Žemės ūkio naujienos: 2023-09-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Karvių augintojų atstovas: dėl krizės pienininkai neteko 120 mln. eurų pajamų
Karvių augintojai šiemet dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų ir pieno krizės negavo 120 mln. eurų pajamų, sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis. „Pienininkystė traukiasi, yra didžiulė krizė. Daugelis ūkininkų (dėl sausros – BNS) nepasiruošė pašarų žiemai, iš ūkininkavimo pasitrauk apie 3 tūkst. žmonių, karvių sumažėjo 7,6 tūkst. Ūkininkai, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet negavo 120 mln. eurų pajamų“, – antradienį Seime spaudos konferencijoje teigė J. Vilionis.
Pasak jo, pieno gamyba šiemet susitraukė 3 procentais.
J. Vilionis, be kita ko, įspėjo, kad perdirbėjai gali pritrūkti pieno, kai Estijoje ims veikti 1 tūkst. tonų pieno per dieną perdirbsianti įmonė.
Kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Jūratės Dovidėnienės teigimu, pieno sektoriuje kooperatyvams priklausančių ūkininkų yra labai mažai.
Pasak jos, yra 60 žaliavinio pieno supirkėjų, tarp kurių 27 kooperatyvai, iš kurių devyni pripažinti žemės ūkio bendrovėmis. Iš savo ūkininkų kooperatyvai superka 22 proc. pieno – 6 proc. daugiau nei 2018 metais, arba 8 proc. daugiau nevertinant įmonės „Pienas.lt“ dalies.
„Jokio pokyčio pieno sektoriuje kooperacijoje nėra – tie patys kooperatyvai yra metai iš metų“, – spaudos konferencijoje teigė J. Dovidėnienė.
J. Dovidėnienė skaičiuoja, kad perdirbėjai kooperatyvų ūkininkams už pieną moka 4 centais mažiau negu karvių turėtojams, patiekiantiems toną ir daugiau pieno. Ji taip pat įspėjo, kad perdirbimo įmonės uždaro pieno surinkimo punktus.
„Kas surinks tą pieną, nes kooperatyvai to negalės padaryti, nes jiems tai bus per brangu“, – svarstė J. Dovidėnienė.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad visa 10,66 mln. eurų Europos Sąjungos parama pieno sektoriui bus išmokėta ūkiams, kurie už litrą pieno šių metų balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų.
Konkurencijos taryba sukritikavo ministerijos pasiūlytą šios paramos skirstymą pieno ūkiams dėl šiemet itin kritusių pieno kainų.
Balandį-birželį iš ūkių, kurie liepos 1 dieną laikė bent vieną karvę, buvo supirkta 331,3 tūkst. tonų pieno. Tokių ūkių buvo 11,6 tūkst., o jų laikomų karvių skaičius – 202,8 tūkst.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), siekdama padėti savo klientams sklandžiai įgyvendinti projektus, nuolat siunčia jiems pranešimus, primenančius apie jų įsipareigojimus projekto įgyvendinimo metu. NMA ragina pareiškėjus ir paramos gavėjus nuolat tikrinti savo pašto dėžutes, kurių adresas buvo nurodytas projekto paraiškoje. Pranešimai siunčiami įgyvendinantiems projektus tiek pagal investicines, tiek pagal plotines priemones.
Pareiškėjams ir paramos gavėjams siunčiama tik jiems aktuali informacija – konkrečiam pareiškėjui primenama apie jo įgyvendinamam projektui svarbų artėjantį terminą, datą, kitą būtiną reikalavimą.
Vis dėlto pasitaiko, jog elektroniniu būdu siunčiami NMA pranešimai nukeliauja į „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelį, todėl labai svarbu peržiūrėti ir patikrinti šiuos elektroninės dėžutės skyrelius. Rekomenduojame NMA siunčiamus laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą – nežinantiems, kaip tai padaryti, kviečiame pasinaudoti NMA parengta Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukcija, kurioje detaliai rodoma, kaip NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-19
Patarimai, kaip tinkamai paruošti žemės ūkio techniką naujam sezonui
Dirbantieji žemės ūkyje žino, kaip svarbu turėti kokybišką ūkio įrangą, kuri visada būtų geros būklės. Technikos gedimai vasaros ir rudens sezono laikotarpiu reiškia prastovą, o kartu – ir rimtus produktyvumo, derliaus ir pajamų praradimus. Netinkamai veikiantis traktorius, kombainas ar kita žemės ūkio technika – tai ir papildomos išlaidos remontui. Taigi, kaip tinkamai paruošti žemės ūkio techniką žiemos sezonui ir sutaupyti laiko pavasarį?
„Inter Cars Lietuva“ Agro ir statybinės technikos skyriaus vadovė Jonė Baigytė sako, kad pasibaigus derliaus nuėmimo sezonui reikėtų nepamiršti atlikti žemės ūkio technikos techninės priežiūros darbų ir ją paruošti žiemai. Blogai paruošta žemės ūkio technika nukenčia nuo korozijos.
„Pirmiausia rekomenduojama techniką sutvarkyti: nuvalyti susikaupusius pelus, šiaudus, augalų masės likučius ar purvą. Jei įmanoma, visą žemės ūkio įranga patariama išvalyti aukšto slėgio plovimo mašina. Sutepkite judančias dalis, visas lengvai rūdijančias dalis, pavyzdžiui, plūgo strypus arba chromuotus hidraulinių cilindrų strypus, padenkite aukštos kokybės apsaugine priemone. Patikrinkite, ar įrangos dalys nėra sulūžusios, sulenktos ar susidėvėjusios“, – pataria J. Baigytė.
Žemės ūkio techniką geriausia laikyti uždarose patalpose: angaruose, garažuose, pastogėje. Jei uždarų patalpų nėra, uždenkite žemės ūkio techniką brezentais, tentais, palikdami vietos orui cirkuliuoti, kad nesikauptų drėgmė, tačiau būtų išvengta nepalankių orų sąlygų.
Reguliari žemės ūkio technikos patikra
Žemės ūkio technikos remontą ir priežiūrą prieš sezoną verta pradėti nuo dažniausiai naudojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, traktoriaus. Paprastai prieš pradedant eksploatuoti traktorių atliekami penki veiksmai: hidraulinio slėgio patikra, padangų slėgio patikra, variklio alyvos ir aušinimo skysčio patikra, vizualinė apžiūra ir valdiklių patikra. Bene svarbiausia – užtikrinti padangų slėgį (kad nebūtų peržengtos optimalaus diapazono ribos) ir patikrinti alyvos lygį.
„Geriausia paruošti žemės ūkio techniką pagal gamintojo rekomendacijas, nepamiršti pakeisti alyvos ir filtrų. Dažniausiai gamintojai tiksliai nurodo, kiek valandų varikliui išdirbus kokį remontą reikia atlikti. Nereikėtų pamiršti, kad skirtingų gamintojų technikos priežiūros darbai gali kiek skirtis, todėl būtina vadovautis tik savosios technikos naudojimo instrukcijomis“, – atkreipia dėmesį J. Baigytė.
Reguliariai tikrinkite ir visų traukiamų priekabų ir įrangos, taip pat visų traktorių, sunkvežimių, kuriuos naudojate įrangai tempti, priekabų kablius ir jungtis. Įsitikinkite, kad šios dalys veikia tinkamai ir gali būti saugiai prijungtos. Jei įmanoma, nuvalykite nešvarumų ir rūdžių perteklių.
„Labai svarbu ir tinkamai pasirūpinti padangomis. Padangos žemės ūkio technikai yra gaminamos taip, kad modernūs traktoriai galėtų sumažinti slėgį padangose ardami lauką, o grįždami ant asfaltuoto kelio jas vėl pripildyti oro. Padangos kas dieną gali būti nuleidžiamos ir pripučiamos po keletą kartų. Patikrinkite, ar nematyti protektorių nusidėvėjimo požymių, ir įsitikinkite, kad visos padangos yra pripūstos iki rekomenduojamo lygio“, – teigia J. Baigytė.
Apšvietimo elementai, akumuliatorius ir stabdžių sistema
Kalbant apie žemės ūkio techniką, taip pat svarbu pasirūpinti stabdžių žibintais, akumuliatoriumi ir stabdžių sistema. Pirmiausia patikrinkite visus stabdžių žibintus, signalines lemputes ir bet kokį kitą įrangos apšvietimą. Pritvirtinkite priekabas ir įsitikinkite, kad jose taip pat veikia visi žibintai. Taip užsitikrinsite, kad įranga veiktų saugiai.
„Kitas svarbus dalykas – tinkamai veikiantis akumuliatorius. Stebėkite, ar ant akumuliatoriaus nėra korozijos požymių. Dėl to transporto priemonė gali sustoti ir dingti galia. Jei įmanoma, patikrinkite akumuliatorių ir įsitikinkite, kad jis įkrautas. Jei turite tam tikrą įrangą, kuri naudojama tik sezoniškai, apsvarstykite galimybę akumuliatorius laikyti patalpoje, kol žemės ūkio technika nenaudojama“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, svarbu užbėgti įvykiams už akių ir laiku išspręsti stabdžių problemas. Bet kokios galimos problemos ignoravimas dažnai gali sukelti rimtesnių problemų kelyje. Eksploatuojant traktorių ar kitą žemės ūkio techniką, svarbu švelniai ir sklandžiai naudoti stabdžius. Venkite staigaus stabdžių spragtelėjimo, nes tai gali sukelti perkaitimą ir stabdžių gedimą. Laipsniškai spausdami stabdžius, galite užtikrinti kontroliuojamą ir saugų lėtėjimą.
„Tikrinant stabdžių trinkeles reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: pernelyg didelį ir netolygų susidėvėjimą. Per didelis susidėvėjimas gali reikšti, kad trinkeles reikia pakeisti, o netolygus susidėvėjimas – kad apkaba ar kitas komponentas veikia netinkamai. Girgždėjimas dažnai rodo, kad yra nešvarumų ar susidėvėjusių dalių. Tikrindami stabdžių žarnas, vamzdelius, atkreipkite dėmesį, ar nėra įtrūkimų, įbrėžimų“, – pabrėžia J. Baigytė.
Traktoriaus ar kitos žemės ūkio technikos stabdžių sistema susideda iš daugybės judančių dalių, kurias reikia tinkamai sutepti, kad neužstrigtų. Naudokite tik gamintojo rekomenduojamą aukštos kokybės stabdžių tepalą, vadovaudamiesi jo naudojimo instrukcijomis. Reguliarus tepimas padeda palaikyti sklandų stabdžių sistemos veikimą.
Šaltinis: Viktorija Jutkevičienė, 2023-09-18
Moldova siekia pasinaudoti Lietuvos stojimo į ES patirtimi
Žemės ūkio ministerijoje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje šią savaitę lankosi Moldovos ekspertų delegacija. Moldovą, turinčią ES kandidatės statusą, domina Lietuvos stojimo į ES patirtis. Lietuvoje viešintys Moldovos ekspertai dalyvauja Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamame Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programos projekte „Moldovos ir Sakartvelo žemės ūkis ir kaimo plėtra – administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimas eurointegracijos srityje“.
Moldovai labai aktualus šalies teisės aktų suderinimas su ES teise. Pasak moldoviečių, Lietuva yra sektinas pavyzdys ugdant administracinius gebėjimus, kuriant institucijas, kad integracijos procesai vyktų sklandžiai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra Moldovos žemės ūkio sektoriaus mentorių grupės, kuri teikia pagalbą Moldovai jos stojimo į ES procese, narys. Ši grupė sudaryta iš įvairių ES šalių narių atstovų.
Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas susitikime pabrėžė, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir tvirta europinio Moldovos kelio rėmėja. „Mūsų šalis taip pat praėjo nelengvą reformų kelią ir yra pasirengusi teikti Moldovai visokeriopą paramą įgyvendinant reformas ir stiprinant institucijas ekspertinėmis žiniomis“, – teigė V. Abukauskas.
Žemės ūkio ministerijos specialistai Moldovos kolegoms pristatė ŽŪM struktūrą, strateginį veiklos planą, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, Europos žuvininkystės fondą, pasidalino stojimo į ES patirtimi, apžvelgė bendradarbiavimą su šia šalimi.
Nors prekyba žemės ūkio ir maisto produktais su Moldova nėra intensyvi, tačiau ji auga. Pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį buvo dvigubai didesnis nei 2021 m. ir sudarė 8,8 mln. EUR. Eksporto struktūroje pagal šalis Moldova buvo 59 vietoje iš 152 eksporto partnerių.
Pernai importas iš Moldovos sudarė 6,1 mln. EUR (54,2 proc. daugiau nei 2021 m.). Importo struktūroje pagal šalis Moldova buvo 40 vietoje tarp 128 šalių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-19
Pieno supirkimas iš pieno gamintojų ir 2023 m. sausio ─ liepos mėn. mokama kaina
VĮ Žemės ūkio duomenų centro tvarkomos Pieno apskaitos informacinės sistemos (toliau – ŽŪDC PAIS) duomenimis, patvirtintos pieno supirkimo įmonės (toliau – supirkimo įmonės) 2023 m. sausio ─ birželio mėn. iš 12 756 pieno gamintojų supirko 756,57 tūkst. t vidutinio 4,04 proc. riebumo ir 3,33 baltymingumo pieno (2022 m. sausio ─ liepos mėn. – 772,97 tūkst. t vidutinio 4,03 proc. riebumo ir 3,32 baltymingumo pieno, o 2021 m. sausio ─ liepos mėn. – 754,39 tūkst. t vidutinio 4,19 proc. riebumo pieno).
Palyginti su 2022 m. sausio ─ liepos mėn., pieno supirkimas sumažėjo 2,1 proc., arba 16,40 tūkst. t. Per 2023 m. liepos mėn. buvo supirkta 126,78 tūkst. t pieno arba 6,4 proc. daugiau nei 2023 m. birželio mėn.
ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. liepos mėnesį vidutinė natūralaus (4,04 proc. riebumo ir 3,32 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su 2023 m. birželio mėn., sumažėjo 1,0 proc. ir siekė 340,97 Eur, o, palyginti su 2022 m. liepos mėn., ji buvo 33,4 proc. mažesnė.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. liepos mėnesį už natūralų pieną (4,09 proc. riebumo ir 3,40 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 389,15 Eur už t. Palyginus su 2023 m. birželio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 0,6 proc. (2022 m. liepos mėn. ji buvo 565,78 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. liepos mėn., palyginti su 2023 m. birželio mėn., sumažėjo 0,1 proc. ir buvo 316,60 Eur/t Eur už t (2022 m. liepos mėn. – 464,82 Eur už t).
Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išankstiniais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2023 m. liepos mėn. mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 437,40 Eur/t ir, palyginti su 2022 m. liepos mėn., buvo 73,40 Eur/t arba 14,4 proc. mažesnė. Analizuojamu laikotarpiu vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Latvijoje siekė 338,10 Eur/t, Lenkijoje – 421,60 Eur/t, Estijoje – 404,30 Eur/t, ir, palyginus su 2022 m. liepos mėn., Latvijoje kaina sumažėjo 158,0 Eur/t arba 31,85 proc., Lenkijoje kaina sumažėjo 73,40 Eur/t arba 14,8 proc., Estijoje kaina sumažėjo 63,10 Eur/t arba 13,5 proc.
ŽŪDC PAIS duomenimis, 2023 m. sausio ─ liepos mėn. dešimt daugiausia pieno superkančių įmonių supirko 639,30 tūkst. t natūralaus riebumo pieno, arba 84,5 proc. viso iš Lietuvos pieno gamintojų supirkto pieno. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno supirkimas padidėjo 0,85 tūkst. t arba 0,13 proc. Kitose įmonėse iš pieno gamintojų supirkto pieno kiekis sudarė 117,26 tūkst. t ir, palyginti su pieno kiekiu, supirktu 2022 m. sausio ─ liepos mėn., sumažėjo 17,25 tūkst. t arba 12,8 proc.
ŽŪDC PAIS 2023 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, didžiausią dalį pieno – 36,0 proc. – buvo supirkta iš įmonių, kita dalis – iš pieno gamintojų. Iš visų pieno gamintojų jaunųjų pieno gamintojų, kurių amžius nesiekia 40 metų, dalis sudarė 7,2 proc. Daugiau kaip trečdalį pieno – 36,0 proc. – supirkėjams parduoda pieno gamintojai, kurių amžius nuo 41 iki 60 metų, o 20,9 proc. sudaro pieno gamintojai, kurių amžius viršija 60 metų. Daugiausia karvių – 40,9 proc. – laiko pieno gamintojai, kurių amžius yra 41–60 metų. Pieno gamintojai, vyresni nei 60 m., laiko 23,9 proc. karvių. Jaunieji pieno gamintojai, kurių amžius iki 40 m., laiko 9,1 proc. karvių. Beveik ketvirtadalis karvių – 23,9 proc. – laikomos žemės ūkio įmonėse.
Šaltinis: vic.lt, 2023-09-19
Didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje – Karbauskių šeima, Vokietijos „Munich Re Group“
Lietuvoje daugiausiai žemės valdo politiko Ramūno Karbauskio šeima, kuriai priklauso, tikėtina, daugiau nei 13 tūkst. hektarų žemės, o antroje vietoje – beveik 10 tūkst. hektarų Lietuvoje netiesiogiai valdanti viena didžiausių draudimo grupių pasaulyje: 51 mlrd. eurų vertės Vokietijos draudimo kompanija „Munich Re Group“, rodo portalo „15min“ atlikta analizė.
Anot jos, toliau rikiuojasi investicijų bendrovės „Investicijų valdymas „Prosperus“ valdomas į žemę investavęs fondas „Fixed Yield Invest Fund“, kuriam netiesiogiai priklauso apie 6087 hektarus žemės. Ketvirtoje vietoje – vienas turtingiausių lietuvių Darius Zubas, kurio kontroliuojama žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ turi 6074 hektarus žemės ūkio paskirties žemės.
Penktoje vietoje – Austrų kapitalo įmonė „Agroforst GmbH“, Lietuvoje turinti 5685 hektarus. Toliau rikiuojasi Kęstutis Juščius, valdantis daugiau kaip 55 proc. žemės ūkio produktų gamintojos „Auga group“ akcijų, kuri turi beveik 4,8 tūkst. hektarų.
Septintoje vietoje – per „GG Holding“ 3,6 tūkst. hektarų Lietuvoje turintys „Vičiūnų“ grupės akcininkai Visvaldas Matijošaitis ir Liudas Skierus. Aštuntoje sąrašo vietoje atsidūrė ūkininkas Aleksandras Stonkus, kurio šeima kartu valdo apie 3,5 tūkst. ha nuosavos žemės, o dirba apie 4,5 tūkst. ha.
Toliau didžiausių žemvaldžių sąraše rikiuojasi Adomas Balsys su šeima, kontroliuojantys žemės ūkio bendrovę „Lytagra“, valdančią 3568 ha žemės. Durpių substratų gamintoja „Klasmann-Deilmann“, kurią kontroliuoja vokiečių šeima, valdo 3146 ha, o investicinei bendrovei INVL priklausantis investicinis fondas įsigijęs 3032 ha žemės, kurią išnuomoja ūkininkams. Valdas Lebeda, Aušra Lebedienė kartu su Antanu ir Stase Levickais valdo apie 2,9 tūkst. ha – didžiąją dalį per įmonę „Žvalguva“, o maždaug 900 ha priklauso tiesiogiai V. Lebedos įmonėms.
Sąrašo 13-oje vietoje atsiduria ir iš Švedijos kilusi garsi milijardierių Rausingų šeima, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje. Per Danijoje registruotą žemės ūkio korporaciją „Ingleby Farms & Forests ApS“ jie Lietuvoje valdo 2779 ha žemės.
