Žemės ūkio naujienos: 2023-09-26

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės rugpjūtį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 387,5 euro – 0,4 proc. mažiau nei liepą.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams sumažėjo 0,5 proc. iki 315,2 euro.

Rugpjūtį supirkta 128,76 tūkst. tonų pieno – 2,4 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-09-25

Siekdama sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, NŽT specialistai surengė susitikimus su savivaldybių atstovais Klaipėdoje, Telšiuose, Utenoje, Kaune ir Vilniuje bei informavo juos apie numatomas permainas.

NŽT nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybėms perduos valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos ir panaudos prašymų nagrinėjimo, sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos priėmimo ir tokių sutarčių sudarymo funkcijas. Taip pat savivaldybėms bus perduotos sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, įvairių sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo ir kai kurios kitos žemėtvarkos funkcijos.

Kokiais klausimais reikės kreiptis į savivaldybes?

Nuo naujų metų gyventojai prašymus dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo bei keitimo turės teikti nebe NŽT, bet savivaldybėms. Taip pat savivaldybėms prašymus dėl valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymo ar tokių sutarčių keitimo turės teikti ir valstybės institucijos bei kitos įstaigos.

Į savivaldybes reikės kreiptis dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo sandorių sudarymo, dėl valstybinėje žemėje planuojamų atlikti žemės gelmių tyrimų vietos arba ploto suderinimo. Į savivaldybes reikės kreiptis ir dėl teisės suteikimo be aukciono arba aukciono būdu naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose.

Savivaldybės išduos šiuos sutikimus:

• sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius;

• sutikimus statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

• sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

• sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu;

• sutikimus statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

• sutikimus statyti įvairius statinius valstybinėje žemėje (pvz. hidrotechnikos statinius, kitus inžinerinius statinius ir kt.).

Savivaldybės išduos leidimus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti valstybės, savivaldybės ar ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus vietos projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuos sutikimus savivaldybės išduos tik dėl žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijose.

Šaltinis: nzt.lt, 2023-09-26

Sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių skaičius Lietuvoje 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo 4,6 proc. iki 2,65 tūkst., o sertifikuotas plotas juose padidėjo 3,65 proc.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, remiantis EK prognoze, ekologiško pieno gamyba augs – tai suteiks ekonominę vertę, naudą aplinkai ir geresnę gyvūnų gerovę.

„Tikimasi, kad ekologiškos žaliavos gamintojai ir perdirbėjai kurs didesnę produktų vertę, ypač ekologiškų lietuviškų sūrių ir šviežių pieno produktų gamyboje, kurie išliks pieno sektoriaus augimo varikliu“, – pažymi E. Simonis. Komisija prognozuoja, kad ES ekologiškas pienas, sudarantis 3,5 proc. viso ES primelžiamo pieno, 2031 m. pasieks 8 proc.

Bendrovė „Pieno žvaigždės“ pirmoji Lietuvoje pradėjo ženklinti ekologiškus pieno produktus ir šiuo metu su prekės ženklu „Bios“ gamina įvairių skonių ekologiškus jogurtus, grietinę ir varškės sūrį. Ekologišką pieną „Pieno žvaigždėms“ tiekia sertifikuoti ekologiniai ūkiai, kuriuose naudojama ekologiška ūkininkavimo sistema, dirva netręšiama pesticidais, todėl karvės ėda natūraliai augančią žolę.

„Ekologišką pieną mums teikia sertifikuoti ekologiniai ūkiai, kurių ganyklose nenaudojami pesticidai, o pašarams ir priežiūrai nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai ar hormonai. Karvės čia ėda natūralią žolę, yra švariai, sveikai prižiūrimos ir nerišamos, kad galėtų nevaržomai judėti“, – sako bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Gžegož Rogoža.

Sertifikacijos įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvos ekologinės gamybos ūkiuose buvo auginama beveik 58 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamos karvės sudarė ketvirtadalį.

„Atidžiai renkamės ne tik pieno tiekėjus – ypatingą dėmesį skiriame produktų sudėčiai, gamybai bei pakuotėms. „Bios“ ekologiškų pieno produktų išskirtines savybes liudija tarptautiniai ekologiškumo ir sveikumo ženklai bei ekologinę gamybą patvirtinantys dokumentai“, – sako G. Rogoža.

Kad vartotojai būtų tikri, jog perka ekologiškus produktus, ši produkcija griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama. Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti specialiu ES logotipu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių. Greta šio dedamas ir nacionalinis ekologiškų produktų ženklas, kuris yra privalomas ant visų mūsų šalyje pagamintų ir supakuotų ekologiškų produktų.

ES šalims minint Ekologijos dieną, siekiama paskatinti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą, prisidėti prie biologinės įvairovės strategijos tikslų, mažinant trąšų, pesticidų ir antimikrobinių medžiagų naudojimą, įgyvendinimo.

Šaltinis: Publicum, Stasys Likas, 2023-09-23

MARS analitikai prognozuoja, kad 2023 m. rapsų derlingumas ES šalyse gali sumažėti nuo 3,20 t/ha iki 3,19 t/ha ir tai būtų 4,2 proc. mažiau nei praėjusį sezoną, bet 2,9 proc. daugiau, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais. Rapsų derlingumas labiausiai gali sumažėti Vengrijoje – nuo 3,25 t/ha iki 3,18 t/ha, Čekijoje – nuo 3,32 t/ha iki 3,26 t/ha, o Vokietijoje – nuo 3,61 t/ha iki 3,57 t/ha Didesnis rapsų derlingumas prognozuojamas Lenkijoje (+0,6 proc.).

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 16 (430) / 2023 m

Pataisos numato, kad nauja tvarka būtų taikoma tik labai mažiems, mažiems ir vidutiniams gamintojams – ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams. Jie maisto produktus galėtų tiekti tiesiogiai arba per vieną tarpininką, o perkančiosios organizacijos juos pirktų supaprastintų pirkimų ar neskelbiamų derybų būdu.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, pataisomis siekiama užkirsti kelią pirkimuose dalyvauti didelėms įmonėms, importuotojams ir prekybos tinklams, o tai būtų naudinga organizacijoms, kurios šalia kitų viešųjų paslaugų teikia maitinimo paslaugas, pavyzdžiui, vaikų lopšeliai-darželiai, mokyklos, ligoninės ir kitos įstaigos.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pakeitimai nepagrįstai išplečia galimybę pirkti neskelbiamų derybų būdu – taip būtų ribojama galimybė dalyvauti visiems norintiems tiekėjams.

„Nesudaromos sąlygos konkuruoti net ir tuo atveju, kai maisto produktus tiektų tarpininkai, galintys ir gebantys parengti pasiūlymą viešajame pirkime. Eliminavus konkurenciją maisto pirkimuose, tikėtina, kad jų įsigijimo kaina ženkliai išaugs“, – išvadoje dėl pataisų teigia ministerija.

Konkurencijos tarybos vertinimu, pataisos sukurtų skirtingas konkurencijos sąlygas, kadangi ne visi „ūkio subjektai galėtų dalyvauti supaprastintame viešajame pirkime bei siūlyti perkančiajai organizacijai jai reikalingą žemės ūkio produkciją“.

„Didelė įmonė taip pat gali būti trumposios maisto tiekimo grandinės dalis ir tokiu atveju ji neturėtų būti diskriminuojama viešuosiuose pirkimuose, lyginant su kitomis mažesnėmis įmonėmis, dalyvaujančiomis trumpojoje maisto tiekimo grandinėje“, – teigiama institucijos išvadoje.

Pasak ŽŪM, dabar trumpąja maisto tiekimo grandine gali naudotis tik žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai, prašantys paramos jai vystyti, ir paramos gavėjai, tačiau perkančiosios organizacijos, skelbiančios viešus konkursus, to daryti negali.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 metais paskelbta analizė atskleidė, kad maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai, o sutarčių su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis vertė siekia vos apie 2 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės.

Šaltinis: Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2023-09-26

Dar didesnes galimybes išnaudoti bioekonomikos potencialą ir kurti didelės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriui atveria naujas kvietimas pasinaudoti parama.

Kas gali pasinaudoti parama?

Užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla ir investuoti į bioekonomikos verslus nuo spalio 2 d. iki lapkričio 30 d. gali teikti paraiškas ir gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“. Artėjančiam paraiškų rinkimui numatytas 10 mln. eurų biudžetas.

Pagal šią intervencinę priemonę remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, kai pakeičiama jų cheminė ir fizinė sudėtis tik į aukštos pridėtinės vertės produktus. Paraiškos, pateiktos kartu su partneriais nebus priimamos. Suteikiama paramos suma bus skaičiuojama

atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir į perdirbto galutinio produkto priskyrimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedui. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 5 000 000 Eur, o vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims – iki 10 000 000 Eur pagal šią intervencinę priemonę 2023–2027 metų programos laikotarpiui.

Paraiškas teikiantiems juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomi paramos ribojimai iki 200 000 Eur bei nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – iki 200 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

Paramos intensyvumas priklausys nuo įmonių dydžio: didelėms įmonėms galės būti finansuojama 20 proc., o smulkioms – 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ši paramos priemonė, numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane, yra visai nauja. Iki šiol žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą vykdžiusios įmonės galėjo pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Ši priemonė taip pat buvo skirta juridiniams asmenims, kurie ne tik užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, bet ir vykdo žemės ūkio veiklą ir perdirba dalį valdoje užaugintos produkcijos. Žemės ūkio produktų perdirbimui, rinkodarai ir plėtrai iš KPP iš viso skirta 110,2 mln. Eur paramos.

Investicijas į bioekonomikos verslus remiančia priemone siekiama paskatinti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus. Subsidijos bus teikiamos gamybinėms investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus, jau veikiančių gamybinių pajėgumų modernizavimui ir visiškai naujų produktų kūrimui, perdirbant žemės ūkio produkciją į maistui skirtus produktus, pašarus bei tarpinius produktus, kurie gali būti panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose.

„Numatomi gaminti produktai arba jų gamybos technologijos turės būti inovatyvūs Lietuvos mastu. Be to, skiriant paramą ypatingas dėmesys bus teikiamas projektams, kuriuose gamybos procese bus taikomi žiedinės ekonomikos principai – perdirbamos gamybos metu susidariusios atliekos. Taip pat daugiau balų bus suteikiama projektams, kur kaip žaliava naudojami vietiniai, ypač paties pareiškėjo užauginti žemės ūkio produktai, ekologiški ir (arba) pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) užauginti žemės ūkio produktai“, – paramos investicijoms į bioekonomikos verslus taikomus kriterijus įvardija Agnė Kvedarienė Žemės ūkio ministerijos Europos sąjungos paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Bioekonomika – ateities tendencija

Bioekonomika – tai palyginus nauja sąvoka, prigijusi šio amžiaus pradžioje, kuria apibrėžiama nauja ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis, kuri iškastinius išteklius keičia atsinaujinančiais, o viename versle sukurtos atliekos tampa žaliava kitam verslui. Tai ateities tendencija, kuri, kaip prognozuojama, visame pasaulyje leis sukurti daug naujų „žalių“ darbo vietų ir pakeisianti įsigalėjusį vartotojišką pasaulio modelį, „gamink – pirk – išmesk“ kultūrą, besaikį išteklių naudojimą, atvedusius prie klimato krizės.

„Bioekonomikos sąvoka ir jos principai daugeliui dar mažai žinomi. Tai nėra atskiras ūkio segmentas – tai ekonominė veikla, kuri naudoja atsinaujinančius biologinius resursus iš žemės, vandens – tokius kaip pasėliai, miškai, žuvis, gyvūnai ir mikroorganizmai, iš kurių gaminami maistui ir sveikatai skirti produktai, taip pat įvairios medžiagos bei energija. Jau šiuo metu bioekonomikos indėlis į Europos rinką siekia apie 2,4 mlr. Eurų, o joje dirbančių skaičius viršija 22 milijonus“, – pažymi Agnė Kvedarienė.

Pasak specialistės, Lietuva turi daug biomasės išteklių, kurie gaminami tiek žemės ūkyje, tiek miškininkystėje, tek žuvininkystėje. Dalis šių išteklių sunaudojama maistui ar pašarams, o kita dalis yra tinkama perdirbimui arba gali būti naudojama kaip žaliava. Todėl bioekonomikos plėtra turi geras perspektyvas ir gali atverti daug naujų galimybių kitoms pramonės šakoms: energetikos, maisto, sveikatos, tekstilės, chemijos, farmacijos, kosmetikos ir daugeliui kitų.

„Viename verslo segmente susidariusios biologinės atliekos – kitam verslui tinka kaip pagrindinė žaliava. Pavyzdžiui, vien tik iš kanapių galima pagaminti per 50 tūkst. skirtingų gaminių. Gaminant kanapių aliejų lieka stiebeliai, kurie tinkami bioplastiko gamybai, o po pirminio apdorojimo likę spaliai, gali būti panaudojami biologiškai skaidžioms pakuotėms gaminti, žuvininkystėje panaudotas vanduo gali būti naudojamas kaip trąša daržininkystės ūkiuose. Net ir mėšlas gyvulininkystės ūkiuose gali būti panaudotas kaip biojėgainių kuras“, – keletą bioekonomikos verslo pavyzdžių įvardija A. Kvedarienė.

Lietuvos žemės ūkis, miškininkystės ir maisto gamybos sektorius jau gan reikšmingai prisideda prie bioekonomikos plėtros, sukurdamas apie 4,7 mlrd. eurų bendrosios pridėtinės vertės. Didžiausia dalis tenka gėrimų ir maisto produktų gamybai (31,6 proc.) ir žemės ūkiui (21,8 proc.). Šiose sektoriuose dirbančiųjų skaičius siekia kiek daugiau nei 148 tūkst. Su bioekonomika siejama didelės naujų tvarių verslų augimo, o taip pat ir darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse galimybės. Investicijų į bioekonomikos verslus paramai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane 2023–2027 metų laikotarpiui numatyta skirti 50 mln. eurų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-22