Žemės ūkio naujienos: 2023-09-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ukrainietiškus grūdus Lietuvoje pardavinėja kaip lietuviškus, o kokybė nekontroliuojama
Dar balandį pigūs ukrainietiškai grūdai užplūdo Lenkiją ir sukėlė masinius ūkininkų protestus, nes vietos ūkininkai nepajėgė išgyventi nelygiavertėje konkurencinėje kovoje. Šie grūdai pasiekia ir Lietuvą, tačiau masinių protestų kol kas nebuvo. Vis tik problema, pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio, niekur nedingo ir Lietuvos ūkininkai vis dar kenčia dėl mažų grūdų supirkimo kainų bei nesąžiningų supirkėjų, kurie lietuviškus grūdus maišo su ukrainietiškais, o paskui kaltina lietuvius prasta javų kokybe.
Tiesa, viešoje erdvėje sklando gandai neva patys ūkininkai, maišydami lietuviškus ir ukrainietiškus grūdus bei parduodami juos kaip lietuviškus, užsiima nesąžininga veikla ir siekia iš to pasipelnyti. Tačiau D. Sabulis, komentuodamas tokius gandus, „Rinkos aikštei“ sakė: „Už rankos nepagautas – ne vagis ir taip teigti negaliu. Kita vertus, negalėčiau sakyti, jog tai yra ūkininkų kaltė.
Esu pats asmeniškai matęs tam tikruose elevatoriuose Kėdainiuose, kur priima grūdus, kaip atvažiuoja automobiliai lenkiškais numeriais ir pila kviečius į bendrą krūvą su lietuviškais grūdais. Taip pat esu girdėjęs, kad ir kituose regionuose, ne tik Kėdainių, vyksta tas pats. Esu tai nufotografavęs, bet nenoriu viešai dalintis nuotrauka, kad nekiltų didelis ažiotažas. Taigi, čia gal ne tiek yra nesąžiningi ūkininkai, kiek nesąžiningi yra supirkėjai. Jie tai žino, bet slepia, o paskui sako, kokie blogi kviečiai, jų rodmenys“.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas sutinka, jog tokie supirkėjų veiksmai yra mažų mažiausiai neteisėti.
„Ukraina nėra Europos Sąjungos šalis ir ten nėra tokios grūdų kontrolės kaip pas mus. Ir paskui liūdna, kai susitikus su perdirbėjais, šie sako, džiaukitės, kad mes tuos jūsų grūdus parduodame, nors jie patys prisimaišo, prisidaro, bet paskui sako, kad mes, ūkininkai, dėl to kalti“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.
Ministerija savų negina
Pasidomėjus, ar Lietuvos ūkininkai kaip nors kovoja su tokia neteisybe, D. Sabulis pripažino, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga kelia šitą problemą, tik kol kas jokio palaikymo ir teigiamo atsako negauna.
„Kreipėmės su šiuo klausimu į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), bet nežinome, kokioje stadijoje jis yra. Ministerija dažnai labiau palaiko perdirbėjus. Matyt, ten yra tam tikri interesai ir mūsų problemų labai stipriai negvildena, – ministerijos požiūrį į savo šalies ūkininkus dėstė sąjungos pirmininkas. – Norisi kaip ir padėti Ukrainai, tačiau išeina taip, kad ir patys nukenčiam. Čia sukurtos tokios schemos, kurias sudėtinga išsiaiškinti. Tarkim, atvažiuoja su kažkokiu važtaraščiu ir per kažkokį ūkį ar dar kažką parašo, kad perka iš Ukrainos, pavyzdžiui, kokius šiaudus, o atvažiuos grūdai. Juos išpils, sumaišys, nuveš į savo bendrą elevatorių, parašys kaip lietuviški, o ten bus ukrainietiški grūdai…“
Kaip anksčiau yra sakęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, Lietuvos ūkininkams didesnį nerimą kelia ne žemesnė ukrainietiškų grūdų kaina, o tai, kad jie užteršti ES draudžiamais chemikalais. Dalis Lietuvą pasiekiančių ir čia liekančių grūdų netgi yra genetiškai modifikuoti. O tokių grūdų importas ES yra draudžiamas.
Ministerija reikiamos informacijos nepateikė
Kreipusis į ŽŪM komentaro dėl susiklosčiusios situacijos ir uždavus konkrečius klausimus apie aukščiau aprašytus perdirbėjų veiksmus bei tai, kokioje stadijoje dabar yra ūkininkų išsiųstas paklausimas, ši pateikė bendro pobūdžio atsakymą, mažai susijusį su aprašyta situacija: „Rugpjūčio mėnesį Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos, CropLife Lietuva, Lietuvos geležinkelių, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovais.
Buvo aptariami klausimai dėl ukrainietiškų grūdų importo. Susitikimo metu pabrėžta, kad ukrainietiškus grūdus vežti iki Lietuvos per brangu ir finansiškai neapsimoka. Taip pat buvo akcentuota, kad ne maistui skirtų grūdų kontrolę dėl genetiškai modifikuotų organizmų atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba, o maistui skirtų grūdų kontrolę dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir pesticidų likučių atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pažeidimų nebuvo nustatyta“.
Grūdų eksportas – tai pinigai
Taip, akivaizdu, jog vežti į Lietuvą ukrainietiškus grūdus iš tiesų finansiškai neapsimoka, tačiau šiuo atveju buvo kalbama apie vilkiką lenkiškais numeriais. Tad darytina prielaida, kad patys lenkai veža ukrainietiškus grūdus į Lietuvą ir čia juos priduoda, o ministerija prieš šias problemas užsimerkia apsimesdama, kad viskas yra kontroliuojama ir nieko blogo nevyksta. Kaip D. Sabulis sakė, tikriausiai kažkam tai yra naudinga.
Kaip teigė rugpjūtį Lietuvoje besilankiusi ir su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku susitikusi Ukrainos ūkininkų delegacija, grūdų eksportas – tai pinigai, o pinigai labai reikalingi Ukrainai, kariaujančiai sekinantį karą su agresore Rusija. Tik apmaudu, kad tie pinigai uždirbami Lietuvos ūkininkų sąskaita ir apgaudinėjant Lietuvos gyventojus. O dar daugiau klausimų kelia tai, ar iš tiesų tie „labai reikalingi pinigai“ pasiekia deklaruojamą tikslą. Tad galbūt tik laiko klausimas, kada Lietuvos ūkininkai paseks kolegų lenkų pavyzdžiu ir pradės protestus.
Valstybinės maisto ir veterinarijos duomenimis, šiais metais į Lietuvą iš trečiųjų šalių buvo įvežta daugiau kaip 450 tūkst. t grūdų ir jų produktų, skirtų pašarams bei maistui, iš jų daugiau kaip 110 tūkst. t įvežta iš Ukrainos. VMVT dar kartą pakartojo, kad neatitikimų reikalavimams iš Ukrainos importuotoje produkcijoje neaptikta.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-25
Svarbu tinkamai vykdyti įsipareigojimus – nekeisti veiklos pobūdžio ir vietos bei saugoti projekto dokumentaciją
Pareiškėjai, įgyvendinantys investicinius projektus ES paramos lėšomis, turi vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus tiek verslo plano įgyvendinimo, tiek projekto kontrolės laikotarpiu. Svarbu žinoti, kad, pateikus galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, išlieka reikalavimai nekeisti veiklos pobūdžio ir vietos iki kontrolės laikotarpio pabaigos, taip pat – saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus.
Projekto priežiūros laikotarpis trunka nuo galutinio lėšų išmokėjimo iki atitinkamos paramos priemonės (Priemonė) įgyvendinimo taisyklėse nurodyto termino.
Atsiradus būtinybei, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) gali leisti įkeisti iš paramos lėšų įsigytą turtą, bet tik tai finansų įstaigai, kuri suteikė paskolą projektui įgyvendinti, jeigu paramos paraiškoje finansų įstaigos suteiktą paskolą pareiškėjas įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių ir jeigu Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip.
Primintina, kad po sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti paramą priėmimo dienos kiekvienas su konkrečiu projektu susijęs atvejis yra svarstomas individualiai bei kompleksiškai ir, tik įvertinusi visas aplinkybes, NMA gali priimti sprendimą dėl projekto sąlygų keitimo (pavyzdžiui – iš paramos lėšų įsigyto turto įkeitimo). Visi konkretaus projekto pakeitimai turi būti raštu derinami su NMA.
Atkreiptinas dėmesys, kad NMA projektų kontrolės laikotarpiu kasmet tikrina duomenis apie paramos gavėjų atitiktį įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems įsipareigojimams, atrankos kriterijams, projekto priežiūros rodikliams.
Taip pat pažymėtina, kad paramos gavėjai privalo užtikrinti su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų saugumą ir prieinamumą ne tik verslo plano įgyvendinimo bei projekto kontrolės laikotarpiu – visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi mažiausiai 10 metų po projekto įgyvendinimo.
Paramos gavėjas privalo sudaryti paramos paraiškos bylą, kurioje turi būti saugomi šie dokumentai:
-paramos paraiškos ir jos priedų kopijas;
-paramos sutarties, kai tokia sutartis sudaroma, ir visų paramos sutarties pakeitimų originalus;
-išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus bei mokėjimo prašymų kopijas;
-susirašinėjimo su NMA dokumentus;
-viešųjų pirkimų arba pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas;
-įgyvendintų viešumo priemonių įrodymų dokumentus;
-kitus su paramos paraiška ir projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus.
Raginame bendradarbiauti
Projekto priežiūra ne mažiau svarbi, negu jo parengimas ir vykdymas. Kilus klausimų ar abejonių dėl projekto eigos, NMA pataria aktyviai bendradarbiauti, bendrauti su projektą administruojančiu NMA specialistu arba kreiptis į NMA bendraisiais telefono numeriais, el. pašto adresais bei susisiekti kitais būdais, kaip nurodyta NMA svetainės skiltyje „Susisiekite“.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-25
Stiprinami prekybos ir maisto pramonės verslo ryšiai su Kalifornijos valstija
Žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vadovaujama Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės verslo delegacija lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kalifornijoje. Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros organizuotos verslo misijos delegacijoje dalyvavo 13 Lietuvos įmonių atstovai, siekiantys užmegzti ar sutvirtinti verslo ryšius su JAV Vakarinės pakrantės partneriais, užsiimančiais maisto produktų importu, paskirstymu ar pardavimu.
Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimas Lietuvos – Los Andželo verslo forume pritraukė daug suinteresuotų JAV verslo atstovų, siekiančių plėsti verslo bendradarbiavimą su Lietuvos eksportuotojais. Prezidentas, skaitydamas pranešimą apie Lietuvos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo potencialą, pabrėžė mūsų maisto pramonės konkurencingumą ir perspektyvas plėsti savo veiklas ir Vakarinėje JAV pakrantėje bei ragino amerikiečius atkreipti dėmesį į Lietuvos maisto pramonės kokybę, natūralumą ir skonį, kurie pasiekiami naudojant moderniausias technologijas ir maisto pramonės inovacijas.
Verslo forumui prasidedant Lietuvos ir JAV verslo atstovams buvo organizuoti verslo pusryčiai, kurių metu lietuviškų maisto produktų gamintojai turėjo galimybę prisistatyti savo produktus. Forumo dalyvius sveikinęs viceministras V. Tomkus pasidžiaugė tvirtėjančiais Lietuvos ir JAV prekybiniais ryšiais, augančiu lietuviškų maisto produktų eksportu ir atsiveriančiomis naujomis galimybėmis plėsti aukštos pridėtinės vertės eksporto asortimentą. Forume vykusios diskusijos ir pasisakymai pritraukė daug verslo atstovų, taip pat ir Lietuvos profesionalų, besidarbuojančių Kalifornijos valstijoje, pasirengusių padėti plačiau atverti prieigą prie Vakarinės JAV pakrantės rinkos.
Pirmomis verslo misijos dienomis didžiausias dėmesys buvo skirtas susipažinti su JAV bei Kalifornijos valstijos maisto pramonės sektoriaus, prekybos bei rinkodaros subtilybėmis. Delegacija lankėsi žemės ūkio įmonėje „Limoneira“, kuri pirmauja JAV citrusinių vaisių gamyboje bei taiko išskirtinę vaisių apsauginės dangos technologiją „Apeel“.
Didelio Lietuvos įmonių dėmesio sulaukė informacinis – praktinis seminaras, kuriame buvo išsamiai apžvelgtos svarbiausios JAV tendencijos maisto ir gėrimų sektoriuje, rinkos vystymasis, produktų paklausos ir vartojimo tendencijos, rinkodara.
Lietuvos įmonių atstovai turėjo galimybę aplankyti ir bendrauti su maisto produktų importuotojais, dirbančiais JAV Vakarinėje pakrantėje, viena iš jų – „B&I Overseas Trading“ kompanija, jau dabar importuojanti nemažai lietuviškų maisto produktų ir realizuojanti juos JAV rinkoje. Susitikime su Kalifornijos UCLA universiteto atstovais buvo pristatyta speciali programa GAP, skirta įmonėms, siekiančioms įeiti į JAV rinką. Įmonės buvo informuotos apie programos naudą, finansavimo sąlygas, sėkmės istorijas ir kitus su programos įgyvendinimu susijusius dalykus.
Susitikime su Los Andželo srities Prekybos rūmų viceprezidentu Lietuvos delegacija diskutavo apie Kalifornijos verslo ypatumus maisto ir gėrimų sektoriuje bei aptarė platesnes bendradarbiavimo galimybes.
2022 metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į JAV sudarė 88 mln. EUR (15,3 proc. daugiau nei 2021 m.) ir eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 2O-toje vietoje iš 158 eksporto partnerių. Beveik 87 proc. į JAV eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.
2022 m. daugiausiai į JAV eksportuota lietuviškos kilmės kviečių glitimo, taip pat pieno produktų (sūrių, varškės, sviesto, ledų), duonos ir kitų kepinių, aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių, sriubų bei kitų produktų.
Praėjusiais metais importas iš JAV sudarė 76,8 mln. EUR ir importo struktūroje JAV buvo 15-toje vietoje tarp 128 šalių. Daugiausiai importuota žuvų filė ir šaldytų žuvų, riešutų bei alkoholinių gėrimų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-25
Dalyje Europos dėl nepalankių meteorologinių sąlygų gali nukentėti grūdų derlius ir kokybė
ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (toliau – MARS) 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, itin smarkūs lietūs šiaurės vakaruose, vidurio ir šiaurės Europoje sulėtino žieminių javų derliaus nuėmimą ir gali neigiamai paveikti grūdų derlių ir kokybę, ypač šiaurės vakarų Prancūzijoje, didelėje dalyje Vokietijos ir Beniliukso šalyse. Nuostiprios krušos taip pat nukentėjo šiaurinės Italijos, Kroatijos ir Slovėnijos javų derlius, bet Rumunijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje derliaus prognozė sumažinta dėl drėgmės trūkumo ir karštų orų.
ataskaitoje Slovėnijoje kviečių derlingumo prognozę sumažino nuo 5,55 t/ha iki 4,80 t/ha, Kroatijoje – nuo 5,52 t/ha iki 5,18 t/ha. Kviečių derlingumo rugpjūčio mėn. prognozė labiausia padidinta Belgijoje (3,0 proc.) ir Slovakijoje (1,3 proc.).
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 16 (430) / 2023 m.
Mėsinių galvijų auginimas – nesuderinamas su pelnu
Ne vienus metus mėsinius galvijus auginę ūkininkai džiaugėsi atradę nors kiek pelno nešančią žemės ūkio šaką, tačiau šiemet apie jokį pelną net ir svajoti nedrįsta – mėsinių galvijų supirkimo kainos beveik susilygino su mėsai parduodamų karvių supirkimo kainomis. Dar didesnis nusivylimas sklando tarp mėsinius galvijus ekologiškai auginančių ūkininkų: ekologiškai užaugintos mėsos nelabai kam ir bereikia – tenka galvijus pardavinėti už tokią kainą, kaip ir užaugintus įprastai. Smogta ir išmokų vėzdu – į vienas ekologiškai ūkininkaujantieji pretenduoti negali, o kitų iš viso nebeliko.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Alytaus skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkui Mariui Gudaičiui šiemet dar neteko Dzūkijoje sutikti mėsinių galvijų augintojų, kurie džiaugtųsi apčiuopiamais rezultatais ir tuo, ką veikia. Visi įsitempę, nes nuo pernai nuolat mažėja mėsinių galvijų supirkimo kainos. Ir iki šio rudens – jokio pagerėjimo.
Jis VL sakė, kad žiemą, kai krito pieno supirkimo kaina ir didžioji dalis ūkių suskubo nutraukti pieninę galvijininkystę, ūkiams teko išparduoti gyvulius. O tai pajutę supirkėjai, anot M.Gudaičio, sumažino visos jautienos kainą – nesvarbu, ar tai pieninė karvė, ar tai mėsiniai buliai. Dėl to šiemet ūkininkams labai blogai – išaugintų gyvulių supirkimo kainos nusiritusios į pakalnę, kai kurie pasiskaičiuoja ir sako, jog neapsimoka juos auginti.
Kai ūkininkas už gyvo svorio kilogramą gauna keliais centais daugiau, kitam nesako, nes nenori kaimyno įskaudinti. „Nėra nustatytos griežtai apibrėžtos kainos. Pavyzdžiui, visi dabar gaus 1,5 euro už kilogramą gyvo svorio. Priklauso nuo svorio, skaičiavimo formulės“, – dėstė M.Gudaitis, priminęs, kad rudenį, artėjant žiemai, ūkininkai kaip tik ir parduoda dalį išaugintų galvijų.
Dėl susidariusios nepalankios situacijos, anot M.Gudaičio, šiemet visi ūkininkai nerimauja, nes visus kamuoja vienas ir tas pats klausimas – ką daryti su gyvuliais?
„Galvijas juk yra gyvas organizmas. Jis kiekvieną dieną iš šeimininko reikalauja priežiūros, pašaro. Artinasi ir šaltasis žiemos periodas. Tik labiausiai užsigrūdinusių veislių galvijai gali ištisus metus išgyventi lauke ir jiems žiemą jokių problemų nekyla. Kitus reikia įsileisti po stoginėmis, į tvartus. Bet nesvarbu, kur laikai, gyvulius reikia prižiūrėti kiekvieną dieną. Čia ne traktorius, kad jį užgesinai ir jis gali stovėti metus laiko be šeimininko dėmesio. Galvijams reikia kokybiškų pašarų, laiku pasirūpinti jų sveikata – į juos nuolat investuoti“, – vardijo jis.
Galvijai tampa našta
Varanausko kaime (Krokialaukio sen., Alytaus r.) ūkininkaujantis Mindaugas Matulionis daug metų plėtoja mišrų ūkį – be augalininkystės užsiima ir mėsinių galvijų auginimu. Šiuo metu ūkininko bandoje iš viso su prieaugliu – apie 170 galvijų. Anksčiau šio ūkininko galvijų bandoje yra buvę ir per 200 „galvų“. Pasak šeimininko, pastaruoju metu jau ir jis nebematąs mėsinių galvijų auginimo perspektyvos.
Tai, jog mėsinių galvijų auginimas ūkiui neduoda norimos grąžos, M.Matulionis pradėjo jausti apie 2020 metus – nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Jis skaičiavo, kad dabar didžiausias rūpestis yra tas, jog galvijų mėsos supirkimo kaina neišliko net tokia, kokia buvo prieš 5 metus – pastaruoju metu ji net kiek mažesnė.
„Tai viską ir apsprendžia. Juk man reikia mokėti mokesčius, žmonėms – atlyginimus, atsiskaityti už elektrą, kitas paslaugas. Išlaidos išaugo net kartais, o mėsos kaina liko tokia pati ir dar mažėja“, – situaciją aiškino Dzūkijos regiono mėsinių galvijų augintojas, juos auginęs tik mėsai ir produkciją parduodantis tik Lietuvoje.
Mindaugo planuose – visai atsisakyti šios ūkio krypties ir naikinti mėsinių galvijų ūkį. Kada tai atsitiks, prognozuoti ir atvirauti nebuvo linkęs, bet neslėpė, kad kitų metų pavasarį mėsinių galvijų jau gali ir nebeturėti. Jo teigimu, pagal esamas rinkos sąlygas, ilgiausiai jis galvijų auginimą ištemptų maždaug iki vienų metų. „Dar ir pats tiksliai nežinau, kaip ilgai tversiu, sunku pasakyti, nes pagal šios dienos situaciją, jokių perspektyvų nebematau“, – teigė mėsinių galvijų augintojas.
Reikia apyvartinių lėšų
M.Matulionis rūpinasi apie 750 ha žemės, dalis – nuosavos, dalis – nuomojamos. Šiemet augino žieminius rapsus, žieminius bei vasarinius kviečius, kukurūzus grūdams. Pastaruosius planuoja kulti spalio pradžioje, iš jų tikisi vidutinio derliaus.
Prieš 20 metų M.Matulioniui teko nelengva užduotis – žuvus tėčiui, tuomet labai jaunam vaikinukui teko stoti tėčio vieton ir vadovauti ūkiui. Per kelių dešimčių metų laikotarpį jam teko ne kartą susidurti su nemenkais sunkumais, iššūkiais, bet visus atlaikė.
„Sunkiausia būna, kai kas nors nutinka iš anksto nenumatyto. Pavyzdžiui, augalininkystėje pasitaiko sausros, būna prasta išaugintų grūdų kokybė, produkcijos kainų svyravimai“, – kalbėjo ūkininkas, neneigęs, kad šiemet grūdų kokybė prastesnė nei norėtųsi, be to, pernai rudenį teko investuoti, pirkti brangias trąšas, degalus. Tad įdėtų sąnaudų grūdų supirkimo kaina nepadengia.
Dalį išauginto grūdų derliaus M.Matulionis pardavė, dalį – saugos, bet ir saugoti ilgai negalės, nes su kiekviena diena stebi vis mažėjančią supirkimo kainą. „Kažkokią dalį dar saugosime, o vis tiek reikės rizikas kažkaip dalintis. Dėl dalies grūdų supirkimo buvome sudarę išankstinių sutarčių ir pardavėme kiek geresne kaina. Bet nežinau, kas laukia. Balansą suskaičiuosime metų pabaigoje“, – kalbėjo Mindaugas, vėl atsidūręs apsisprendimo kryžkelėje – ar toliau ir kiek laiko auginti mėsinius galvijus, kurie grąžos ūkiui neneša.
Ekologiškus – ta pačia kaina
Netoli Alytaus (Alovės sen.) ekologiškai per 120 mėsinių galvijų auginantis Aidas Zapereckas buvo atviras – viską dabar lemia supirkimo kainos. Jis patikino galvijus auginantis ekologiškai, tačiau pripažino, kad supirkimo kainai tai įtakos nedaro – nebeliko jokio kainų skirtumo ir supirkėjai nemoka daugiau už ekologiškai užaugintą jautį ar ekologiškus grūdus.
„Šiemet grūdus pardaviau už tiek pat, kiek superka tradiciniame ūkyje išaugintus, nes nebuvo rinkos juos brangiau parduoti. Visas mano ūkis ekologinis, bet kuo toliau, tuo labiau nėra jokios perspektyvos tęsti šią kryptį. Anksčiau už kiekvieną gyvulį, jį pardavus, ekologiniams ūkiams pridėdavo po 30 eurų išmoką. Šiemet jos jau nėra. Vasaros pradžioje teko parduoti galvijų, tai man mokėjo kaip ir visiems kitiems, kurie augino neekologiškai. Niekas nepasikeitė ir rudenį. Svarstau kažką keisti, o gal net ir visai atsisakyti ekologinio ūkininkavimo“, – kartaus nusivylimo neslėpė šeimininkas.
Anot A.Zaperecko, kai mėsinių galvijų augintojai atsidūrė ant bedugnės krašto, valstybė pradėjo remti ne žemdirbius, o palaikyti perdirbėjus, kurie ir taip uždirba „liūto dalį“. Ūkininkai nustumiami į antrą planą. Mėsinių galvijų augintojams yra pavykę išvežti galvijus į užsienį, bet pastaruoju metu ir toks variantas nėra įgyvendinamas – rinka nėra palanki. „Kiaulei užauginti užtenka pusės metų, o galvijui reikia laiko, kol užaugini“, – priminė jis. Nuo pernai likę nemaži kiekiai pašarų. Tas jo ūkio galvijus ir išgelbėjo, o jeigu neturėtų naujai atsėtų pievų, tai būtų iš viso liūdna.
Didžiausios pajamos A.Zaperecko ūkyje atkeliaudavo iš gyvulininkystės, nes jo ūkyje apie 90 proc. sudaro pievos. Pagrindinė ūkio veikla – mėsiniai galvijai, kurių auginimu Aidas užsiima nuo 2006 metų. „Artėja dvidešimtmetis. Seniai tą darau ir viską, ką uždirbu, vėl dedu į ūkį ir dar nematau jokio prašviesėjimo. Žinoma, mano ūkis jau kitoks, negu buvo, kai tik pradėjau, viskas kitaip, bet pats sau nieko – nei geriau, nei gražiau gyventi neleidžiu, viską kišu atgal į ūkį. Arba įsigyju žemės sklypą, arba statau ūkinį pastatą, gerinu bandą – pirkau vienus veislinius gyvulius aubrakus iš Prancūzijos, po to įsigijau grynaveislius limuzinus Lietuvoje. Pagerinau, bet perspektyvos kol kas nematau“, – tikino jis.
Aido ūkyje žemės nederlingos, reljefas labai kalvotas. Jis aiškino, kad jam neleidžiama suarti kalvos, nes ši erozuotų, bet jo ekologiniame ūkyje nearti žemės – nesuderinamas dalykas – neįmanoma suvaldyti piktžolių antplūdžio. Mėsinių galvijų ūkyje prioritetas yra pievos, bet negali jų atnaujinti – valdžia pritaikė apribojimus.
„Draugiškesnio aplinkai už mane jau negali būti, tai kokį atšilimą aš skatinu? – stebėjosi jis. – Bet sugalvoja, įveda visokių reikalavimų ir valstybė skatina ūkininką tiesiog pasitraukti, išeiti iš ekologijos.“
Anot A.Zaperecko, jeigu nesikeis sąlygos, galvoja apie kraštutinį kelią – grąžinti ekologines išmokas, jeigu jam jas sumokės, ir atsisakyti ekologinio ūkio statuso, neišbuvus 5 metų laikotarpio. A.Zapereckas ūkyje rūpinasi 160 ha žemės, iš jų 30 ha – ariamos. Ką užaugina, sunaudoja ūkyje galvijų pašarui, kitą dalį grūdų derliaus parduoda.
„Tiek suvaržymų, kad ūkininkauti beveik negali. Noriu pakviesti į savo ūkį žemės ūkio ministrą, gal jis vietoje susidarys vaizdą, kur ūkininkauju. Gamta čia nepaprastai graži – reikalavimus kraštovaizdžiui išlaikau – mano žemėje aplinkui miškeliai. Aplinka nuostabi, tik ūkininkauti labai sunku“, – kalbėjo ūkininkas.
Ūkininkai pasimetę
LŪS atstovo M.Gudaičio pastebėjimu, Nemunas Alytaus rajoną perskelia į dvi dalis. Kairiojoje Nemuno pusėje, kur ūkininkauja M.Matulionis, yra pakankamai nemaži derlingos dirbamos žemės plotai, užsilaiko drėgmė, ten įsikūrusiems ūkininkams yra lengviau pasiruošti pašarų, išauginti grūdų. Dešinėje Nemuno pusėje ūkininkavimo sąlygos kardinaliai skiriasi – ten žymiai sudėtingiau ūkininkauti.
A.Zaperecko ūkis kaip tik ir įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, kuri pasižymi įspūdingomis kalvomis. „Gyvuliams laipioti gal ir patinka, bet toks reljefas, kur daug kalvų, pelkių, krūmokšnių, nepalankus ūkininkavimui – dirbamos žemės plotai nedideli, o gaunamas derlius – kuklus“, – pasakojo M.Gudaitis.
Tačiau tiek vienoje, tiek kitoje Nemuno pusėje ūkininkai priversti užsiimti ir gyvulininkyste, ir augalininkyste – taip išlaiko ūkių balansą. Vienais metais „patempia“ grūdų derliai, kitais – iš gyvulių gaunamos pajamos.
„Turi užsiimti bent keliomis kryptimis arba ūkininkauti ir dar papildomai dirbti samdomą darbą mieste. Nes 100 proc. išgyventi tik iš ūkio yra sudėtinga. Jei nori – turi laikyti daugiau nei 100 melžiamų karvių arba dirbti 300–500 ha žemės. Mažesni jau beveik pasmerkti kaip neturintys ateities“, – situaciją apžvelgė M.Gudaitis.
Šiemet dzūkams darbus bei sėjų terminus sujaukia ir žaliojo kurso reikalavimai. Jų nuomone, gal teoriškai įvestos naujovės skamba neblogai, bet kai reikia jas pritaikyti realybėje, tampa darbu dėl darbo.
„Pasėjo posėlį, bet labai sausa ir nedygsta, o kur jei ir sudygo – neauga. Be to, norint įgyvendinti kai kuriuos reikalavimus reikia turėti specializuotą techniką, išmaniuosius tiesioginės sėjos agregatus. Tai ūkininkui sukelia daug streso ir papildomų išlaidų“, – Dzūkijos ūkininkų nuotaikas nusakė LŪS Alytaus skyriaus atstovas.
Faktai
Žemės ūkio duomenų centro skelbiama informacija, šiemet rugsėjo pradžioje vidutinė galvijų skerdenų supirkimo kaina siekia 327,9 Eur/100 kg, tai 13,85 proc. mažiau nei pernai, kuomet rugsėjo pradžioje augintojams buvo mokama vidutiniškai 380,63 Eur/100 kg.
Jaunų bulių skerdenų supirkimo kaina šį rugsėjį buvo 370,01 Eur/100 kg, pernai tuo pačiu metu vidutinė skerdenų kaina buvo 412,47 Eur/100 kg. Bulių supirkimo kaina šiemet siekė 356,39 Eur/100 kg, pernai – 409,8 Eur/100 kg. Karvių skerdenos šiemet kainavo 304,43 Eur/100 kg, pernai – 359,02 Eur/100 kg. Telyčių skerdenų kaina taip pat krito: šiemet rugsėjį – 335,18 Eur/100 kg, pernai – 373,61 Eur/100 kg.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-09-22
Pradėti tvirtinti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, išleido įsakymą „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“.Pirmąja dalimi minėti žemėlapiai patvirtinti Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Plungės rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono savivaldybėse.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Agnės Jasinavičiūtės, siekiant užtikrinti šių ekosistemų stabilumą būtina imtis teisinės šių teritorijų apsaugos, todėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradeda tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapius.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, natūralių pievų ir ganyklų plotai palaipsniui mažėja, nes žemės ūkiui intensyvėjant pievos suariamos ir persėjamos. Vienas iš pagrindinių uždavinių siekiant išsaugoti pievas – sugrąžinti į pievas tradicinį ganymą ir šienavimą, remiant smulkius ūkininkus.
Pelkių ir šlapynių vaidmuo taip pat yra labai svarbus palaikant planetos sveikatą: pelkės palaiko biologinę įvairovę, valo vandenį, reguliuoja potvynius, švelnina klimato kaitą ir teikia įvairią ekologinę, ekonominę ir kultūrinę naudą.
Patvirtinti žemėlapiai bus papildomai viešinami Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje https://biomon.lt/szns, taip pat Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/map duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.
Daugiau informacijos apie natūralias pievas ir ganyklas, taip pat pelkes ir šaltinynus, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje ir susisiekę el. paštu szns@vstt.lt.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2023-09-22
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
