Žemės ūkio naujienos: 2023-10-02

Pareiškėjai, kurie gauna investicinę paramą – negrąžintiną subsidiją arba negrąžintiną subsidiją ir lengvatinę paskolą investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui, prisiima įsipareigojimą užtikrinti, kad daugiamečių (5 metų ir daugiau) ganyklų arba pievų plotas, priklausantis pareiškėjui nuosavybės teise ir (arba) valdomas nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, deklaruotas ataskaitiniais metais pagal Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje (toliau – Klasifikatorius) nurodytą kodą DGP, būtų išlaikytas projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu. Įsipareigojimo vykdymas nustatomas pagal Klasifikatoriaus VI grupėje „Daugiametės pievos, natūralios ir pusiau natūralios pievos“ visais nurodytais kodais deklaruotą plotą (anksčiau nuostatos, kad įsipareigojimo vykdymas nustatomas pagal visais Klasifikatoriaus VI grupėje nurodytais kodais deklaruotą plotą, nebuvo).

Nuostata taikoma paramos paraiškoms, pateiktoms pagal šias taisykles (pakeitimas aktualus ir paraiškoms, kurios pateiktos iki nurodytų įsakymų įsigaliojimo):

-Priemonės gyvendinimo taisyklės, patvirtintos įsakymu Nr. 3D-420, taikomos nuo 2022 metų
-Priemonės gyvendinimo pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu taisyklės, patvirtintos įsakymu Nr. 3D-626
-Priemonės įgyvendinimo Europos sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklės, patvirtintos įsakymu Nr. 3D-420.

Ministro įsakymus galima rasti:

-Rugsėjo 22 d. įsakymas dėl veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gyvendinimo taisyklių (patvirtintų įsakymu Nr. 626) pakeitimo
-Rugsėjo 22 d. įsakymas dėl veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu taisyklių (patvirtintų įsakymu Nr. 3D-420) pakeitimo
-Rugsėjo 25 d. įsakymas dėl veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis gyvendinimo taisyklių (patvirtintų įsakymu Nr. 3D-674) pakeitimo.

Šaltinis: nma.lt, 2023-09-29

Šiuo metu Seime jau rengiamas šio įstatymo pakeitimo projektas. Tačiau, regis, priimti įstatymo pataisas bus ne taip jau paprasta, nes dėl žemės įsigijimo ribojimo neseniai abejones išreiškė Teisingumo ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Užlopyti įstatymo landas

Praėjusią savaitę naujienų portalui „15min“ paviešinus stambiausių šalies žemvaldžių sąrašą, nustebo daugelis skaitytojų. Tarp jų atsidūrė įtakingi šalies politikai, užsienio verslininkai, valdantys milijardinį kapitalą, investiciniai fondai. Jų rankose valdomi tūkstančiai hektarų žemės visoje Lietuvoje. Žemės įsigijimo ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti.

Tačiau žurnalistų atskleistų pavardžių sąrašas ir jų disponuojamos žemės mastas per daug nenustebino Vytauto Buivydo, Žemės ūkio rūmų vicepirmininko ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovo. Pasak jo, tai, kad žemės ūkio paskirties žemę ir toliau sėkmingai superka milijardieriai iš užsienio šalių – rimtas įspėjimas mūsų politikams. Jis prašo kuo skubiau taisyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kad būtų kuo skubiau uždaromos visos šiuo metu esančios galimybės piktnaudžiauti.

Šiuo metu galiojančią tvarką, kai akcininkas turi ne daugiau kaip 25 proc. akcijų skirtingose įmonėse, jam nėra sumuojamas bendras hektarų kiekis, V.Buivydas laiko ydinga. Jis siūlo susietumą įvesti jau nuo pirmos akcijos. Nuo turimų akcijų, pajų skaičiaus turėtų būti priskirtas ir atitinkamas žemių kiekis. „Jeigu įmonėje turi iki 25 proc. akcijų, tuomet formaliai neskaičiuojama, kad tas asmuo turi žemės. Tai yra puiki terpė apeiti dabar galiojantį įstatymą“, – įsitikinęs V.Buivydas.

Garsiai kalbėti nenori

Jis taip pat mano nesant teisinga, kad žemę šiandieną dalis ūkininkų turi nuomotis iš investicinių fondų, mat šie sutelkę didelius plotus kartais dirbtinai kelia nuomos kainas. „Žinoma, mane pasiekia žinios iš ūkininkų, kad didelės įmonės, iš kurių buvo nuomojama žemė, nutraukia sutartį, kuri pagal susitarimą kiekvienais metais būdavo peržiūrima. Pasikeitus įmonės planams, vienas ekologinis ūkis liko be nuomojamos žemės, nes sutartis buvo nutraukta. Ūkininkas liko be dalies žemių, tačiau niekur nedingo jo įsipareigojimai, patirti nemenki nuostoliai. Žemdirbiai apie tokius atvejus viešai kalbėti nenori, nes puikiai supranta, kad teisiškai tokios sutartys jokių įstatymų nepažeidė, tačiau ar toks elgesys teisingas – abejoju, nes ūkininkai paprasčiausiai nuvaromi nuo žemės“, – apgailestavo V.Buivydas.

Jaunieji ūkininkai dar rugpjūtį kreipėsi į atsakingus sprendimų priėmėjus, reikalaudami kuo operatyviau spręsti žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimą, mat Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo apie 80 proc. Lietuvos žemių. Lietuvoje galiojantis įstatymas, neleidžiantis turėti asmeniui daugiau nei 500 ha žemės, yra realiai neveikiantis, nes žemę neribotai galima įsigyti superkant juridinių vienetų akcijas. Jaunieji ūkininkai pabrėžė, kad neribojant žemės pardavimo per akcijas bei pajus, kyla grėsmė ir nacionaliniam saugumui, nes dauguma valstybės nekilnojamojo turto sutelkiama ribotame subjektų rate.

Inicijuos įstatymo pakeitimo projektą

Panašios nuomonės laikosi ir parlamentaras, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Jis šiuo metu rengia įstatymo projektą, kuriuo bus siekiama pažaboti verslininkų apetitą.

„Reaguoti į žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose reikėjo jau anksčiau. Tarytum reagavome, nustatėme 500 ha ribą, tačiau ji neveikia, nes nebuvo įvertinta įstatymo apėjimo rizika per juridinius asmenis. Tikiuosi, kad per artimiausią mėnesį spėsiu parengti pataisas, kurios sieks sutramdyti visus norinčius apeiti taisykles. Galiu pasakyti, kad planuoju įvesti tokias sąvokas, kaip „tiesiogiai valdoma žemė“, kai žemė turima nuosavybės teise, ir „netiesiogiai valdoma žemė“, kai žmogus turi akcijų arba yra juridinio asmens dalininkas. Mano siūlymas būtų toks, kad jei žemės ūkio bendrovė turi 100 ha, o jos akcininkas turi 20 proc. akcijų, tuomet jam būtų priskiriama 20 ha žemės. Taip būtų sumuojamos visos žemės, kad jos neviršytų 500 ha ribos. Žinoma, kas jau sukaupė žemės daugiau nei maksimali riba, niekas iš jų žemės neatiminės ir nereikalaus jos parduoti“, – užtikrino J.Razma.

Neturi tapti manipuliacijų objektu

Kaip situaciją vertina ŽŪM, pavyko sužinoti gavus jų specialistų atsakymą raštu. Atsakyme teigiama, kad ŽŪM ne kartą akcentavo siekį, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų sutelkta vienose fizinio ar juridinio asmens rankose ir netaptų manipuliacijų objektu siekiant pelningai ją parduoti, o ne gaminti žemės ūkio produkciją, todėl svarstoma galimybė inicijuoti atitinkamų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (prireikus ir kitų teisės aktų) nuostatų pakeitimus, nustatant reikalavimą juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą bei notarine forma sudaryti visus juridinių asmenų akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius, nepaisant to, koks akcijų (teisių, pajų) skaičius yra perleidžiamas.

Civilinio kodekso (CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį.

„Iš to darytina išvada, kad pagal CK nuostatas, uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai parduodama mažiau nei 25 proc. uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra mažesnė nei 14 500 eurų, notarinė forma nėra privaloma. Taigi, vadovaudamiesi imperatyviu teisėkūros sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, manome, kad keičiant atitinkamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas (nustatant reikalavimą notarine forma sudaryti juridinių asmenų akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorius, kai parduodama mažiau negu 25 proc. juridinio asmens akcijų (teisių, pajų)), galimai kartu turėtų būti keičiamas ir CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, turintis įtakos ne tik žemės ūkio veikla užsiimančių, bet ir kitokią veiklą vykdančių uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo sandoriams“, – atsiųstame laiške aiškina ŽŪM specialistai.

Net dvi ministerijos abejoja

ŽŪM atsiųstame laiške taip pat rašoma, kad norint išpildyti ūkininkų lūkesčius, reikėtų susiderinti su keliomis ministerijomis. Nors pasiūlymais apsikeista, didesnių rezultatų nepasiekta. Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką civilinės teisės srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios valstybės politikos įgyvendinimą. O vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos tikslų – formuoti konkurencingumo didinimo valstybės politiką – palankios aplinkos verslui kūrimo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, geresnio reglamentavimo priemonių taikymo reguliuojant ūkio subjektų veiklą (administracinės ir kitos reguliavimo naštos mažinimo, teisės aktų supaprastinimo, teisinio reguliavimo kokybės gerinimo), verslo priežiūros, įmonių teisės, valstybės valdomų įmonių, valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo, investicijų – ir organizuoti, koordinuoti bei kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į tai, ŽŪM šių metų vasarį raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydama informuoti, ar šios institucijos pritartų, kad ŽŪM inicijuotų CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, nustatant reikalavimą notarine forma sudaryti visas uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, nepaisant to, koks akcijų skaičius yra perleidžiamas ir kokia jų pardavimo kaina.

Savo ruožtu Teisingumo ministerija po mėnesio atsakydama raštu išreiškė abejones tokio keitimo tikslingumui ir nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus galima užtikrinti kitomis priemonėmis. Kokiomis – nedetalizavo. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiemet gegužę atsiuntė savo pastabas, esą siūlymas sukeltų reikšmingą administracinę naštą visoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, o toks administracinės naštos padidėjimas būtų neproporcingas pasiūlymu siekiamiems tikslams.

Nedidelė, bet stabili grąža

Ekonomistas, finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad nors lietuviška žemės ūkio paskirties žemė pastaraisiais metais brango, europiečių akyse ji lieka pigi, todėl ji gana patraukli investicija užsienio investuotojams. „Ar žemė išlieka patrauklia investicija? Tai priklauso nuo disponuojamo žemės kiekio. Tačiau jau nuo seno žemė yra gana patraukli investicija, nes ji duoda nedidelę, tačiau stabilią 4–7 proc. grąžą per metus. Kalbant apie smulkius investuotojus, nusipirkus 3 ir 10 ha, nelabai daug uždirbsi, nebus per daug ką palikti ir ateities kartoms“, – pažymėjo M.Dubnikovas.

Anot jo, žemės ūkio paskirties žemė vilioja užsienio investuotojus ne tik dėl kainos, bet ir dėl patrauklaus klimato. Pastarieji metai rodo, kad ūkininkauti pietinėse šalyse dėl karščio bangų, gaisrų darosi vis sunkiau, todėl lietuviškos vasaros ilgalaikėje perspektyvoje bus palankesnės vystant verslą po atviru dangumi. Jis pabrėžė, kad žemės paklausa kils ne tik dėl ūkininkavimo, bet ir dėl turizmo, nes Lietuvą atras vis daugiau turistų, kurie vasaromis nebenorės kaisti Pietų Europoje.

Dar vienas svarbus aspektas – nuolat augantis gyventojų skaičius ir poreikis išmaitinti žmoniją. „Praėjusiais metais gyventojų skaičius pasaulyje perkopė 8 mlrd. ribą. Palyginimui, 2000 m. gyventojų skaičius planetoje siekė 6 mlrd., o 1923 m. – 2 mlrd. Taigi, gyventojų skaičius nuolat auga, o dirbamos žemės plotų nedaugėja, dėl to žemė visada bus paklausi prekė. <…> Tačiau pas mus nėra daug juodos, derlingos žemės, kaip, tarkime, Ukrainoje, todėl mūsų žemės kaina kils, tačiau ne taip stipriai. Kai Ukraina taps ES dalimi, ji taps didele žemės ūkio žaidėja, todėl Lietuvai reikėtų orientuotis į ekologinį ūkininkavimą, save pristatyti kaip žalią turistinį tašką Europoje“, – įsitikinęs ekonomistas M.Dubnikovas.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-09-29

Šiltas rugsėjis ne visus džiugina

Rudeninė sėja jau užbaigta Kūlokų kaimo (Marijampolės sav., Liudvinavo sen.) ūkininko Juozo Bekampio ūkyje. Pasak ūkio šeimininko, šiemet jie rudeninę sėją pradėjo 10 dienų anksčiau nei pernai – rugsėjo 6 dieną – ir ją užbaigė rugsėjo 21 dieną. J.Bekampio nuomone, gal truputį ir per greitai visus sėjos darbus nudirbo. „Tai reiškia, kad gamtos sąlygos darbams buvo palankios, tik rytais trukdė rasa, kitų kliudymų nebuvo. Bet nerimą kelia tai, kad laukuose labai sausa. Pylėme sėklą į išdžiūvusią žemę. Jeigu bent šį mėnesį ar kito mėnesio pirmąją dekadą ateis lietus, tai viskas bus gerai. Jeigu užšals šitaip, kils problemų“, – aiškino patyręs ūkininkas.

Pasak J.Bekampio, galima pasvarstyti, kas galėtų atsitikti, jeigu užšaltų sausai. Jo nuomone, tuomet dalis javų, kurie papuolė į sausą terpę, gali taip ir likti nesudygę. Sausoje terpėje augalai išretės, dėl to būtų mažesnis derlius arba iš viso reikėtų atsėti. „Matot, kada sausa, „nesuleista“ žemė, taip ir lieka puri, kaip kempinė, tuomet kyla didelis iššalimo pavojus“, – rudeninės sėjos rūpesčius vardijo J.Bekampis iš Kūlokų kaimo.

Todėl ir šiltu rugsėju ūkininkai džiaugiasi tik kai kuriuose regionuose ar atskiruose kaimuose. Kaip pastebėjo J.Bekampis, kai kuriuose regionuose palijo gal ir daugiau, bet, pavyzdžiui, pas juos, aplinkui Liudvinavą, gero tikro lietaus laukai nėra gavę daugiau kaip mėnuo, o gal net ir ilgiau. Nepaisant gamtos sąlygų, Suvalkijos krašto ūkininkui šie metai buvo neblogi – žieminių javų derlius jį tenkino, o vasarinių – prastesnis, bet tai priima natūraliai, nes vasarojui trūko drėgmės, o žieminiai javai vis tiek dar iš žiemos susikrūmijo, išleido šaknis, tad jiems ir augti buvo kitos sąlygos. Po sėkmingo žiemkenčių derliaus, šiemet rudenį J.Bekampio ūkis žieminėms kultūroms skyrė ne mažesnius žemės plotus, kaip pernai. Jos sudarys didžiausią ūkio naudmenų dalį.

„Pernai žieminių rapsų nebuvome sėję, šiemet jau pasėjome rapsus, taip pat žieminius kviečius ir dar įterpėme naują rūšį – žieminius miežius, nes pagal naujus reikalavimus negali tą pačią kultūrą atsėliuoti, tai auginsime miežius“, – rudeninės sėjos pabaigoje pasakojo ūkininkas, tikindamas, jog dabar didžiausias viltis deda į lietų.

Prie darbų – keturi broliai

Balkūnų kaimo (Alytaus r., Miroslavo sen.) ūkininkas Arvydas Valūnas, rugsėjo 20 d. sėjęs žieminius kviečius, sakė, kad dirva labai sausa, bet neturi iš ko rinktis, todėl sėja. Paskutinį kartą Dzūkijoje gausiau lijo rugpjūčio mėnesį, kai per Lietuvą praūžė vietomis daug žalos laukams padaręs škvalas.

„Dirbame, stengiamės, taip ir sekasi. Manau, kad laiku šiemetė rudeninė sėja, tik drėgmės labai trūksta. Sėjame, bet nežinome, kaip bus, gal sudygs. Sėjame, nes vis tiek reikia pasėti, galvojame, kad palis, vis lietaus tikimės“, – sakė ūkininkas.

Žieminiams kviečiams Valūnų ūkis šiemet skirs 250–300 ha. Dar tiksliai nežino, kiek tiksliai jais apsės, bet matuoja didelį plotą. Rizikas sudėdamas į kviečius, ūkininkas galvoja, kad gal kitą pavasarį viskas bus gerai. Iki kviečių sėjos ūkininkas jau pasėjo žieminius rapsus.

„Žieminiai rapsai atrodo dvejopai. Ten, kur žemė geresnė, gal kiek lengvesnė, tai sudygę, gražūs, dideli. O ten, kur molis, galima sakyti, nėra plika, sudygę, nors jaučiasi labai didelis drėgmės stygius. Sėjome nearimine technologija, juostine sėjamąja, – apie žieminių rapsų pasėlius pasakojo A.Valūnas. – Viskas būtų gerai, tik pasėjus labai drėgmės trūko. Paskutinį kartą pas mus normaliai lijo rugpjūčio pradžioje, dar per javapjūtę. Tada stipriai palijo, o po to gal 5–6 kartus po valandą, bet kritulių iškrito tik po 2–3 mm.“

Šie metai Valūnų šeimos ūkiui buvo dvejopi. Jau vasarą buvo sausra ir dabar, rudenį, toliau ji alina. Rudenį ūkininkas gali atsigręžti ir apibendrinti gautą grūdinių kultūrų derlių. Jo teigimu, pavasario pradžioje laukuose dar palijo, o balandžio pabaigoje, nuo gegužės nelijo, buvo drėgmės stygius, uždžiovino ir atrodė, kad bus labai prastas grūdų derlius. „Iš tikrųjų vaizdas laukuose buvo prastesnis nei prikūlėme. Galvojome, kad rezultatai bus daug prastesni. Bet, palyginus, grūdų derlius buvo gana geras“, – džiaugėsi Alytaus rajono ūkininkas.

Valūnų šeimos ūkyje kviečiai byrėjo neblogai – prikūlė apie 6 t/ha, žieminių rapsų – apie 3,5 t/ha. „Mes žieminių rapsų tokio derliaus dar niekada nebuvome kūlę. Šiemet pranoko lūkesčius – labai geras derlingumas. Na, o vasariniai kviečiai neuždžiūvo, bet jų vidutiniškai po 2 t/ha prikūlėme. Auginome ir šiek tiek pupų, jos byrėjo taip pat po 2 t/ha“, – derlių skaičiavo Dzūkijos krašto ūkininkas.

Atėjus laikui parduoti, A.Valūnas sakė, kad javapjūtės pradžioje buvo geresnės grūdų supirkimo kainos. Antrojoje rugsėjo pusėje dar saugojo dalį neparduoto grūdų derliaus. Ūkio šeimininkas pastebi, kad kviečių supirkimo kainos ženkliai nukritusios – dabar siūloma po 50–60 Eur/t, mažiau nei buvo siūloma per javapjūtę. Dėl dalies derliaus jau sudarė sutartis ir jį išveš, o kitą dalį derliaus dar pasilieka ir lauks palankesnio meto pardavimui.

A.Valūno ūkis eina tik augalininkystės kryptimi. Iš viso dirba 500 ha žemės. Ūkio šeimininkas sakė, kad ūkis registruotas jo vardu, bet jame kartu triūsia ir jo trys broliai Saulius, Gintaras ir Virgis – visi kartu ir ūkininkauja. Meilę žemei sūnūs perėmė iš savo tėčio Bonifaco Valūno ir tęsia jo ūkininkavimo darbus.

Skaičiais nesivadovauja

Dzūkijoje ūkininkaujantis dr. Alfonsas Peckus, vystantis aukštos reprodukcijos sėklų sėklininkystės ūkį Kalesninkų kaime (Alytaus r.), pastebėjo, kad ir pas juos labiausiai trūksta gausesnio lietaus, kurio nebuvo gal nuo birželio vidurio. Žmonės jo laukė, bet vis nebuvo. „Gal problema, jog pas mus klebonas ne visada atvažiuoja. Iš tenai (dangaus) truputį, matyt, pakoreguoja lietų, – apie rudeninės sėjos didžiausią problemą šypsodamasis kalbėjo ūkininkas. – Nes aplinkui lijo, o pas mus – ne. Prieš kelias dienas lyg bandė lyti, bet man einant per kiemą tik su baltiniais net neperlijo.“

Jo teigimu, visi miesto žmonės rugsėjį dar džiaugiasi gražia vasaros tąsa, o kaime viskas kitaip vertinama – darbymečiui, rudeninei sėjai gražaus oro neužtenka. „Sėti ir pas mus galima, tik niekas nedygsta. Kaip gali dygti, jeigu ar aruode, ar čia, žemėje, tas pats“, – patikino dr. A.Peckus.

Savo sėklininkystės ūkyje jis dalį laukų jau yra apsėjęs, o kita dalis sėklos dar laukia. Įterpti žemėje žieminiai kviečiai, judros, bet, svarbiausia, kad niekas kol kas nedygsta. Pokalbio dieną nuo sėjos buvo praėjusi savaitė, kitur – gal jau ir dvi savaitės laiko. „Kažkokie ženklai, kad pasėta gal ir yra, bet ne tokie, kokie turėtų būti. Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė. Tiesiog laukiu, gal sudygs posėlis, tada toliau sėsime“, – planais pasidalijo ūkio šeimininkas.

Jis neneigė, kad rudenį sėjos laikas taip pat limituotas, tą galima daryti, kol neužšals. „Dabar gamta pasidarė neprognozuojama. Mes dalį pasėjome, sakome, kada nors vis tiek palis, bet nepalyja. Prieš keletą dienų pakrapino, dirbau lauką, tai žemė vis tiek dulkėjo sausa. Bet nereikia norėti, kad būtų kaip anksčiau – nukulti iki 15 ir pasėti iki 15 dienos. Reikia žiūrėti, kaip gamta leidžia, ir vien skaičiais nesivadovauti. Neleidžia, tai nereikia sielotis. Vasara užsitęsė, truputį buvo atvėsę ir vėl šilta, kaip vasarą. O dar ir bobų vasara bus. Tačiau sėti galima ir nelaukiant bobų vasaros, bet tas pat – ar sėklas būsi į dirvą išbėręs, ar laikysi aruode – niekas sėklai nesikeičia“, – kalbėjo ūkininkas ir teigė neprarandantis vilties, kad dar sudygs vėliau.

Tik prisiminęs šiemetę javapjūtę A.Peckus pasidžiaugė, patikino, kad ji tikrai buvusi gera – laiku kūlė, vėtros laukų neišvartė. Kol kas derlius dar nebaigtas tvarkyti, todėl negali pasakyti, ar jis pilnai pateisins lūkesčius. Jo tikinimu, nereikia norėti iš žemės ūkio būti „bagotu“, nes dažniau tampi „kuprotu“. „Savo malonumui dirbi, kažką gauni, kažką prarandi, milijonieriumi tikrai nebūsi. Laiką leidi prasmingai – kažką užaugini žmonėms, kad jie turėtų ko valgyti. Iš šono atrodo, čia visko yra, o iš tikro – gal ir nelabai“, – svarstė ūkininkas iš Kalesninkų.

Reikia kantrybės

Vilius Venskutonis, VDU ŽŪA mokomojo ūkio direktorius

Šiais metais turime daugiau nei 10 rapsų veislių kolekciją. Mokomasis ūkis stengiasi kuo daugiau jų išbandyti ir turėti ką parodyti kitiems. Bandome ir žiūrime, kaip vystosi, kaip reaguoja į ankstesnę ar į vėlyvesnę sėją. Dalį rapsų esame pasėję tiesiai į ražienas, taikydami gan populiarią neariminę technologiją. Deja, dar neturime galimybių plačiai jos naudoti – užsiimame ir gyvulininkyste, tad susikaupia kraikinio mėšlo, kurį reikia įterpti. Todėl dirvos ruošimui naudojame arimą, užariame ir tada, išsilyginę dirvožemį, sėjame.

Mūsų pasėtų rapsų išsivystymas pasistūmėjęs – 5 tikrasis lapelis (nuotrauka – 6 d. po sėjos), jau panaudoti herbicidai, rapsai jau „užsikabinę“ gyventi, iki šio momento tikrai viskas jiems buvo gerai – ir drėgmės užteko, ir sėja pasiteisino, nes mūsų ūkyje rudeninei sėjai sąlygos buvo geros. Gal šiek tiek trūko drėgmės, bet pabaigus sėją palijo apie 8 mm.

Turiu daug bičiulių ūkininkų ir iš Vakarų Lietuvos, ir iš Šiaurės Lietuvos, su kai kuriais teko kalbėtis ir dalintis informacija, tai pas visus irgi labai neblogai. Tačiau gali būti, kad kai kuriuose šalies regionuose drėgmės trūksta. Bet aš ir Pietų Lietuvos ūkininkų vietoje labai nesijaudinčiau ir vis tiek sėčiau kviečius, jeigu dar nebaigta sėja.

Žemės ūkyje labai retai nutinka didelės katastrofos. Pasėjai ir vienaip kitaip žemėje susidėlioja. Jeigu sąlygos mažiau palankios rudenį, būna prastesnis išsivystymas, vėliau susiklosto palankesnės sąlygos ir kviečiai užaugina stambesnį grūdą. Tad labai nesisieločiau. Juolab kad dar yra draudimas, kuriuo gali pasinaudoti. Bet labai maža tikimybė, kad užšals gerokai nepalijus. Gamtoje taip nebūna. Be to, rugsėjį vyravo labai aukšta temperatūra ir sėklai reikia labai nedaug drėgmės, kad sudygtų. Tad, sudygs kai tik palis.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2023-09-29

50 proc. produkcijos bendrovė pardavė Lietuvos rinkai, 36 proc. – kitoms Europos Sąjungos šalims, o 14 proc. – kitoms šalims. Grupė valdo pagrindinę įmonę „Žemaitijos pienas“ ir „Šilutės Rambyną“.

Šaltinis: tv3.lt, 2023-09-29

Tarptautinių organizacijų duomenimis, apie trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto yra išmetama arba jis prarandamas dar nepasiekęs galutinio vartotojo.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo instituto atlikto mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad žemės ūkio sektoriuje maisto praradimai sudarė daugiau kaip 81 tūkst. t, o Lietuvos maisto pramonėje maisto – daugiau kaip 17 tūkst. t.

Augalininkystės produktų praradimai sudarė 93,7 proc. visų maisto praradimų žemės ūkyje, o gyvulininkystės produktų – 6,3 proc. Daugiausia liko nesuvalgyta bulvių ir burokėlių. Augalininkystės produkcija daugiausia buvo prarasta dėl aplinkos veiksnių bei neatitikimo pirkėjų ir vartotojų reikalavimams, o gyvulininkystės produkcija – dėl gyvūnų ligų.

Lietuvos maisto pramonėje santykinai didžiausi maisto praradimai, tiek skaičiuojant procentais nuo gamybos apimties, tiek skaičiuojant tonomis vienam darbuotojui, nustatyti duonos ir pyrago gaminių, miltinių produktų gamybos įmonėse. Gaminant pieno produktus, grūdų malimo produktus, duonos ir pyrago gaminius, miltinius produktus, kakavą, šokoladą ir cukraus saldumynus, daugiausia maisto praradimų susidarė gamybos proceso metu. Perdirbant vaisius ir daržoves, juos konservuojant, daugiausia buvo prarandama nesupakuotų gatavų maisto produktų, o gaminant mėsos produktus ir gėrimus daugiausia prarandama supakuotų gatavų mėsos produktų ir gėrimų.

ŽŪM nuo 2022 m. teikia finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš maisto tvarkymo subjektų (pirminės gamybos ir maisto pramonės), tvarkymą. Paramos suma siekia iki 0,5 Eur už kilogramą maisto produktų, surinktų iš pirminės gamybos ir maisto pramonės subjektų ir vėliau paaukotų labdarai.

2022 m. išmokėta daugiau kaip 130 tūkst. Eur ir išsaugota daugiau kaip 350 t maisto, iš jų 150 t ūkininkų produkcijos, ir daugiau kaip 200 t maisto pramonės įmonių. Šiais metais už skirtus 400 tūkst. Eur jau išsaugota 800 t žmonėms tinkamo maisto, kurį aktyviai bendraudamas su ūkininkais ir maisto pramonės įmonėmis, surinko ir išdalino „Maisto bankas“. Numatoma paramą tęsti ir toliau. 2024 m. bus skirta 500 tūkst. Eur, tikimasi išsaugoti 1000 t žmonėms skirto maisto.

Spalio mėnesį vėl bus renkamos paraiškos remti labdaros organizacijas, gelbėjančias maistą iš ūkių ir maisto pramonės įmonių. Ministerija kviečia aktyviau dalyvauti paramoje paramos ir labdaros organizacijas, o ūkininkus ir gamintojus – šioms organizacijoms atiduoti maistą, skirtą žmonėms, kuris kitaip būtų prarastas. Tvarus požiūris į maisto gamybą ir vartojimą yra tiek ekonomiškai pagrįstas, tiek socialiai teisingas, taip pat leidžia reikšmingai prisidėti prie klimatui ir aplinkai draugiškesnių maisto sistemų vystymo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-29