Žemės ūkio naujienos: 2023-09-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ekologijos dieną kviečiame jungtis prie iniciatyvos „Ekologijos dieną pirk ekologišką prekę bent vieną“
Rugsėjo 23-iąją Europos Sąjungos šalys minės Ekologijos dieną – vyks renginiai ir iniciatyvos, skirtos ekologijai, ekologiškiems produktams, tvarumui. Viešoji įstaiga „Ekoagros“ kviečia jungtis prie jos iniciatyvos „Ekologijos dieną pirk ekologišką prekę bent vieną“. Junkimės prie iniciatyvos „Ekologijos dieną pirk ekologišką prekę bent vieną“. Nusipirkime ekologišką prekę sau, savo šeimai ir artimiesiems, draugą ar kolegą pavaišinkime. Bent vieną dieną per metus pagyvenkime ekologiškiau. Gal ateityje tai taps geru įpročiu.
Į klausimą, kodėl verta rinktis ekologiškus produktus, atsakome: ekologiški produktai – tai triguba nauda.
Pirma nauda – žmogui ir jo sveikatai. Kiekvienam iš mūsų, mūsų šeimoms ir artimiesiems. Ekologiški produktai pagaminti iš natūralių medžiagų, natūraliais būdais, be genetiškai modifikuotų organizmų, be cheminės taršos.
Antra nauda – gamtai, mūsų gyvenamajai aplinkai, Žemei. Vandeniui, dirvožemiui, gyvūnams, augalams, bioįvairovei ekologinėje gamyboje tenka išskirtinis dėmesys, pagarba ir atidumas. Tai tvarus ir atsakingas gamybos metodas. Tai vienas iš efektyvių būdų kovoti su klimato kaita. Tai šansas Žemei išlikti.
Trečia nauda – įsigydami bent vieną ekologišką prekę palaikytume mūsų vietos ūkininkus, gamintojus ir pardavėjus, kurie labai stengiasi, kad ekologiškos prekės iš tiesų būtų kokybiškos ir patikimos.
Tad pabandome? Ekologijos dieną perkame ekologišką prekę bent vieną?
Rugsėjo 23 d. ieškome ekologiškų produktų (daugiau informacijos apie sertifikuotus ekologiškus produktus čia), perkame bent vieną. O iki rugsėjo 25 d. „Facebook“ paskyroje (https://www.facebook.com/EkoAgros) keliame nuotraukas, kaip sekėsi pirkti. Smagiausių nuotraukų (daugiausia paspaudimų „Patinka“) autorius apdovanosime.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-15
Pakeistas paraiškų 2023 m. priėmimo tvarkaraštis
Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones priėmimo 2023 metais tvarkaraštis. KPP paraiškų priėmimo tvarkaraštyje numatyta skelbti kvietimą pagal priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį ,,Parama, skirta padėti pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.
Anksčiau kvietimas teikti paraiškas pagal šios priemonės veiklos sritį 2023 m. tvarkaraštyje nebuvo numatytas.
SP intervencinių priemonių priėmimo 2023 metais tvarkaraštyje pakoreguota paraiškų priėmimo pradžios data pagal intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Paraiškos bus priimamos nuo lapkričio 27 d. Anksčiau buvo numatytas kvietimas teikti paraiškas nuo spalio 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-18
Gedminų ūkyje daugiausia šeimininkauja moterys: mama juokiasi, kad jauniausia dukra nuo gimimo – prie žemės ūkio darbų
Gedminų šeimos ūkyje Jurbarko rajone traktorius vairuoja mama ir dukros. Čia sukasi ne tik Rolandas, bet ir žmona Aurelija bei abi jų dukros – 21-erių Ausmėja ir 17-metė Gabija. Šiandien jos moka dirbti su elevatoriumi, vairuoti traktorius. Ūkininkai pasakoja, kad net jauniausioji dukra, dar kūdikis, nuo gimimo auga greta žemės ūkio darbų.
Jurbarko rajone, Skirsnemuniškių kaime, Gedminų šeima įkūrė ūkį dar 2005 m. „Dukros nuo mažumės pratusios prie darbų. Juokiamės, kad ir trečia dukra taip pat nuo gimimo prie ūkio darbų“, – apie vasarą gimusį kūdikį sako A. Gedminienė.
Rugilei – 3 savaitės, kūdikis nebijo įrangos keliamo triukšmo. Ji gimusi per rugiapjūtę, todėl ir vardas asocijuojasi su ūkio darbymečiu.
„Nuo mažumės, prasidedant sėjai ar rugiapjūtei, veždavomės dukras su savimi. Taip ir užaugo. Viena būdavo pas mane traktoriuje, kita – pas vyrą kombaine. Ir miegodavo sau“, – teigia jų mama.
O štai iš ūkininkų šeimos kilęs Rolandas Gedminas pasakoja, kad su Aurelija nusprendė įkurti ūkį po vedybų. „Studijų laikais net minčių tokių nebuvo. Galvojau – bėgsiu iš kaimo kuo toliau“, – pasakoja moteris. Bet dabar sako besidžiaugianti priimtu sprendimu užsiimti žemdirbyste. Šiuo metu A. Gedminienė pati vairuoja beveik visą ūkio techniką, išskyrus kombainą. Ji dalyvauja ir rajono artojų varžybose, o 2016-aisiais buvo vienintelė dalyvė moteris.
O jos vyras pripažįsta, kad pasitaiko ir sunkių momentų. Jam kliūva permainingi orai, besikeičiančios ūkinės produkcijos kainos.
„Nepastovūs orai užeina, sausros užsisuka – nelyja po 3 mėnesius. Arba du mėnesius lyja, nesustoja. Trąšų, grūdų pardavimo kainos svyruoja dideliais šuoliais“, – kalba R. Gedminas.
Šeima pasistatė savo elevatorių ir džiaugiasi šia didžiausia ūkio investicija.
„Sutaupome džiovindami grūdus – patys išsidžioviname žymiai pigiau. Ir valymas žymiai pigiau. Vien šitaip elevatorius atsipirkinėja. Ir sandėliuoti turime kur“, – pasakoja ūkininkė.
Prie elevatoriaus dirba jos dukra Ausmėja, kuri teigia, kad įrenginį išmokti valdyti – nesunku. „Per porą dienų įmanoma išmokti“, – sako ji.
Gedminų šeimai pats darbymetis verda vasarą. „Nėra mums nei savaitgalių, nei poilsinių dienų. Vasarą kaip tik didysis darbymetis. Tik džiaugiamės, kad žiemos metu atsigriebsime. Stengiamės per vasarą bent vienam savaitgaliui į pajūrį nuvažiuoti“, – teigia Aurelija.
Paklausti apie žemės ūkio politiką, sutuoktiniai negaili kritikos Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.
„Būtų geriau, kad pats išeitų. Jeigu įvyktų perversmas ir grąžintų, kaip anksčiau buvo, be perteklinių reikalavimų, be abejo, džiaugtumėmės“, – kalba A. Gedminienė.
Apie įvestus naujus žemės ūkio reguliavimus R. Gedminas atsiliepia taip: „Stipriai apsunkina darbą“.
A. Gedminienė teigia anksčiau pasėlių deklaravimo darbams pasiruošdavusi per 2 dienas, o dabar užtrunkanti dvi savaites.
Baimės, kad maisto produktų kainos kils nepasiteisino: grūdų, mėsos ir pieno rinkos stabilios
Nors 2023 m. vasara tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pasižymėjo nepalankiomis žemės ūkiui oro sąlygomis, Eltos kalbinti specialistai teigia, kad šie faktoriai neturėjo ir neturės didelio poveikio svarbiausių maisto produktų kainoms. Kaip teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, pagrindinių produktų, iš kurių susideda didžioji dalis raciono stichinės nelaimės ar kaitros nepaveikė. Visgi, pasak jo, poveikį gali turėti vėl kylančios energetinių išteklių kainos.
uo metu AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis tikino, kad nors dalyje pasaulio buvo užfiksuoti mažesni grūdų derliai, kas galėjo veikti rinką ir kainas, gausus eksportas iš Rusijos padidino bendrą jų kiekį.
Povilauskas: pasaulinė pagrindinių maisto produktų kainos situacija neverčia sunerimti
Ekonomistas T. Povilauskas teigė, kad nors rugpjūčio pradžioje vyravo tam tikros baimės, jog stichinės nelaimės ar Rusijos nutrauktas Juodosios jūros susitarimas paveiks pagrindinių maisto produktų kainas, šios pasauliniu lygiu laikosi stabiliai ar net krenta. Pasak jo, tokie produktai, kaip kakava, apelsinai ar alyvuogių aliejus, kurių kainos smarkiai keitėsi dėl netinkamų oru, nėra pagrindiniai ar labai veikiantys rinką.
„Aktualiausi yra pagrindiniai produktai iš kurių susideda didysis kalorijų racionas – grūdinės kultūros, mėsa, aliejai ir pieno produktai. Ir čia kol kas situacija yra stabili. Jeigu žiūrėsime į grūdinių kultūrų kainas, tai jos laikosi stabiliai 230–240 eurų už toną, nors rugpjūčio pradžioje buvo nerimo dėl Juodosios jūros sutarimo nutraukimo. Jeigu žiūrime į aliejines kultūras, saulėgrąžų aliejus yra atpigęs, sojų pupelių kainos stabilios, pieno produktai nerodo kainų augimo, mėsa yra daugmaž stabili“, – Eltai komentavo T. Povilauskas.
„Sakyčiau, kol kas situacija neverčia sunerimti“, – tikino jis.
Visgi ekonomistas paminėjo, kad maisto kainas artimoje ateityje gali paveikti išaugusios energetikos resursų, tokių kaip naftos, kainos. Jis pastebėjo, kad per pastaruosius du mėnesius naftos kainos išaugo apie 25 proc.
„Kas gali priversti sunerimti, tai per pastaruosius du mėnesius matomas naftos kainos pakilimas. Žinoma, yra koreliacija tarp naftos kainų ir žemes ūkio produkcijos kainų. Čia yra didysis neramumas, kuris ateityje galėtų padidinti maisto kainas“, – paminėjo jis.
Banelis: buvo nuogąstavimų dėl pasaulio grūdų derliaus dydžio ar kokybės, bet kiekis yra stabilus
Nors „Linas Agro“ atstovas S. Banelis patvirtino, kad 2023 m. orų sąlygos, ypač vasaros metu, sukėlė daug nerimo dėl grūdų derliaus Lietuvoje, tai turėjo tik lokalų poveikį. Taip pat, anot jo, Lietuvoje užaugintas derlius neturi poveikio kainoms, o pasauliniu mastu dėl kaitros sumažėjusius derlius Australijoje ir Argentinoje, tai kompensavo Rusijoje užauginti grūdai.
„Pati pradžia buvo įvairiapusiška, nes trūko drėgmės, tada jos užteko, tai sekė sausra, kai vėl buvo daug nerimo, kad derlius bus mažesnis. Bet finale, mes turėjome labai panašų derlių į tą, kuris buvo praeitais metais ir apimtys siekia apie 7,3 mln. tonų. Stichinės nelaimės Lietuvoje buvo labai lokalios, o ne masinis reiškinys ir nuo to nukentėjo tik dešimtys ūkininkų. Nebuvo tokio masinio poveikio, kadangi tai buvo epizodinis dalykas“, – Eltai aiškino S. Banelis.
„Kas dabar vyksta Australijoje ar Argentinoje, kur dėl gamtos sąlygų yra mažesnis derlius – tai veiks rinkas. Bet Rusija ir toliau piešia rekordinius derlius, tad padidėjo bendras grūdų derlius“, – paminėjo jis.
Bet S. Banelis paminėjo, kad nors buvo nuogąstaujama, jog „agresyviai eksportuojami“ rusiški grūdai bus žemos kokybės ar net pašarinio lygio, nėra panašu, jog tai yra tiesa.
„Dabar tas kainų spaudimas yra iš Rusijos. Ir pradžioje buvo tokių nuogąstavimų, kad pas juos bus prastesnė kokybė. Ir nors jie patys nepateikia teisingos informacijos, kiek girdime, tai kokybė gana gera ir kartais net labai gera. Tas suprantamai veikia Lietuvos ir Baltijos šalių pranašumą, nes garsėjame kaip gerų ir kokybiškų kviečių augintojai. Bet panašu, kad Rusija šiais metais turi geros kokybės derlių ir jų eksporto programa pakankamai agresyvi“, – aiškino prekybos vadovas.
„Iš pradžių buvo skelbiama, kad bus daug pašarinių kviečių iš Rusijos, bet nepanašu, kad taip yra“, – patikino jis.
Lenkija, Vengrija ir Slovakija nepaiso ES sprendimo atšaukti Ukrainos grūdų importo draudimą
Europos Sąjunga penktadienį nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus, Kyjivui pažadėjus kontroliuoti savo produkcijos eksportą, bet Lenkija, Vengrija ir Slovakija iškart paskelbė, kad šio sprendimo nepaisys. Nors už prekybą atsakingas Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis paragino šalis nares susilaikyti nuo vienašališkų priemonių ir veikti pagal susitarimą nepratęsti ukrainietiškų grūdų importo embargo, Varšuva, Budapeštas ir, kiek vėliau, Bratislava pareiškė, kad savo draudimus pratęs.
„Nesutinkame su Europos Komisijos sprendimu ir vadovaudamiesi lenkų ūkininkų bei vartotojų interesais įvedame nacionalines priemones“, – naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.
Šis klausimas yra itin opus Lenkijoje, kur kitą mėnesį vyks rinkimai. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė yra tvirtai remiama žemės ūkio regionuose. Grūdų importo klausimas išprovokavo Lenkijos ir Ukrainos diplomatinį ginčą, Kyjivas užsimena apie galimus teisinius veiksmus.
Lenkija yra svarbi karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai teikėja, yra priėmusi apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių.
Vengrija sakė, kad uždarys savo sienas 24 ukrainietiškiems produktams, nors anksčiau jų buvo keturi.
Slovakija paskelbė, kad draus keturių ukrainietiškų produktų, įskaitant kviečius, importą iki metų pabaigos.
Tuo metu Rumunija išreiškė apgailestavimą, kad Briuselis nerado sprendimo pratęsti ukrainietiškų grūdų importo suvaržymus.
Vyriausybės pareiškime sakoma, kad ji laukia Ukrainos informacijos apie veiksmingas kontrolės priemones ir tada spręs dėl priemonių rumunų ūkininkams apsaugoti.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
Visgi prieš tris mėnesius ES susitarė apriboti grūdų importą iš Ukrainos į penkias jai kaimynines Bendrijos nares – Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti pastarųjų ūkininkų interesai, kaltinusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose.
EK penktadienį pranešė padariusi išvadą, kad dėl koordinavimo platformos darbo ir įvestų laikinųjų priemonių rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko, todėl embargo nuspręsta nepratęsti, kai jis baigė galioti šį vidurnaktį.
Bulgarija ketvirtadienį nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-09-16
EK nusprendė nepratęsti ukrainietiškų grūdų importo embargo
Europos Komisija penktadienį nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
Visgi prieš tris mėnesius ES susitarė apriboti grūdų importą iš Ukrainos į penkias jai kaimynines Bendrijos nares – Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti pastarųjų ūkininkų interesai, kaltinusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose.
EK penktadienį pranešė padariusi išvadą, kad dėl koordinavimo platformos darbo ir įvestų laikinųjų priemonių rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko, todėl embargo nuspręsta nepratęsti, kai jis baigs galioti šį vidurnaktį.
Jos pranešime sakoma, kad „Ukraina sutiko per 30 dienų įvesti visas teisines priemones (įskaitant, pavyzdžiui, eksporto licencijavimo sistemą), kad būtų išvengta grūdų antplūdžio“.
EK teigė, kad Ukraina imsis kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų sėklų eksporto kontrolės priemonių, kad nesutrikdytų kaimyninių ES šalių rinkų.
„Europos Komisija ir Ukraina stebės padėtį per platformą, kad galėtų reaguoti į bet kokias nenumatytas situacijas, – priduriama jame. – Europos Komisija susilaikys nuo bet kokių apribojimų nustatymo, kol Ukraina taikys veiksmingas priemones.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą pakomentavo EK sprendimą ir sakė kalbėjęsis telefonu su jos pirmininke Ursula von der Leyen.
„Labai dėkoju Ursulai von der Leyen už tai, kad laikosi duoto žodžio ir laisvosios rinkos taisyklių. Tai tikros Ukrainos ir ES vienybės bei pasitikėjimo pavyzdys. Europa visada laimi, kai taisyklės veikia ir susitarimai įgyvendinami“, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“.
„Dabar svarbu, kad Europos vienybė veiktų ir dvišaliu lygmeniu. Mums reikia, kad mūsų kaimynai palaikytų Ukrainą karo metu. O jei jų sprendimai pažeis ES teisę, Ukraina reaguos civilizuotai“, – pridūrė jis.
Bulgarija ketvirtadienį nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus.
Tuo tarpu Lenkijos vyriausybė antradienį nusprendė pratęsti draudimą, o Vengrija įspėjo, kad pasielgs taip pat, jei Briuselis nuspręstų šių ribojimų nepratęsti. Savo ruožtu Rumunija pareiškė, kad laikysis Briuselio sprendimo. Slovakijos vyriausybė yra sakiusi, kad paliks galioti draudimą.
Rusijai slopinant grūdų eksportą iš Ukrainos, pasaulyje susirūpinta dėl grūdų tiekimo.
Liepą Maskva nesutiko pratęsti Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant pasiekto susitarimo dėl eksporto per Juodąją jūrą ir nuo to laiko suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos eksporto objektus.
ES sustiprino kitus kelius sausuma ir upėmis, kuriais nuo invazijos pradžios iš Ukrainos buvo eksportuota daugiau kaip 44 mln. tonų grūdų.
