Žemės ūkio naujienos: 2023-10-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Svarbu: kaip patikslinti durpžemių plotus?
Pareiškėjai, įžvelgę durpžemių nustatymo netikslumus ariamoje žemėje pagal Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašą, turi kreiptis į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą su prašymu patikslinti durpžemių žemėlapį. Jei durpžemio ploto deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), su prašymu pareiškėjai turi pateikti:
-Ne mažiau kaip 2 buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis (Meters arba Decimal Degrees formatu);
-Dirvožemio prakasos kokybišką nuotrauką su koordinatėmis (Meters arba Decimal Degrees formatu). Prakasa iškasama buvusio durpžemio plote, ne mažesnio kaip 50 cm gylio, vertikaliai pakabinama centimetrinė matuoklė.
Jei durpžemio plotas deklaruojamame lauke sumažėjęs arba padidėjęs, arba pakitusi jo vieta, pareiškėjai su prašymu turi pateikti (pasirinktu būdu):
– durpžemio ploto kontūrą skaitmeniniu formatu (*dwg ar *shp);
– arba žemėlapio ištrauką, kompiuterio ekrano nuotrauką su pažymėtais durpžemio ribos netikslumais.
Pareiškėjų prašymuose pateiktų faktų patikra vietovėje bus atliekama atsitiktine tvarka.
Užpildytas prašymas, su prakasų nuotraukomis ir visa kita būtina informacija siunčiama – info@zudc.lt
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-03
Valstybinė grūdų kontrolė iš Ukrainos – Lenkijos pasienio perkeliama į Lietuvą
Antradienį vykusiame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrų susitikime pasiektas svarbus susitarimas, leidžiantis perkelti tranzitu vežamų ukrainietiškų grūdų forminimo procedūras iš Ukrainos – Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą. Taip pat nuo šiol Ukrainos – Lenkijos pasienyje nebus vykdoma valstybinė pašarų kontrolė, o nuo spalio 4 d. nebus vykdoma ir grūdų, skirtų maistiniam vartojimui, kontrolė.
Valstybinę kontrolę atliks Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai.
Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir padidėjusio ukrainietiškų prekių srauto Ukrainos-Lenkijos pasienio kirtimo punktuose maisto ir pašarų kontrolę vykdančioms institucijoms kilo didelių iššūkių. Sutrikęs grūdų tranzito srautas kelia grėsmę pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui, todėl šiuo trijų šalių ministrų sutarimu siekiama efektyvinti ir didinti eksporto solidarumo koridorių pajėgumą, pirmiausia palengvinant administracinę naštą. Tai paspartins ukrainietiškų grūdų ir pašarų eksportą į trečiąsias šalis procesą, tuo pačiu – ir grūdinių kultūrų pašarų importą į ES.
Ministrų pasiektą susitarimą patvirtina Lietuvos žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko paskelbta deklaracija, užbaigianti keletą savaičių trukusį intensyvų Lietuvos ir Lenkijos institucijų ekspertų darbą ir patvirtinanti, kad Lietuvos VMVT visiškai perima tranzitu per Lietuvą gabenamų bei importuojamų grūdų valstybinę kontrolę.
Žemės ūkio ministras K. Navickas pasidžiaugė, kad pagaliau rastas bendras sprendimas, padėsiantis ne tik sumažinti administracinę naštą, bet ir atveriantis papildomų galimybių ukrainietiškų grūdų tranzitui per Klaipėdos jūrų uostą.
„Tai svarbus žingsnis į priekį ir didelė pagalba Ukrainai, kuriai ypač reikia efektyviai veikiančių solidarumo koridorių, leidžiančių saugiai išvežti grūdus į trečiąsias šalis naudojant ES jūrų uostų infrastruktūrą. Klaipėdos uostas pasirengęs perimti dalį tranzito srauto, todėl džiaugiuosi, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant palengvinti sienos kirtimo procedūras buvo sėkmingas ir naudingas Ukrainai, kuriai pagalbos reikia labiausiai“, – dėkodamas Lietuvos ir Lenkijos institucijoms už konstruktyvų darbą teigia žemės ūkio ministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-03
Kviečiame dalyvauti bearimių technologijų lauko dienoje
Vis daugiau ūkininkų domisi galimybėmis savo veiklą grįsti tvariais sprendimais, ūkininkauti darnoje su gamta. Vienas tokių aplinkai draugiškų sprendimų – perėjimas prie tiesioginės ir juostinės sėjos technologijų taikymo. Sėkminga tokio ūkininkavimo praktika bus pristatyta spalio 16 d., 10 val. Naiviuose, Kupiškio rajone vyksiančioje lauko dienoje. Dalyvavimas yra nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija internetu ČIA. Renginio programa yračia.
Renginyje „Bearimė žemdirbystė – juostinės ir tiesioginės sėjos ypatumai, ūkininko Aleksandro Kireilio patirtis“ lankytojai galės apžiūrėti ūkininko pasėlius, stebėti, kaip laukuose dirba bearimei žemdirbystei skirta technika, sužinoti, kodėl šis būdas yra palankus tiek aplinkai, tiek žemės ūkiui, aptarti bearimių technologijų plėtrai skirtos Modernizavimo fondo investicinės priemonės rezultatus ir perspektyvas, pasidalinti savo patirtimi ir dalyvauti diskusijose.
Norėdami sužinoti daugiau, kreipkitės į Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorių Aleksą Bukiną, tel. 370 664 87477, el. paštu aleksas.bukinas@zum.lt.
Lauko dienos bearimės žemdirbystės pristatymui organizuojamos įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą LIFE IP EnerLIT „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“, kurį iš dalies finansuoja ES LIFE programa ir Lietuvos Respublika.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-04
NMA radijuje – atmintinės žemdirbiams, bitininkams ir miškininkams
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) radijuje pareiškėjai ir paramos gavėjai kviečiami klausytis aktualiausios informacijos apie paramą žemės ūkio veiklai, bitininkystės sektoriui ir miškininkystei. Pasirinkite norimą temą ir klausykitės NMA radijo čia: Parama žemės ūkio veiklai, Parama bitininkystės sektoriui, Parama miškininkystei. Visus NMA radijo įrašus galite rasti NMA „Youtube“ paskyroje pasirinkę grojaraštį „NMA radijas“.
Šį kartą kviečiame pareiškėjus ir paramos gavėjus neatsitraukiant nuo ūkio darbų išgirsti kolegos roboto įgarsintas atmintines, kuriose atkreipiamas dėmesys į pagrindinius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, susijusias su žemės ūkio veikla, bitininkyste ir miškininkyste, kai paraiškos pateiktos 2023 m.
Šaltinis: nma.lt, 2023-10-03
Kombainus išvairavo į saulėgrąžų laukus
Vienos paskutiniųjų laukuose kuliamų kultūrų – aliejinės saulėgrąžos. Šiemet Lietuvoje deklaruoti 110 ha saulėgrąžų plotai. Jas augina 67 augintojai. Nors saulėgrąžos nėra lepios ar išrankios, dėl sausringo periodo šiemet jos beveik metru žemesnės, jų ir galvos smulkesnės. Tad ir derlius – menkesnis. Daugėlaičių kaimo (Radviliškio r.) ūkininkai Modesta ir Žygimantas Dijokai, auginantys įvairių aliejinių kultūrų, šiemet savo ūkyje saulėgrąžoms skyrė apie 1,4 ha – šiek tiek mažesnį plotą nei pernai.
Saulėgrąžos sudaro tik nedidelę dalį visų Dijokų šeimos ūkio pasėlių. Rugsėjo 26 dieną šiame ūkyje saulėgrąžos jau nukultos. Saulėgrąžų derlingumas ūkyje priklauso nuo daug ko. Pernai Dijokų šeimos ūkis prikūlė apie 700 kg/ha, o šiemet – nepilnai 600 kg/ha.
„Saulėgrąžų auginame nedaug, kaip ir kasmet. Žinoma, dar ir paukščiai kasmet laukuose pasidarbuoja, bet šiek tiek ir mes nusikuliame. Gauto derliaus savo aliejinės reikmėms užtenka“, – sakė ūkio šeimininkė Modesta Dijokienė.
Jų ūkyje saulėgrąžų kūlimas patikimas kombainui. Šeima augina „Peredovick“ veislės saulėgrąžas, kurių sėklos tinka spausti aliejui. Ūkininkai teigė, kad vieną veislę patogu auginti, nes visų augalų branda pasiekiama tuo pačiu metu. Iškūlus saulėgrąžas, derlių išvalo valomoji, kiek reikia išdžiovina. Dalis sėklų derliaus keliauja į sandėlį, o kita dalis – tiesiai į ūkio aliejinę. Prieš tai atliekami tyrimai, kad būtų galima įsitikinti, ar išspaustas aliejus tiks žmonių maistui.
Modestos pastebėjimu, šiemet sausra turėjo įtakos ir saulėgrąžų augimui. Anot jos, sėklytėms ir augalams reikėjo drėgmės. Lietaus Radviliškio krašte lyg ir buvo, bet ne tada, kada jo reikėjo. Sausra paveikė tiek saulėgrąžų tankį dirvoje, tiek jų aukštį, pačių saulėgrąžų galvų dydį.
„Aš pati esu 1,69 m ūgio, tai šiemet kai kurios saulėgrąžos yra maždaug mano ūgio – apie 1,7 m, kai kurios – šiek tiek žemesnės“, – teigė M.Dijokienė, prisiminusi, kad labai gerais metais yra buvę labai aukštų, tankių, lapingų saulėgrąžų didelėmis galvomis. Šiemet tokių nebuvo ir jos gerokai smulkesnės. Per vasaros vėtras Dijokų saulėgrąžų laukas atsilaikė, nukentėjo „be proto“ aukšti margainiai, kurie šiemet siekė net 1,80–1,90 m aukštį.
„Saulėgrąžų aliejus labai gerai bėga, todėl labai daug žaliavos mums spaudimui ir nereikia“, – aiškino Modesta. Ji minėjo, jog saulėgrąžų plotus nulemia tai, kiek joms lieka žemės pasėjus kitas aliejines kultūras. Šalto spaudimo saulėgrąžų aliejus gana brangus, todėl nėra tarp populiariausių aliejų. Už jį populiaresnis rapsų aliejus. Tačiau saulėgrąžų aliejus taip pat turi savo pirkėjų ratą. Dijokai pastebi, kad žmonės jį perka norėdami pagerinti sveikatą.
Sudėtinga parduoti
Keletą metų iš eilės saulėgrąžas auginęs Liudvinavo (Marijampolės sav.) ūkininkas Darius Isoda šiemet jų auginimo atsisakė. „Tikrai pabandžiau saulėgrąžas auginti, bet per dvejus metus supratau, kad veltui – Ukrainos grūdai daro įtaką. Gali pabandyti auginti saulėgrąžas, bet vėliau, kai derlių reikia parduoti, atsiranda daug bėdų. Pernai dar pavyko parduoti, o šiemet kažin, kaip čia būtų buvę – saulėgrąžos tapo pigia preke“,– aiškino D.Isoda, pavasarį nusprendęs, kad daugiau nebeverta su jomis prasidėti.
Anot Liudvinavo krašto ūkininko, auginant saulėgrąžas buvo daug rūpesčių. Augina kukurūzus grūdams, kurie kuliami vėliausiai, tad per rudens darbymetį, kai pastaruosius iškulia, reikia pertvarkyti kombainą, kad galėtų kulti saulėgrąžas. Iškūlus reikėdavo džiovinti, bet, ūkininko pastebėjimu, tai daryti yra pavojinga, nes sėklos turi daug aliejaus, gali net ir džiovykla užsidegti. Nuostolių pridarydavo paukščiai – jie išlesdavo nemažai saulėgrąžų galvų.
Bet svarbiausia – tas vargas atsipirko ne tiek, kiek šeimininkas tikėjosi. Saulėgrąžas užauginti, derlių sutvarkyti būdavo daug bėdos, o naudos – ne ypatingai. „Galiu pasakyti atvirai: pernai iš 30 ha saulėgrąžų uždirbau vos 10 tūkst. eurų. O reikalų su jomis buvo gana daug“, – skaičiavo D.Isoda.
2021 metais tik pabandymui, labiau eksperimento būdu, D.Isoda augino 2 ha saulėgrąžų, o antraisiais auginimo metais plotus išplėtė iki 30 ha. Ūkininkas įsitikino, kad nepaisant mažos grąžos, ūkiui iš saulėgrąžų auginimo yra ir vienas svarbus privalumas. „Po saulėgrąžų dirva būna labai švari. Priešsėlis labai geras“, – privalumu neabejojo ūkininkas.
Šiemet tame lauke, kur pernai augino saulėgrąžas, ūkininkas yra pasėjęs kukurūzus. Sako, kad sekančiais ar dar kitais metais gal ir vėl galės pabandyti pasėti saulėgrąžų. „Ir kitiems jau galiu patarti, tikrai galima drąsiai bandyti auginti saulėgrąžas. Pigu, nėra papildomų išlaidų, tik sudėtingesni nuėmimo ir realizavimo reikalai. Aplinkui mus niekas jų neperka, reikia vežti net į Lenkijos vakarus. Tai įsivaizduokite, kiek laiko užima“, – kuo saulėgrąžos vertingos ūkiui ir kuo jos galvos skausmas pasakojo D.Isoda iš Suvalkijos.
Ir ūkyje, ir sodybos veidui
Radviliškio rajone, netoli Burbiškio dvaro įsikūrusios sodybos „Molinė saulėgrąža“ šeimininkė Elžbieta Karaliūtė 30 arų žemės plotuose yra įsileidusi 115 veislių saulėgrąžas ir kasmet dar didina kolekciją. „Saulėgrąžos – mūsų vizitinė kortelė ir gyvenimo būdas. Plačiau jas auginame ketverius metus, ir toliau auginsime. Pradėjome darže nuo 1–2 saulėgrąžų lysvių, skirtų valgymui, ir po to išplėtėme paryškinti sodybos grožiui“, – pasakojo E.Karaliūtė.
Saulėgrąžų panaudojimo būdas pas juos įvairus: vasarą skina puokštėms, o dabar kerta saulėgrąžų galvas ir dalinasi su kitais. Vienus sudomina sėklos, nes nori patys jų pasisėti, kiti skanauja, o treti saulėgrąžas vežasi naminiams augintiniams – paukščiukams, žiurkėnams – palepinti.
„Mūsų laukas nėra tas, iš kurio mes gautume aliejaus. Tai ne prekinis, o turistinis ūkis. Tad ir savo saulėgrąžas daugiausia nusirenkame sėklai, – kalbėjo šeimininkė. – O ypač dekoratyvias spalvotas saulėgrąžas užariame. Galiu nurinkti sėklai, bet panaudojimas bus ribotas – tik vienus metus. Paskui išaugs į motininę pirmąją geltonąją veislę, pavyzdžiui, iš pilnavidurės ar iš raudonos ji vėl taps geltona, nes tai yra hibridinės veislės. Kaip pomidoras, bulvė sugrįžta į pirminę veislę. Todėl kasmet vėl ieškome ir perkame dekoratyvių saulėgrąžų sėklų iš viso pasaulio.“
Meilę saulėgrąžoms Elžbieta perėmė iš savo senelio, Raseinių rajono ūkininko, kurio ūkyje aliejinės saulėgrąžos auginamos perdirbimui. Nors Raseinių krašte, anot pašnekovės, daug kalnelių, pakalnių, saulėgrąžoms auginti toks reljefas – ne kliūtis. Artimiausiu metu Elžbietos senelio ūkyje bus kuliamos saulėgrąžos.
„Svarbu, kad dirva nebūtų labai molinga, durpinga, per rūgšti. Saulėgrąžas sėja Černobylyje, kur didesnė radiacija, ir Tokijuje, kur įvykusi Fukušimos nelaimė, tam, kad radiaciją ištrauktų iš žemės, atgaivintų orą. Tad saulėgrąžoms žemė nėra labai svarbi, bet, žinoma, gerai, kai žemė derlingesnė: jeigu vien į pelenus ar į smėlį sėsi, tai turbūt neišaugtų“, – aiškino E.Karaliūtė, priminusi, kad pirmiausia pas juos atsirado valgomos ir aliejinės saulėgrąžos, o po metų – ir dekoratyvinės.
Elžbieta atkreipė dėmesį, kad jos pačios sodyboje „Molinė saulėgrąža“ šiemetės saulėgrąžos visu metru žemesnės. Taip nutiko, nes gegužės mėnesį nelijo, sausra užsitęsė, o tuomet sutapo ir dygimo, ir augimo laikotarpis. Kai po sėjos praėjus dviem savaitėms šeimininkė pamatė, kad saulėgrąžos nedygsta, pradėjo laistyti. „Laistomos saulėgrąžos dar paaugo, nors šiemet nepasiekėme tikrojo aukščio. Pagal veislę mūsų aukščiausios saulėgrąžos gali užaugti iki 5 m, o šiemet siekia tik 3 m“, – atkreipė dėmesį šeimininkė.
Jos teigimu, jų pramoginėje sodyboje Radviliškio r. labai trūko ryškesnės spalvos, užtai ir pasirinko auginti saulėgrąžas. Šeimininkės pastebėjimu, Lietuvoje pastaraisiais metais populiarėja ir aguonos, lofantai, dobilai, burnočiai. Lietuvoje atsiranda vis įdomesnių augalų, kurie priduoda ryškumo, o žydintys laukai traukia žmones. Anksčiau, pasak jos, būdavę daugiausia tik žydintys rapsų laukai. E.Karaliūtės žiniomis, pasaulyje auginama apie 160 saulėgrąžų veislių. Ji ir pati žada toliau jų ieškoti, kaip ir molinių ąsočių, kurių lentynos pildosi kaip grybai miške po lietaus.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2023-10-03
Lietuva ketina prisijungti prie JT Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo
Lietuva ketina prisijungti prie Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Dėl to trečiadienį pasitarime spręs Vyriausybė. Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiktų daugiau galimybių prisidėti prie paramos žemės ūkiui Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose bei padėtų stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis.
IFAD investuoja į kaimo bendruomenes, suteikdamas joms galimybę padidinti aprūpinimo maistu saugumą, pagerinti šeimų mitybą ir padidinti pajamas. Ministerija nurodo, kad IFAD parama besivystančioms šalims prisideda sprendžiant globalią maisto tiekimo saugumo krizę bei galėtų tapti viena svarbiausių paramos telkimo platformų Ukrainos žemės ūkiui. Ukraina oficialiai IFAD nare turėtų tapti šiais metais.Iš ES valstybių IFAD kol kas dar nepriklauso Latvija, Čekija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Malta, Bulgarija ir Rumunija.
IFAD nėra privalomų valstybių narių įnašų, tačiau fondas tikisi, kad turtingesnės valstybės narės ilgainiui parems IFAD savanoriškais įnašais. Žemės ūkio ministerija siūlytų klausimą dėl Lietuvos savanoriškų įmokų svarstyti vėlesniame narystės etape, įvertinus realiai Lietuvos gaunamą naudą bei kitus narystės aspektus. IFAD yra tarptautinė finansų institucija ir specializuota JT agentūra, įsikūrusi Romoje. Nuo 1978 metų IFAD suteikė 23,2 mlrd. JAV dolerių dotacijų ir paskolų su mažomis palūkanomis projektams.
