Žemės ūkio naujienos: 2023-08-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Papildoma informacija dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jau teikė informaciją, kad siekiant išsaugoti natūralias pievas ir ganyklas bei pelkes ir šaltinynus, rengiami minėtų ekosistemų, kurioms bus taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, žemėlapiai. Jeigu erdviniai duomenys neatitinka realios padėties vietovėje ar kitais atvejais, prašymus keisti žemėlapius reiktų teikti nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Aprašu, fiziniai, juridiniai asmenys prašymus dėl patvirtintų Žemėlapių keitimo teikia raštu arba elektroniniu formatu VSTT (vstt@vstt.lt ). Prašymai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Su prašymu keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais).
Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ploto (2,5 m tikslumu), pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, VSTT gali patikrinti duomenis vietovėje. Tokiais atvejais patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį VSTT priimtą sprendimą pateikimo dienos prašymą pateikusiam asmeniui. Šis terminas gali būti pratęstas, jei patikros vietovėje negalima atlikti dėl netinkamų gamtinių sąlygų (patikra atliekama augalijos vegetacijos periodu) ir apie tai informuojamas pareiškėjas.
Apie patikros termino pratęsimą ir planuojamą patikros datą informuojamas pareiškėjas. Patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas.
Akivaizdu, kad susidarys situacijų, kai žemės sklype galioja anksčiau dėl natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (SŽNS), tačiau sklype neišskirta teritorijų, įtrauktų į patvirtintus naujuosius natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Tokiu atveju atitinkamos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės žymos apie teritorijas, kuriose taikomos SŽNS, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galios iki 2024 m. gruodžio 31 d., kai šios žymos bus perkeltos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą.
Vis dėlto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarime Nr. 1190 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra numatyta, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. žyma apie žemės sklypui taikytinas teritorijas, kuriose taikomos SŽNS, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, gali būti panaikinta suinteresuoto asmens prašymu.
Kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateiktas asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu (šiuo atveju – VSTT), išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad minėtos teritorijos žemės sklypui netaikomos.
Paprasčiau tariant, asmuo, suinteresuotas, kad jam priklausančiame arba valdomame sklype iki 2024 m. gruodžio 31 d. būtų panaikinta galiojanti SŽNS tais atvejais, kai sklype nėra įregistruota teritorijų, patenkančių į patvirtintus natūralių pievų, ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų žemėlapius, turi pateikti VSTT atitinkamą prašymą.
Prašymą išnagrinėjusi per Viešojo administravimo įstatyme numatytą terminą išnagrinėjusi ir nustačiusi, kad sklype nėra natūralių pievų ir ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų teritorijų, VSTT išduoda pareiškėjui atitinkamą pažymą, kuria remdamasis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galės patenkinti prašymą panaikinti atitinkamą žymą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-08-29
Nekilnojamojo turto mokestis ūkininkams gali tapti nepakeliama našta
Šią vasarą plačiai diskutuojama apie mokesčių reformą ir kartu su ja atkeliaujančią iniciatyvą įvesti naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Šis siūlymas jau laukia rudens, kai Seimas bandys jį kartu su mokesčių reforma patvirtinti. Ūkininkams tai reikštų papildomas išlaidas. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas (ŽŪR) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas įsitikinęs, kad šis NT mokestis kiaulių ir kitų gyvulių augintojams taptų per didele našta ir netgi iškreiptų rinką.
Iki šiol juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudarė pajamos iš žemės ūkio veiklos, galiojo mokesčių išimtis. „Dabar siekiama šią lengvatą panaikinti ir įvesti fiksuotą mokestį nuo NT vertės, kurį kiekviena atskira savivaldybė nustatytų individualiai. Tačiau tai nėra pelno mokestis, juk būna metų, kai ūkiai dirba nuostolingai, todėl toks nuolatinis mokestis mums tikrai kelia didelį susirūpinimą“, – sako A.Baravykas.
Pašnekovo teigimu, kiaulininkystės ūkiai Lietuvoje nesiplečia, yra priešingai – ūkių itin sparčiai mažėja, nauji nesikuria, o laikomų kiaulių populiacija taip pat traukiasi. Šalies apsirūpinimas kiauliena siekia vos 47 proc. ir nuolat mažėja. „Manytume, kad, esant šiai situacijai, kai visa kiaulininkystės šaka stabiliai traukiasi jau 20 metų iš eilės, papildomas mokestis tik dar labiau apsunkintų kiaulininkystės šakos padėtį“, – įspėjo ŽŪR vicepirmininkas. Jo skaičiavimu, jei NT mokestis būtų įvestas, kiaulininkystės sektoriui tektų sumokėti maždaug 5 mln. eurų per metus.
Lėšų peradresavimas
ŽŪR vicepirmininkas rugpjūčio 23 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komitete parlamentarams pateikė ir argumentų, kodėl minimas NT įstatymas ūkiams netinka.
Anot ŽŪR vicepirmininko, ES žemės ūkis remiamas, nes ūkininkavimas yra rizikingas ir didelių sąnaudų reikalaujantis verslas. Žemės ūkis labiau nei kiti sektoriai priklauso nuo orų, klimato ir užkrečiamųjų ligų. Egzistuoja neišvengiamas atotrūkis tarp vartotojų paklausos ir ūkininkų galimybių padidinti pasiūlą, nes užauginti daugiau produkcijos užima laiko ir kainuoja investicijų. ES ūkininkai jaučia spaudimą dėl didėjančio pasaulinės prekybos maisto produktais ir prekybos liberalizavimo. Dėl pokyčių pasaulio rinkose didėja konkurencija.
„Be to, dėl globalizacijos, pasiūlos ir paklausos svyravimų žemės ūkio produktų rinkos kainos pastaraisiais metais tapo nepastovesnės. Dėl tokio netikrumo žemės ūkio sektoriuje pateisinamas svarbus viešojo sektoriaus vaidmuo užtikrinant ūkininkų pajamų saugumą. Tai daroma per tiesiogines išmokas ir struktūrinę paramą. Visuotinio NT mokestis sudaro Lietuvos mokesčių mokėjimo solidarumo iliuziją, tačiau žemės ūkio subjektų atveju tai bus dalies ES paramos lėšų peradresavimas savivaldybių biudžetams“, – argumentavo A.Baravykas ir pridūrė, kad kiaulininkystėje visuomet buvo matomas kainų cikliškumas – kainos reaguoja į rinkos situaciją labai ryškiai ir nepelningi metai kaitaliojasi su geresniais. Tačiau 2020–2022 m. kiaulininkystės sektoriui buvo itin sunkūs: COVID-19 pandemija, situacija Kinijos ir ES prekyboje. Visi šie veiksniai Ukrainoje labai neigiamai paveikė ūkių pajamas.
Gali iškraipyti rinką
Be kita ko, A.Baravykas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Dalyvaujant BŽŪP II ramsčio priemonėse, pavyzdžiui, žemės ūkio valdų modernizavimo projektuose, iš ūkių reikalaujama pateikti ekonominio gyvybingumo rodiklius. „Jei ūkis neatitinka nustatytų ekonominio gyvybingumo rodiklių, paramos negauna. Analogiškai turėtų veikti ir mokesčių mokėjimo logika. Jei ekonominiai rodikliai prasti, mokesčiai atitinkamai turi mažėti arba nebūti skaičiuojami. Todėl NT mokestis žemės ūkiui yra netinkamas“, – įsitikinęs Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Taip pat mokesčiai skirtingose savivaldybėse gali smarkiai skirtis ir taip būtų reikšmingai iškraipomos konkurencinės sąlygos. Dėl numatomo skirtingo apmokestinimo konkurencinės sąlygos iškraipomos tarp fizinių ir juridinių asmenų. Gali pasitaikyti, kai savivaldybėje būtų nuspręsta fizinius asmenis apmokestinti 0,1 proc. NT tarifu, o juridinius – 3 proc., tuomet už tą pačią veiklą mokestis fiziniams ir juridiniams asmenims skirtųsi net 30 kartų.
Trukdys subjektyvumas
Be to, ūkių galimybės susimažinti mokesčius (mokestis nuo 0,5 iki 3 proc. NT mokestinės vertės) priklausytų nuo ūkių santykio su vietos savivalda. Tačiau ne visais atvejais tai padaryti būtų paprasta, nes dažnai kiaulininkystės ūkiai savivaldybėse nėra pageidaujami dėl nemalonių kvapų, todėl galimybės sumažinti mokestį esant konfliktinei situacijai su aktyviais fermų priešininkais gali priklausyti nuo subjektyvių aplinkybių.
A.Baravykas pažymėjo, kad tų ūkių, kurie sieks investuoti į savo NT, t. y. rekonstruos tvartus, modernizuos, gerins energetinį efektyvumą ir pan., turto vertė pakils, bet augs ir NT mokestis. Tais atvejais, kai bus investuojama į privalomas priemones, nekuriančias pridėtinės vertės, tokias kaip oro valymo filtrai, mėšlidės, biodujų reaktoriai ir pan., papildomų pajamų nebus, o NT mokesčio suma didės.
„Manome, kad šis mokestis neteisingas. Jei tai būtų simbolinis 0,01 proc. mokestis, viskas gerai, solidariai sutiktume už tai mokėti. Bet visai kas kita, jei tai bus, tarkime, 3 proc. Mums per dideli pinigai“, – užtikrino ŽŪR vicepirmininkas.
A.Baravykas ir kiti žemės ūkio savivaldos atstovai prašė palikti NT apmokestinimo išimtį žemės ūkio veiklai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-29
Skuodis: Ukrainos grūdų pervežimui per Lietuvą reikalinga ES finansinė pagalba
Ukrainos grūdų išgabenimas per Klaipėdos uostą pirmiausia yra ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos (ES) pagalba, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „(Grūdų gabenimas per Lietuvą – BNS ) reikia pasakyti ir ekonominis klausimas dėl pervežimo kainos. Jeigu ekonominis klausimas būtų išspręstas, tada jau yra politiniai sprendimai dėl procedūrų, kad pervežimai truktų trumpiau.
„Pervežimams per Moldova yra bendra Europos Sąjungos pagalba. Jeigu mes sakome, kad tai yra bendras visų interesas, tai mes tikėtumėmės, kad ir ta pagalba Ukrainos ūkininkams, kurie nori pervežti (grūdus – BNS), turėtų būti lygiai taip pat iš Europos Sąjungos“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, finansinės pagalbos sumos būtų nedidelės, palyginti su Ukrainai suteikiama Lietuvos parama.
M. Skuodžio teigimu, pastaruoju metu grūdai iš Ukrainos per Lietuvą negabenami.
„Vienas dalykas – kaina yra per didelė juos vežti per Lietuvą. Todėl mes sakome, kad mes galime padėti, bet vežėjams, užsakovams, pirmiausia Ukrainos įmonėms, reikalingos subsidijos“, – teigė M. Skuodis.
„Antras dalykas – jeigu subsidijos būtų ir kainos susilygintų su Gdansko ir Konstancos uostais (…) ir mes būtume panašiame konkurencingumo lygmenyje, tada jau trukdytų infrastruktūra“, – pridūrė ministras.
Be to, jo teigimu, tarp Lenkijos ir Ukrainos sienos yra daug barjerų, dėl kurių traukiniai yra priversti ilgai laukti, o pervežimus vykdantis verslas patiria nuostolių.
Užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai Gabrielius Landsbergis ir M. Skuodis bei Kęstutis Navickas liepą bendru laišku paragino Europos Komisiją stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.
Lietuva taip pat siūlo kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.
Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus anksčiau BNS sakė, kad iki Lietuvos uostų ukrainietiškų grūdų vežti jau neapsimoka dėl pernelyg didelių transportavimo kaštų, jo manymu, pervežimus išjudintų subsidijos logistikai.
Praėjusią savaitę Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius teigė, kad Lietuvos iniciatyva Ukrainai padėti išgabenti grūdus per Klaipėdos ir kitus Baltijos šalių uostus uostą neišspręs problemos, nes Lietuvoje nėra pakankamos infrastruktūros.
Šaltinis: lrt.lt, Giedrius Gaidamavičius, BNS, 2023-08-30
„Auga“ atsisako dalies ekologinių ūkių
„AUGA group“, valdanti vieną didžiausių Europos ekologinių ūkių, atsisako dalies ekologinių plotų. Apie tai paskelbta įmonės pranešime akcijų biržai. Tą patį „Delfi“ patvirtino ir bendrovės vadovas Kęstutis Juščius. Priežastis, pasak K. Juščiaus, nepalanki paramos politika ekologiniams ūkiams. Tai nereiškia, kad įmonių grupė visiškai nutraukia ekologinę gamybą
„Tos pačios bendrovės negali vykdyti ekologinės ir neekologinės veiklos. Vienos iš jų vykdys chemizuotas veiklas, su kuriomis kursime tvariosios žemdirbystės modelį, kitos tęs ekologinį ūkininkavimo būdą“, – aiškina K. Juščius ir sako, kad dabar valstybės politika tokia, kad didiesiems – virš 200 ha – ekologiniams ūkiams išmokos ribojamos, o mažieji gali sudėlioti paramą už žemę, kurioje nevykdoma veikla, ir gauti paramą iki 700 Eur/ha.
Be to, daugėja tokių, kurie tiesiog deklaruoja, kad imsis ekologinio ūkininkavimo ir kur kas lengviau gauna paramą investicijoms, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Pasak K. Juščiaus, daugėja „virtualių ekologinių ūkių“, kurie gauna daugybę privilegijų, nors realios produkcijos gamina nedaug. Jis sako, kad grupės veikloje bus naujas paslaugų sektorius – kuriama ir perkama pati moderniausia technika ir technologijos, kurios leis ūkininkauti tvariai.
Tam steigiami kooperatyvai, kurie šią techniką ir technologiją nuomos ir kitiems ūkiams, nes tokia technika turi būti naudojama nuolat, o ne kelias dienas per metus, kaip dažnai nutinka dideliuose ūkiuose. Šia veikla užsiims jau įsteigtos kooperatinės bendrovės. Tai leis mažiems ūkiams tapti tvaresniais, nes savarankiškai tokių technologijų jie niekada neįsigis. Detaliau apie pokyčius rašoma ir įmonės pranešime biržai. „Mes vystome inovatyvias emisijas mažinančias technologijas, tokias kaip biometaną ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“, „AUGA“ tvaraus ūkininkavimo standartą. Įsteigėme 11 kooperatyvų, į kuriuos kviesime ūkininkus prisijungti dirbti „AUGA“ būdu.
Tačiau stebime tendenciją, kad Lietuvoje ekologinių ūkių plotai traukiasi, o žemės ūkio politika vis labiau yra orientuota į konvencinių ūkių žalinimą, o ne ekologinių plėtrą. Norėdami pasiekti strategijoje užsibrėžtų tikslų ir išspręsti viso žemės ūkio sektoriaus emisijų problemą nebegalime toliau dirbti tik nišinėje ekologinės žemdirbystės rinkoje, kuri Lietuvoje sudaro tik 8 proc. viso dirbamo žemės ploto“, – pranešime sako Kęstutis Juščius, „AUGA group“ generalinis direktorius.
Kęstutis Juščius prideda, kad „AUGA group“ pritraukusi ne tik ekologinius, bet ir konvencinius ūkius, pritaikiusi technologijas ir darbo būdus, išplės veiklos mastą, turės kur kas didesnį efektą emisijų atžvilgiu, o taip pat ir geresnius finansinius rezultatus. „Be to, matome didelį rinkos poreikį gaminti produktus su mažesnėmis emisijomis visose produktų kategorijose. Jį patenkinsime tiekdami tvaresnes žaliavas maisto perdirbėjams ir gamintojams kur kas didesnėse rinkose nei galėjome iki šiol. Na, o „AUGA“ prekės ženklu žymimi produktai galutiniam vartojimui: pieno produktai, avižiniai dribsniai ir košės, daržovės toliau išliks ekologiški, pagaminti iš „AUGA“ ekologiniuose ūkiuose užaugintų žaliavų“, – teigė Kęstutis Juščius.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. ekologinių ūkių plotas Lietuvoje sumažėjo 18 proc. Mažėjant ekologinių žemdirbių, būtų sunku pasiekti „AUGA” tvaraus ūkininkavimo standarto plėtrą ir taip pat sumažinti emisijas iš žemės ūkio sektoriaus gamybos. Be to, yra pastebėtas ekologiškų žaliavų kainų svyravimas pagrindinėse „AUGA group“ rinkose. Todėl šis žingsnis vystyti ekologinį ir regeneracinį konvencinį žemės ūkį, leis „AUGA group“ diversifikuoti rinkų rizikas, sumažinti pajamų nepastovumą, kurį sukelia klimato kaitos rezultatas ir padėti pagrindą būsimam augimui.
Bendrovė taip pat tikisi, kad dėl padidėjusio efektyvumo ir geresnio žemės panaudojimo galės pagerinti finansinius rezultatus. Pagrindiniai emisijų taršos šaltiniai tiek ekologinėje, tiek konvencinėje žemdirbystėje yra: iškastinio kuro naudojimas, emisijos iš dirvožemio ir galvijų vidaus fermentacijos procesai. „AUGA group“ įgyvendina strategiją, kuri numato sumažinti taršą šiais būdais: žemės ūkio mašinose vietoje iškastinio kuro panaudoti biometaną, pagamintą iš gyvulininkystės ir augalininkystės atliekų, taikyti regeneracinę sėjomainą bei naudoti specializuotus pašarus galvijams. Šios praktikos ir technologijos bus pritaikytos ir konvenciniuose ūkiuose. „AUGA group“ strateginis tikslas išlieka nepakitęs – pasiekti neutralumą klimatui iki 2030 m.
Trumpuoju laikotarpiu per išaugintos produkcijos toną emisijų rodikliai gali būti pagerinti dėl padidėjusio efektyvumo. „AUGA group“ strategijoje numatyta, kad tvaraus žemės ūkio technologijomis ir know-how su ūkininkais bus dalinamasi kooperacijos principu. Jau esame žengę pirmuosius žingsnius – įkūrėme kooperatyvus visoje Lietuvoje. Turėsime pakankamai dirbamos žemės, kad galėtume patenkinti poreikį vartoti ekologišką produkciją. Pagrindine „AUGA group“ veikla lieka ekologinė žemdirbystė ir tvaresnių ekologiškų produktų gamyba“, – sako Kęstutis Juščius.
Žemės ūkio ministerija dar sausį deklaravo labai ambicingus tikslus. Tada pranešime spaudai buvo rašoma: „Pernai (2022 m. red. past.) buvo sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su 2020-aisiais, o ekologinės gamybos plotai sudarė 8 proc. visos dirbamos žemės. Iki 2027 m. ekologiniam ūkininkavimui numatyta naudoti 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų.
Taigi Strateginiame plane numatyti tikslai sutampa su ES Žaliojo kurso siekiu iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Čeponienės, VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2022 m. pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ buvo deklaruota apie 259 251,23 ha. Palyginti su 2021 m., deklaruoti plotai išaugo 11 134,04 ha, tad ekologinės gamybos plėtra akivaizdi.“ Tačiau suskaičiavus šių metų rezultatus paaiškėjo, kad rezultatai ne tokie, kaip tikėtasi. Ekologinių ūkių mažėjo.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių bendras deklaruotas plotas sumažėjo apie 14 proc. „Vietoje planuoto augimo ekologinių ūkių plotas 2023 m., lyginant su 2022 m., susitraukė 38 tūkst. ha ir sudarė tik apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto“, – rašoma šią savaitę platintame Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pranešime. „Asociacija rengdama rezoliuciją ŽŪM pabrėžė, kad pokyčiai yra būtini, siekiant išvengti ekologinių ūkių išnykimo Lietuvoje.
Atstovai ministerijos prašo atsižvelgti į jų parengtus pasiūlymus ir koreguoti esamas paramos priemonių programas, kurios leistų įgyvendinti užsibrėžtus Lietuvos tikslus auginti ekologinių ūkių skaičių“, – teigiama LEŪA kreipimesi į Žemės ūkio ministeriją. LEŪA teigimu, tokiu mastu ekologinių ūkių Lietuvoje sumažėjo pirmąkart. Pasak asociacijos pirmininko Mindaugo Petkevičiaus, kritimą lėmė neteisinga ŽŪM politika. Rezoliucijoje dėstoma, jog pagal dabartines žemės ūkio strateginio plano nuostatas, didesniems nei 200 ha ekologiniams ūkiams išmokos mažinamos 30 proc., kai chemizuotiems apribojimų nėra.
Todėl esą žemdirbiams palankiau ūkininkauti neekologiškai, kartu išvengiant ir griežtos kontrolės ir sertifikavimo kaštų. „Dabartinės paramos priemonės labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą. Būtent todėl jau šiandien matome, kad reikšminga dalis Lietuvos ekologinio ūkio atstovų, vidutiniai ir didesnieji, gamybinę veiklą vykdantys ūkiai (…) pasitraukė iš šios veiklos“, – pranešime teigia M. Petkevičius.
Išmokų ribojimas
Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, rengiant 2014-2020 m. paramos programas, Žemės ūkio ministerija neteisingai įvertino būsimų programos dalyvių skaičių ir susiplanavo per mažą biudžetą. Todėl jau 2016 m. dėl lėšų trūkumo ekologiniams ūkiams Lietuvoje buvo nuspręsta paskirstyti turimą biudžetą, apribojant išmokas didesniems ūkiams. Taip ūkiams virš 200 ha, išmokos buvo sumažintos 30 proc., remiantis tik turimu išmokų biudžetu be jokio kito argumento.
Žemės ūkio ministerijoje tebedirba darbuotojai, kurie gali patvirtinti, kaip ir kodėl atsirado ribojimas. Prasidėjus naujam paramos laikotarpiui 2023-2027 m., kuomet buvo suplanuotas pakankamas išmokų biudžetas su numatoma ekologinių ūkių plėtra, visgi 30 proc. išmokų mažinimas gamybiniams ūkiams nebuvo panaikintas, remiantis kokiais tai mokslininkų skaičiavimais, kurie turėjo įrodyti 2016 m. iš piršto laužto 30 proc. mažinimo dydžio pagrįstumą.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija nematė ir negalėjo prisidėti prie šių skaičiavimų prielaidų komentavimo, bet kiekvieno susitikimo ir svarstymo metu griežtai pasisakė prieš tokią diskriminaciją. Argumentas, kad didesni ūkiai efektyvesni yra tiesa, bet jie efektyvesni ir ekologinėje, ir konvencinėje žemdirbystėje. Reikalavimai nenaudoti, netręšti, nepurkšti, saugotis taršos visiems vienodi, todėl ir derliaus praradimas proporcingai vienodas nesvarbu ar ūkis didelis, ar mažas.
Didesnių ūkių praradimai dar didesni – kuo efektyvesnis ūkis konvenciniam auginime, tuo daugiau jis praras derlingumo produkcijos tonų ekologiniame ir jo nuostoliai dėl to bus tik dar didesni. Ši politika privedė iki to, kad tiems, kam išmokų ribojimas buvo pritaikytas, neapsikentę paliko daugelį metų puoselėtą ekologinį ūki, naudojamą įrangą, produkcijos pirkėjus. Nors ekologinių ūkių plotai sumažėjo 18 proc. 2023 m. deklaracijos duomenimis, ūkių virš 200 ha sumažėjo net 30 proc.
Šaltinis: delfi.lt, DELFI Agro redaktorius Arūnas Milašius, 2023-08-29
Latvijos ūkininkai išparduoda karves, iš nevilties kerta miškus
Dėl sausros ūkiai negalėjo paruošti užtektinai pašaro karvėms, todėl dalis ūkių išparduoda galvijus, dalis erta miškus, kad nusipirktų pašaro, o kiti dalį karvių siunčia į skerdyklas. Apie tai rašoma portale „Rus.Lsm.lv“. Ūkininkams sunkumų kyla ir dėl pieno supirkimo kainos. Šiuo metu pieno supirkimo kaina – 35 centai už litrą. Realios gamybos išlaidos – mažiausiai 40 centų, t. y. ūkininkai dirba nuostolingai. Įtakos turi ir konkurencija su lenkų gamintojais, kurie superka melžiamas karves ir pašarą galvijams. Pašaro kaina – nuo 6 iki 8 eurų dienai vienai karvei.
„Negaliu pasiruošti tiek pašaro, kiek man reikia. Dėsiu visas pastangas, kad jo gaučiau, nes skersti karves – ne… Tai galima labai greitai padaryti, bet užauginti karvei reikia 2,5 metų ir tai nėra lengva“, – teigė organizacijos „Lauksaimnieku apvieniba“ pirmininkė Sandra Stricka. Fermoje „Mazdzervites“ šiuo metu yra beveik 600 karvių, penktadalį teks paskersti.
„Nepajėgiame jų išmaitinti, negalime jų išlaikyti. Todėl ieškome sprendimų, kad galėtume patenkinti pagrindinius poreikius“, – aiškino Janis Ločmelis. Kooperatyvo „Pienupite“ valdybos pirmininkė Mirdza Feldmanė pasakojo žurnalistams, kad iš 127 ūkių penki jau likvidavo melžiamų karvių, dar trys ketina tai padaryti. Žemės ūkio ministerija iki rugpjūčio 25 d. renka informaciją apie žalą, kurią dėl oro patyrė ūkiai, valstybė žadėjo skirti paramos, tik kol kas nežinoma, kokio dydžio bus parama.
Šaltinis: delfi.lt, 2023-08-25
IGC padidino 2023–2024 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozę, bet kviečių – sumažino
Tarptautinės grūdų tarybos (toliau – IGC) 2023 m. liepos 20 d. duomenimis, 2023–2024 m. pasaulinio grūdų derliaus prognozė, palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 4,6 mln. t (iki 2 296,5 mln. t), ir tai būtų 37,6 mln. t daugiau nei 2022–2023 m. Grūdų derliaus prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio kukurūzų ir sorgo derliaus pasaulyje, bet kviečių, miežių ir avižų derlius pasaulyje laukiamas mažesnis.
IGC naujausios prognozės duomenimis, grūdų atsargos pasaulyje 2023–2024 derliaus metų pabaigoje numatomos didesnės 3,8 mln. t ir turėtų sudaryti 581,2 mln. t, bet tai būtų 9,6 mln. t mažiau, palyginti su 2022–2023 derliaus metų pabaigosatsargomis.
IGC naujausiais duomenimis, kviečių derlius pasaulyje 2023–2024 m. gali siekti 784,2 mln. t ir tai būtų 1,9 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2023 m. birželio mėn. bei 19,0 mln. t mažiau, palyginti su 2022–2023 m. Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų sudaryti 803,9 mln. t ir tai būtų 0,7 mln. t daugiau nei ankstesnėje prognozėje bei 8,4 mln. t daugiau, palyginti su 2022–2023 m. Kviečių sunaudojimas 2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., maistui gali padidėti 1,2 proc. (iki 555,6 mln. t), pramonei– 4,6 proc. (iki 25,0 mln. t), o pašarams – 1,7 proc. (iki 153,5 mln. t).
IGC prognozės duomenimis, kviečių prekybos 2023 m. liepos mėn. prognozė sumažinta 0,2 mln. t, o 2023–2024 m., palyginus su 2022–2023 m., gali būti mažesnė 8,7 mln. t ir sudaryti 196,9 mln. t. Kviečių atsargų prognozė per analizuojamą laikotarpį sumažinta 1,1 mln. t. 2023–2024 m., palyginti su 2022–2023 m., kviečių atsargos gali būti 19,6 mln. t mažesnės ir sudaryti 263,2 mln. t.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 14 (428) / 2023 m
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
