Žemės ūkio naujienos: 2023-09-19

„Lietuva yra pasirengusi padėti išgabenti Ukrainos grūdus per Klaipėdos uostą. Esame pateikę konkrečius pasiūlymus, kaip didinti šio maršruto pajėgumus. Kartu su Lenkijos kolegomis kalbame apie fitosanitarijos procedūrų perkėlimą į Klaipėdą. Svarbu rasti sprendimus, kad grūdai nestovėtų prie ES ir Ukrainos sienos. Be procedūrų supaprastinimo labai svarbios ir subsidijos, kurios padėtų padengti transportavimo kaštus. Šiuo klausimu tikimės Europos Komisijos (EK) veiksmų“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Direktyva dėl dirvožemio būklės: ES dirvožemio apsauga, tvarus valdymas ir atkūrimas

Taryboje buvo aptarti Dirvožemio direktyvos aspektai, susiję su žemės ūkiu. Šis teisės aktas yra liepos pradžioje EK paskelbto pasiūlymų rinkinio, kuriuo siekiama atsparaus ir tausaus ES gamtos išteklių naudojimo, dalis.

Ministrai aptarė numatomus iššūkius, susijusius su siūlomos dirvožemio būklės stebėsenos sistemos kūrimu savo šalyje, taip pat dalijosi patirtimi įgyvendinant tvaraus dirvožemio valdymo principus. Ministras K. Navickas pabrėžė, kad būtina išvengti prieštaravimų tarp skirtingose ES iniciatyvose keliamų tikslų, kad ištekliai gerai dirvožemio būklei atkurti būtų naudojami kuo racionaliau, kartu užtikrinant ES apsirūpinimo maistu savarankiškumą.

K. Navickas akcentavo dirvožemio rajonų nustatymo kriterijus ir jų poveikį, pvz. žemės ūkiui mažiau palankiose ūkininkavimui vietovėse, didesnį aiškumą dėl direktyvos taikymo apimties, pakankamo laiko ir lėšų jos įgyvendinimui poreikį.

Anot ministro, reiktų siekti, kad dirvožemio sveikatos sertifikatai būtų paskata pereiti prie tvaresnių ūkininkavimo praktikų. Jis taip pat paminėjo iššūkius, susijusius su Lietuvai labai aktualia bešeimininkės ir istorinės dirvožemio taršos problema.

Kalbėdamas apie Lietuvos patirtį tvaraus dirvožemio valdymo srityje ministras K. Navickas paminėjo šiemet patvirtintą Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą iki 2030 m. Jame numatytos ilgalaikės priemonės žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimui, daug dėmesio skiriant tarpinstituciniam bendradarbiavimui, siekiant įtraukti tvaraus dirvožemio valdymo aspektus į sprendimų priėmimą.

„Prie dirvožemio tausojimo siekiama prisidėti ir Lietuvos strateginiame plane numatytomis ekologinėmis sistemomis. Galiu pasidžiaugti šiais metais buvusiu itin dideliu susidomėjimu ekologinėms schemomis, skirtomis būtent tausesniam dirvožemio naudojimui ir būklės gerinimui, tuo pačiu didinant atsparumą ir derlingumą.

Svarbu, kad ūkininkai taip pat pajaustų apčiuopiamą šios direktyvos įgyvendinimo naudą. Manome, kad dirvožemio stebėsenos rezultatai leis jiems įsivertinti dirvožemį tausojančių technologijų pritaikomumą skirtingiems regionams, pamatyti tvarių dirvožemio valdymo praktikų ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą“, – kalbėjo žemės ūkio ministras K. Navickas.

Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija

Taryboje ministrai taip pat diskutavo apie ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją – tinkamiausius veiksmus ir priemones šios vizijos bendriems tikslams ir strateginiams uždaviniams pasiekti, tarėsi, kaip būtų galima patobulinti esamas viešosios paramos kaimo vietovėms schemas, kad būtų užtikrintas jų koordinavimas ir tinkamas poveikis.

Žemės ūkio ministras K. Navickas pakvietė pripažinti tai, kas neišvengiama, ir naujoje realybėje peržiūrėti strateginius tikslus, juk net išorinė imigracija nedidina kaimiškųjų vietovių gyventojų skaičiaus. Anot jo, BŽŪP priemonės, skirtos remti smulkius, šeimos ūkius, jaunuosius ūkininkus, trumpas grandines, įgūdžių įgijimą ir pan., yra geros ir tikslios, svarbios siekiant išlaikyti užimtumą kaime ir pritraukti jaunimą. LEADER programa ir „Sumanieji kaimai“ taip pat prisideda prie socialinės įtraukties, gyvenimo kokybės kaimo vietovėse didinimo ir skaitmeninės atskirties jose mažinimo, tačiau BŽŪP priemonių nepakanka.

„Būtina aktyvi sąveika su kitomis ES politikomis ir fondais, nedubliuojant paramos instrumentų. Taip pat svarbu ES teisėkūros iniciatyvas ir politikos priemones įvertinti jų poveikio kaimo vietovėms aspektu. Viešosios konsultacijos dėl kaimo vietovių vizijos sulaukė didelio visuomenės, vietos bendruomenių susidomėjimo, pasiūlymų ir pastabų. Svarbu, kad jos būtų atsakingai vertinamos. Be inovatyvaus požiūrio ir realių veiksmų mes negalime tikėtis teigiamų pokyčių kaimo vietovėse“, – sako ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-19

-reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas – skirta 4 mln. Eur;
-esamų melioracijos sistemų rekonstravimas – skirta 7,2 mln. Eur.

Svarbu. Pasiekus paramos paraiškų, teikiamų vykdyti reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veiklą, priėmimo etapui skirtą lėšų sumą ir kitą dieną apie šį faktą paskelbus NMA interneto svetainėje, paraiškų teikimas pagal šią veiklą bus stabdomas. Paraiškos, pateiktos po informaciniame pranešime nurodyto galutinio paraiškų priėmimo momento (data, valanda), nebus priimamos ir vertinamos.

Paraiškos, kurias teikia norintys vykdyti esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą, bus priimamos iki paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos – lapkričio 30 d.

Reikalavimai pareiškėjui

Pareiškėjai (išskyrus savivaldybes), t. y. žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės, paraiškas privalo teikti kartu su partneriu – savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta sudarius jungtinės veiklos sutartį.

Fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, kurių valdomos žemės ribos sutampa su melioracijos sistemos ribomis, taip pat turi būti veikiančios pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį.

Galima paramos suma

Paramos suma pareiškėjui skiriasi atsižvelgiant į projekte numatomą vykdyti veiklą:

Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 000 Eur. Finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas didžiausia projektui galima skirti paramos suma – iki 300 000 Eur, finansuojant iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Mažiausias galimas pareiškėjo prašomas paramos intensyvumas vykdant bent kurią iš nurodytų veiklų – 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Tinkamos investicijos

Vykdant reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo veiklą tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtų projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.

Vykdant esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimui, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtų projekto reikmėms, pirkimui skirtos išlaidos.

Pagal abi priemonės veiklas remiamas bendrųjų išlaidų įsigijimas – jų dalis gali būti ne didesnė kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.

Paraiškų vertinimas ir atrankos kriterijai

Paraiškų, pateiktų reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo veiklai vykdyti, atrankos vertinimas neatliekamas – bus vertinamas tik šių paraiškų tinkamumas gauti paramą.

Paraiškos, pateiktos esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklai vykdyti, vertinamos atliekant paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, suteikiant joms už tai atitinkamą balų skaičių ir sudarant paraiškų pirmumo eilę.

Žemiau pateikiami atrankos kriterijai, kuriuos atitikus suteikiamas nurodytas balų skaičius:

1. Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderių siurblines arba pylimus, – suteikiama 20 balų.

2. Projektai įgyvendinami teritorijose, kuriose žemės ūkio naudmenų našumo balas (visų projekto įgyvendinimo teritorijoje esančių sklypų) yra didesnis (nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis):

-jei 42 balai ir daugiau – suteikiama 20 balų;
-jei 34,1–41,9 balo – suteikiama 15 balų;
-jei 34 balai ir mažiau – suteikiama 10 balų.

3. Projektai, kuriuose griovių ir (arba) pralaidų rekonstravimo darbams numatoma skirti:

-50 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 25 balai;
-40–49,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 10 balų;
-30–39,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.

4. Projektai, kuriuose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, sedimentaciniai tvenkiniai, ties drenažo žiotimis įrengiamos dirbtinės šlapynės, suformuojamos dirbtinės salpos, įrengiami įtvirtintų akmenų, nuovartų ar rąstų stabilūs metiniai, reguliuojamo drenažo šuliniai ir vožtuvai) ir jų vertė sudaro:

-10 ir daugiau proc. prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 20 balų;
-7–9,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiama 10 balų;
-5–6,99 proc. įskaitytinai prašomų projekto investicijų vertės (su PVM, be bendrųjų išlaidų) – suteikiami 5 balai.

5. Projektai įgyvendinami teritorijose, kuriose didesnis melioracijos statinių nusidėvėjimas (balai suteikiami tik tuo atveju, jei visų rekonstruojamų melioracijos statinių nusidėvėjimas atitinka nurodytas nusidėvėjimo ribas):

-daugiau kaip 75 proc. – suteikiama 15 balų;
-60,0–74,9 proc. – suteikiama 10 balų;
-45,1–59,9 proc. – suteikiami 5 balai.

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Paraiškos, nesurinkusios privalomo 35 balų skaičiaus, atmetamos ir toliau nevertinamos.

Paraiškos – tik elektroniniu būdu

Paraiška ir kartu teikiami dokumentai NMA priimami tik užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt.

Paramos paraiškos pagal reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veiklą gali būti priimamos iki tos dienos, kai NMA svetainėje paskelbiama žinutė, jog viršyta paraiškų priėmimo etapui skirta paramos lėšų suma.

Jei neviršijama minėtai veiklai numatyta paramos lėšų suma bei vykdoma esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veikla, paraiškos ŽŪMIS portale turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lt, 2023-09-18

Tręšiant dirvą mėšlu ir srutomis būtina laikytis aplinkosauginių reikalavimų, nes neatsakingas tręšimas organinės kilmės trąšomis daro žalą aplinkai. Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų. Azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius. Užželia vandens telkinių pakrantės, ima sparčiai daugintis dumbliai, vanduo pradeda žydėti, pasidaro drumstas ir būna nemalonaus kvapo. Storas dumblių sluoksnis sulaiko saulės spindulius, todėl skursta ir nyksta dugno augmenija ir gyvūnija. Bakterijos, skaidydamos žuvusius dumblius, naudoja deguonį, todėl jo ima stigti kitiems vandens organizmams, pradeda dusti žuvys. Visa tai prisideda prie mitybos grandinės disbalanso, nes nyksta kai kurių paukščių ir gyvūnų maisto šaltinis.

Prieš tręšiant mėšlu ir srutomis svarbu įsitikinti, ar pasirinktas tinkamas metų laikas. Būtina atkreipti dėmesį, kaip transportuojamas ir kur išpilamas mėšlas ir srutos, ar tręšimo metu nepageidaujami kvapai nesklis į gyvenvietes, pasirūpinti arčiau gyvenančių asmenų sutikimais, jei tokių reikia. Išskirtinės sąlygos taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms ir šiaurės Lietuvos regionams, kuriems būdingi karstiniai reiškiniai.

Transportavimo ir tręšimo technika

-Privaloma naudoti tinkamą techniką srutoms ir mėšlui transportuoti, kad jie nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir kitų nenumatomų tręšti plotų.
-Kai kelias urbanizuotoje teritorijoje užteršiamas gabenamu mėšlu ir srutomis, juos transportuojantis asmuo privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią (kietąjį mėšlą surinkti, srutas nuplauti).
-Skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamojo lauko gali būti transportuojami sandariais vamzdynais ar įrenginiais.
-Tręšimui turi būti naudojama techniškai tvarkinga ir saugi technika.
-Rekomenduojama tręšti pučiant silpnesniam vėjui, esant žemesnei oro temperatūrai, įsitikinti, kad vėjas pučia nuo, o ne link šalia esančios labiausiai apgyvendintos vietovės.

Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą (užariama) technologijos. Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir srutos turi būti užariamos ar kitaip kultivuojamos kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.

Tręšimas karstiniame šiaurės Lietuvos regione

Tręšiant laukus mėšlu ir (ar) srutomis šiaurės Lietuvos karstiniame regione (pvz., Biržų, Pasvalio, dalis Panevėžio regiono), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų.

-Intensyvaus karsto I grupės žemėje (kai 100 ha aptinkama nuo 5 iki 20 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha.
-Intensyvaus karsto II grupės žemėje (100 ha – nuo 21 iki 50 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha.
-Intensyvaus karsto III grupės žemėje (100 ha – nuo 51 iki 80 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha.
-Intensyvaus karsto IV grupės žemėje (100 ha – daugiau kaip 80 karstinių smegduobių) tręšti galima tik organinėmis trąšomis; tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo.

Reikalavimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir telkinių pakrantės apsaugos juostoje 

-Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
-Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama lieti srutas arba skystąjį mėšlą, neįterpiant į gruntą.
-Draudžiama tręšiant per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos. 
-Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose, – dirbti žemę, naudoti trąšas, jeigu tai gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemai. 

Draudžiama

-Mėšlu ir srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus kai, atsižvelgdama į oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią. Ankstesnė pradžia gali būti skelbiama, kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 5℃.
-Tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.
-Mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.
-Tręšti kukurūzų pasėlius nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
-Skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.
-Skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti arčiau kaip 300 m atstumu nuo apgyvendintos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.

Atsakomybė

-Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.
-Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Išsamiau apie mėšlo, srutų kaupimą, laikymą ir transportavimą, tirštojo mėšlo laikymo laukuose tvarką, tręšimo laikotarpius, sąlygas ir kitus reikalavimus – parengtoje atmintinėje „Ką reikia žinoti apie mėšlo ir srutų tvarkymą“.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-09-15

Naudotojai turintys prieigą prie Ūkinių gyvūnų registro (toliau – ŪGR) gali pateikti duomenis jei dalyvauja vienoje iš paramos programų:

-Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema;
-Ekstensyvus šlapynių tvarkymas;
-Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo;
-Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai.

Programą, susijusią su veikla, rasite: https://www.vic.lt/ / Registruotiems naudotojams / Ūkinių gyvūnų registras / Ūkinių gyvūnų duomenų įvedimas / Registravimas / Ekstensyvus ganymas.

Ūkinių gyvūnų laikytojai, neturintys tiesioginės prieigos prie ŪGR, dėl duomenų įvedimo kreipiasi į paslaugų teikėjus bendrąja tvarka.

Šaltinis: vic.lt, 2023-09-18

Einama į niekur?

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per 7 šių metų mėnesius pieno ūkių mūsų šalyje sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu – jei sausio 1 d. buvo 21 507 pieno gamintojai, tai rugpjūčio 1 d. jų beliko tik 20 490. Tai nuo praėjusių metų pabaigos besitęsiančios pieno krizės padariniai. Deja, pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės, kol kas jokių optimistiškesnių tendencijų pieno gamybos sektoriuje nematyti. Jos teigimu, Lietuvos valdžia ūkininkų neišgirdo ir toliau jų nesiklauso. Situacija nuo buvusios sausio mėnesį niekuo nepasikeitė, net ir pieno supirkimo kainos išliko panašios. Todėl rugpjūtį ūkių nykimo tendencijos yra dar ryškesnės.

„Lietuvoje jau pradėjo mažėti tiek gyvulių skaičius, tiek ir superkamo žaliavinio pieno kiekis. Jei anksčiau Žemės ūkio ministerija dar guosdavo, kad net ir mažėjant pieno ūkių, karvių skaičius juose bei parduodamo pieno kiekis nemažėja, tai tėra tik „pereinamasis laikotarpis“: mano duomenimis, vien tik šį rugpjūtį Lietuvoje sumažėjo beveik tūkstančiu karvių, jau sumažėjo ir parduodamo pieno kiekis. Žinoma, tai nereiškia, kad tūkstantis kaimo žmonių pasitraukė iš pieno gamybos sektoriaus, bet jeigu toks ženklus karvių skaičiaus sumažėjimas, tai tikėtina, kad iš šio sektoriaus pasitraukė maždaug 200 žmonių“, – analizavo R.Vilimienė.

Anot jos, per pastaruosius mėnesius stambiose žemės ūkio bendrovėse karvių kažkiek daugėja ir didėja primilžiai, bet pati naujausia statistika byloja, kad parduodamo žaliavinio pieno kiekis sumažėjo beveik 3 proc. R.Vilimienės nuomone, tai reiškia, kad didžiosios bendrovės nebekompensuoja to pieno kiekio, kurį parduodavo mažesni, pienininkystės atsisakę ūkiai. „Tiek ŽŪM, tiek ir prezidentūroje apie tokias tendencijas mes kalbėjome dar šį pavasarį – perspėjome, kad rudenį bus didelis parduodamo pieno kiekio kritimas – taip ir įvyko. Bet ir vėl – mūsų visiškai niekas negirdi“, – susirūpinusi teigė Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė.

Karvių neliko, tik – širdgėla

R.Vilimienė neslėpė savo šeimos ilgus metus kurto pieno ūkio likimo. Anot jos, visi gyvuliai jau realizuoti – visos jų ūkio karvės išvažiavo rugpjūčio 15 dieną. „Dalis mūsų ūkio karvių iškeliavo į kitus ūkius. Nors pradžioje buvome nutarę, kad visas tiesiog parduosime kaip brokuotas, bet mūsų ūkis buvo modernizuotas, pastaruoju metu buvome daug investavę į genetiką, pašarus, racionus. Kai pradėjome melžti savo švedų žalmarges, pamatėme, kad pieno jos duoda dar labai daug, širdis neleido parduoti jas skerdimui. Pardavėm kitiems ūkiams. Banda buvo kontroliuojama, tad problemų jas parduodant nebuvo. Bet pardavus problemų liko mūsų širdyse, galvose“, – vis gailiai atsidusdama apie ūkio likvidavimą kalbėjo R.Vilimienė.

Jos šeima dar negalvojo, kuo galėtų pakeisti pieno ūkį. Anot jos, tokiu sunkiu laikotarpiu, kai 30 metų dirbo viena kryptimi, kol kas dar neįsivaizduoja savęs kituose žemės ūkio sektoriuose „Aš gimiau ūkininko šeimoje, mama visą laiką ūkininkavo, savo laiku mama dirbo fermoje, bet vis tiek savo karvutę turėjo, po vedybų su vyru irgi iš karto karvutę gavome. Tai kai mūsų klausia, kuo pakeisime karves, aš pagalvoju, kad, duok Dieve, iki metų pabaigos mes iš viso dar susivoktume, kas įvyko“, – patikino buvusio pieno ūkio savininkė.

Pasak R.Vilimienės, ji ir jos šeima supranta, kad lygiai tą patį jaučia ir visi kiti ūkininkai, kuriems teko atsisakyti pieno ūkių. Jos teigimu, tai nėra taip paprasta, nes tai – viso gyvenimo darbas. „Supraskime, kiek kaimo žmonių likimų dabar yra sulaužyta. Patikėkite manimi, tiesiog trūksta žodžių nusakyti dabartinę būseną. Ir, svarbiausia, tu dar nori dirbti, bet tavęs ir tavo darbo jau niekam to nereikia“, – dėl visų bendro likimo ūkininkų apgailestavo R.Vilimienė.

Žvelgdama į netolimą ateitį, ji tikino, kad tų, kurie laiko gyvulius, laukia sunkus ruduo ir dar sunkesnė žiema. Jos pastebėjimu, jeigu krizė būtų buvusi tik dėl pieno supirkimo kainų, tai gal kaimas būtų ją išgyvenęs ir atsitiesęs, bet antrosios, kurią sukėlė sausra, tikrai neatlaikys. „Jei už parduotą pieną žmonės gautų daugiau įplaukų, nusipirktų pašarų, bet kai už pieną beveik nieko nemoka, daugelis šį rudenį atsisveikins su karvėmis, o kita dalis įeis į tvartus bijodami, kad neturės pakankamai pašarų – retas kuris jų pasiruošė visam sezonui“, – apie situaciją pieno sektoriuje pasakoja asociacijos vadovė R.Vilimienė.

Tik vieni iš daugelio

Vankiškių kaimo (Miroslavo sen., Alytaus r.) ūkininkų Kėrių šeimai pavasarį taip pat teko parduoti 50 melžiamų karvių, o dabar – rugsėjį – iš ūkio fermos išlydi ir paskutinius jaučius. Įvertinę situaciją, dzūkai Kėriai jau nebematė gyvulininkystės perspektyvos Lietuvoje. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo petys petin su savo tėčiu Alvydu Kėriu ūkininkaujantis sūnus Arvydas Kėrys, besikartojant pieno supirkimo kainų mažėjimo tendencijoms, ilgai svarstę, abu sutarė iš viso atsisakyti gyvulių ūkio ir pasitraukti iš gyvulininkystės.

„Susidėjo daug dedamųjų, bet pagrindinė – požiūris į pieno kainas. Nes jeigu vanduo yra kelis kartus brangesnis už žaliavinį pieną, tai juk ir ūkininkui skaudu dirbti nuostolingai. Gyvulių bandą reikėjo plėsti, bet kai už pieną tik tiek temoka, tai plėtrai irgi galimybių nėra“, – sakė pernai „Metų ūkio“ titulu nominuotas Arvydas, ne taip seniai baigęs studijas Vyrauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.

Sūnaus Arvydo ūkis – augalininkystės, jis augina grūdines kultūras, tėčio Alvydo ūkis nuo neatmenamų laikų buvo mišrus. Iki šio pavasario fermoje buvo auginama per 100 galvijų, iš jų – 50 melžiamų karvių.

Grūdų ūkį puoselėjantis A.Kėrys sakė, kad tėvelio A.Kėrio ūkyje „vyriška“ banda – veršiai – užsiliko dėl to, kad reikėjo priaugti pardavimui tinkamą svorį. Artimiausiomis dienomis išvažiuoja ir jie. Kai gyvulių atsisakys, abiejų ūkiai specializuosis augalininkystėje. Per abu ūkius tėtis ir sūnus rūpinasi 800 hektarų žemės.

Anot Arvydo, minčių persiorientuoti į mėsinių galvijų auginimą nebuvo. Tiek su pienu, tiek su mėsa, jo teigimu, yra didelė nežinomybė. Į galviją, kol jį užaugini nuo pat gimimo, investuojama ne vienus metus, o supirkimo kaina nėra stabili. Be to, pasak ūkininko, reikėtų pertvarkyti ir fermas, o tai – vėl investicija, kuri, neaišku, kada grįš.

„Šie metai mums dvigubai nelengvi ir jau nebus kitokie. Gyvulių ūkio atsisakome. Nebus pajamų už pieną. Grūdų kaina, palyginti su rudeninėmis investicijomis, nedžiuginanti. Bet gal kaip nors išgyvensime“, – kalbėjo ūkininkas.

Kėrių ūkis dabar nemažai investuoja į augalininkystę – atnaujina žemės dirbimo techniką, pirko traktorių, užsiima ir nearimine žemdirbyste. Tiesa, daugiamečių pievų beveik neturėjo – jas atnaujindavo kas 3–4 metus, tad jos jau suartos, o durpynai, kuriuose buvo kultūrinės pievos, taip ir pasiliks pievomis – tiesiog smulkins žolę, nes kitos išeities neturi. „Vien dėl to, kad turime pievų, priverstinai laikyti gyvulius – nelogiška. Kaštai yra dideli, gyvulius reikia šerti, mokėti už veterinarines paslaugas ir t.t.,“ – išlaidas, susidarančias laikant gyvulius, skaičiavo ūkininkas.

A.Kėrys pamena ir palankų ūkininkavimo laikotarpį, kai už pieną gaunamos pajamos leisdavo šeimai pragyventi. Mišrus ūkis jį lydėjo nuo vaikystės. Jie su broliu dar vaikai buvo, kai bėgdavo padėti tėvams, nes darbų būdavę daugybė, ypač skubėti reikėdavę per pašarų ruošimo sezoną. „Pienas buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis bet kuriam kaime gyvenančiam žmogui. Nesvarbu, viena, dešimt ar dvidešimt melžiamų karvių mūkdavo tvartuose. Kiek kuris turėjo galimybių, tiek gyvulių ir laikė“, – prisimena Arvydas, neneigdamas, kad dabar jų šeimai dėl įvykusių permainų – sunkus laikotarpis.

Anot jo, dabar nelengva kiekvieno ūkio, kuris atsisakė gyvulių, šeimininkams. Jie patiria tiek emocinių, tiek ir moralinių nuoskaudų, kad darbas, kurį daugybę metų sąžiningai atliko, tapo nevertinamas ir nereikalingas. Prie to atvedė abejingumas kritusioms pieno supirkimo kainoms, pieno gamintojų problemoms.

„Į viešąją erdvę buvo brukama informacija, kad mums esą moka išmokas – kompensacijas. Bet lygiagrečiai yra mažinamos pieno supirkimo kainos. Ir nelabai svarbu, ar ta kompensacija skaičiuota už karvę, ar už parduoto pieno kiekį. Tai – vieša paslaptis, tik niekas jos neaitrina ir nekelia viešumon, nors realybė – būtent tokia“, – sakė A.Kėrys.

Komentaras

Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius

Situacija Lietuvos pieno sektoriuje drastiškai blogėja. Per pastarus 12 mėn. melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 5,9 tūkst. (2,6 proc.); ūkių, laikančių karves, skaičius sumažėjo 2,5 tūkst. (10,9 proc.). Ypač didelis mažėjimas matomas tarp mažesnių ūkių. Dėl to superkamo pieno kiekis taip pat mažėja, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 2 proc.

Pieno gamintojams dėl padidėjusių energetinių išteklių, taip pat pašarų ir kitų priedų kainų už pieną gaunama kaina nepadengia gamybos savikainos, todėl tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai traukiasi iš pieno gamybos. Šiais metais itin skausmingai pasijautė gamtinės negandos: dėl šalto pavasario, o vėliau ir prasidėjusios sausros sumažėjo pagaminamų pašarų kiekis, dalis ūkių neruošė pašarų žiemai, kas rodo, kad rudenį karvių skaičius mažės dar drastiškiau.

Mažėjant pieno gamybai, už žaliavinį pieną mokamos kainos nedidėja. Palyginti su 2022 m., pieno supirkimo kaina sumažėjusi daugiau kaip 30 proc. Palyginus 2023 m. sausio–liepos mėn. su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pieno gamintojų pajamos sumažėjo daugiau kaip 100 mln. eurų.

Per pastaruosius metus žaliavinio pieno importas iš kaimyninių šalių tik augo, kas rodo, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms trūksta žaliavinio pieno. Šių metų pabaigoje Estijoje atidaroma didelė pieno perdirbimo gamykla, kuri planuoja per parą perdirbti iki 1 000 t žaliavinio pieno. Dėl to, tikėtina, žaliavinio pieno importas į Lietuvą sumažės. Pieno perdirbimo gamyklos susidurs su dar didesniu žaliavos trūkumu.

Taip pat auga ir pieno produktų importas. Todėl jeigu Lietuvos pieno sektoriuje ir toliau bus tokia situacija, tikėtina, kad netolimoje ateityje teks valgyti importuotus pieno produktus. Tik neaišku, ar juos galės įpirkti Lietuvos vartotojai.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-09-15

Savo ruožtu Kaimo reikalų komiteto (KRK) parlamentarai laikosi pozicijos, jog ūkininkams turėtų būti sudarytos palankesnės galimybės naudoti bepiločius orlaivius, bei kritikuoja ministeriją dėl esą nepakankamai inovatyvaus požiūrio. „Jūsų ŽŪM mąstymas yra visiškai pasenęs, jūs ieškote būdų ne kaip išspręsti, bet kaip neišspręsti“, – trečiadienį, rugsėjo 13 d., vykusiame komiteto posėdyje į žemės ūkio viceministrą Egidijų Giedraitį kreipėsi KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis. Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) teigimu, agrodronai jau galėtų dirbti laukuose, tačiau net ir gavus leidimą bepilotį valdyti, teisėtai negalima jo naudoti pasėliams purkšti, sėti ar kitoms ūkininkavimo veikloms. Rūmų vertinimu, agrodronams įsigyti būtų galima skirti ES paramą.

„Dronai yra būtinas įrenginys inovatyviems ūkininkams, žiūrintiems į priekį. Tai yra multifunkcinis įrenginys, agregatas, kuris puikiai tinka ne tik augalininkams, bet ir gyvulininkams, sodininkams ir daržininkams. Todėl ne kartą kreipėmės į ŽŪM tiek žodžiu, tiek raštu ir tikrai nesuprantama situacija, kodėl šitas agregatas nėra laikomas investicija modernizuojat žemės ūkį“, – KRK posėdyje sakė LŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas antrino, esą dronai žemdirbiams yra „tiesiog Dievo dovana“ auginant ne tik pluoštines kanapes, bet ir, pavyzdžiui, kukurūzus: „Nes įgalina visiškai naują agrotechnologiją, efektyvią ir aplinkosauginiu požiūriu. Nesuprantu, kodėl negalima būtų naudoti šitos pažangios technologijos.“

V.Pranckiečio teigimu, dronai „de facto jau dirba žemės ūkyje“ ir ŽŪM turi pripažinti, jog Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) sprendimas nefinansuoti drono įsigijimo buvo klaida. „Reikia baigti diskusijas, ar tai yra žemės ūkio technika. Taip, tai yra dabarties ir ypač ateities žemės ūkio technika. Tai ne tik purškimai, tai gali būti ir kokių nors žolių, įsėlių sėja, dar kas nors, galų gale – sensorinis laukų stebėjimas“, – kalbėjo V.Pranckietis.

Viceministras: ateityje norime remti KRK narys Jonas Gudauskas pabrėžė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK) yra patenkinusi vienos ūkininkės skundą prieš NMA. Agentūra atmetė žemdirbės paraišką, kurioje buvo prašoma finansavimo dronui įsigyti. „Dabar taisyklėse, taip, yra parašyta, kad dronams finansavimas negalimas. Anksčiau pavasarį tose taisyklėse to nebuvo ir jūs, NMA, bijote pripažinti, kad galbūt padarėte klaidą atmesdami paraišką, ar liepdami išbraukti droną iš paraiškos“, – kalbėjo J.Gudauskas, reaguodamas į NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktoriaus Kšištofo Dokudovičiaus teiginį, jog ūkininkės paraiška buvo atmesta vadovaujantis dabartinėmis taisyklėmis, kuriose dronų nėra tarp finansuojamų išlaidų.

Tuo metu žemės ūkio viceministras E.Giedraitis sakė, kad dronai nėra priskirti prie žemės ūkio technikos, todėl pagal dabartinę žemės ūkio technikos ir įrangos apibrėžtį, parama jų įsigijimui negalima. Pasak jo, panašus teisinis reglamentavimas galioja ir kitur Europoje, o klausimo svarstymas europinių lygiu – strigęs. „Labai norėtųsi, kad judėtų visa Europa, nes tas pats yra ir kitose valstybėse – augalų apsaugos produktai draudžiami naudoti.

Visi laukia reglamentų, o reglamentai, kiek man išaiškino, sustojo dėl karo Ukrainoje. Tiesiog atsirado kiti prioritetiniai darbai ir niekas ta kryptimi nebedirba“, – kalbėjo E.Giedraitis. Pagal ES direktyvą, augalų apsaugos produktų purškimas iš oro yra draudžiamas, išskyrus kelias išimtis. Dėl to, kaip pažymi LŽŪR, nacionalinėje teisėje nėra galimybės įteisinti pasėlių purškimą dronais. ES dar svarsto reglamento dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo projektą, kuriuo siūloma įteisinti augalų apsaugos produktų purškimą iš dronų.

ES fondų parama bepiločiams orlaiviams taip pat nėra numatyta. E.Giedraitis pažymėjo, jog ŽŪM vertins dronų panaudojimo žemės ūkyje galimybes ir svarstys, ar šias technologijas priskirti prie tinkamų investicijų. Vis tik kol kas, kartu akcentavo viceministras, nėra aiškios metodikos paskaičiuoti, kiek investicijos į bepiločius orlaivius žemės ūkio sektoriuje atsiperka.

„Tikrai esame nusiteikę ateityje padaryti dronus tinkamomis išlaidomis. Bet šiuo metu tai dar yra netinkama“, – sakė E.Giedraitis. Komentuodamas NMA ginčą su ūkininke dėl paramos skyrimo, ministerijos atstovas teigė, jog NMA gavo LAGK įpareigojimą vertinti paraišką pakartotinai, tai esą ir padarys. Transporto kompetencijų agentūra šiemet gavo 3 prašymus leidimams bepiločių orlaivių naudojimui žemės ūkyje gauti: vienas leidimas jau išduotas, dvi paraiškos dar nagrinėjamos.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-18