisiais produktais tręšti negalima nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., nes tuo metu tręšiamieji produktai išsiplauna iš dirvožemio į paviršinius ir gruntinius vandenis, virsdami jų tarša.
Besidomintys Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalo pildymo ypatumais, daugiau informacijos gali rasti VĮ Žemės ūkio duomenų centro ir ministerijos surengtų mokymų vaizdo įraše, kuriame ūkininkai supažindinami, kaip reikia naudotis žurnalu. Įrašą galite rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=pWIz21X4X2w
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-31
Keičiama Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų tvarka
Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos aprašas, kuris numato nuo naujų metų registruoti paviršinio vandens naudotojus ir jų sunaudojamą vandens kiekį. Taip pat bus kaupiama, atnaujinama ir patikslinama informacija apie sunaudojamą paviršinį vandenį, numatomos aplinkosauginės priemonės, siekiant išvengti neigiamo poveikio vandens telkinių hidrologiniam režimui dėl paimamo vandens iš telkinio.
Tvarkos aprašas bus taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d., kada įsigalios nauja Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarka.
Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas nustato, kad naująja tvarka turės vadovautis fiziniais ir juridiniai asmenys, išgaunantys 10 m3 per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Taip pat ir tie asmenys, kurie praleidžia paviršinį vandenį per hidrotechninius statinius ir naudoja jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse.
Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus.
Naudojamo vandens kiekio apskaita, priklausomai nuo to, kaip vanduo išgaunamas iš paviršinių vandens telkinių – stacionariomis ar mobiliomis priemonėmis, arba kokią veiklą vykdant vanduo naudojamas, bus tvarkoma pagal vandens kiekio matavimo prietaisų duomenis.
Paviršinio vandens registracija bus neterminuota, tačiau vandens naudotojas turės patikslinti pasikeitusius registracijos duomenis arba išsiregistruoti nutraukus vandens naudojimą arba sunaudojant mažiau kaip 10 m3 vandens per parą.
Atkreiptinas dėmesys, kad vandens naudotojams, vykdantiems ūkinę veiklą ir sunaudojantiems didelius kiekius paviršinio vandens, kaip ir iki šiol, galios Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos dėl poveikio vertinimo procedūrų taikymo.
Kaip ir anksčiau, Aplinkos apsaugos agentūrai metines ataskaitas apie išgautą paviršinį vandenį turės teikti ūkio subjektai, kurie Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą.
Tie ūkio subjektai, kurie išgaus mažiau kaip 100 m3 per parą vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio, taip pat praleidžiantys paviršinį vandenį per hidrotechninius statinius ir naudojantys vandenį išgauti hidroenergiją hidroelektrinėse, neturės teikti vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos, tačiau turės pildyti laisvos formos žurnalą įrašydami vandens išgavimo datą ir išgauto vandens kiekį (m3 per parą) arba išgauto vandens duomenis fiksuoti informacinių technologijų priemonėmis: išmaniaisiais skaitikliais, mobiliosiomis programėlėmis ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektams, išgaunantiems iki 100 m3 per parą vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio, nereikės mokėti mokesčio už sunaudotus gamtos išteklius.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-30
Šalies žemės ūkis. Sustabdyti traukinį dar nevėlu
Apie šeimos ūkių svarbą kaimiškose vietovėse kalbama nuolat. Tačiau šių metų deklaravimo rezultatai parodė niūrią realybę – toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, iš gamybos traukiasi smulkieji ūkiai, rankas aukštyn kelia ir šeimos ūkiai. Pastarųjų atstovai atviri – nors pripažįstama, kad būtent tokie ūkiai yra viso šalies žemės ūkio pamatas, o šeimos ūkininkavimas – neatsiejamas nuo šeimos istorijos, šiandien situacija yra grėsminga – per tris dešimtmečius praradome apie 50 proc. šeimos ūkių. Dar vieną šaukštą deguto įpila gamtosaugininkai. Jie paskelbė, jog šiuo metu net 64 proc. vandens telkinių neatitinka geros būklės. Daugiausia upių vandens kokybės problemų nustatyta šiaurės, vidurio ir pietvakarių Lietuvos intensyvaus žemės ūkio rajonuose.
Regionų gyvybingumo problema
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) duomenimis, per 18 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.), praradome 58 proc. žemdirbių. Vieni pasitraukė pagal 2004–2006 m. Kaimo plėtros programos (KPP) ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo ūkių, kurie jas gavo. Praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžia, kad ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti
Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007–2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau žemės valdė ūkis, tuo daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – iš veiklos pasitraukė smulkūs ūkiai, o kartu Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema.
Sustabdyti traukinį dar nevėlu
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžia, kad ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt. „Mokama ūkininkams parama ateina iš visų ES piliečių surenkamų mokesčių. Nemanau, kad teisinga iš eilinių piliečių mokesčių remti stambius ūkininkus, korporacijas. Šį įsibėgėjusį traukinį dar galime nukreipti tinkama linkme. Mums tereikia kruopščiau peržiūrėti, kaip skirstoma ES parama žemės ūkiui ir lėšas nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, nes parama yra skiriama ne tik ūkiams, bet ir kaimo plėtrai, tvarioms investicijoms. Yra daug ūkių, kurie dar nėra gavę paramos, o kai kurie stambūs ūkiai modernizavimo parama pasinaudojo kelis kartus. Skirstant ES paramos krepšelį matoma didelė disproporcija“, – įsitikinęs A.Svitojus.
Jis priminė, kad dar 2022 m. lapkritį Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) suvažiavimo delegatai iškėlė tiesioginių išmokų lubų klausimą. Iš pradžių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane buvo žadėta, kad išmokos bus ribojamos nuo 60 tūkst. eurų, tačiau vėliau atsirado 100 tūkst. eurų riba. ŽŪR pirmininko manymu, būtina įvesti tiesioginių išmokų lubas tam, kad ES lėšos liktų pas tuos ūkius, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
Žemės klausimas neišspręstas
Vytautas Buivydas, ūkininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas, sako, kad žemės įsigijimo ribojimo klausimas taip pat išlieka aktualus jaunųjų ir šeimos ūkių darbotvarkėje.
Pasak jo, susitikimų su Žemės ūkio ministerijos vadovybe ir Aplinkos ministerijos (AM) viceministre Monika Juodvalke metu buvo diskutuota dėl žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo. Ūkininkams ypač kelia nerimą tai, kad šių metų pradžioje aplinkos ministras Simonas Gentvilas buvo pareiškęs, jog ribojimo šiuo klausimu reikėtų atsisakyti ir reikėtų leisti žemę pirkti be jokių suvaržymų. „Mūsų aktyvumo dėka šios kalbos buvo nuslopintos. Tačiau iki šiol įstatymas nesutvarkytas. Iš AM gavome patikinimą, kad jie inicijuos susitikimą su ŽŪR ir vidutinių, smulkių bei šeimos ūkių atstovais“, – tęsti derybas dėl žemės įsigijimo įstatymo nusiteikęs V.Buivydas.
Paramos disproporcija
V.Buivydui nerimą kelia ir tai, kad iš žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasigirdo skepsis dėl tiesioginių išmokų ribojimo. Ministras leido suprasti, kad toks ribojimas didelio teigiamo efekto neduos. „Aš manau, kad tiesioginių išmokų ribojimo klausimas neduos ir neigiamo efekto, – pridūrė LJŪJS vicepirmininkas. – Per metus Lietuvą pasiekia maždaug vienas milijardas europinių lėšų žemės ūkiui. Apie 3 proc. ūkių gauna pusę milijardo, o 97 proc. ūkininkų – likusią pusę.“
Ūkis tapo gyvenimo būdu
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, Kalvarijos krašte 19 metų ekologinį ūkį valdanti ūkininkė, pripažįsta, kad jos turimos žemės – ne pačios palankiausios ūkininkavimui: daug šlapynių, šaltiniuotų vietų, kalva ant kalvelės.
„Pamenu, kad tik pradėjus man ūkininkauti atvažiavo Nacionalinės mokėjimo agentūros tikrintojas ir paklausė, ar aš čia tikrai rimtai nusiteikusi ūkininkauti. Mano turimos žemės nėra našios, tačiau ūkininkavimas jau tapo gyvenimo būdu, o dar ir iš to pavyksta užsidirbti, ūkis padeda išlaikyti šeimą, – kalbėjo ūkininkė, triūsianti ne tik ūkyje, bet dirbanti ir valstybės tarnauja. – Mano atlyginimas yra nedidelis, esu valstybės tarnautoja, todėl mano pagrindinis pragyvenimo šaltinis – ūkis. Vis tik ekologinį ūkį išlaikyti nėra taip paprasta. Mums tenka išpildyti aibę reikalavimų, ūkių sertifikavimas brangsta. Galvoju, kad jei vieną dieną bus per sunku ūkininkauti ekologiškai, teks ir mums pereiti prie įprastinės gamybos.“
Darbu sotus nebūsi
LŠŪS vicepirmininkės nestebina tai, kad toliau iš gamybos traukiasi šimtai mažesnių ir didesnių ekologinių šeimos ūkių. „Baiminamasi dėl ekologinių ūkių, kurių šiemet stipriai sumažėjo. Bet vėlgi, didesnė dalis ekologinių ūkių yra būtent šeimos ūkiai, – dėstė E.Markevičiūtė. – Gana daug atvejų, kai ūkininkų vaikai, dirbdami kitus darbus, finansiškai remia tėvus, kad jie pajėgtų išlaikyti ūkius, nes jie tiesiog nebeišgyvena iš žemdirbystės. Produkcijos supirkimo kainos praktiškai nekyla. Mano ūkyje pagrindinės pajamos gaunamos iš mėsinių galvijų, o šiemet mums pasiūlyta mėsos supirkimo kaina yra tokia kaip 2014–2015 metais. Tai yra absurdiška kaina. Niekam neįdomu, kad ekologiškai užauginti galviją užtrunka ilgiau, į jį reikia ir daugiau investuoti. Kiek ilgai žmonės gali vargti ir parduoti mėsą praktiškai už savikainą? Ūkininkai nėra nusiteikę prieš ekologiją, tačiau visur yra ribos, niekas nenori dirbti nuostolingai.“
Daugiausia teršia žemės ūkis?
Ekologiniams ūkiams traukiantis, mažėjant daugiamečių pievų plotams, šalyje nyksta bioįvairovė, agronomai jau kuris laikas įspėja ir apie dirvožemio dykumėjimo procesus. Savo ruožtu aplinkosaugininkai skelbia ir apie prastėjančią mūsų vandenų kokybę ir pirštu beda į chemizuotus ūkius.
Rugpjūtį Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) taip pat paskelbė nerimą keliantį tyrimą. Anot studijos autorių, šiuo metu net 64 proc. tirtų vandens telkinių laikomi kaip neatitinkantys geros būklės, kai tuo tarpu prieš šešerius metus tokių vandens telkinių buvo 48 proc. Daugiausia upių vandens kokybės problemų nustatyta šiaurės, vidurio ir pietvakarių Lietuvos intensyvaus žemės ūkio rajonuose, t. y. Lielupės mažųjų intakų, Ventos, Mūšos, Šešupės ir Nevėžio pabaseiniuose. Labai geros ir geros ekologinės būklės ežerų bei tvenkinių daugiausia yra Dauguvos baseine, Žeimenos ir Šventosios pabaseiniuose. Tuo tarpu Mūšos, Ventos, Šešupės ir Nevėžio pabaseiniuose didžioji dalis ežerų ir tvenkinių neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų.
AAA teigimu, įstojus į ES, pagrindiniuose miestuose ir gyvenvietėse įrengti arba modernizuoti valymo įrenginiai pagal ES švarumo standartus, pagrindinės taršos problemos dabar kyla ne iš sutelktosios, bet iš pasklidosios taršos šaltinių, t. y. iš dirbamų laukų, žemės ūkio sektoriaus.
V.Buivydas sako, kad dabar jau akivaizdžiai matyti, kad lietuviška gamta yra stipriai nuskurdusi, išnyko nemažai gyvūnų, nustekentos pievos. „Nyksta paukščiai, Lietuvoje per 10 metų sumažėjo per 50 proc. paukščių. Tai signalas, kad Lietuvoje kažkas negerai su gamta. <…> Kaimas darosi nebepatrauklus“, – sakė V.Buivydas.
Anot jo, biologinei įvairovei, sunaikintoms pievoms atkurti reikės daug metų. Svarbu suprasti, kad kaime natūralumą reikia išlaikyti, nes visi nori valgyti šviežią, gerą maistą ir nesirgti.
Viceministras: sausį tikimasi atlikti antrąjį žemės ūkio strateginio plano keitimą
Antrąjį Lietuvos žemės ūkio strateginio plano keitimą norima atlikti sausį, sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. Tam, anot jo, per rudenį dėl norimų pokyčių būtina susitarti su Europos Komisija (EK).„Jau turime prikaupę arba tų kas nespėjo į pirmąjį keitimą, arba atsirado naujų. Antrąjį keitimą norime daryti sausio mėnesį, kadangi per metus galimas tik vienas keitimas“, – šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) sakė E. Giedraitis.
„Tačiau norint keitimą daryti sausį, labai svarbu yra jau susiderėti su EK šį rudenį, kad kuo greičiau praeitų tas laikotarpis – jie tris mėnesius turi derinimui. Norime tuos mėnesius atlikti iki pakeitimo“, – kalbėjo jis.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi pasėlių deklaravimo rezultatus, pirmąsias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano korekcijas inicijavo liepos pabaigoje vykusiame ŽŪM kolegijos posėdyje.
Anot E. Giedraičio, pasiūlymais siekiama spręsti daugiamečių pievų ir ekologinių ūkių plotų mažėjimo problemas, populiarinti kraštovaizdžio elementų deklaravimą, užtikrinti gamybinių veiklų finansavimą.
„Visų pirma, daugiamečių pievų mažėjimas virš 5 proc. (ką draudžia reglamentas). Visur girdime ekologinio ūkininkavimo traukimąsi, o ambicija yra plotus padvigubinti.
Taip pat šiemet kraštovaizdžio elementai buvo nepopuliarūs. (…) Populiarios gamybinės veiklos, ko daugelis valstybių net neturi. Kadangi pas mus jos yra populiarios, trūksta pinigų“, – komitete kalbėjo viceministras.
E. Giedraičio teigimu, strateginio plano pakeitimais siekiama gerinti sąlygas ūkininkams atsižvelgiant į jų išsakomas pastabas, palyginimus su kaimyninėmis šalimis.
„Esmė – sąlygų pagerinimas arba, pamačius strateginius planus pas kaimynus, kad pas mus būtų taip pat gerai. Sulaukdavome priekaištų, kodėl ten yra taip, o pas mus yra kitaip“, – teigė viceministras.
„Visur stengiamės daryti palankius pakeitimus ūkininkams“, – akcentavo jis.
Rugpjūčio pabaigoje EK jau pateikė pastabas dėl pirmojo strateginio plano keitimo – sulaukusi Komisijos grįžtamojo ryšio, ŽŪM informavo, esą EK perspėjo nepritarianti mažinamoms ambicijoms aplinkosaugos srityje.
ŽŪM rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad EK skeptiškai įvertino Lietuvos siūlymą įtraukti atsėliavimo (kai du metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) galimybę ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje, taip pat – siūlymą priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas“ priskirti prie aplinkosaugos priemonių.
Vis tik, teigiama, jog EK teigiamai įvertino ministerijos iniciatyvoms dėl daugiamečių pievų.
„Gaila, bet kai kuriems dalykams Komisija labai griežtai nepritaria. Aiškiai supratome, kad arba galime ilgai ginčytis ir nieko nepešti, arba reikia daryti kažkokius veiksmus. Gal palikti antram pakeitimui“, – EK pastabas trečiadienio KRK posėdyje komentavo E. Giedraitis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-31
Lietuvoje šių metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2023 m. 33 savaitę (08 14–20) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 209,70 EUR/t – 3,99 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę (32 savaitę (08 07– 13) buvusia kaina bei 29,92 proc. mažesne kaina negu prieš metus (2022 m. 33 savaitę (08 15–21). Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina savaitės bėgyje sumažėjo 2,21 proc. ir buvo 41,65 proc. mažesnė negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Rugių vidutinė supirkimo kaina 33 savaitę išliko beveik nepakitusi kaip ir 32 savaitę ir sudarė 142,52 EUR/t bei buvo 37,62 proc. mažesnė negu 2022 m. 33 savaitę. Kvietrugiai analizuojamu laikotarpiu buvo superkami po 168,91 EUR/t – atitinkamai 1,99 proc. ir 34,64 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir metus. Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 33 savaitę sudarė 433,23 EUR/t – buvo 1,78 proc. mažesnė negu prieš savaitę bei 30,86 proc. mažesnė negu prieš metus.
